švietimas

Naujieji mokslo metai miesto mokyklose prasidėjo rugsėjo 1-ąją, o rajone didesnė dalis švietimo įstaigų Mokslo ir žinių dieną mini šiandien. Šeštadienį, rugsėjo 1 dieną, Panevėžys atgijo – prasidėjo šventinis naujųjų mokslo metų pradžios šurmulys. Mokslo ir žinių dieną mieste minėjo kone visos švietimo įstaigos. Iš 22 rajone veikiančių mokslo įstaigų dvylikoje mokslo metai prasidės šiandien. Kiekviena miesto švietimo įstaiga Mokslo ir žinių dieną minėjo savaip, pagal savus scenarijus.

Kai kurie Kauno bendrojo lavinimo mokyklų penktųjų klasių moksleiviai dar šįmet galės mokytis ne tik iš tradicinių popierinių vadovėlių, bet ir naudodami skaitmenines mokymo priemones. Tokią galimybę jie turės nuo lapkričio. Dalyvauti Mokyklų tobulinimo programos plius projekte „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ šalies mokyklas pakvietė Švietimo ir mokslo ministerija. Projektu susidomėjo 27 Kauno ugdymo įstaigos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) naujų mokslo metų pradžioje sumanė nudžiuginti nauju rekomendacijų projektu. Valdininkai tikisi, kad rekomendacijos padės reguliuoti mokinių ir mokytojų santykius esant konfliktinėms situacijoms ir efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo mokinių elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę.

Šio rugsėjo pradžioje Kauno rajono ugdymo įstaigos sulauks keliomis dešimtimis daugiau pirmokų nei pernai rudenį. Planuojama, kad pirmokų naujais mokslo metais į klases ateis apie 780 (2011–2012 m. rajone mokėsi 706 pirmaklasiai). Priešmokyklinukų mokyklose bus apie 259 (2011–2012 m. – 258). Kauno rajone 2012–2013 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo ugdymo įstaigose dirbs 1 254 mokytojai (iš jų 26 mokytojai ekspertai, 423 mokytojai metodininkai, 609 vyresnieji mokytojai), k...

Sostinėje trūkstant vietų vaikų darželiuose, Švietimo ir mokslo ministerija siūlo ikimokykliniam ugdymui nuomoti ir pritaikyti laisvas įvairių įstaigų patalpas. Ministerija parengė tokių patalpų sąrašą ir jau išdavė pirmuosius leidimus čia steigti  ikimokyklinio ugdymo grupes. „Vaikų darželiams galime puikiausiai pritaikyti turimas tuščias biurų, įstaigų  patalpas, užuot pradėję metų metus užtrunkančias ir milijonus kainuojančias statybas.

„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę. Mitas apie aukštųjų absolventus, besišypsančius prekybos centrų kasose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesistebi – juk baigėsi mokslo metai.

Finansų ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 11 mlrd. 761,5 mln. litų, t.y. 672,2 mln. litų, arba 6,1 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per septynis šių metų mėnesius įplauks 11 mlrd. 600,7 mln. litų, o faktiškai įplaukė 160,8 mln. litų, arba 1,4 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per septynis šių metų mėnesius gauta 9 mlrd. 864,5 mln. litų, t.y. 607,9 mln. litų, arba 6,6 proc.

Svetur esančios lietuviškos mokyklos turėtų būti išlaikomos tų valstybių, kuriose ir yra, mano Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jo teigimu, tai turėtų būti viena iš prioritetinių Lietuvos diplomatų darbo užduočių ir dvišalių Lietuvos ir tų valstybių, kur veikia lietuviškos mokyklos valstybinių susitikimų derybų tikslų.

Rugsėjo pirmoji šiemet bus šeštadienį, todėl Švietimo ir mokslo ministerija leidžia pačioms mokykloms nuspręsti, kada joms švęs Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį ar pirmadienį, rugsėjo trečiąją. Esant tokiai pasirinkimo galimybei, įstaigų vadovams kyla nemenkų rūpesčių, kaip atrasti papildomų lėšų ir taip skurdžiame biudžete sumokėti mokytojams už darbą poilsio dieną, o jeigu bus nuspręsta organizuoti pirmadienį – kaip tą pačią dieną suderinti šventę ir mokymosi procesą.

Neseniai švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys teigė, kad po poros metų šalies mokyklų bus apie 300 mažiau nei šiemet, o mokytojų sumažės net 5 tūkstančiais. Prisiminkime 2011 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Lietuvių k. teste buvo štai toks šiems laikams labai tinkantis R.Granausko tekstas „Požiūriai“: „J.Audėno, ilgamečio prezidento A.Smetonos padėjėjo, prisiminimai.

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Didžiausių Lietuvos universitetų atstovai nerimauja, jog greitu laiku galime pritrūkti informacinių technologijų specialistų. Valstybės lėšomis paruoštus darbuotojus „nusiurbia“ didžiosios užsienio kompanijos. Politikai teigia, kad už Lietuvos pinigus parengti specialistai kelia kitų valstybių ekonomikas, tuo tarpu mes už tai dar ir primokame.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas taps Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono pasiuntiniu švietimo klausimais, pranešė BBC. G. Brownas siekia, kad iki 2015 m. dar 61 milijonas vaikų visame pasaulyje pradėtų lankyti mokyklas. Nuo 2010 m., kai paliko premjero postą, G. Braownas parengė daug ataskaitų apie švietimą besivystančiose šalyse.

Kol privačios kosminės bendrovės, tokios kaip „Excalibur Almaz“, pradės siūlyti „savaitgalio keliones“ aplink Mėnulį, kainuosiančias apie 155 milijonus dolerių, NASA paskubėjo pasiūlyti visiems norintiems nemokamą išvyką aplink jį. Tiesa, kol kas kompiuterio ekrane. NASA palydovo LRO nufilmuota vaizdo medžiaga supažindina virtualius turistus su didžiausiais Mėnulio krateriais, JAV astronautų Mėnulio paviršiuje paliktais pėdsakais, aprodo nematomąją Mėnulio pusę.

Šių metų rugpjūčio pabaigoje darbo neteks daugiau kaip 7,5 tūkstančio Lenkijos mokytojų, o mažiausiai 15 tūkstančių pedagogų bus sumažintas pamokų skaičius. Tokius duomenis agentūros PAP žurnalistai surinko švietimo darbuotojų profsąjungose ir savivaldybėse. Jau pavasarį švietimo darbuotojų profsąjungų atstovai ir žiniasklaida informavo, kad šįmet mokytojų bus atleista iš darbo kur kas daugiau nei ankstesniais metais.

Didžiojoje Britanijoje mokyklinio amžiaus vaikai yra vieni nelaimingiausių ir daugiausia streso patiriančių vaikų tarp išsivysčiusių pasaulio šalių, teigia mokslininkai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai teigia, kad vis daugiau jaunesnių nei 16 metų vaikų Britanijoje tinkamai nesubręsta jauname amžiuje, nes per daug dėmesio praleidžia prie televizorių ekranų, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar naršydami internete vietoj to, kad daugiau laiko praleistų lauke.

Vidutines pajamas gaunanti amerikiečių šeima, susilaukusi naujagimio 2011 metais, jam užauginti iki 17 metų turės skirti 235 tūkst. JAV dolerių (apie 643,9 tūkst. litų). Tokius duomenis skelbia Žemės ūkio departamentas (USDA) JAV, atlikęs būtinų vaiko auginimui išlaidų tyrimą. Kaip rašo Money.cnn.com, ši suma apima maisto, sveikatos apsaugos ir kitų reikmių išlaidas, neįskaičiuojant infliacijos veiksnio. Tyrimas taip pat rodo, kad prieš metus vaiką auginti Amerikoje buvo 8 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministerija pasišovė vis labiau didinti išmaniųjų technologijų skvarbą Lietuvos moksleivių gyvenimuose. Už 12 mln. litų ketinama įsigyti ir apdrausti per 10 tūkst. kompiuterių (kurių dauguma bus planšetiniai) ir juos išdalinti moksleiviams. Jau kitais metais juos turėtų gauti penktokai bei pastarųjų mokytojai. Ministerijos nuomone, be šių įrenginių mokiniai negali pilnavertiškai mokytis, todėl ši programa yra būtinai reikalinga ir verta tų milijonų.

Neretai šalys, kurios gyvena iš energetinių išteklių gausos ir žada investuoti į mokslą, sulaukia ciniškų vertinimų, esą tai tik pinigais pertekusio verslo viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama pagerinti pašlijusį įvaizdį, rašo BBC. Vis dėlto Persijos įlankoje įsikūręs Kataras į švietimą žiūri labai rimtai. Tiesą sakant, ši valstybė sparčiais žingsniais plečia investicijas į išsilavinimą ir visais frontais kovoja už mokslo skatinimą.

Anykščių savivaldybė kovoje dėl mokinių krepšelio ieško kompromisų ir pirmoji Lietuvoje sutinka perimti iš ministerijos Anykščių technologijos mokyklą.Sujungus ją su gimnazija mokiniai įgytų ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir profesiją, praneša LTV „Šiandien“. Per 200 mokinių technologijos mokykloje mokosi tarptautinių vežimų vairuotojo, technikos priemonių priežiūros verslo, staliaus ir kitų specialybių.

Penktadienį Klaipėdoje buvo surengtos paskutinės šių metų Saugesnio interneto akademijos paskaitos, pranešė bendrovė TEO. Akademijai keliaujant po Lietuvą, su virtualiame pasaulyje slypinčiais galimais pavojais ir asmeninės informacijos saugojimo svarba susipažino 4 tūkst. šalies moksleivių trylikoje šalies miestų.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu iš Privatizavimo fondo paskyrė per 229 tūkst. Lt lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimui ir mokymo sąlygų gerinimui. Šios lėšos reikalingos Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinei mokyklai ir gimnazijai, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinėms mokykloms, kad jos galėtų įgyvendinti 1-9 kl. mokiniams ugdymo programas lietuvių kalba. 2011 m. Punsko savivaldybės lietuviškoms mokykloms Vyriausybė skyrė 350 tūkst. Lt.

Anonimas internautas apkaltino Vokietijos švietimo ministrę Annette Schavan plagiatu jos prieš 32 metus rašytoje daktarinėje disertacijoje. Diuseldorfo universitetas, kuriame šis darbas buvo ginamas, trečiadienį pareiškė ištirsiąs kaltinimus. Kaip rašo savo tinklaraštyje nežinomas kaltintojas, A. Schavan 56-iose disertacijos vietose nepateikė išsamių duomenų apie šaltinius, kuriais rėmėsi.

Balandžio 28 d., skautai iš visos Lietuvos rinkosi Šiauliuose, kur minėjo jau daugiau negu penkiolika metų organizuojamą pavasario šventę. Renginys kasmet organizuojamas vis kitame mieste, šiais metais sutraukė per 800 jaunuolių iš visų šalies regionų.

Nors kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina vis sunkiau, šios krypties mokslus toliau renkasi daugiausia abiturientų.Techikos mokslai, kuriems žadamos didesnės įsidarbinimo galimybės, išlieka dar mažai populiarūs. Reaguojant į tendencijas, mažinamas socialinių mokslų specialybėms skiriamas studijų krepšelių skaičius. „Socialiniai mokslai – kažkas neapčiuopiamo“2011-aisiais stojantys į universitetus socialinius mokslus pirmu pageidavimu rašė 51 proc.

Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašą, kuris žymiai patobulins savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkymą ir padės greičiau išsiaiškinti nesimokančius vaikus ir nelankymo priežastis.

Balandžio 26-27 d. švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvaus Bukarešte, Rumunijoje, vyksiančioje Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijoje. Joje bus aptarti iki šiol pasiekti bendros Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo rezultatai ir nustatytos gairės ateičiai.

Artėjant Seimo rinkimams politikai skuba pareikšti žinantys, kaip padvigubinti ar patrigubinti minimalų ir vidutinį atlyginimus. Idėja skamba patraukliai ir galėtų būti įgyvendinta per dešimtmetį, tačiau noras tai pasiekti per kelerius metus primena alchemikų pastangas surasti filosofijos akmenį ir geležį paversti auksu. Atmetant destruktyvius valiutos nuvertėjimo bei hiperinfliacijos scenarijus, toks tikslas gali būti pasiektas tik užtikrinant spartų produktyvumo augimą.

Balandžio 27 d., penktadienį, nuo 10 val. Vytauto Didžiojo universitete vyks didelio populiarumo praėjusį kartą sulaukęs renginys moksleiviams „VDU ralio taurė 2012“. Jau dabar moksleiviai kviečiami suburti ir užregistruoti komandą, kuri kovos dėl šauniausios mokyklos Lietuvoje vardo.

Pradeda veikti nemokama telefono linija 8 800 012 31, kuria galima pasikonsultuoti dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų ar grupių steigimo. Lietuvos gyventojams nemokamas konsultacijų telefonas veiks 14 mėnesių vieną savaitės dieną – antradieniais nuo 10 iki 15 valandos. Skambučiai nemokamai priimami iš visų telefoninio ryšio tinklų.

Turkijos parlamento nariai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį vaikus bus galima anksčiau pervesti į islamiškas mokyklas, tačiau kai kurie parlamentarai savo teisumą bandė įrodyti kumščiais, informuoja BBC. Pagal įstatymo reformą, privalomas švietimas prailgintas nuo 8 iki 12 metų, o į specialias mokyklas vaikus galima pervesti jau nuo 10 metų amžiaus.

Prienų politikams nusprendus reorganizuoti keturias švietimo įstaigas, nesiliauja mokyklų bendruomenių protestai. Anot politikų, mokyklos reorganizuojamos mažėjant vaikų skaičiui ir siekiant išlaikyti didžiąsias mokyklas bei sutaupyti lėšų. Nors kiek jų bus sutaupyta, dar nėra paskaičiuota, praneša LTV „Šiandien“. Prie Prienų savivaldybės protesto akciją surengė į Klebiškio pagrindinę mokyklą vaikus leidžiančios mamos.

Savaitgalį labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ pradėjo savanorių, norinčių dirbti su neįgaliais vaikais ir jų šeimomis, mokymus. Pirmajame seminare jaunimas iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų bei vyresnių klasių moksleiviai suformavo darnią komandą, padedami psichologės gilinosi į save, gavo žinių apie bendravimą su neįgaliųjų šeimomis bei stengėsi suprasti jų patiriamus išgyvenimus.

Mokyklos niekada neturėtų šalinti mokinių dėl smulkių nusižengimų, kaip, pavyzdžiui, mokyklos aprangos taisyklių pažeidimo, savo ataskaitoje, kuria remiasi naujienų kanalas „Sky News“, pabrėžė Anglijos vaiko teisių komisarė. Dr. Megė Atkinson (Maggie Atkinson) perspėja, kad mokinys iš mokyklos turi būti šalinamas tik siekiant užtikrinti saugumą ar mokymo proceso nenutrūkstamumą.

Atšaukti Švietimo įstatymo nuostatas dėl tautinių mažumų ugdymo reikalavo šeštadienį Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengto mitingo dalyviai „Dabartinė liberalų–konservatorių valdančioji koalicija ir toliau atkakliai primeta visuomenei pseudoreformą, griaunančią visą Lietuvos švietimo sistemą, taip pat ir tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį mūsų šalyje.

Šeštadienį Vilniuje, prie Lenkijos ambasados, pilietiškai aktyvaus jaunimo atstovai surengė piketą. Tą pačią dieną, tik kiek vėliau, į protesto akciją suplanavę rinktis ir Lietuvos lenkai, nepatenkinti padėtimi lenkiškose šalies mokyklose bei naująją Švietimo įstatymo redakcija. Prie šio protesto prisijungė ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Kovo 16-ąją Seime vyko Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Kodėl mokytojai, tėvai ir jaunimas mitinguoja ir streikuoja? Arba apie vykdomą švietimo pseudoreformą“. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis konferencijoje kalbėjo: „Dabartinė valdančioji koalicija primeta visuomenei švietimo reformą, dėl kurios prarasime švietimo sistemą, kurią valdantieji reformuoja taip, kad nieko gero iš to nebus: mokytojai liks be darbo ir dirbs Anglijoje valytojais.

Angliškai nekalbantys imigrantai iš esmės tampa neįdarbinama „subklase“, pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės narys Ericas Picklesas. Jo teigimu, nepriimtina yra padėtis, kuomet imigrantų vaikai baigia mokyklas nesugebėdami laisvai kalbėti angliškai kaip anglakalbiai. Britanijos spauda pažymi, kad tai yra pirmas kartas, kai aukšto rango Britanijos politikas taip aiškiai prakalbo apie tokį reikalą.

Visuomeninės organizacijos kovo 17 d. rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios išviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius, ji bus raginama „apvalyti“ teisėsaugą Lietuvoje, bus reiškiami piliečių lūkesčiai teisėsaugai. Mitingas vyks prie Seimo rūmų.

Lietuvos studentų sąjungos atliekamo studentų sąžiningumo tyrimo duomenimis, keturi iš penkių studentų, esant palankiai situacijai, pasielgtų nesąžiningai. Beveik visi tyrimo metu apklausti studentai sutiko, kad sukčiavimas yra problema, tačiau dauguma taip pat pripažino, kad esant galimybei pasielgtų nesąžiningai.

Ugdymo plėtotės centras kartu su keturiomis šalies savivaldybėmis kuria neformaliojo moksleivių ugdymo modelį.Pagal jį vaikai patys galėtų pasirinkti būrelius ir jų veikla būtų finansuojama mokinių krepšelio principu, praneša LTV „Panorama“. Panevėžio priemiestyje esančios gimnazijos moksleiviai diskutuoja, kokių neformaliojo ugdymo užsiėmimų jiems trūksta, kaip pedagogai turėtų juos sudominti.

Lietuvos darbo rinka susiduria su nemažai iššūkių dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė. Dirba 2 iš 3 Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus lietuvių dirba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybę dėl jaunimo nedarbo. „Manau, Vyriausybė tikrai nepakankamai dėmesio skyrė jaunimo nedarbui. Kai šį sausį Europos Komisija atkreipė dėmesį į kai kurias šalis ir tarp jų į Lietuvą, kur jaunimo nedarbas yra ypač problematiškas, tai tikrai buvo nemalonu girdėti. Ypač kai girdi tai Briuselyje, o ne iš Vyriausybės“, – sakė D. Grybauskaitė. ES pareigūnai atkreipia Lietuvos dėmesį bendrai į nedarbo problemą, investicijų į mokslą, švietimą stoką.

LSDP Fabijoniškių poskyrio Jeruzalės grupė iškėlė iniciatyvą dėl itin opios Vilniaus miesto socialinės problemos – laisvų vietų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose stygiaus ir ypatingo didelio darželių trūkumo. „Plečiantis Vilniaus miestui bei plėtojant Santariškių gatvės infrastruktūrą nuo Baltupių mikrorajono link Žaliųjų ežerų, nei Jeruzalės, nei Santariškių mikrorajonuose nebuvo atidarytas nė vienas valstybinis darželis.

Dar ke­le­to Šiau­lių ra­jo­no vie­to­vių bend­ruo­me­nes pa­lies mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­ka. Sa­vi­val­dy­bė­je ji pri­sta­ty­ta žur­na­lis­tams. Nu­ma­to­ma už­da­ry­ti Ra­jo­no bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo veiks­mų iki 2015 me­tų pla­ne nu­ma­to­ma, kad jau nuo šių me­tų rug­sė­jo 1-osios ne­be­liks Gi­lai­čių ir Mi­cai­čių mo­kyk­lė­lių. Į Ku­žių vi­du­ri­nės mo­kyk­los Gi­lai­čių sky­rių 2007-ųjų rug­sė­jo 1-ąją atė­jo 17, į Mi­cai­čių mo­kyk­lė­lę – 18 vai­kų.

Šiandien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priėmė Armėnijos švietimo ir mokslo ministrą Armeną Ašotjaną ir jo vadovaujamą delegaciją. Armėnijos mokslo politikos formuotojai ir universitetų vadovai domisi Lietuvos patirtimi modernizuojant švietimą ir mokslą ir įsiliejant į bendrą Europos Sąjungos erdvę. „Džiaugiamės pradėdami naują dvišalio bendradarbiavimo etapą ir galėdami pasidalinti patirtimi“, – sveikindamas svečius sakė Gintaras Steponavičius.

Antradienį įspėjamajame dviejų valandų streike dalyvavo per 300 mokyklų, akciją iš viso palaikė apie 1000 šalies švietimo įstaigų, aktyviausi buvo Žemaitijos regiono pedagogai. Streiko iniciatorė – Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) – reikalavo Vyriausybės keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, keisti darbo apmokėjimo tvarką. Sąjungos atstovai teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesileidžia į jokius dialogus, neklauso mokytojų balso.

Švietimo ir mokslo ministerijai bei pedagogų profesinėms sąjungoms nepasiekus susitarimo, vasario 21 dieną skelbiamas dviejų valandų streikas. Prie jo prisideda ir Panevėžio miesto švietimo įstaigos, kuriose veikia profesinės sąjungos. Laukia mokyklų tinklo pertvarka Pedagogai siekia ne tik išsakyti savo reikalavimus, bet ir parodyti visuomenei, kaip reikia ginti savo teises.