švietimas

Švietimo įstaigų vadovai neturėtų pareigų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o jų atrankoje negalėtų dalyvauti politikai. Tokioms prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį po pateikimo pritarė 60 Seimo narių, prieš buvo devyni, trys susilaikė. Pagal projektą, mokyklos vadovas būtų skiriamas penkerių metų kadencijai ir nustatyta, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai švietimo įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Po šiandien įvykusio tradicinio Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimo prieš prasidedant Seimo sesijai, šalies vadovė paragino tiek Seimo valdančiąją daugumą, tiek opoziciją ryžtingai imtis reformų.

Švietimo ir mokslo ministrė mano, kad mokiniai per daug atostogauja. Nors ji tikina susirūpinusi, jog mūsų šalyje mokiniams užkraunama daugiausiai namų darbų Europos Sąjungoje, Jurgita Petrauskienė žada mokslo metus ilginti bent dviem savaitėmis. Šios sostinės gimnazijos koridoriuose jau kvepia pavasariu. Saulėtą popietę čia šurmuliuoja kuo tikriausia Kaziuko mugė. Kepinius ir įvairius rankdarbius bendramoksliams siūlantys pradinukai jau nekantrauja bėgti į kiemą ir džiaugtis atšilusiu oru.

Mažins darbo enturinčių absolventų skaičių, egzaminų rezultatų ir mokymosi pasiekimų atskirtį tarp miesto ir kaimo, jaunins mokytojus, didins jų algas ir pradės šešiamečius leisti į mokymosi įstaigas. Tai atskleidė po kelaiis užraktais nuo visuomenės slėptas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Neturinčių darbo absolventų turi mažėti Vyriausybė tikina, kad bus kuriamos visos dienos mokyklos koncepcijos, šis darbas yra planuojamas 2018 m. pirmoje pusėje.

Valstiečiai žalieji užsimojo privalomą pradinį mokymą paankstinti vieneriais metais. Į ikimokyklines klases vaikai turėtų eiti nuo penkerių, į pirmą klasę - nuo šešerių metų. Esą toks sprendimas padėtų „atjauninti Lietuvą“, nes dabar vaikas „užlaikomas mokykloje“. Su vaikais dirbančios ekspertės atkerta – dabartinė ugdymo programa šešiamečiams visiškai netinkama ir traumuojanti. Kainuotų didžiulius pinigus Šiuo metu privaloma į pirmą klasę leisti vaiką nuo septynerių metų.

Sostinės mokyklose plinta nedideliu tiražu atspausdintos knygelės apie lytinį švietimą. Jose 15-17 m. merginoms ir vaikinams atsakoma į tokius klausimus kaip, ar gali lytinio akto metu lūžti varpa, ar oralinis seksas saugesnis ir kaip atsakyti sekso norinčiam vaikinui, jei pati to nenori. Panašu, kad sostinės savivaldybė čia šiek tiek apspjovė ir pačią švietimo ir mokslo ministeriją jau ilgus metus kuriančią vis visuomenės netenkinančią lytinio ugdymo programą.

Politikai svarsto, kad teisėsaugos įtarimų sulaukę įstaigų – ligoninių, mokyklų – vadovai galėtų būti nušalinami nuo pareigų juos skyrusių institucijų sprendimu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad norėtų didesnių įgaliojimų kovoje su korupcija. Anot jo, galimybė jam nušalinti įtarimų korupcija sulaukusius ministerijai pavaldžių gydymo įstaigų vadovus būtų logiška.

Į Valdovų rūmus susirinkę gabiausi šalies moksleiviai ne tik džiaugiasi puikiais rezultatais tarptautinėse olimpiadose, bet ir kelia jiems svarbius klausimus. Dvyliktokai sako žino ne vieną istoriją, kaip mokykloms direktoriai vadovauja kone iki gyvos galvos. Mokyklų bendruomenes vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Tai ir piktnaudžiavimas padėtimi, neskaidriai valdomos lėšos, neadekvačios bausmės moksleiviams.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Išankstiniais VšĮ „Versli Lietuva“ ir UAB „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 316 startuolių, jie šiemet sumokėjo 7,49 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių arba 13,8% daugiau nei pernai. Šiuo metu Lietuvos startuolių sektoriuje dirba 1560 žmonių arba 13,9% daugiau nei prieš metus, pačių startuolių įmonių per metus padaugėjo nuo 273 iki 316 (15,8% augimas), daugiausia jų kūrė produktus ir paslaugas darbo našumo, žaidimų ir debesų kompiuterijos srityse.

Valstybė negali išlaikyti keturiolikos stiprių ir konkurencingų universitetų šalyje, tad tinklo pertvarka vyks, o jos planas bus rengiamas kartu su Vyriausybės programos įgyvendinimo planu, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Universitetų tinklo pertvarka vyksta, tam vakar pritarė Seimas. Potencialo analizė yra atlikta, potencialas yra išbarstytas, valstybė negali užtikrinti šiai dienai sąlygų vykdyti konkurencingą, stiprią veiklą keturiolikoje universitetų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokykloms reikia naujovių, bet ministerija nediktuos, kaip mokytojai turi ugdyti vaikus - pedagogai turėtų mokytis iš sėkmingai dirbančių kolegų. Ji žada, kad nebus kategoriškų sprendimų dėl ankstesnio priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, nors valstiečiai rinkimų programoje pasisakė, kad vaikai mokyklą turi pradėti lankyti anksčiau.

Naujoji septynioliktosios Vyriausybės Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė spėjo užsitikrinti ne tik ją pasiūliusiųjų į ministres, bet ir didelės švietimo bendruomenės pasitikėjimą. Iki šiol ji vadovavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), vykdančiam mokslo ir studijų sistemos stebėseną. Be to, ji visą laiką ir dirbo švietimo srityje. Todėl nenuostabu, kad ji sulaukė tokio palaikymo.

Švietimo ir mokslo ministre siūloma Jurgita Petrauskienė, šiuo metu vadovaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), savo karjerą visad siejo su švietimu – šioje srityje visą laiką ir dirbo. „Nuo pat pradžių dirbau švietimo srityje. Manau, kad tiek, kiek turiu gyvenime patirties, visa ji yra sukaupta šioje srityje. Suprantu, kad jeigu būtų apsispręsta, laukia dideli iššūkiai, reikalingi pokyčiai.

Mokytojai, suvažiavę iš visos Lenkijos buvo tarp tūkstančių žmonių, šeštadienį protestuojančių Varšuvoje prieš dešiniosios vyriausybės pasiūlytas švietimo reformas, anot kritikų, galinčias sunaikinti tūkstančius darbo vietų.

Naujausias Lietuvos savivaldybių tyrimas atskleidė, geriausias sąlygas gyventojams suteikiančias savivaldybes. Analizuojant sudarytą reitingą galima išskirti, kuriose savivaldybėse žmonės gauna geriausias komunalinio ūkio, transporto, švietimo bei sveikatos ir socialinės rūpybos paslaugas.

Vilnietė Tatjana Kladko pasipiktino – jos ketvirtaklasis vaikas matematikos pratybose turi skaičiuoti išlaidas rūkalams. Mama įsitikinusi, kad ne dešimtmečiui vaikui reiktų tokius dalykus – tai tiesiog netelpa moters galvoje. Tačiau pradinių klasių mokytojai ir Švietimo ir mokslo ministerijai taip neatrodo.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kurios rengimas kėlė daug diskusijų visuomenėje. Bene daugiausiai prieštaravimų rengiant programą kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.

Vyriausybė nurodė Švietimo ir mokslo ministerijai patobulinti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą. „Klausimas grąžintas ministerijai, buvo tokia nuomonė, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas biudžetas. Sutartis gal ir tiktų, tik be finansinės išraiškos“, - BNS sakė Vyriausybės pasitarime vietoje atostogaujančios ministrės Audronės Pitrėnienės dalyvavusi viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad lėšos vadovėliams numatytos mokinio krepšelyje, todėl jiems papildomų rinkliavų neturi vykti. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais.

Visų švietimo profesinių sąjungų lyderiai pirmadienį susitinka su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti kitų metų biudžetą ir kaip jame bus įgyvendinami Vyriausybės vadovo duoti pažadai. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS sakė, kad pirmiausia juos domina, kodėl stringa kolektyvinės sutarties pasirašymas. „Kolektyvinę sutartį pradėti įgyvendinti jau 2017 metų biudžete reikalingi pinigai, mes norime žinoti, bus ar nebus, kiek bus“, – sakė A.Jurgelevičius.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bus svarstoma galimybė Rusijos Karaliaučiaus srityje įkurti lietuvišką mokyklą. Ministrė susitiks su Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės atstovais aptarti tokią galimybę. ŠMM informavo BNS, kad pradinės mokyklos steigimą šiaurinėje Karaliaučiaus dalyje inicijuoja ten gyvenantys lietuviai. Greta reikėtų įkurti bendrabutį.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Diskutuodami Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kariškiai atskleidė, kad šiuo metu daugiausia problemų kyla ne dėl trūkstančios ginkluotės, bet dėl žinių trūkumo, kam ji iš vis reikalinga. Dėl to kyla ir pačių mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas. Neneigiama, kad apranga, ginkluotė turi didelę reikšmę, tačiau visuomenei derėtų suprasti, kad tai būti kariuomenei, sako dr. Gintautas Surgailis. „Dabar skiriamas didžiausias dėmesys prieštankinei ir priešlėktuvinei ginkluotei.

Paulius Paškevičius – internetinės programavimo mokymo platformos „SolidEducation.lt“ įkūrėjas. Tai debesų kompiuterija paremta platforma, kurios pagalba moksleiviai gali internetu mokytis programavimo su dėstytojais-programuotojais 22 miestuose visoje Lietuvoje. Šiandien Solid Education vienija 15 žmonių komandą, tačiau iki to teko nueiti ilgą kelią. – Kaip kilo idėja vystyti būtent tokį verslą?, – paklausėme P. Paškevičiaus.

Atliktas laimingiausių, turtingiausių ir labiausiai klestinčių šalių tyrimas atskleidė Lietuvos silpnąsias vietas. Nors bendroje lentelėje tikrai neesame gale, nuo Baltijos šalių bei kaimynų lenkų atsiliekame. Klestėjimo indekse indeksą (angl. Prosperity Index) apžvelgiamos 142 šalys, Lietuvai 2015 metais skirta 41 vieta. Šiame indekse per metus mes pakilome vienu laipteliu aukščiau. Geriausią vietą – 40 – užėmėme 2009 metais.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengiančios darbo grupės prašymu jos veikla pratęsta mėnesiui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Darbo grupė projektą turėjo pateikti birželio 1 dieną, bet paprašė paprašė švietimo ir mokslo ministrės Audronė Pitrėnienės terminą pratęsti iki birželio 30 dienos, argumentuodama aštriais nuomonių skirtumais.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito dvejomis pozicijomis žemyn - į 30-ą vietą tarp 61 pasaulio valstybės, rodo Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo švietimo infrastruktūros (19-a pozicija), valdymo praktikos (19) srityse, o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (50) bei vidaus ekonomikos (47) kategorijos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad yra nusiteikusi iki 2017 metų sausio akredituoti Vilniaus miesto J.Lelevelio ir V.Sirokomlės mokyklas lenkų kalba bei Vilniaus rajono Zujūnų vidurinę mokykla lenkų kalba ir Valčiūnų vidurinę mokyklą rusų kalba. Šios mokyklos turėtų tapti gimnazijomis. Jei jos nebūtų akredituotos gimnazijomis, turėtų persitvarkyti į dešimtmetes arba aštuonmetes mokyklas. Tuo metu dėl Vilniaus rajono Medininkų šv.

Šeštadienį abiturientai laikys muzikologijos egzamino pirmą dalį. Nacionalinis egzaminų centras informuoja, kad laikyti muzikologijos brandos egzaminą registravosi 179 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas devyniuose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino  Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo vaikų švietimo plėtra“. Šio projekto lėšos skiriamos ir neformaliojo vaikui švietimo krepšeliui finansuoti. Vyriausybė jau anksčiau patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose numatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelis nuo balandžio 1 d. bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Beveik 30-yje Kauno mokyklų savanoriškai atlikus tyrimą dėl narkotinių medžiagų pėdsakų, siūloma privalomai ištirti visas šio miesto mokyklas, pranešė savivaldybė. „Prioritetai šiai veiklai tik didės. Manau, reikia kviesti mokyklas aktyviau dalyvauti tokiuose tyrimuose. Tai parodo, kad problema yra ne kažkur, o visai arti, pačiose ugdymo įstaigose, todėl ją būtina nedelsiant spręsti“, – savivaldybės pranešime cituojamas Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Švietimo ir mokslo ministerija 2012–2014 metais patenkino tik apie 30 proc. savivaldybių pateikto geltonųjų autobusų poreikio, nustatė Valstybės kontrolė. Švietimo ir mokslo ministerija sutinka, kad autobusų trūksta, tačiau teigia, kad taip yra dėl ribotų finansinių galimybių. „Savivaldybės ne visais atvejais galėjo užtikrinti mokinių saugų pavėžėjimą, nes iš 2000-2014 metais savivaldybių mokykloms skirtų geltonųjų autobusų 30 proc.

Keturioms švietimo profsąjungoms penktadienį nutraukus streiką, jį baigti nuo pirmadienio nutarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Šios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė nepritariantis ketvirtadienį keturių profsąjungų pasirašytam susitarimui su švietimo ir mokslo ministre bei premjeru, tačiau galvojantis, kad viena profsąjunga nepajėgi tęsti streiko ir padaryti įtakos valdžiai.

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis dalyvauja susitikimuose su ES institucijų ir pramonės organizacijų atstovais, siekdamas aptarti Lietuvos pramonei aktualius klausimus pramonės ir švietimo srityse, kylančius trukdžius Lietuvos įmonių veiklai Europos valstybėse.

Darbuotojų lūkestis pirmiausiai yra adekvatus atlyginimas, tačiau yra ir kitų dalykų, galinčių priversti darbdavius susimąstyti, „Žinių radijui“ sakė verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė.   „Svarbu ne tik atlyginimo adekvatumas ir tam tikras žmonių iniciatyvumo skatinimas, atsižvelgimas į jų požiūrius, poreikius.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė užsiminė apie galimybę trauktis iš posto, jei Vyriausybė neras streikuojančių pedagogų prašomų papildomų 7 mln. eurų. „Jeigu mūsų Vyriausybė nepalaiko šveitimo, nepalaiko mokytojų, (…) tai palaukit, tai ką aš čia turiu daryt dabar? Manau, kad su tokia Vyriausybe man tiesiog nepakeliui. Ateina ministrai, išeina – nei pirma, nei paskutinė, jeigu ką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo ministrė.

Vaikams, kuriems nustatytas specialaus ugdymo poreikis, švietimas mūsų šalyje, pasirodo, sudėtingai pasiekiamas. Negalią turinčių vaikų likimas tarsi nulemtas iš anksto – tapti valstybės išlaikytiniais. Šie neturi galimybės įgauti net minimalus išsilavinimo. Skuodiškė Simona, auginanti vienuolikos metų sūnų Augustiną, pasakoja, su kokiu valdžios abejingumu teko susidurti, kovojant dėl atžalos galimybės mokytis. „Apmaudu, tačiau mano istorija vis dar tęsiasi iki šiol.

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija išsakė abejonių dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasiūlyto plano, kaip pritraukti studijuoti trūkstamų sričių mokytojus. Ministerija siūlo būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skirti tikslinį finansavimą. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms būtų skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose.

Tautinių mažumų departamentas romų bendruomenių švietimui bei tradicijoms išsaugoti per dvejus metus žada skirti iki 120 tūkst. eurų. Kaip BNS nurodė Tautinių mažumų departamento vyriausioji specialistė Gražina Sluško, šis projektas yra tęstinis, konkurso laimėtojai daugumą paslaugų turės teikti Vilniuje, tačiau dalis jų bus organizuojamos ir Eišiškėse, kur taip pat yra nedidelė romų bendruomenė.

Likus savaitei iki planuojamos neterminuoto pedagogų streiko pradžios, šimtai mokytojų pirmadienį žygiavo centrinėmis Vilniaus gatvėmis norėdami priminti savo reikalavimus ir kritikuodami valdžią, kad ši, anot jų, tik imituoja problemų sprendimą. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prasidėjusi eisena finišavo prie Vyriausybės, kur surengtas mitingas. Į protesto akciją pedagogai atsivedė ir vaikų.

Praeitą savaitę vykusios studijų mugės metu švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pareiškė, kad šių metų priėmimo metu planuojama 50 proc. didinti studijų vietų skaičių stojantiesiems į informacinių technologijų specialybes. Drauge jis paminėjo, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai esą svarbūs, tačiau abiturientai turėtų rinktis perspektyvias ir darbo vietas garantuojančias specialybes. Taip pat paragino rūpintis gimstamumu.

Šiųmetiniame Vilniaus biudžete prioritetai bus teikiami esamų švietimo įstaigų atnaujinimui ir naujų statybai, įvažiavimų į kiemus, šaligatvių, dviračių takų remontui, sako meras Remigijus Šimašius. Pristatydamas 2016-ųjų miesto biudžeto projektą žurnalistams trečiadienį R.Šimašius akcentavo, kad šiųmetiniame biudžete prioritetas bus teikiamas skolos valdymui: numatytas deficitas šiemet sieks 24,6 mln. eurų ir bus daugiau nei dukart mažesnis, palyginus su pernai, kuomet jis siekė 63 mln. eurų.

Alkoholizmo prevencijos programos pirmiausia turėtų būti skirtos jaunajai kartai, nes šią priklausomybės ligą turinties asmenims jos vargiai bus efektyvios, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Turime didesnį dėmesį skirti jaunajai kartai ir numatyti aiškias priemones, kurios bus įgyvendintos mokyklose. Manau, kad tuos žmones, kurie jau yra mėgstantys vartoti alkoholį, vargu, ar socialinės reklamos ar kitos prevencijos priemonės galėtų juos paveikti“, – antradienį sakė Vyriausybės vadovas.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gruodžio 10 d. įspėjamasis 2 val. streikas vyks dar 67 švietimo įstaigose, kuriose mokytojai nestreikavo antradienį, gruodžio 8 d. Streikuos tik dalis jose dirbančių mokytojų. Preliminariais gruodžio 9 d. 15 val. duomenimis, prie streiko prisijungti ketina kiek daugiau nei 900 pedagogų 19-oje savivaldybių. Gruodžio 8 d. įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. visų šalies pedagogų 49 savivaldybėse. Iš viso įsitraukė apie 13 proc.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. klasės krepšelio metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves iš visų, kurios pareiškė tokį norą, atrinko Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.