švietimas

 Smunkant visuomenės pasitikėjimui švietimu, už sistemą atsakingi politikai žada toliau dirbti ją pertvarkydami. „Turime įgyvendinti tas pertvarkas, kurios yra suplanuotos, – BNS šeštadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Kad pasitikėjimas švietimu išaugtų, pirmiausia pati švietimo sistema turi būti savimi patenkinta.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad dar diskutuojama, kaip geriausiai panaudoti po universitetų reformos turinčius atlaisvėti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatus, tačiau žada, kad juos pardavus lėšos liktų švietimui. „Visos lėšos iki paskutinio euro, jeigu bus pastatai parduoti, bus nukreipti tiktai aukštųjų mokyklų gerovei tenkinti“, – LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis. Anot jo, lėšos už parduotą turtą turėtų būti investuojamos į studentų bendrabučius.

Šių metų pavasario sutiktuvės pagal kinų kalendorių, beje, sutampa su mūsų valstybės atkūrimo diena Vasario šešioliktąja. Iki pavasario šventės likus mažiau nei dviem savaitėms, kai kurie Kinijos miestai jau tikrąja ta žodžio prasme švyti. Čia matote įspūdingas šviečiančias kompozicijas šalies pietvakarių Sičuano provincijoje, Dzigongo mieste. Jame tai jau 24-tas žibintų festivalis. Milžiniškoje teritorijoje sukurtos net 130 skirtingų šviečiančių žibintų kompozicijų.

Praėjusiais metais rastas Vasario 16-osios aktas sukėlė didžiulią nuostabą kiekvienam lietuviui. 1918 metais jį pasirašė 20 tarybos narių, tarp kurių buvo ir Lietuvos istorikas Mykolas Biržiška. Kol įtakingas vyras sprendė svarbius Lietuvos ateities klausimus, namuose jo laukė mylima žmona Bronislava Šėmytė - Biržiškienė.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Pačios didžiausios švietimo bėdos prasideda mokykloje, o gal net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tuo tarpu diskusija Lietuvoje apie švietimo pertvarką sustojusi tik ties aukštojo mokslo reforma, o tai nepakankamas žingsnis. Esminis dėmesys ir permainos turi būti nukreiptos į mokyklą ir mokytojo rengimą. Lietuvos mokyklų asociacijos surengtoje konferencijoje su daugiau nei 200 mokyklų vadovų diskutavome apie gerą mokyklą Lietuvai.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

Skurdo įveikimas, švietimo sistemos tobulinimas, pedagogų prestižo gerinimas – nėra tik ambicingi Lietuvos valdančiųjų tikslai, dirbti šiose srityse įsipareigojo visos Jungtinės Tautos. Tačiau panašu, kad kol kas Lietuvoje bandomos įgyvendinti pavienės iniciatyvos ir projektai nepadeda pakirsti problemos šaknų.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Pastaruoju metu visuomenė neatsistebi, kaip pertvarka keičia pertvarką sveikatos srityje. Dar neseniai panašiu tempu pertvarkas vykdė ir švietimiečiai. Lapkričio pradžioje visuomenei buvo pristatyta pirmą kartą profesinio mokymo būklės apžvalga. Kritikos strėlės iškart smigo į daugelį profesinių mokyklų, kurios labiausiai kaltintos specialistų ruošimu ne tam poreikiui, kuris iš tiesų yra.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikrins, ar profesinėse mokyklose nebuvo renkamos neteisėtos rinkliavos. Pasak ministerijos pranešimo, nustačius neteisėtas rinkliavas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC), bus vertinamos visos profesinio mokymo įstaigos, turinčios viešosios įstaigos statusą, t.y. planuojama patikrinti 2014-2016 metais įstaigose atliktų auditų dokumentus. Viešųjų įstaigų statusą turi 26 iš 70-ies profesinio mokymo įstaigų, pavaldžių ŠMM.

Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir darbų kryptį švietimo srityje

Pirmadienį Vyriausybės ir dalies profesinių sąjungų atstovai pasirašys švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos. „Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas.

Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas valstietis Eugenijus Jovaiša siūlo įpareigoti šalyje veikiančias tarptautines bendrojo ugdymo mokyklas lietuvių moksleivius mokyti Lietuvos istorijos, geografijos, pilietiškumo.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imasi pertvarkyti vaikų socializacijos centrus: bus mažinamas jų skaičius, gerinama gyvenamoji aplinka, įrengtos erdvės neformaliam ugdymui, praktiniam mokymui, laisvalaikiui. Pertvarka vyks keliais etapais, tariantis su įstaigų bendruomenėmis – kai kurie centrai bus uždaromi, kiti taps moderniomis erdvėmis. Planuojama, kad iki 2019 metų šalyje liktų trys socializacijos centrai, pranešė ŠMM.

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. Čia nėra jokios prievartos, griežtų taisyklių, daugybės namų darbų ir nuo ryto iki vakaro trunkančių pamokų. Nepaisant to, šios šalies mokiniai, kurie ugdomi principu „mažiau yra daugiau“, rodo vienus geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį galutinai pritarė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė su švietimo srities profesinėmis sąjungomis pasirašytų šakos kolektyvinę sutartį. Sutartis ne vienerius metus buvo derinama su profsąjungomis, o paskutinės korekcijos padarytos derybose praėjusią savaitę.

Švietimo profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai trečiadienį po pusdienį trukusių derybų pasiekė kompromisą dėl kolektyvinės sutarties – ją tikimasi pasirašyti kitą trečiadienį. „Iš principo sveikinu ir džiaugiuosi, kad sutarimas dėl kolektyvinės sutarties yra pasiektas, esame aptarę ir pabaigę visus punktus, kurie apima ir išsakytus profesinių sąjungų reikalavimus.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

 Greitai besikeičiančiame pasaulyje būtina švietimo revoliucija, norint verslams ir visuomenei prisitaikyti prie pokyčių, sako garsus vokiečių inžinierius ir ekonomistas, pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėjas Klausas Martinas Schwabas (Klausas Martinas Švabas). „Mums reikia švietimo revoliucijos, mums, iš tikro, reikia švietimo 4.0“, - Vilniuje „Metų ekonomikos forume“ teigė K. M. Schwabas.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet. Ministerija sako, kad skaičiai – negalutiniai. Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžete numatoma, kad bendras švietimo srities finansavimas turėtų didėti beveik 33,7 mln. eurų iki 1,07 mlrd. eurų.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

Kol vieni pedagogai ir švietimo specialistai grasina piketuose reikalauti savo, kiti sėdasi prie diskusijų stalo su kolegomis bei Švietimo ir mokslo ministre. Artėjant tarptautinei mokytojų dienai, pirmadienio vakarą diskusijų centre atsidūrė šiuolaikinės mokyklos perspektyvos bei visuomenėje plačiai aptarinėjamas pedagogo profesijos įvaizdis.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina paisyti parlamentarų siūlymo priėmimą į profesines mokyklas pratęsti visiems ir taip užpildyti apie 1,5 tūkst. laisvų vietų. Išlyga bus daroma tik pakviestiems mokytis, bet sutarties nepasirašiusiems būsimiems vienuoliktokams. Tačiau profesinės mokyklos kelia paprastą klausimą – kur tie mokiniai buvo anksčiau? Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimu, pakviestų mokytis į vienuoliktą klasę, bet sutarties nepasirašiusių moksleivių yra apie šimtą.

Šiandien pristatytos profesinio ugdymo sistemos pertvarkos gairės. Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, labai svarbu, kad profesinio rengimo pertvarkoje dalyvauja ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas. Lietuvos Respublikos prezidentės dėmesys ir siūlymai profesinio mokymo sistemos pertvarkai liudija, kad, siekiant stiprinti ekonomikos konkurencingumą, profesinio rengimo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį paskelbė, jog mokytojams buvo parengtas naujas etatinio apmokėjimo modelis. Ministrė tvirtino besitikinti, kad jis bus patvirtintas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. „Parengtas naujas etatinio apmokėjimo modelis, kuris, tikiuosi, šioje rudens sesijoje bus patvirtintas Seime“, - Žinių radijui sakė J.Petrauskienė.

Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžia visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Pasak ministrės, geriausių rezultatų keičiant ir atnaujinant bendrojo ugdymo planus ir turinį bus pasiekta tik visai bendruomenei veikiant kartu. „Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

 Po daugelį šokiravusių vaizdų, kuomet Daugėlių mokykloje mokiniai per pamoką apstumdė mokytoją, Šiaulių prokurorai ėmėsi tyrimo. Tiesa, byla iškelta ne mokiniams, o nuo jų neapsigynusiai mokytojai. Ir nors incidentas dar neištirtas, mokytojai jau siūloma savo noru išeiti iš darbo. Švietimo profsąjunga griebiasi už galvos. Esą dėl ydų švietimo sistemoje mokytoja tapo atpirkimo ožiu.    Štai tokie, viešai paplitę vaizdai iš Daugėlių mokyklos abejingų nepaliko.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei institucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Pataisas antradienį Vyriausybės teikiamam universitetų pertvarkos planui žada ir valdantieji, ir opozicija. Tačiau Seime netyla nesutarimai, kaip tiksliai bus įgyvendinta ši reforma. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša sako, kad po pateikimo reikia pritarti Vyriausybės parengtam nutarimo projektui dėl universitetų jungimo, tačiau neslepia, kad pasiūlymų projektui turės ir valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

Premjeras Saulius Skvernelis savo reitingų smukimą sieja su sprendimais švietimo, sveikatos, valstybės valdymo srityse. Balandį premjerą palankiai vertino 60 proc. šalies gyventojų, šešiais procentiniais punktais mažiau nei mėnesiu anksčiau, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Grupė Seimo konservatorių pareiškė, kad dabartinė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė turėtų būti skiriama antrai kadencijai. Taip jie sureagavo į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo Eugenijaus Jovaišos išsakytą poziciją, kad neplanuojama D.Vaišnienės siūlyti į pareigas antrai kadencijai.

Lietuvos universitetų rektoriai penktadienį į rektorių konferencijos posėdį kviečia švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, su ja aptars planuojamą aukštųjų mokyklų pertvarką. Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis, su ministre susitikti rektoriai norėjo dar iki Vyriausybėje priimant aukštųjų mokyklų pertvarkos planą.

  Vyriausybė pasitarime trečiadienį išklausė premjero sudarytos darbo grupės parengto planų dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, bet sprendimas jį teikti Seimui kol kas nepriimtas - prieš tai numatoma surengti viešą projekto svarstymą su universitetų bendruomene.

Švietimo ir mokslo ministerija sako esanti pasiruošusi dialogui su akademinėmis bendrovėmis dėl vykstančių pertvarkų aukštajame moksle. „Ministerija supranta dialogo svarbą, nes sisteminė aukštojo mokslo pertvarka Lietuvoje rengiama pirmą kartą. Natūralu, kad studentams, dėstytojams, universitetų administracijų darbuotojams kyla daug klausimų, abejonių, būgštavimų“, - BNS trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrės atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai nė vienas universitetas nebus uždaromas, sako pirmadienį reformą valdančiajai koalicijai pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tinklo pertvarka yra fragmentuoto potencialo sutelkimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valdymą, siekiant užtikrinti resursų sutelkimą, ypatingai mokslinių tyrimų srityje, kur šiandien turime daug mažų, fragmentuotų grupių“, - žurnalistams Seime sakė ministrė.

Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį darbą pradeda ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėja viešųjų ryšių klausimais Gabrielė Vasiliauskaitė. Pastaruoju metu G. Vasiliauskaitė vadovavo Vilniaus oro uosto komunikacijai. „Šalies švietimo sistemoje vykstančios permainos susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo, diskusijų ir įvairiausių vertinimų. Daugiau viešumo, skaidrumo ir dialogo su visuomene tikrai reikės ir šioje vietoje matau savo misiją“, – pranešime spaudai teigė G.Vasiliauskaitė.

Net ir baigus kadenciją parlamente galima išlikti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė – geriausias pavyzdys. Buvusi politikė įsidarbino pas tuos, kuriems buvo ypač dosni dar sėdėdama valdžios Olimpe. „Mes turime visuomenę, kurioje politika ir partijos sukurtos tam, kad kurtų partines darbo vietas. Ne tam, kad atstovautų vienų ar kitų gyventojų interesams, o tam, kad kurtų darbo vietas“, - sako Seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo dešimtmečiais dirbantiems mokyklos direktoriams leisti dalyvauti konkurse dėl dar vienos kadencijos, o ilgai dirbančius vadovus pakeisti per 2019–2021 metus.

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui ilginti mokslo metus nepritaria 63 proc. Lietuvos gyventojų, o tarp turinčių mokyklinio amžiaus vaikų nepritariančiųjų yra dar daugiau – 72 proc., rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Kritikuojantieji Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą ilginti mokslo metus yra linkę suprimityvinti šią idėją, sako Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Anot jo, mokslo metų ilginimas nėra tikslas savaime. Ilginant mokslo metus būtų siekiama tolygiau paskirstyti mokymosi krūvius, sudarant galimybes daugiau laiko skirti praktiniam, patrauklesniam švietimui. „Kalbame apie situaciją, kurią turime mokyklose – pasiekimai prastėja, daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens.

„Dėl pritraukiamų pajamų srautų ir įtakos šalies įvaizdžiui, turizmo skatinimą prioritetu įsivardija beveik visos šalys. Visgi, pritraukti turistus, ypač mažoms šalims, nėra paprasta – vien oficialių traukos vietų aprašymų nepakanka. Vietinės iniciatyvos gali likti bevaisės, jei nepažinsime pasaulinių turizmo sektoriaus kaitos tendencijų“, – teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakultete viešėjęs Prahos Ekonomikos universiteto lektorius dr.

Vadovai primena, kad vadovai mokykloje ne vieni, moksleiviai jaučiasi pamiršti, o tėvai nėra tikri, ar auginant darnią mokyklos bendruomenę mokytojų kadencijos yra tinkamas sprendimas. Taip į Prezidentės inicijuotas visos viešojo sektoriaus vadovų kadencijų klausimą reagavo suinteresuotų pusių atstovai. Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė tikina, kad visos prezidentės inicijuotos pataisos yra skirtos ieškant švietimo tolygumo.

Regis, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kol kas nepavyksta įtikinti švietimo bendruomenės, tėvų ir vaikų, kodėl norima prailginti mokslo metus. Apie aiškaus plano, sistemos trūkumą įvairūs visuomenės, politikos ir švietimo ekspertai diskutuoja kone kasdien. Tačiau ne vienam aišku, kad visuomenė susipriešinusi ir stovi skirtingose barikadų pusėse. Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) jungtuvės šiuo metu neturėtų vykti - jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks dėl šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo diskutuojanti premjero sudaryta darbo grupė.