sodros

Šios savaitės pradžioje pasirodę Seimo narių siūlymai panaikinti gyventojams galimybę skirti iki 2 proc. gyventojų  pajamų  mokesčio visuomenei naudingai veiklai iš esmės stabdytų pilietinės visuomenės plėtrą. Penkis pastaruosius metus mūsų šalies gyventojai turėjo galimybę savo nuožiūra skirti nedidelę valstybės biudžetui sumokamą pajamų mokesčio dalį paremti pasirinktas ne pelno organizacijas.

2009 m. trečią ketvirtį į pensiją išėjo 507 papildomą pensijos dalį kaupę asmenys, kuriems iš viso buvo išmokėta 2,25 mln. litų išmokų arba vidutiniškai po 4,44 tūkst. litų kiekvienam. Nuo Pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. sausio 1 dieną iš viso į pensiją išėjo jau 2,9 tūkst. privačiai pensijos dalį kaupusių dirbančiųjų, kuriems išmokėta suma jau viršija 10 mln. litų arba vidutiniškai po 3,5 tūkst. litų. „Paskutinį ketvirtį išmokėta vidutinė išmoka yra maždaug 26 proc.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikuojamą planą didinti „Sodros“ mokestį galėtų pakeisti pašalpų bedarbiams mažinimas. Valdantieji taip pat svarsto, jog būtų galima stabdyti sistemą, kai gyventojai patys savo nuožiūra gali pasirinktai įstaigai pervesti 2 proc. savo pajamų mokesčio.

Atgaivinta diskusija dėl 2 proc. pajamų mokesčio skyrimo ne pelno siekiančioms organizacijoms. Kai kam išsakius mintį, kad laikinai nebeleisti gyventojams savo nuožiūra paskirstyti 2 proc. pajamų mokesčio, kuris skiriamas labdarai bei paramai, sukėlė audrą. „Sodros“ problemos sprendimas tokiu būdu netinkamas - pareiškė iš 2 proc. gaunantys didelę dalį - taip skriaudžiamos labdaros organizacijos ir nevyriausybinis sektorius.

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių.Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, vis girdamasi siekiais taupyti, reformuoti valstybės valdymą, patyrė dar vieną fiasko.Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija), apie kurios būsimus darbus labai garsiai trimitavo valdantieji, iširo.

Kritikų raginimai buvo išgirsti: Vyriausybė patvirtino, jog nebus mažinamos kai kurios neįgaliųjų pašalpos bei didinamos  „Sodros“ įmokos, praneša LNK „Žinios“. „Dar anksti kalbėti, tačiau tikrai galiu pažadėti, jog šį klausimą išspręsime“, - žurnalistams sekmadienį tvirtino premjeras Andrius Kubilius. Buvo skaičiuojama, jog padidinus „Sodros įmokas į biudžetą būtų papildomai surinkti 400 mln. litų. Kaip bus kompensuota ši suma, koalicija kol kas nesutarė.

Užuot 2 procentais pakėlusi mokestį „Sodrai“, valdžia galėtų laikinai sustabdyti keletą metų gyvuojančią tvarką, pagal kurią leidžiama gyventojams 2 proc. per metus sumokėtų savų mokesčių paskirti paramai. Tokį Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) frakcijos Seime pasiūlymą turėtų apsvarstyti parlamentas. „Paramos gavėjų, - kaip Eltai šeštadienį aiškino LLS frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Erikas Tamašauskas, - yra šimtai, tačiau, kaip įsitikinta, daugiausiai tokios paramos per 2 proc.

Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“ paprašė „Sodros“ Kauno teritorinio skyriaus išsiaiškinti, ar pagrįstai paskutinėmis dienomis prieš darbo sutarčių nutraukimą gydytojai išdavė laikino nedarbingumo pažymėjimus kai kuriems įmonės darbuotojams. AB „Autrolis“ būgštauja, kad panašūs „ligų“ protrūkiai netrukus įgaus masinį pobūdį, nes iki 2010 metų vasario mėnesio pabaigos darbo sutartis planuojama nutraukti su bemaž 80 darbuotojų.

Karštligiškos Vyriausybės pastangos bet kokia kaina išplėšti iš verslo paskutinį litą ir taip lopyti didėjančią biudžeto skylę žlugdo verslą, ūkininkus, didina nedarbą, retina mokesčių mokėtojų gretas. Atėmus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas iš viešbučių ir restoranų paslaugų, daržovių prekybos, padidinus akcizą mažiesiems aludariams gatvėje atsidūrė tūkstančiai darbuotojų. Mokesčiai suryja apyvartines lėšas, todėl bendrovės užsidaro net ir gamindamos paklausią produkciją.

Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) išnuomojo jau antrą „Boeing“ orlaivį Tadžikistano oro linijomis „TAJIK AIR“. Pirmasis lėktuvas iš Lietuvos į Tadžikistaną išskrido spalio pradžioje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų didinimas pakenktų žmonių bei draudėjų padėčiai, neduotų laukiamos naudos nei „Sodrai“, nei bendriems valstybės finansams  ir ragina Seimo narius atsisakyti šios idėjos. Padaugės darbuotojų atleidimų LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad didesni įmokų tarifai – tai dar ne papildomos pajamos, todėl „Sodros“ biudžeto smunkančių pajamų problema nebus išspręsta.

„Sodros“ atstovai sako, kad savaite nukėlus pensijų išmokėjimą per metus būtų galima sutaupyti iki 10 mln. Lt, praneša Lietuvos radijas. Tačiau, anot „Sodros“ direktoriaus pavaduotojos Česlavos Zabulėnienės, toks sprendimas kol kas nepriimtas, nes tai sukeltų žmonių nepasitenkinimą. „Tas klausimas buvo svarstomas, buvo tariamasi su socialinės apsaugos vadovais, bet buvo nutarta nejaudinti žmonių.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taisys klaidą – kitąmet autoriai dar nebus taip drastiškai apmokestinti. Ministerija siūlo grąžinti pereinamąjį laikotarpį autoriams, gaunantiems autorinį atlyginimą ir darbo užmokestį iš to paties darbdavio, rašo „Lietuvos rytas“. Į šią kategoriją dabar patenka nemažai žurnalistų, menininkų ir kitų kūrėjų. Pagal dabartinį projektą, šių autorių pajamos turėtų būti apmokestintos 42 proc. „Sodros“ mokesčiu.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai toliau didina investicijas Lietuvoje – jos jau pasiekė 969 mln. litų arba 40 proc. daugiau nei metų pradžioje, kuomet investicijos siekė 694 mln. litų. Ir toliau didžiausia dalis investicijų skiriama Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti – 644 mln. litų arba 93 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai ši suma siekė 334 mln. litų.

Nors liberalusis koalicijos sparnas nepritaria Vyriausybės teikiamam biudžeto projektui, žada palaikyti bent jau jo pateikimą. Premjeras Andrius Kubilius po susitikimo su koalicijos partneriais pas Seimo vadovę pirmadienį vėl kartojo, kad kitų taupymo rezervų nematantis. „Seime, tikiuosi, sutarsime, kad yra labai aiški riba, kaip Prezidentė įvardijo – raudonoji linija, tai yra 10 proc. nuo BVP konsoliduotas deficito dydis, kurio negalima peržengti.

Valstybės dotacija vieno didžiausių Jungtinės Karalystės bankų „Barclays“ atėjimui sudarys tik mažą dalį mokesčių, kuriuos „Barclays“ sumokės Lietuvoje į valstybės ir Sodros biudžetus, teigiama Ūkio ministerijos pranešime spaudai. Ministerijos skaičiavimais, dotacijos „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje kūrimui bus daugiau nei keturis kartus mažesnės nei bendra gyventojų pajamų mokesčio ir Sodros įmokų suma, kurią „Barclays“ sumokės vien per pirmus trejus veiklos Lietuvoje metus.

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

Rugsėjį „Sodros“ išlaidos pajamas viršijo 263,7 mln. litų, o per 9 šių metų mėnesius biudžeto deficitas siekė 1,743 mlrd. litų. Kaip pranešė „Sodra“, per devynis šių metų mėnesius gauta 8,554 mlrd. litų pajamų (1,397 mlrd. litų arba 14 proc. mažiau nei planuota). Išlaidos per tą patį laikotarpį siekė 10,297 mlrd. litų – 25,1 mln. litų (0,3 proc.) didesnės nei planuotos ir 1,423 mlrd. litų didesnės nei per tą patį laikotarpį pernai.

Iš būsimųjų pensininkų ekonominės krizės padariniams spręsti Seimo sprendimu birželio-rugsėjo mėnesiais jau atimta maždaug 224 mln. litų, teigiama Pensijų fondų dalyvių asociacijos pranešime. Žinant, kad papildomą pensijos dalį kaupia beveik milijonas dirbančiųjų, per paskutinius keturis mėnesius kiekvienas iš jų valstybės finansinėms problemoms spręsti buvo priverstas atiduoti po maždaug 224 litus. Iš šios sumos maždaug 217,5 mln.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad kitų metų biudžete Vyriausybė atlyginimų nemažina niekam, o biudžetininkus ragina ieškoti įvairių taupymo būdų. „Atlyginimų mes nemažiname niekam, mažiname darbo užmokesčio fondus. Biudžetininkai patys privalo susimažinti etatų arba rasi būdų kaip kitaip sutaupyti. Visoje valstybės tarnyboje, tai yra, viešajame administravime, mes mažiname 10 proc.

Priešingai nei kitos ES valstybės, Lietuvos Vyriausybė iki šiol nepradėjo įgyvendinti ekonomikos skatinimo programų, neturi konkrečių rinkos gaivinimo veiksmų plano. Vyriausybė – tai ne prognozių departamentas. Kaip ir kituose rinkos ekonomikos kraštuose, pirmiausia jai tenka atsakomybė už ekonomikos ir nedarbo lygį, taip pat iždo įplaukas, kurios šiais metais katastrofiškai nusmukdytos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba, šeštadienį vykusiame posėdyje svarsčiusi socialiai jautrius projektus, priėmė keletą nutarimų biudžeto, Nacionalinio susitarimo, sveikatos sistemos ir energetikos pertvarkos bei kitais klausimais. TS-LKD pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės parengtam Seimo statuto pataisų projektui, kuriuo siekiama mažinti parlamentines išlaidas.

Vyriausybei sumažinus pensijas, valstybė galėtų įsipareigoti ir neišmokėtą jų dalį grąžinti vėliau. Tokį pasiūlymą Andriaus Kubiliaus vyriausybei aptarė posėdžiavęs Ekonomistų klubas, vadovaujamas prof. Kazimiros Prunskienės. „Tiek prezidentė, tiek vyriausybė iki šiol labai siaurai mato Lietuvos ekonomikos problemas, suvedant visą esmę į finansus bei bandymą juos reguliuoti mokesčiu didinimu, karpymais“, - konstatavo K. Prunskienė.

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje – krizė apčiuopė dugną. Tačiau skirtingai nuo pasaulio (jei „pasaulis“ – ne mes, o JAV, Britanija, Prancūzija, Vokietija, dar kelios stambios krizės sukrėstos šalys), mūsų dugnas gan dumblėtas, metų pabaigon ir kitų metų pradžioje dar galime sulaukti tolesnio nedidelio gamybos (taigi - ir pajamų) smukimo. Tiesa, trapus išlieka ir didžiųjų šalių stabilizavimasis. Kai visa mūsiškė prekių ir paslaugų gamyba šių metų pirmą ketvirtį susitraukė beveik 22 proc.

Premjero „Sodros“ gelbėjimo planus kritikuojanti Seimo opozicija kol kas tik garsiai šaukia. Užuot bedę pirštu į alternatyvią vyriausybės programą arba naują ekonomikos skatinimo planą, opozicijos lyderiai tik kartoja, jog pernai nereikėjo pernai kelti mokesčių.  Socdemai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“savo antikrizinius planus dar tik rengia. „Tai didžiulis minusas. Regis, jie neturi jokių konkrečių pasiūlymų ir mėgins visą atsakomybę suversti ant konservatorių.

Vyriausybė imituoja valdymo išlaidų mažinimą - tai tėra premjero viešųjų ryšių akcija. Nuovokos ekonomikoje neturintis Andrius Kubilius ir jo komanda, sutelkę dėmesį į valstybės išlaidų mažinimą ir mokesčių kėlimą, nė negalvoja, kaip kiaurą valstybės biudžetą papildyti. Tokios nuomonės laikosi dukart Vyriausybei vadovavęs ekonomistas Gediminas Vagnorius. „Lietuva – įmonė, kuri visiškai negalvoja, kaip gauti užsakymų, galvoja tik kaip išmokėti paskutinius pinigus“, – interviu Balsas.

Socialdemokratai grasina apkaltomis Seimo ir Vyriausybės nariams, kurie balsuos už Nacionaliniame susitarime numatytus socialinių išmokų pakeitimus. Prisiekdami parlamentarai ir Vyriausybės nariai pasižada gerbti ir vykdyti šalies įstatymus, o karpomos išmokos pažeidžia Konstituciją, tvirtina socdemai. „Lietuva įžengusi į Konstitucijos laužymo fazę“, - Seime spaudos konferencijoje pareiškė Vytenis Povilas Andriukaitis, kalbėdamas apie Vyriausybės planus mažinti socialinio draudimo pensijas.

Didėjant pensininkų skaičiui, sumažintos įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas užkerta kelią apsaugoti šalį nuo galimos socialinės sistemos krizės, teigia specialistai. 2009 metų rugsėjį pensijų fonduose papildomą pensiją kaupiančių dirbančiųjų sąskaitos pasipildė dar 41 mln. litų, uždirbtų iš investicijų. Bendras prieaugis nuo metų pradžios jau pasiekė 330 mln. litų arba maždaug 14,6 proc.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali siekti 4,5 mlrd. litų. „Šis laikotarpis toks, kad biudžeto formavimas yra pakankamai sudėtingas, nekelia kokio nors džiugesio. Tačiau ligšiolinis darbas mums leidžia pakankamai ramiai žiūrėt į kitus metus, tikintis sugebėsime išlaikyti stabilią situaciją“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui kalbėjo Premjeras. Anot jo, bus stengiamasi, kad kitų metų biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei šiemet.

Premjerui Andriui Kubiliui bei jo suburtai komandai trūksta elementarios kompetencijos finansų ir ekonomikos srityse, o Vyriausybės siūlymas „Sodros“ gelbėjimo planas – neapgalvotas. Nuolatinis skolinimasis biudžeto problemų nesprendžia, tik šiek tiek jas atitolina, kol pagalbos teks prašyti Valiutos fondo. „Mes negalime pasikliauti A. Kubiliaus teiginiais. Kadangi jų visi ankstesni planai, ką jie planavo dėl biudžeto koregavimo, nuo gruodžio iki liepos, tai visiškai tarpusavyje nedera.

Vyriausybei priėmus nutarimą, o Seimui patvirtinus, motinystės (tėvystės) pašalpos nuo 2010 metų liepos 1-osios pirmaisiais metais mažinamos iki 90 proc. buvusio atlyginimo dydžio (buvo 100 proc.), o antraisiais – iki 75 proc. (buvo 85 proc.). Šis nutarimas, siekiant lopyti skylėtą „Sodros“ biudžetą, sukėlė daug diskusijų ir nerimo tarp vaikus auginančių tėvų.

Sunkmečio naštą ant savo pečių tempiantys pensininkai, mamos ir vaikai; apkarpytos pensijos ir išmokos tėvams; nurėžti vaiko pinigai; padidėję mokesčiai „Sodrai“. Šią premjero viziją po mėnesio Seimas gali gerokai pakoreguoti: laiminti tokio premjero Andriaus Kubiliaus plano kol kas nesiruošia nei savi, nei koalicijos partneriai.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Verslininkai pasirašė bedradarbiavimo memorandumą, jie nusprendė, kad „paklodės tampymas“ kiekvienam į savo pusę nepadės kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir spausti valdžią. Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė didžiausios verslui atstovaujančios organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Žemės ūkio rūmai.

Vyriausybės sprendimas mažinti visas išmokas ir didinti „Sodros“ įmokas sulaukia skirtingų ekonomistų vertinimų. Ekonomistas R. Lazutka sako, jog valdžia neišnaudoja mokesčių didinimo galimybės, ir įspėja apie didėjantį emigracijos pavojų. LLRI atstovei K. Leontjevai daugiau nerimo kelia auganti „Sodros“ įmoka. Dėl to, jos teigimu, didės šešėlinė ekonomika, daugės bankrotų, mažės mokesčių mokėtojų. Vyriausybė trečiadienį nusprendė mažinti visas socialines išmokas bei 2 proc.

Valdančiųjų ketinimai mažinti pensijas ir didinti įmokas dar kartą iliustruoja, kad konservatoriai šiandien neturi jokios krizės įveikimo sprendimo būdų. Akivaizdi valdžios gebėjimų krizė į bankrotą įstūmė ir „Sodrą“. Toliau tęsiant pražūtingą „imk ir kirpk“ politiką, labiausiai nukentės būtent ši institucija. Dviem procentais didesni mokesčiai – ne ta valtis, kuria iš finansinio sūkurio išplauktų visa socialinio draudimo sistema. Pensijų ir socialinių išmokų mažinimas – ne ką geresnis kelias.

Premjeras Andrius Kubilius neatmeta verslo siūlymo mažinti pelno mokestį, tačiau kalbėti dėl PVM mažinimo, anot jo, dar anksti. „Negalime prognozuoti to, kad reikšmingai mažintume tokius mokesčius kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM)“, – antradienį interviu Lietuvos radijui kalbėjo A. Kubilius. Tačiau jis neatmetė, kad, kaip pirmadienį pasiūlė verslininkai, šiemet didintas pelno mokestis kitais metais galėtų mažėti nuo 20 iki 15 proc.

Tikėtina, kad vidutinė pensija Lietuvoje, kuri šiuo metu yra 830 Lt, turėtų mažėti 4 ar net 5 proc. Tai yra maždaug 40 Lt. Taip skaičiuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras artimiausiu laiku Vyriausybei žada pateikti kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą.

Pensijų fondų dalyvių asociacija nusprendė kovoti už visas kas ketvirtį pervedamas sumažintas įmokas, kurios pasiekia būsimųjų pensininkų turimas papildomos pensijos dalies kaupimo sąskaitas. 2009 m. rugsėjo 16 d. Asociacija kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“), reikalaudama pervesti trūkstamą dalį įmokos už antrąjį 2009 m. ketvirtį, kuri buvo sumažinta nuo 5,5 iki 3 proc. dirbančiojo gaunamų pajamų.

Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn.

„Sodros“ deficitas per per aštuonis šių metų mėnesius pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų. „Prognozuota, kad rugpjūčio mėnesį išlaidos viršys pajamas 51 mln. Lt, tačiau, negavus dalies planuotų pajamų, „Sodros“ pajamos buvo 273,4 mln. Lt. mažesnės už išlaidas“, – teigiama „Sodros“ išplatintame pranešime. Išankstiniais duomenimis 2009 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 25,6 proc. mažesnės nei planuota.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

 Jau nebeslepiama, kad bus keičiamos socialinės išmokos, tačiau kiek - dar neatskleidžiama. Reformos neišvengs ir problemų kamuojama „Sodra“. Tačiau vien to nepakaks - valstybei teks skolintis, interviu Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. - Jau ne kartą „Sodrai“ gelbėti valstybė pasiskolino nemažai pinigų.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.

„Sodra“ už 2009 metų antrą ketvirtį į gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fondų sąskaitą pervedė 15,9 mln. litų, rašoma bendrovės pranešime. Dėl šiemet priimtų įstatymų sumažėjus įmokoms iš „Sodros“ į privačiuosius pensijų fondus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., bendrovės pensijų fondų sąskaitą papildė 17,3 mln. litų arba 51,1 proc. įmokų mažiau, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, kuomet šios įmokos sudarė 33,2 mln. litų.

Negailėjusi pinigų naujoms darbo vietoms sukurti ir tikėjusi padaryti gera tiek verslui, tiek bedarbiams valstybė dabar skaičiuoja nuostolius. Iš darbo biržų solidžias sumas naujoms darbo vietoms steigti gavusios įmonės bankrutuoja. Darbo biržoms jos grąžina darbuotojus, bet ne pinigus, kuriuos iš jų gavo. Tokį precendentą jau turi ir Panevėžio darbo birža.

Praėjusią savaitę skubėta pranešti, kad jau atsigavo Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos, Japonijos ekonomika. Ir JAV esama ženklų, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika jau augs. Mūsų premjeras Andrius Kubilius ėmėsi piešti diagramas, kaip stabilizuojasi eksportas ir pramonė. Vizito Prancūzijoje metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pranešė, kad Lietuva jau pasiekė dugną.