sodros

Kandidatė į Prezidento postą Kazimiera Prunskienė „kibo į atlapus“ rinkimų favorite laikomai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, atvirai provokuodama stoti su ja į TV debatus. Pastaroji kvietimo diskutuoti tiesioginiame TV eteryje atsisakė. Bijo? D.Grybauskaitės įvaizdžiui kenkia kalbėjimas. Su kiekvienu pasisakymu ji atstumia nuo savęs vieną ar kitą grupę potencialių rinkėjų.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) prašo valdžios ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos taupyti ne mažinant sveikatos paslaugų vertę, o ieškant kitų būdų apkarpyti sveikatos apsaugai skirtas lėšas. 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymo pakeitimo projekto pataisose numatoma sumažinti PSDF biudžetą daugiau nei 6,4 proc. Lyginant su patvirtintu 2009 m. biudžetu, t.y. būtų nubraukta 298,6 mln. litų.

Seimui antradienį pristatytas patikslintas šių metų biudžeto planas - pataisomis siekiama iš dalies užlopyti nesurenkamo biudžeto skyles. Valdžios sektoriaus išlaidas, įskaitant „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, siūloma sumažinti 3,315 mlrd. litų arba 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministras Algirdas Šemeta prognozavo, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas smuks iki 10,5 proc.

Investicijų valdymo įmonių bei Gyvybės draudimo įmonių asociacijos, atstovaujančios Pensijų fondų valdymo įmones, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministro abejones, kam panaudoti pensijų fondų pinigai, informavo, kad visos pensijų fondų lėšos investuojamos griežtai pagal šalies teisinių aktų reikalavimus, o fondų veiklą griežtai kontroliuoja priežiūros tarnybos.

Seimui šiandien nebus pateiktas pakoreguotas šių metų biudžetas. Leidusis į Statuto interpretacijas Seimo seniūnų sueiga nusprendė, kad biudžeto skyles lopyti bus pradėta po Velykų. Konservatorių ir liberalsąjūdiečių, pasisakiusių už klausimo grąžinimą į darbotvarkę, nepalaikė net koalicijos partneriai. Kalbama, kad tai ženklas, jog formuojasi nauja dauguma. Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė portalui „Balsas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria politikų siūlymui perpus trumpinti motinystės (tėvystės) atostogas. Tokį siūlymą peržiūrint „Sodros“ biudžeto išlaidas trečiadienį pateikė Liberalų ir centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas. A. Zuokas šiandien po koalicijos pusryčių žurnalistams sakė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai nebegali išlaikyti tokios socialinės paslaugos. „Tai yra iš tikrųjų populistinis sprendimas, kuris pražudys „Sodrą“, – pareiškė liberalcentristas.

Visuomenės informavimo priemonės pranešė apie vieno iš valdančiosios koalicijos partnerio – Artūro Zuoko „genialų“ „Sodros“ biudžeto subalansavimo planą. Tai yra – siūlymą perpus sumažinti motinystės (tėvystės) atostogas ir antraisiais vaiko auginimo metais šeimai mokėti 200-300 litų, kurie galėtų būti panaudoti „užmokesčiui už vaiko priežiūrą“. Pirma mintis susipažinus su šiuo siūlymu buvo ta, kad greičiausiai valdantieji paslapčia perrašė Konstituciją ir dabar tiesiog verčia ją kūnu.

Lietuvos finansų maklerių asociacija neigiamai vertina siūlymą sumažinti „Sodros“ įmokų dalį privatiems fondams ir leisti šios sistemos dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis. Tokie pakeitimai suduotų sunkiai pataisomą smūgį privačiam pensijų kaupimui. Tai taip pat neigiamai atsilieptų ir Vilniaus biržai bei bendrovėms, siekiančioms pritraukti lėšas.

Šalyje vis giliau šaknis leidžiant nedarbui ir kylant socialinei įtampai, socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina, kad jeigu šalies ekonomikos nesukrės dramatiški pokyčiai, socialinėms išmokoms ir paramai reikalingų lėšų šiais metais turėtų užtekti. R.J.Dagys interviu LŽ tikino, kad esant poreikiui mažinti Lietuvos biudžetą, socialiniai reikalai yra labiausiai apsaugoti.

Premjeras patvirtino finansų ministro teiginius, kad šią vasarą arba rudenį biudžeto išlaidos gali būti mažinamos dar maždaug 1,5-2 mlrd. litų, o iš viso per šiuos metus jas numatoma sumažinti maždaug 5 mlrd. litų. „Norint išlikti su deficitu ties 3 proc. (fiskalinis deficitas - BNS), reikia pasiekti išlaidų mažinimą maždaug 5 mlrd. litų. Mes dabar mažiname apie 3,5 mlrd. litų ir lieka dar apie 1,5-2 mlrd.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį interviu Lietuvos radijui sakė, kad mažinant valstybės išlaidas, artimiausiu metu neliks apie 20 proc. arba 4 tūkst. valstybės tarnybos etatų.

Valdančioji Tautos prisikėlimo partija (TPP) nepritars siūlymui dar kartą mažinti valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį, tokiu būdu mažinant planuotų biudžeto pajamų nesurenkančios valstybės išlaidas. „Šis kelias neveda prie konstruktyvaus sprendimo tų problemų, kurios yra valstybėje.

Ekonominį sunkmetį išgyvenančios Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos bus mažinamas 3 mlrd. litų, daugiausiai investicijų programų bei institucijų biudžetų sąskaita. Bidžetininkų atlyginimus kol kas žadama mažinti minimaliai, tačiau birželį gali būti priimti kiti sprendimai. Tai nutarta Vyriausybės pasitarime pirmadienį. Per pasitarimo pertrauką premjeras Andrius Kubilius žurnalistams sakė, kad kita valstybės biudžeto peržiūra laukia birželio mėnesį.

Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug.  Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.

Svarbiausiems Lietuvos ekonomikos sektoriams atstovaujančios didžiosios šalies verslo asociacijos ragina valdžią taisyti padėtį, kurioje atsidūręs šalies ūkis, ir siūlo būdus, kaip tai padaryti. Vakar Vilniuje verslo forume susibūrę verslo atstovai vardijo esmines prie valstybės valdžios vairo sėdinčiųjų iki šiol padarytas klaidas ir žėrė pamokymus, kaip būtų galima taisyti padėtį. Tačiau valdžios atstovams atrodo, kad jų sprendimai „nelabai tesiskiria“ nuo tų, kurių pageidauja verslas.

Valdančiojoje Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje pasigirdo siūlymų nepartinį finansų ministrą Algirdą Šemetą pakeisti Konservatorių frakcijos nariu Vitu Matuzu. Neoficialiomis žiniomis, apie tai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą vykusiuose TS-LKD frakcijos posėdžiuose užsiminė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė. Šis jos siūlymas esą sulaukė ir nemažos dalies frakcijos narių plojimų.

Šiandien „Litexpo“ parodų rūmuose surengtame verslo asociacijų forume buvo priimta rezoliucija, raginanti Vyriausybę greičiau priimti sprendimus. Forumo dalyviai – „Laisvosios rinkos instituto“, „Linavos“, „Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos“, tarptautinių prekybos rūmų „ICC“ ir kitų verslo organizacijų atstovai ragina valdžią skubiau imtis veiksmų ir taupyti ne toliau didinant mokesčius, o spartinant valstybės išlaidų karpymą.

Švietimo, sveikatos, kultūros ir vidaus reikalų sistemos darbuotų profsąjungų atstovai ragina Lietuvos valdžią nekarpyti mažai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų ir įspėja, jog neįsiklausius į jų prašymus bus pradėtos įvairios protesto akcijos. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėję profsąjungų atstovai taip pat ragino daugiau rėžti nuo turtingesnių valdininkų ir įstaigų vadovų.

Vyriausybė šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, kuriuo siekiama padėti verslui atlaikyti sunkmetį palengvinant įsiskolinimo „Sodros“ biudžetui mokėjimą. Nutarimas, kuriuo tikslinamos Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, priimtas įvertinus nuolat besikreipiančių verslo subjektų pageidavimus palengvinti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo „Sodros“ biudžetui mokėjimą, rašoma pranešime spaudai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius žada, kad planuojamas biudžetininkų atlyginimų mažinimas švietimo darbuotojus aplenks arba bus ne toks žymus, kaip kitų biudžetinės sferos darbuotojų. Tai G.Steponavičius sakė trečiadienį po susitikimo su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovais. „Planai dešimtadaliu sumažinti biudžetininkų atlyginimus tokiu laipsniu švietimo sferos darbuotojų nepalies“, - žurnalistams sakė G.Steponavičius.

Biudžetą persvarstyti ketinanti valdžia dar dešimtadaliu rengiasi apkarpyti valstybės tarnautojų, mokytojų, medikų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algas. „Lietuvos ryto“ žiniomis, Finansų ministerija rengia siūlymą mažinti valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 475 iki 430 litų. Nuo sausio mėnesio jis jau buvo sumažintas nuo 490 iki 475 litų. Pataisius įstatymus, šių asmenų algos sumažėtų 9,5 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) iki liepos mėnesio ketina išnagrinėti Darbo partijos (DP) advokato Valdemaro Bužinsko inicijuotą Vilniaus apygardos teismo (VAT) kreipimąsi dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės reglamentavimo. Tai antradienį BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramanė Sakalauskaitė.

Mokytojams, turintiems 30 metų mokinių ugdymo darbo stažą, per kurį jie mokėjo „Sodros“ įmokas, senatvės pensijos amžių siūloma sutrumpinti iki 55 metų. Atitinkamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas Seime užregistravo 9 „darbiečiai“. Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2010-ųjų. Mokytojai, turintys būtinąjį stažą, galėtų rinktis išeiti į pensiją ar dirbti iki senatvės pensijos amžiaus.

Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2009 metų vasario mėnesio pajamos buvo 1 mlrd. 146 mln. litų, tai yra 11,7 mln. litų arba 1,0 proc. mažiau nei buvo planuota ir 242,7 mln. litų arba 26,9 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Vasario mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 200 mln. litų asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. Šie asignavimai yra skirti socialinio draudimo pensijų sistemos reformai.

Prokurorai dėl neteisėto motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų pasisavinimo sukčiavimo būdu organizavo 126 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia jų – 59 – pradėti Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, informuoja Lietuvos respublikos prokuratūra. „Sodros“ teritoriniai skyriai atliko apie 1300 patikrinimų dėl galimai nepagrįstų motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo. Daugiau nei 70 patikrinimo medžiagų perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Valstybės biudžete atsivėrus beveik 400 mln. litų skylei Vyriausybė ieško būdų, kaip stabilizuoti padėtį. Svarstoma gerokai apkarpyti valstybinio sektoriaus išlaidas, tačiau vien to, analitikų vertinimu, gali nepakakti, kad išvengtume liūdniausio scenarijaus. Pagrindinė krašto piniginė jau seniai nejautė tokio pinigų alkio. Sausį ir vasarį į valstybės biudžetą nesurinkta 389 mln. litų. Tai sudaro 16 proc. planuotų pajamų. Į „Sodros“ biudžetą neįplaukė 72 mln. litų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas pranešė, jog šiuo metu rengiamas šių metų valstybės biudžeto patikslinimo projektas, rašoma Biudžeto ir finansų komiteto pranešime. K. Glavecko teigimu, per pirmuosius du mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta apie 390 mln. litų pajamų, labiausiai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio, akcizo surinkimas, ženkliai kritęs vidaus vartojimas, tik gyventojų pajamų mokesčio surinkta apie 5 proc.

Vienas radijas gavo klausimą: „Ar gali ekonominė krizė užmušti dvasinę krizę?“. Radijas atsakė klausytojui: „Gali. Bet ekonominė turi būti labai stipri...“. Sunku pasakyti, ar mūsų ekonominė krizė jau pasiekė tokį lygį, kad galėtų užmušti aną, bet turėkime vilties, kad Kubiliui pavyks per savo kadenciją šia garbingą misiją atlikti ir nereikės jos perduoti kitiems, kaip Kirkilas perdavė „Sodros“ biudžetą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių piktindamasis, kad žiniasklaida neva pernelyg eskaluoja kalbas apie pensinio amžiaus trukmės didinimą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje spaudos konferencijoje optimistinių gaidų  nebuvo girdėti. LLRI prezidentė RūtaVainienė ir ekspertas Vytautas Žukauskas pristatė 23-iojo Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas ir prognozes 2009-iesiems.

Gyventojai, besirūpinantys „vaiko pinigais“, neprivalo teikti pažymų socialinės paramos skyriams savivaldybėse. Prašyme šiai paramai gauti pakanka patvirtinimo, kad vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau nei 1050 litų „į rankas“, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Visuomenės senėjimas – gyventojų struktūros pokyčiai, kai daugėja pensinio amžiaus ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų – neigiamai veikia socialinio draudimo biudžetą, t. y. mažėja įmokas mokančių ir daugėja išmokas gaunančių gyventojų skaičius. Šią savaitę spaudoje ir interneto dienraščiuose buvo diskutuojama apie tai, kaip galima būtų sumažinti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį socialinio draudimo biudžetui.

Valdžia kuria planus, kaip per kelerius metus padidinti pensinį amžių. Taip tikimasi užlopyti „Sodros“ skyles. Ekspertai abejoja apčiuopiama tokio žingsnio nauda, nors daugelyje Europos valstybių į pensiją išeinama kur kas vėliau nei Lietuvoje. Jaukios senatvės vizija sulaukus 62 ar 60 metų supamajame krėsle palinkti prie knygos arba megzti anūkams kojines tolsta. Tokius planus būsimiems pensininkams veikiausiai teks atidėti bent keleriems metams.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad gavęs informaciją, kaip institucijos praėjusių metų pabaigoje naudojo darbo užmokesčio fondus, ketina išsimokėjusiems premijas atseikėti mažesnį finansavimą. „Tos institucijos, kurios pakankamai gausiai išsimokėjo įvairių premijų, labai aiškiai parodė, kad jos turi perteklinių asignavimų.

 Kai buvo pradėta mokesčių reforma, daugelis (įskaitant LLRI) prognozavo, kad dėl išaugusios mokestinės naštos, žmonėms nebeapsimokės vykdyti individualios veiklos. Pirmą tai patvirtinantį signalą jau turime: šiandien „Verslo žiniose“ rašoma apie sumažėjusį skaičių gyventojų, besiverčiančių individualia veikla. Šių metų sausį buvo 3000 mažiau individualią veiklą užregistravusių žmonių, lyginant su praeitų metų sausiu.

Ministerijos, departamentai, kitos Vyriausybei pavaldžios institucijos per vieną mėnesį privalės pateikti Finansų ministerijai informaciją apie 2008 metų pabaigoje išmokėtas premijas ir kitas vienkartines išmokas. Be to, premjero Andriaus Kubiliaus prašymu tokią informaciją turėtų pateikti ir Vyriausybei nepavaldžios institucijos. Informacijoje atskirai turėtų būti nurodytos pašalpos dėl darbuotojo ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo.

Socialdemokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis ir buvęs premjeras atmeta Vyriausybės vadovo priekaištus dėl padarytų klaidų. Anot jo, nepopuliarių sprendimų jis negalėjęs imtis, nes neturėjęs pakankamai balsų Seime. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis premjeras Andrius Kubilius, spaudos konferencijoje pirmadienį, kalbėdamas apie didžiausias šios Vyriausybės klaidas, pirmiausia nurodė į buvusią Vyriausybę.

Dabartinė „Sodros“ sistema gimė prieš 20 metų ir yra sunkiai pritaikoma šiandieniniams darbo santykiams, teigia Lietuvos banko analitikas Raimundas Kuodis. „Tada neįsivaizdavome, kaip bus su stažu ir pajamų diferenciacija, - aiškina analitikas. - Šiais laikais, kai sistema yra paremta stažu, vieni moka, kiti nemoka, vieni išvažiuoja į Airiją, man atrodo, yra per grubi. Jei viskas, ką tu sumoki, būtų registruojama, būtų paprasčiau.

Turbūt dažnas yra girdėjęs apie 7000 litų „į rankas“ gaunančius ir pagal verslo liudijimą dirbančius statybininkus. Visuomenėje paplitusi idėja, kad labai pelningos ir advokatų bei notarų profesijos.

Mokesčius „Sodrai“ nuo autorinio atlyginimo nuo metų pradžios mokantys darbuotojai piktinasi, kad ligos atveju negauna išmokų. Tačiau specialistai tvirtina, kad panikuojama be reikalo - išmokos bus, bet vėliau. Skyles „Sodros“ biudžete užsimoję sulopyti valdantieji dar praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad socialines įmokas turės mokėti pagal autorines sutartis dirbantys kūrėjai ir sportininkai. Nuo autorinio atlyginimo „Sodrai“ privaloma mokėti 1 proc. draudimo įmoką bei 6 proc.

Bręsta pokyčiai, kurie ateityje nulems darbuotojų ir darbdavių santykius. Dėl kai kurių siūlymų suaktyvinti darbo rinką darbuotojai nepatenkinti, tačiau situacija darbo rinkoje tokia, kad koziriai šiandien - ne samdinių rankose. Pramonės atstovai norėtų, kad kolektyvinėse sutartyse būtų suteikiama daugiau galimybių darbdavio ir darbuotojo bendram sutarimui dėl kai kurių Darbo kodekse nenumatytų nuostatų. Trišalė taryba taip pat ieško būdų, kaip suaktyvinti darbo rinką.

Profsąjungos nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais vėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą ir sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas. Tokiais siūlymais ministerija tvirtina skatinanti darbo rinką ir siekianti užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai su nedarbo pažymėjimais pratęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.

Advokatai, notarai, antstoliai bei asmenys, gaunantys pajamas iš sporto veiklos, „Sodros“ įmokas mokės taip pat kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys - nuo 4 draudžiamųjų pajamų dydžių sumos - 5952 litų. Už tai numatančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 23 parlamentarai. Vyriausybė siūlė jiems mokėti įmokas nuo 6 draudžiamųjų pajamų dydžių sumos - 8928 litų.

Seimo Socialinių reikalų komitetas advokatams, jų padėjėjams, notarams bei antstoliams siūlo taikyti tokią pačią „Sodros“ įmokų mokėjimo tvarką kaip ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Tokį sprendimą komitetas priėmė antradienį apsvarstęs parlamentarų Arvydo Vidžiūno, Stasio Šedbaro, Birutės Vėsaitės ir Manto Varaškos parengtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Mūsuose, manau, labai paviršutiniškai vertinama pasaulio finansų krizė, peraugusi į ūkio krizę. O vertinti būtina ir ne tik vertinti, bet analizuoti ir daryti išvadas. Tai reikalinga tam, kad čia, Lietuvoje, tai įvertinę priimtume kuo naudingesnius sprendimus. Dar iš inercijos daugelis mano, kad ši krizė, kaip ir ankstesnės, ateis ir praeis. Kad ji baigsis nė kiek neabejoju. Tik kiek ji truks ir kokios iš jos bus išmoktos pamokos bei padarytos išvados labai daug priklauso tik nuo mūsų.

Nuo šių metų buvo panaikinta sena neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tvarka, kai gyventojams buvo taikomas fiksuotas pagrindinis NPD – 320 litų; vaikus turintys gyventojai galėjo pajamoms pritaikyti ir papildomą NPD. Be to, tam tikriems asmenims buvo taikomi individualūs NPD dydžiai ir atrodė, kad panaikinus fiksuotą NPD, šiai mokestinių lengvatų formai atėjo galas. Deja, ne.

Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2009 m. sausio mėnesio pajamos buvo 801,7 mln. litų, tai yra 55,6 mln. litų arba 6,5 proc. mažiau nei buvo planuota ir 98,2 mln. litų arba 14 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Sausio mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 100,0 mln. litų asignavimų iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. Šie asignavimai yra skirti socialinio draudimo įmokoms pervedamoms į pensijų fondus kompensuoti.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pastaruoju metu stengiasi visais įmanomais būdais įtikinti, jog valstybė itin rūpinasi visomis socialinėmis grupėmis. Paskutinis šio politiko „šou“ - spaudos konferencija - buvo pavadinta „Ministras siekia sugrąžinti pagarbą šeimai ir saugumo jausmą vaikams“. Tačiau paskutinieji realūs naujosios valdžios žingsniai rodo, kad dirbama visiškai priešinga kryptimi.

Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas posėdyje ypatingos skubos tvarka svarstė Vyriausybės pateiktus Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo ir juos lydinčius įstatymų projektus dėl savarankiškai dirbančių asmenų, ūkininkų, autorių ir kt. socialinio draudimo įmokų mokėjimo tobulinimo.