sodros

2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais būsimieji pensininkai vien iš investicijų uždirbo 289 mln. litų. Sėkmingas rugpjūtis būsimųjų pensininkų sąskaitas padidino 48,5 mln. litų – tokia suma per mėnesį išaugo visų antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas, kuris dabar siekia 2,93 mlrd. litų. „Šie metai būsimiems pensininkams finansiniu atžvilgiu yra labai sėkmingi, ypač prisiminus sunkius praėjusius metus.

Pirmoji mūsų krizės vasara atnešė jos stabilizavimosi požymių, bet nesuteikė jokio tikrumo dėl artimiausios ateities. Sulėtėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo tempai. Kadangi BVP mažėjimo rodiklius didele dalimi lemia iki pat 2008 m. trečio ketvirčio tęsęsis ekonomikos augimas, tai netrukus tie ekonomikos smukimo skaičiai savaime sumenks, taip patvirtindami, kad uraganas ekonomikoje praėjo, kartu sunaikindamas ir dalį pajamų kūrimo potencialo.

Lietuvos būsimųjų pensininkų atlyginimai sparčiai mažėja, tačiau didėja gaunančiųjų minimalius atlyginimus arba visai pajamų negaunančiųjų skaičius. Tokius skaičius gavo Lietuvos pensijų fondų valdytojai, Ūkio ministerijos prašymu išanalizavę bei palyginę 2009-ųjų ir 2008 metų pirmųjų ketvirčių būsimųjų pensininkų gaunamų darbo užmokesčio dydžius. „Nuo 2004-ųjų startavusi pensijų kaupimo sistema didžia dalimi prisidėjo ir prie šešėlinės ekonomikos dalies Lietuvoje mažinimo.

Krizės Prancūzijoje nėra – t.y., ji yra, bet jos nėra prancūzų smegenyse. Niekas iš politikų nerekomendavo uždrausti vartoti žodį „krizė“ kiekviename žingsnyje, kaip kad buvo mėginta Lietuvoje. Šis draudimas vartoti žodžius, turinčius neigiamos energetikos, susijęs su prancūzų kultūra. Nors prancūzų kalboje yra žodis „mirtis“, jo beveik niekas nevartoja. Kalba apie žmogaus „išėjimą“. Niekas nesako, kad mirė koks nors garsus žmogus – sako, kad jis „išėjo“. Tai ne atsitiktinumas.

Pastaruoju metu daug kalbama, kiek ir kaip reikėtų mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas, tačiau nesiūlomos jokios kitos priemonės  gimstamumui didinti. Būtent noras padidinti gimstamumą buvo svarbiausia šių pašalpų atsiradimo priežastimi. Ar reikia didinti gimstamumą? Dažnai sakoma, kad Lietuvai nebūtina turėti daug gyventojų, nes pakanka rūpesčių su dabar gyvenančiais.

Premjeras, užsiminęs apie galimą pensijų karpymą, pradėjo žaisti su ugnimi, o valdančioji koalicija  - pasimetusi. Tikėtina ir tai, kad rudenį galime išvysti rimtą prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vyriausybės konfliktą, o A. Kubilių gali ištikti Gedimino Vagnoriaus likimas. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytautas Dumbliauskas. -Ne vienas apžvalgininkas užsimena apie galimą politinę krizę rudenį.

Lietuvoje tabu laikoma siūlyti įvesti progresinius mokesčius bei devalvuoti litą, nors Vakarų valstybėse progresinių mokesčių sistema veikia seniai, o užsienio ekspertai kalba apie lito ir lato devalvavimą. Taip LŽ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas LAZUTKA. Jo požiūriu, kai litas nedevalvuojamas, paskolas eurais pasiėmusiųjų rizika perkeliama ant kitų žmonių pečių.

Lietuvos būsimųjų pensininkų sąskaitose kaupiamos lėšos senatvei per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. O bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė liepos 31 dieną išaugo iki 2,88 mlrd. litų, rašoma Investicijų valdymo įmonių asociacijos pranešime.

Įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas sumažinimas neišspręs Lietuvos Vyriausybės problemų, o pasekmės gali būti labai skaudžios – pensijų reformos žlugimas, didėjantys „Sodros“ įsipareigojimai, užsienio investuotojų abejonės dėl Lietuvos valstybės politinio ir ekonominio stabilumo.

Priešrinkiminiai liberalų partijų pažadai mažinti mokesčių naštą ir skatinti verslo plėtrą byra į šipulius. Liberalai, šiek tiek pasimaivydami Seime, drąsiai balsuoja už mokesčių naštos didinimą. Reikia didesnio PVM – nuo 19 procentų iki 21 procento –, prašau. Reikia didesnių „Sodros“ įmokų – taip pat prašau. Ir jokios graužaties. Kasmet Laisvės nuo mokesčių dieną švenčiantys liberalai iškilmingai po Vilnių tampo mokesčių naštą simbolizuojantį akmenį.

Vyriausybei numatant „Sodros“ įmoką padidinti 2-3 proc. punktais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad iki šiol naudotos priemonės „Sodros“ pajamoms padidinti – skolinimasis, pervedimų į pensijų fondus sumažinimas, naujų apdraustųjų įtraukimas į „Sodros“ sistemą – „Sodros“ problemų neišsprendė. Instituto nuomone, būtina ne ieškoti papildomų pajamų, bet spręsti „Sodros“ problemą iš esmės, susiejant jos išmokas su pajamomis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai rekomenduoja vykdyti fiskalinę konsolidaciją, kuri leis ne tik užtikrinti ilgalaikį sistemos pagerėjimą ir efektyvesnį valstybės išlaidų valdymą, bet ir atstatyti įmokas būsimiesiems pensininkams į pensijų kaupimo fondus. „Pritariame planams paruošti visapusišką reformų paketą, kuris bus įgyvendintas kartu su 2010 metų biudžetu.

Iš naujo tvirtinamame Ministrų Kabinete neliks socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio – tai Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiūlė paskirtasis Premjeras Andrius Kubilius. A. Kubilius neslėpė, kad tai daroma dėl visuomenėje susiklosčiusio požiūrio. Tačiau R. Dagys gali užimti kitą postą – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovo, kurį dabar užima Donatas Jankauskas, turintis perimti ministro portfelį.

Kaip nenukrypti nuo aprangos etiketo reikalavimų ir patogiai jaustis vilkint dalykine apranga vasarą? Etiketo taisyklėse nenurodyta konkrečiai, kaip dalykinė apranga turi atrodyti šiltuoju metų laiku. Dalykinė apranga vasarą Vyrai vasarą gali rinktis medvilnės ar mikropluošto kostiumą. Švarką leistina nusivilkti tik tam tikrais atvejais. Tai gali padaryti viršininkas savo pavaldinių akivaizdoje arba darbuotojas tarp kitų darbuotojų, jei jie lygūs pagal rangą.

Finansų ministrė ramina, kad dėl naujų mokesčių dar tik tariamasi, bet neslepia, jog socialinės išmokos bus peržiūrimos. „Manau, kad problema yra išdalintuose dosniuose pažaduose, įskaitant motinystę, ir visa tai dabar teks peržiūrėti“, – antradienį tiesioginėje delfi.lt interneto konferencijoje sakė Ingrida Šimonytė, atsakydama į klausimą apie galimus „Sodros“ išlaidų mažinimo būdus.

Per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį Lietuvos pensijų fondų valdytoją pakeitusiųjų būsimųjų pensininkų yra daugiau nei per pirmuosius penkerius metus – 2004-2008 m. Laikotarpį, rašoma Investicijų valdymo įmonių asociacijos pranešime. Pensijų fondų valdytojų duomenimis, nuo pat pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. pradžioje iki šių metų liepos 1 dienos pensijų kaupimo bendrovę nusprendė pakeisti 30,3 tūkst. dirbančiųjų, iš jų 15,7 tūkst. tai padarė per pirmuosius šešis 2009 metų mėnesius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) atsisakė įvykdyti būsimųjų pensininkų reikalavimą pervesti nesumažintą įmoką į jų pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą. Taip praneša Pensijų fondo dalyvių asociacija. Asociacijai atsiųstame rašte „Sodra“ teigia, kad ji tėra tik pensijų kaupimo sutarčių registro tvarkytoja ir vykdo galiojančius įstatymus.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių apskrities įmonė, įregistravusi miškininkystei būdingų paslaugų veiklą, o faktiškai vykdžiusi teritorijų šienavimo ir tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, siekė sumažinti gyventojų pajamų mokesčio bei „Sodros“ įmokas.

Jeigu nebus įgyvendintos Nacionalinio susitarimo priemonės, nepakeliamai gali išaugti valstybės skola ir 2012 metais fiskalinis deficitas gali siekti 67 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak Premjero, yra parengtos trys fiskalinio deficito planų 2009-2011 metams alternatyvos. Pagal pirmąjį valdžios sektoriaus skolos prognozės bazinį scenarijų, šiemet skola gali siekti 32 proc., 2010 - aisiais - 46,2 proc., 2011-aisiais - 57,7 proc., o 2012 metais - 67 proc. BVP.

Kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus paskyrė Ingridą Šimonytę naująja finansų ministre. Prieš tai Vyriausybė apsisprendė, kaip mažinti valdininkų algas, vėliau bus galvojama ir apie pensijas. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto magistrantė savo karjerą Finansų ministerijoje pradėjo prieš 12 metų. Kelias pastarąsias dienas ji jau dirbo kaip viceministrė.

Kam Vyriausybei reikėjo darkart griebtis taisyti aižėjantį biudžetą, jei Lietuvoje niekas neturi valios susimažinti apetito. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad krizei įsisiautėjus reikia galvoti apie 7 mlrd. Lt skylės lopymą. O kas pateikta svarstyti Seimui? Lašas jūroje. Tikimasi, kad dviem procentais padidinus pridėtinės vertės mokestį, biudžeto pajamos padidės 230 mln. Lt (gali ir nepadidėti), ir 150 mln.

„Sodros“ skolos netrukus perkops 1 milijardą litų. Bankui ji skolinga 482 milijonus, o balandį iš Vyriausybės jau skolinosi 420 milijonų. Dabar „Sodra“ vėl prašo 715 milijonų litų paskolos trečiojo ketvirčio poreikiams. Premjero Andrius Kubiliaus teigimu, tai rodo, kad „Sodroje“ egzistuoja sisteminės problemos ir jai reikalinga restruktūrizacija. „Sodra“ sako, kad dabar turi beveik 6 milijardus įplaukų, tačiau išlaidų – visu milijardu daugiau.

Dviejų vaikų mamą „Sodra“ ir prokurorai įkalins 8 metams. Jos nusikaltimo sudėtis: gimdė vaikus, juos augino nedirbdama ir gaudama iš valstybės pašalpą. Airimė Daiva Ališauskaitė, viena iš prokurorams užkliuvusių motinų - Lietuvą daugelį metų garsinusi krepšininkė. Ji nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė: „Jei kas nors atsuktų laiką atgal, tikrai negimdyčiau. Baisu, žiauru taip kalbėti, bet ką daryti.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai praneša, kad šių metų gegužės mėnuo, kaip ir balandis, antros pakopos pensijų fondams buvo itin sėkmingas, tad per pirmuosius penkis metų mėnesius būsimųjų pensininkų sąskaitose esančios lėšos padidėjo net 147,6 milijonus litų. Gegužės 29 d. duomenimis, antros pakopos pensijų fondų bendra sukaupto turto vertė pasiekė 2,657 mlrd. litų. „Pastarieji mėnesiai buvo itin palankūs viso pasaulio akcijų rinkoms, taip pat ir būsimiesiems Lietuvos pensininkams.

Šiandien, kai krizė kamuoja visuomenę ir valstybę, žmones piktina ne tiek pablogėjusi jų asmeninė materialinė padėtis, kiek socialinio teisingumo stoka. Taip LŽ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Donatas Jankauskas. D.Jankauskas pabrėžia, kad sunkmečio našta kartais pasiskirsto neproporcingai ir neteisingai, o valstybės parama vis dar dažnai keliauja ne ten, kur jos labiausiai reikia. Padėtis nėra beviltiška.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė klaipėdiečių verslininkų apeliacinį skundą ir paliko galioti Mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo nekilnojamojo turto pardavimu besivertusiems, tačiau mokesčių vengusiems sutuoktiniams į valstybės biudžetą teks sumokėti beveik 300 tūkst. litų mokesčių, delspinigių ir baudų.

Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių asmeninių piniginių. 1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros“ defi citas, įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus. Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol kas negalvoja.

„Naujosios Sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pradėjo įgyvendinti „gudrų planą“, kaip šalį gelbėti ne mažinant išlaidas valstybės valdymui, o karpant išmokas tėvams, pensininkams ir bedarbiams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys reikalauja, kad Lietuvos darbo biržos laikinasis vadovas Albertas Šlekys dar labiau sustiprintų teritorinių darbo biržų kontrolę. Pasak ministro, „jeigu kai kurie teritoriniai padaliniai dirba neefektyviai, galbūt reikėtų „įvertinti“ teritorinių darbo biržų vadovų veiklą“. Išankstinė analizė rodo, kad kai kurios darbo biržos iš „Sodros“ užsiprašo daugiau lėšų, nei jų iš tikrųjų reikia.

Šeštadienį vidurdienį protesto akciją surengusios profsąjungos ir nevyriausybinės organizacijos valdžią reikalavo naikinti LEO LT, nedidinti „Sodros“ mokesčio ir netarnauti oligarchams bei ginti visuomenės interesus. Gedulo ir vilties dienos išvakarėse surengtoje protesto akcijoje buvo pagerbtos ir stalininės deportacijos aukos bei įspėjama valdžia, kad dabartiniai jos veiksmai taip pat ištremia lietuvius - verčia važiuoti iš šalies bei geresnio gyvenimo ieškoti svetur.

Sunkmečiu bankrutuojančių įmonių administratoriai pluša iš peties. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį bankrotų procedūrų, palyginti su pernai, padaugėjo dvigubai – nuo 215 iki 446. Kol kas pagerėjimo ženklų nematyti ir antrame ketvirtyje. Iš viso bankroto procesas dabar vykdomas beveik 2 tūkst. įmonių.

Kaip vienas iš galimų „Sodros“ skylės lopymo būdų yra siūlymas įvesti laikinąjį 3-4 proc. mokestį nuo gaunamo atlyginimo. Apie tai ketvirtadienį prabilo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys. „Šis variantas būtų vienas iš realiausių“, - žurnalistams sakė R. J. Dagys. Jis pridūrė, kad įmokos didinimas būtų laikinas ir galiotų dvejus metus, kol pasibaigs sunkmetis. Tai leistų surinkti papildomus trūkstamus 600 mln. litų.

Krizė, kaip ir bet kuri liga, visada užgožia visus kitus gyvenimo reikalus ir  klausimus, užgrobia sąmonėje „nepelnytai“ daug vietos. Galvoti apie ją reikia, bet tas galvojimas nesyk yra absoliučiai bergždžias, nes sukasi apie vieną ir tą patį - mūsuose krizė; kas ją mums sukėlė; kaip juos nubausti; kas mus iš jos ištrauks? Kitą dieną vėl iš pradžių – oi oi, baisi krizė, reik lupt kaltininkus ir t.t. Net pasyviame mąstyme apie krizę būtina ieškoti tikslesnių jos priežasčių ir naujų, vei...

Kietai Lietuvą valdyti pasiryžusi išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar galės pasinaudoti žadamais dekretais. „Yra ir dekretų instrumentas, kuriuo dabartinis Prezidentas Valdas Adamkus retai naudojasi. Aš naudosiuosi visais įmanomais įrankiais“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė D.Grybauskaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ragina Finansų ir Vidaus reikalų ministerijas bendromis jėgomis stiprinti Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo kontrolę, nes mažėjančios įplaukos į „Sodrą“ jau pradeda kelti rūpestį, rašoma SADM pranešime spaudai.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įmones, kurios vasaros atostogų metu įdarbina nepilnamečius, atleisti nuo įmokos „Sodrai“. Ketvirtadienį 36 balsais už ir 14 susilaikius po pateikimo pritarta tai numatančioms Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisoms. Po svarstymų komitetuose į Seimo posėdžių salę projektas grįš birželio 23 dieną, dėl šio projekto dar prašoma Vyriausybės išvados.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras pareiškė, kad buvusios socialdemokratų Vyriausybės išlaidavimas, leidžiant „Sodros“ biudžeto lėšas, yra nusikaltimas. Premjeras ir kai kurie ne vienerius metus politikoje dalyvaujantys ministrai teigė esantys labai nustebę, kad socialinės išmokos pernai buvo didinamos nekeičiant „Sodros“ biudžeto. „Esmė - perteklinis išlaidavimas. Įsipareigojimai buvo nesuderinti su fondo pajamomis. Ir tai, mano galva, yra nusikaltimas.

Kilus dvejonėms, kad vaikelio besilaukiančių tėvų atlyginimai galėjo būti padidinti tyčia, jiems sustabdomas motinystės/tėvystės pašalpų mokėjimas ir pradedamas varginantis tardymų maratonas. Rūpinimąsi šeima nuolat deklaruojančių konservatorių valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondą „Sodra“ kur kas atidžiau tikrinti į socialines išmokas pretenduojančių tėvų dokumentus.

Dirbantieji pagal autoriaus sutartis, kaip ir kiti gyventojai, galės naudotis visomis poliklinikų paslaugomis. Tai užtikrina „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos duomenų teikimo sutartis, kurią ketvirtadienį pasirašė „Sodros“ direktorius Mindaugas Mikaila ir perdavė ją Valstybinei ligonių kasai, pranešė „Sodra“. Pasak „Sodros“, informacija apie tokių asmenų sumokėtas „Sodros“ įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiama kasdien.

Estija nusprendė šalies gyventojams visiškai kompensuoti šiuo metu sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus. Atitinkamos įstatymo pataisos jau yra parengtos, jas Estijos parlamentas planuoja priimti kitą savaitę. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė sutiko kompensuoti tik maždaug trečdalį būsimųjų pensininkų nuostolių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio nuolat deklaruojamas rūpinimasis šeima ir žmogaus teisėmis jo paties rankose dažniausiai virsta skaudžiai žmones veržiančia kilpa. „Rimanto Jono Dagio veiksmai kovojant su krize – baisi nesėkmė. Galima tik karčiai šyptelėti: jam užėmus ministerijos vadovo kėdę, vietoj socialinės apsaugos Lietuvos žmonės gavo skaudžiai besibadančią piktžolių puokštę.

Prezidentas Valdas Adamkus su premjeru Andriumi Kubiliumi ir kai kurias ministrais trečiadienį aptars valstybės finansų ir ekonomikos aktualijas. Trečiadienį priešpiet Prezidentūroje rengiamame susitikime planuojama aptarti pensijų reformą, valstybės biudžeto ir „Sodros“ būklę, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Taip pat bus kalbama apie priemones, kurių imamasi išlaikyti finansų stabilumą ir sudarant sąlygas atsigauti verslui.

Seimas iki 5 dienų sutrumpino ligos pašalpos mokėjimo atleistam iš darbo žmogui. Už tai balsavo 69 Seimo nariai - visi tik iš valdančiosios daugumos, o susilaikė trys: Mišrios Seimo narių grupės atstovai Rima Baškienė ir Antanas Baura bei konservatorius Antanas Matulas. Socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ balsavime nedalyvavo.

Seimo opozicija antradienį du kartus atsisakė dalyvauti balsavime dėl naujos ligos pašalpų mokėjimo tvarkos, todėl valdantiesiems neužteko balsų sumažinti „Sodros“ išmokas segantiems darbuotojams. Rytiniame Seimo plenariniame posėdyje už naują tvarką balsavo 61 Seimo narys, prieš - vienas („tvarkietis“ Julius Veselka), o susilaikė 3 parlamentarai, tarp kurių buvo ir konservatorius Antanas Matulas.

Penki mėnesiai. Tiek laiko vis dar naująja vadiname Andriaus Kubiliaus valdomą penkioliktąją Vyriausybę. Praėjo beveik pusė metų, o mes vis dar prisimename šios Vyriausybės kūdikystės kančias, ypač naktines, kai buvo tiesiog prievartaujami mokesčių įstatymai. Tada buvo sakoma, o vėliau teisinamasi, jog reikia skubėti, nes pavėluosime. Dangus griūva. Be to, buvo tikinama, kad viskas daroma teisingai, nes nepapildžiusi kitų metų biudžeto valstybė gali bankrutuoti.

„SoDros” direktorius paskaičiavo, jog jei iš valstybės biudžeto būtų mokamos bazinės pensijos „SoDra“ per metus sutaupytų maždaug tiek, kiek planuojama šių metų deficitas. „Tai siektų apie porą milijardų litų, tačiau pinigai iš niekur neatsiranda. Tai tebūtų pinigų perskirstymas – pagrindinis krūvis tektų valstybės biudžetas. Tačiau tai labai rimtas pensijų perskirstymo klausimas“, - teigė „SoDros“ direktorius Mindaugas Mikaila.

Šiandien įvyko premjero Andriaus  Kubiliaus iniciatyva Vyriausybėje surengta diskusija-forumas „Ekonominės ir socialinės politikos prioritetai šio sunkmečio sąlygomis“. Renginyje dalyvavo profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių, pensininkų ir kitų organizacijų atstovai. Buvo diskutuojama ir ieškoma sutarimo, kaip Lietuva galėtų kuo greičiau ir solidariau įveikti laikiną ekonomikos sunkmetį, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Seimas linkęs sutikti, kad ligos pašalpą už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o už likusias - „Sodra“, bet pašalpa būtų mažesnė nei dabar. Taip Seimas nusprendė ketvirtadienį, svarstydamas parlamentarų pateiktus siūlymus svarstomoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms. Parlamentarai sutiko, kad „Sodra“ už 3-7-tą ligos dienas žmogui mokėtų 40 proc. darbo užmokesčio kompensaciją, o nuo 8-tos dienos iki pasveikimo - 80 proc.

Seimas antradienį padarė pertrauką pataisų, numatančių ligos pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimus, svarstyme. Seimas nutarė po svarstymo dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų nebalsuoti, nes parlamentarai pateikė naujų pataisų, kuriomis siūloma darbuotojų nepalikti be pinigų už pirmas ligos dienas. Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Vilija Blinkevičiūtė siūlo šiek tiek - iki 75 proc. uždarbio - sumažinti ligos pašalpos iš „Sodros“ dydį.