sodas

Nuosavą namą turinti Jolanta (tikrasis moters vardas ir pavardė žinomas) nebetveria pykčiu. „Kaimynų katė vis teršia daržo lysvę. Kaip galiu ją nubaidyti?“ – klausia ji. Štai tokiu klausimu pasidalinusi socialiniame tinkle klausė Jolanta. Tačiau netrukus ji sulaukė puikių patarimų iš kitų vartotojų, kurie taip pat kovoja su šia bėda. Štai ką reikia padaryti Kaimynų ar laukinių kačių teršimas nuosavoje teritorijoje iš tiesų yra nemaloni ir sunkiai atbaidoma bėda.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje ir, kaip ir dauguma organinių maisto atliekų, kavos tirščiai yra naudingi dirvai ir augalams. Vienas ekspertas pasidalijo patarimais, kaip panaudoti kavos tirščius kaip trąšas, mulčią ir kompostą. Išgėrę kavą neskubėkite išmesti kavos tirščių, nes jie taip pat gali būti naudingi augalams. Kavos tirščiai turi daugiau vertingų savybių, nei sodininkai gali manyti. Kavoje yra daug mikroelementų ir ji gali būti naudojama kaip organinė trąša.

Nors katės puikiai apsaugo mus nuo kenkėjų, jos gali kelti daug nepatogumų, kai ima dergti soduose. Sodininkystės ekspertas Davidas Domoney pasidalijo naudingu triuku, neleidžiančiu katėms atlikti gamtinius reikalus sode. Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame savo soduose, tačiau ne visada lengva jame išlaikyti grožį bei tvarką . Deja, žmonės nėra vieninteliai, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje – katėms taip pat patinka sodai.

Šiltnamiai yra puikus prieglobstis augalams, apsaugantis nuo nepageidaujamų vabzdžių ir gyvūnų. Tačiau jie kainuoja labai brangiai, o patiems statyti „nuo nulio“ gali kainuoti dar daugiau. Tačiau taupi pora rado būdą, kaip pasistatyti šiltnamį neišleidžiant daug pinigų ir pasistatė jį iš nebereikalingų daiktų. Viena pora socialiniuose tinkluose pasidalijo, kaip jiems pavyko sutaupyti statant šiltnamį. Jie nusprendė šiltnamiui panaudoti nebereikalingas vidaus duris su stiklu.

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Nuderėjus ankstyvosioms daržovėms, nepalikite tuščių lysvių – dar galite pasėti ar pasodinti daržovių daigų: ropių, ridikų, špinatų, krapų, rūgštynių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Laiku suskubę atsodinti tuščias lysves, džiaugsitės vėlyvuoju derliumi.

Rožėms patinka tręšimas. Kuo daugiau jas tręšite, tuo sveikesni bus augalai ir tuo daugiau žiedų sukraus. Jei nenorite pirkti rožių trąšų, galite jas pasigaminti namuose. Štai, kokios natūralios rožių trąšos yra pačios efektyviausios. Namines trąšas galite pasigaminti labai pigiai arba visai nemokamai. Viską, ko jums reikės, greičiausiai jau turite savo virtuvėje, rašo myorganicgarden.in. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis.

Katės – vienas nelaukiamiausių svečių sode. Nors jos mielos ir pūkuotos, gali pridaryti nemažai žalos mylimiems augalams ir atlikti gamtinius reikalus pačiose netinkamiausiose vietose. Tačiau galite pasigaminti naminę kačių atbaidymo priemonę – štai, kas padės. Katės tyčia nekenkia daiktams ar sodo augalams, tačiau jų prigimtis yra palikti savo kvapą ir taip pasižymėti teritoriją. Dažniausiai tai daro patinai, rašo colorglo.com.

Druską visi naudojame maistui pagardinti, tačiau daugelis net nežino, kad druska puikiai praverčia sode. Pabarstykite jos sode – rezultatas maloniai nustebins.  Yra ne vienas būdas, kaip galima panaudoti druską sode. Pavyzdžiui, ji puikiai tinka piktžolių ar pavojingų augalų naikinimui ar skruzdėlių atbaidymui. Išbandykite patys – puikus rezultatas garantuotas.

Ne vieno sode drėgnesniu oru pasirodo daugelio patys nemėgstamiausi kenkėjai – šliužai. Šliužai yra moliuskai be kiauto, kurie išskiria gleives, kad apsisaugotų ir galėtų lengviau keliauti, bet jie gali pridaryti nemažai žalos sode. Tačiau kaip su jais kovoti? Yra natūralių priemonių, kurias galite pasigaminti namuose – jos leis pamiršti šliužus visam laikui.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad didžiausias sodininkų „siaubas“ yra kurkliai. Šie neišvaizdūs, netgi tikrą siaubą keliantys kenkėjai pridaro tokios žalos, kad kartais nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su mintimi, kad augalai ir derlius nuėjo velniop. Sodą Kauno užmiestyje turintis Zigmas sako, kad kiekvieną kartą vasaros pradžioje jam tenka stoti į kovą su šiais gyviais.

Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, gyvenančią Liną Pulokaitę galima pavadinti ne tik paprasta sodininke, tačiau ir „augalų gydytoja“. Daugiau nei 20 metų sodo aplinka besirūpinanti moteris pasakoja, kad pastaruosius 5-6 metus ji sodina tik „nurašytus“, niekam nebereikalingus augalus. „Patinka juos atgaivinti – nusiperku ar tai su akcija, ar priglaudžiu išmestus ir tuomet žiūriu, ar atgys, ar ne“, – nusišypso.

Hortenzijos atrodo įspūdingai savo dideliais žiedais, tačiau vasarą joms reikia daug vandens ir meilės, sako britų TV sodininkystės programų kūrėjas, žurnalistas ir rašytojas Alanas Titchmarshas. Prieš kelias dienas prie Alano Titchmarsho priėjo vaikinas susirūpinusiu veidu. „Tai mano hortenzija, – prisipažino jis. – Jos lapai traška“. Kai Alanas pasiteiravo, kokioje dirvoje ji auga, vaikinas prisipažino, jog smėlyje. Deja, tai ir buvo jo sielvarto priežastis.

Ne vienas sodininkas baiminasi, kad puoselėjamus augalus gali sunaikinti vabzdžiai ar kiti kenkėjai. Laimei, ekspertai pasidalino naminio purškalo receptu, kurį galima pasigaminti patiems bei apsaugoti augalus nuo tam tikrų kenkėjų – šis mišinys išties daro stebuklus, kad katės, žiurkės ir pelės daugiau nebeitų į jūsų sodą. Kartais sodininkystės mylėtojams tenka stipriai nusivilti, kai jų augalus ima niokoti kenkėjai.

Kaune gyvenanti Živilė Vilutienė laisvu laiku su šeima pailsėti nuo miesto šurmulio vyksta į Kazlų Rūdą, kurioje stovi šimtametė sodyba. Moteris pasakoja, kad nors senas namas ir prašosi renovacijos, vis tik, jo likimas – planuose, o šiuo metu kartu su namiškiais ji rūpinasi sodybos aplinka. Kone didžiausia jos puošmena – rožių gėlynai, atimantys žadą. Živilė juokauja, kad šioje sodyboje pralėkė kone visa jos vaikystė.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Lietuvių šiltnamiuose ir daržuose karaliaujančius pomidorus puola įvairios ligos, kurios ne tik pažeidžia augalus, bet ir gali palikti be derliaus. Ekspertė atskleidė dažniausiai pasitaikančias pomidorų ligas ir išdavė naudingus patarimus, kaip jas atpažinti ir apsaugoti augalus.  Agronomė, gėlių ūkio „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė išskiria tris dažniausiai pomidorus puolančias ligas: pomidorų marą, sausligę ir pilkąjį kekerinį puvinį.

Samanos mėgsta augti ant kiemo grindinio ir trinkelių, nors jos ten nėra labai pageidautinos – dėl jų trinkelės atrodo ne tik purvinos ir negražios, tačiau jos taip pat gali tapti slidžios. Atsikratykite jų be vargo – štai, ką reikia padaryti.  Jei sąlygos yra tinkamos, samanos gali augti bet kur. Sporų visada yra ore, todėl samanos augs ir bujos tol, kol bus pakankamai šviesos, drėgmės ir maisto.

Kaip ir daugelis kenkėjų, skruzdėlės linkusios spiestis patalpose, ypač virtuvėje, kai randa joms tinkamą maisto šaltinį. Švaros palaikymo entuziastai siūlo išbandyti priemonę, kuri padės išvaryti skruzdėles greitai ir lengvai. Skruzdėlės dažniausiai migruoja ieškodamos geresnių sąlygų – drėgmės, maisto, pastogės ir palankios temperatūros. Jos labai greitai randa tinkamą aplinką ir netrukus namuose jų atsiranda visa galybė, rašo express.co.uk.

Jei pusryčiams, pietums ar vakarienei valgote virtus kiaušinius, štai jums naudingas patarimas, kurį verta įsidėmėti – jokiu būdu neišpilkite vandens, kuriame juos virėte. Nustebsite, kur jis pravers – augalams tai yra puiki natūrali trąša. Augalai labai myli kalcį, kuris padeda palaikyti dirvožemio rūgštingumą, o neutralus dirvožemio pH nuo 6,0 iki 6,5 suteikia augalams idealias sąlygas pasisavinti visas reikalingas maistines medžiagas, rašo apartmenttherapy.com.

Daržovių priežiūra yra pagrindinė užduotis, turinti įtakos augalų augimui. Pomidorams reikia ypatingų sąlygų, ir tai nėra tik laistymas ar tręšimas. Šiame straipsnyje jums norime patarti, kaip sumažinus pomidorų augimo greitį galima padidinti jų derlių. Pomidorai yra viena dažniausiai auginamų daržovių ir yra labai populiarūs. Namuose užaugintuose pomidoruose nėra kenksmingų cheminių medžiagų bei jie pasižymi unikaliu skoniu.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo augalų trąšų, kurias iš likučių galite pasigaminti visiškai nemokamai, receptu. Jose yra daug vitaminų ir mineralų, tad išbandykite šias namines trąšas patys – rezultatas nudžiugins. „Norite pasigaminti nemokamų trąšų? Viskas labai paprasta“, – savo vaizdo įrašo pradžioje sako prisiekusi sodininkė. Ji papasakojo, kaip pasigaminti geriausias namines trąšas ir ragina patiems jas išbandyti – jos itin veiksmingos.

Pageltę ir susiraukšlėję lapai, sulėtėjęs augimas, bjauri lipni medžiaga ant augalo – aiškus ženklas, kad juos puola amarai, vieni iš labiausiai erzinančių sodo kenkėjų. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai, kas padės. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys patvirtins, kad tai tikrai amarai.

Daržuose, šiltnamiuose slypi daugybė įvairiausių ligų. Kuomet šios ligos apima daugelio mylimus agurkus, daržininkai griebiasi už galvų – bijo netekti viso derliaus. Sužinokite, kokios agurkų ligos yra labiausiai pasitaikančios darže ar šiltnamyje bei kaip reikėtų jas atpažinti. Agronomė, „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė sako, kad dažniausiai pasitaiko trys agurkų ligos: agurkų alternariozė, agurkų miltligė ir agurkų kekerinis puvinys.

Airijoje jau du dešimtmečius gyvenančios lietuvės Ainos Nikos sodas patraukia ne vieno žvilgsnį – čia žydi ne vienas šimtas įvairiausių rožių, užburiančių ir įvairiaspalviais žiedais, ir svaiginančiu aromatu.  45-erių Aina Nika rožyną pradėjo kurti visai neseniai, prieš trejus metus, kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija. Dabar ji sako išsikėlusi sau tikslą sukurti gražiausią rožyną visoje Airijoje.

Ignalinoje gyvenanti Zita pasakoja, kad persikrausčius iš Vilniaus, ji turėjo didžiulę bėdą – į sodą vis atklysdavo laukinės katės, kurios palikdavo ne itin malonias „dovanėles“. Moteris sako, kad nors matyti pūkuotus gyvūnėlius jai patinka, tačiau ji negali pakęsti jų šlapimo kvapo, kuris jaučiamas visoje sodo teritorijoje. Laimei, Zita atrado būdą, kuris veiksmingai atbaido kates, o juo ji sutiko pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – svarbūs patarimai sodo ir daržo mylėtojams, kaip padėti augalams iškęsti šiuo metu šalį apėmusią sausrą. Pasak sodo ir daržo produktais prekiaujančios įmonės komercijos direktorės Linos Mikulskytės, kai žmonės dirvožemiui gerinti naudoja daug chemijos ir trašų, jis gali tapti pernelyg rūgštingu. „Yra surasta tokia bakterija, kuri sudaro ryšį su augalu. Mes ja apipurškus augalus galime būti ramūs, kad augalas pradeda azotą fiksuoti tiesiai iš oro.

Dauguma žmonių negali savo ryto pradėti be puodelio kavos. Įdomu ir tai, kad kai kurie jų taip pat neįsivaizduoja ir sodininkystės be kavos tirščių panaudojimo puoselėjant daržus. Sodininkai ragina sode paberti kavos tirščių, nes rezultatas jus maloniai nustebins. Jeigu namuose per dieną susikaupia pernelyg daug kavos tirščių, visuomet galite įvairiai juos panaudoti. Štai vieni iš jų darosi kūno šveitiklius, o kiti tirščius nešasi į daržą, sodą.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Valstietis.lt dalinasi naudingais patarimais, kaip išprašyti nelauktus svečius iš daržo ir sodo. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms.

Dabar pats darbų įkarštis darže ir sode – metas tręšti augalus, purkšti juos nuo ligų, pasirūpinti pomidorų genėjimu. Sodininko kalendorius primena, kokius darbus dabar vertėtų padaryti, kad augalai klestėtų ir augintų puikų derlių.  Darbai sode ir darže Visą birželio mėnesį puikus metas tręšti šiltnamio daržoves. Gausiam ir sveikam daržovių derliui užtikrinti, aprūpinkite augalus maistinėmis medžiagomis.

„GardeningExpress“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Jis sakė, kad viskas prasideda, kai augalai tik pradeda augti. Jis patarė „pasodinti juos į mažesnius vazonėlius prie sodinant į didesnius vazonus arba tiesiai į žemę“. Geriausia, kad prieš persodinimą jie būtų maždaug 15 cm aukščio ir turėtų 6-8 lapus. Ji rekomenduoja „pašalinti lapus nuo apačios“, kad sodinant lapai neturėtų sąlyčio su žeme.

Kad begonijos visą žydėjimo sezoną džiugintų žiedų gausa, vienas svarbiausių darbų, kurį turime atlikti – tręšimas. Begonijų gumbams yra reikalingos trąšos, kad šios galėtų kaupti maistines medžiagas, kurių taip reikia vegetacijos sezono pradžioje. Ženklai, išduodantys, kad jūsų begonijoms trūksta naudingų medžiagų, yra keli: lėtas augimas ir žiedų trūkumas. Kad begonijos būtų sveikos ir sukrautų daugybę žiedų, jas būtina tinkamai patręšti.

Pirmą kartą apsilankiusi vos prieš porą mėnesių Vilniuje, Šnipiškėse atidarytame Japoniškame sode vilnietė Rita liko be žado – jos manymu, čia nė nedvelkia Japonija, o vietoj gražių augalų karaliauja piktžolės.  Rita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad mėgsta vaikščioti po gražias Vilniaus vietas, tad sekmadienio popietę užsuko ir į naująjį Japonišką sodą. Tik čia pamatė visai ne tai, ko tikėjosi.  „Tiesą sakant, nuėjusi apakau.

Orchidėjų šeima turi daugiau nei 880 skirtingų genčių ir daugiau nei 22 000 rūšių. Šie skaičiai kasmet auga, todėl orchidėjos yra didžiausia ir pati įvairiausia žydinčių augalų šeima. Šių įdomių gėlių galima rasti įvairių spalvų ir dydžių, priklausomai nuo veislės, ir jos puikiai tinka bet kokiam namų dekorui.

Šliužus, deja, galima aptikti  daugumoje sodų. Jie graužia lapus, stiebus ir žiedus ant augalų palikdami didžiules skyles. Šie kenkėjai gali padaryti didelę žalą sodams ir daržams, ypač sodinukams bei daigams pavasarį ir vasarą. Yra daug būdų, kaip atgrasyti ir išvyti šliužus, tačiau geriausi yra natūralūs metodai, nes jie neturės įtakos sodo biologinei įvairovei.

Nėra nieko geriau nei turėti galimybę po sunkios darbo dienos ištiesti kojas sodo terasoje. Kaune gyvenantys Nijolė ir Saulius sako, kad niekur kitur nėra taip gera būti, kaip namie. Graži, žaluma alsuojanti sodo aplinka sukuria ramybės jausmą, o ir kaip teigia patys, didžioji dalis kasdienybės būtent ir pralekia lauke.

Vis daugiau lietuvių pamilsta anksčiau močiučių gėlėmis vadintas pelargonijas. Ne išimtis ir gėlių mylėtoja, sodininkė Kristina. Kad pelargonijos kasmet apsipiltų daugybe žiedų, ji jas laisto naminiu mišiniu.  Moters kieme pastatytuose vazonuose ir loveliuose kasmet auga įvairių veislių pelargonijos – pilnavidurės, kaskadinės, čia vietą rado ir paprasčiausia pelargonija, kurią jai atidavė močiutė.

Neretai sodininkams galvos skausmu tampa į jų teritoriją užklystantys kaimynų arba laukiniai katinai, kurie ne tik išrausia gėlynus, tačiau ir nemaloniais kvapais bando pažymėti teritoriją. Laimei, tam tikri augalai gali padėti atsikratyti šių nelauktų svečių. Sužinokite, ką savo sode turėtumėte pasisodinti, jei norite, kad į jį neužsuktų katės. Katės yra puikūs augintiniai, tačiau neretai jų apsilankymas sode gali pridaryti ir rimtų bėdų.

Sodą užpuolusios skruzdėlės tampa nemenku galvos skausmu daugeliui sodininkų. Sodininke mėgėja save vadinanti Irutė jau ne vienerius metus sode pastebi daugybę skruzdžių, tačiau sako radusi veiksmingą būdą, kaip jas atbaidyti ir dar gauti iš to naudos.  Vos atšilus orams, sode pradeda pirmyn ir atgal kursuoti skruzdėlės – moteris sako nežinanti, iš kur jos atsiranda, bet jos užplūsta kasmet be išimties.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Sodininko kalendorius plačiau papasakojo apie šį augalą, jo saldumo paslaptį ir pasidalino patarimais, kaip užsiauginti steviją patiems. Žinoma nuo seno Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę.

Sodininko kalendorius pataria, ką šią savaitę reikėtų padaryti darže ir sode – nepraleidę progos atlikti šiuos darbus, džiaugsitės puikiu rezultatu.  Dabar puikus metas atlikti tris svarbius darbus – retinti morkas, nukarpyti nužydėjusius rožių žiedus bei pasirūpinti gyvatvorės apkarpymu. Darbai sode Svarbus darbas, kurį reikia atlikti kruopščiai, yra morkų retinimas. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą pasirodžius tikriesiems lapeliams, paliekant tarp augalų 1,5–2 cm tarpus.

Vasaros mėnesiai suteikia tikrą palaimą šilumos ir saulės gerbėjams, tačiau šiltas oras taip pat gali sukelti rūpesčių, nes tai yra pats tinkamiausias metų laikas į jūsų virtuvę veržtis įvairiausiems padarams. Galbūt pastebėjote, kad, kai atidarote langus, namuose padaugėja musių, o tiems, kuriems tikrai nepasisekė, virtuvėje gali rasti maisto ieškančių skruzdžių.

Daugelis neįvertina, kokį svarbų vaidmenį žalumynai turi žmogaus organizmui. Daugelis įvairias žoleles naudoja tik kaip priedą pagerinti tam tikro patiekalo skonį, tačiau vis dėlto, žolelės turėtų būti ne tik prieskonis, bet ir svarbi kiekvieno žmogaus mitybos dalis. Didžioji dalis žalumynų turi gausybę naudingų medžiagų ir gali žymiai pagerinti organizmo veiklą. Šiuo atveju naudingiausios yra petražolės, kurias specialistai rekomenduoja valgyti kuo dažniau, o geriausia – kiekvieną dieną.

Katėms paprastai leidžiama klajoti kur tik jos nori, o tai reiškia, kad greičiausiai jūsų sodą katės naudos kaip tualetą. Tai nėra pats maloniausias dalykas, nes katės gali padaryti didelę žalą jūsų sodui, užteršdamos gėlių ar daržovių lysves. Nors yra įvairių būdų jas atgrasyti, svarbu, kad tai būtų humaniška ir natūralu, pavyzdžiui, naudojant augalus, rašo express.co.uk. Levandos Žinome, kad katės nekenčia levandų kvapo ir daug rečiau dergia ten, kur auga šios nuostabios gėlės.

Daugelio  šiltnamiuose ir daržuose auga pomidorai, tačiau jų priežiūra gali būti gana sudėtinga, ypač, jei esate pradedantysis daržininkas. Daržininkystės ekspertas pasidalijo trimis gudrybėmis, kurios padės padidinti derlių. „Obsessed Lawn“ atstovas Mattas Hagensas sakė: „Kai kalbama apie pomidorus, turiu pasakyti – jų auginimas nėra toks lengvas. Nors jie yra pagrindinis daugelio šiltnamių ir daržų augalas, jų priežiūra nėra pati lengviausia, juos reikia prižiūrėti ir puoselėti.

Atšilus orams, balkonai ir kiemai puošiasi gražiausiais žiedais, o vis daugiau lietuvaičių pamilsta pelargonijas ir begonijas. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė pasidalijo naudingais patarimais, kaip pasirūpinti šiais augalais, kad jie visą vasarą džiugintų žiedais.  Vis dažniau loveliuose ar pastatomuose vazonuose pražysta daugelio močiučių gėlėmis vadinamos pelargonijos, augalų mylėtojų akis patraukia ir begonijos.

Nors sode atsiradę kurmiai ir atrodo mažiausiai nerimą keliantys gyvūnai, tačiau dėl jų išrausta veja taip pat sodininkams nekelia žavesio. Neretai, nenorėdami pakenkti šiems kenkėjams, sodininkai suka galvą, kaip gi juos galima gražiai išprašyti iš sodo. Nors būdų ir yra pačių įvairiausių, tačiau sodininkas Virgis sako atradęs raktą į sėkmę.

Vasarą sodus ir daržus užpuola darbininkės skruzdėlės. Sodininkams jos tampa tikru galvos skausmu, tačiau yra trys paprastos naminės priemonės, kurios padės jas atbaidyti. Geriausia tai, kad šias priemones greičiausiai jau turite savo namuose, tad nereikės sukti galvos, iš kur gauti veiksmingai skruzdėles atbaidančių priemonių. Nerekomenduojama naikinti visos skruzdėlių kolonijos – geriausias būdas yra jas atbaidyti nuo vietų, kuriose nenorite jų sutikti.