sodas

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Užsukus į svečius pas Alytaus rajone, Pavartėnų kaime, savaitgalius leidžiančią alytiškę Audrą Truncienę, akys tiesiog apraibsta nuo čia matomų augalų. Moteris juokauja, kad turi jiems savotišką „priklausomybę“, tad vis ieško kažko naujo, reto, bet taip pat žavisi ir tradicinėmis, gerai žinomomis rūšimis. O be visa ko, kaip sako alytiškė – jai jos gėlės, medžiai, žemė – tai pati geriausia meditacija po darbų ar užklupus gyvenimiškoms negandoms.

Nors šios ryškiaspalvės piktžolės suteikia lauko erdvėms spalvų, sodininkai ir vejos entuziastai dažniau linkę keikti geltonus kiaulpienių žiedus. Laimei, yra būdas jų atsikratyti ir nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų. Kiaulpienės išstumia žolę ir kitus augalus, atimdamos iš jų vandenį ir maistines medžiagas. Pašalinti šias piktžoles paprastai būna sunku dėl lengvučių toli nukeliaujančių sėklų, kurios skatina pienių augimą metai iš metų.

Dirbant darže ar sode nėra vienos griežtos taisyklės, ką ir kokiu metu turėtų daryti sodo entuziastai. Vis dėlto, teigiama, kad augalų augimui turi įtakos ne kas kitas, o Mėnulis. Todėl neretai atsižvelgdami į Mėnulio fazę sodininkai sprendžia, kokių darbų jie turėtų imtis. Sužinokite, kuriomis dienomis gegužę nerekomenduojama kelti kojos į ūkio darbus.

Svogūnai ne tik įvairius patiekalus praturtina puikiu skoniu ir kvapu, bet pasižymi ir stebinančia nauda organizmui. Ne be reikalo juos rasite kone kiekviename darže šalyje – o kad daržovės augtų sveikos ir derlingos, verta prisiminti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai tam ruošiasi iš anksto.

Vanduo yra būtinas augalams. Tačiau ekspertai teigia, kad labai svarbu juos laistyti tinkamu metu, kitaip augalams galite pakenkti.  Kiekvienas sodininkas nori, kad augalai vešėtų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sodo augalai, ypač augantys vazonuose, žūsta, yra per didelis arba per mažas vandens kiekis.  Sodininkai turėtų pakankamai dažnai laistyti augalus, ypač jei jie auga po danga, tačiau svarbu neleisti augalams mirkti vandenyje, rašo express.co.uk.

Kiekvieno sodininko svajonė – vešliai žaliuojanti pievelė. Tačiau kartais tikru galvos skausmu tampa iš niekur nieko atsiradusios samanos. Sužinokite, kaip galite jas panaikinti iš vejos, naudojant natūralias priemones. Sodininkystės ekspertų teigimu, pats dažniausias būdas, kaip galima atsikratyti samanomis – naudojant indų ploviklį.

Atšilus orams vis dažniau sode arba darže galime pastebėti iš giliausių kampelių atšliaužiančius šliužus. Jie ne tik nemaloniai atrodo, tačiau ir kenkia daržovėms ir kitiems augalams. Kaip kovoti su šiais kenkėjais sodininkai prisigalvoja pačių įvairiausių būdų. Iš tiesų, jų yra visa gausybė, todėl kiekvienas gali atrasti sau mielą ir priimtiną metodą. Dalinamės keliais dažniausiai rekomenduojamais būdais, kaip galima susitvarkyti su šių gyvių bėda.

Įpusėjus pavasariui žiemą primenatys orai gąsdina ūkininkus ir sodininkus. Ketvirtadienį Mažeikių rajone krito snaigės, o artimiausiomis naktimis gali kaip reikiant pasikandžioti šalnos. Kai kur jos prognozuojamos net iki 9 laipsnių. Ūkininkai išsigandę – jei prognozė pasitvirtins, gali tekti atsisveikinti su būsimu obuolių derliumi. O gėlininkai skuba gelbėti išsiskleidusius žiedus Motinos dienai.

Nesvarbu, kokio dydžio yra jūsų sodas – šliužai ir sraigės gali jį nuniokoti, sunaikindamos augalus ir pasėlius. Jei norite sustabdyti jų invaziją į sodq, pasinaudokite patikrintu ir tikrai  veiksmingu metodu. Šliužai ir sraigės yra nepasotinami kenkėjai, kurie per vieną dieną suvartoja dvigubai daugiau maisto nei jie sveria ir padaro didžiulę žalą augalams. Kai oras švelnus ir drėgnas, jie gali pasirodyti tarsi iš niekur, rašo express.co.uk.

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą  kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius džiugins tarsi iš gausybės rago.  Vietos parinkimas Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistės Liucijos Kunigiškytės patarimai, kaip užsiauginti gerą burokėlių derlių. Ji pažymi, kad norint išgauti geriausias burokėlių savybes labai svarbus sėjos laikas.  „Ankstyvas veisles mes visada auginame ankstyvam vartojimui – šaltibarščiams, grilinimo sezonui. Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas veisles mes auginame laikymui.

Pavasario šiluma pažadina ne tik augalus, bet ir kurklius. Šylant orams, sodininkai jau pastebi jų kasamus urvus po veja ir pažeistas žolės šaknis. Kurkliai gali suniokoti visą kiemą, tačiau yra paprastų būdų, kaip juos išprašyti lauk. Kurkliai – maži vabzdžiai, kurių išvaizda šiek tiek primena kurmį. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje ir daro didelę žalą vejai ir sodams. Kaip pasakoja „Lawn Love“, tai vienas iš labiausiai paplitusių veją niokojančių kenkėjų.

Balandžio 25 dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.

Niekas neprilygsta tam jausmui, kai pavasarį pirmą kartą išeini sodą pasodinti gėlių, pasėti sėklų ar tiesiog susitvarkyti. Tačiau dabartinė ekonominė situacija daugeliui namų ūkių šiuo metu kelia nerimą – pomėgis sodininkauti reikalauja žymiai daugiau išlaidų, nes labai išaugo komposto, augalų, vazonų, konteinerių, įrankių ir sėklų kainos. Tačiau, pasak ekspertų, yra būdų, kaip neišlaidaujant deramai prižiūrėti sodus.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Oficialaus atidarymo nesulaukęs, Japoniškas sodas jau pirmą dieną sutraukė minias lankytojų. Neapsiėjo ir be kuriozų: žmonės pradėjo skinti augalus, laipioti ir eiti, kur neleidžiama, ir netgi šlapintis. Apie neleistinus veiksmus savo „Facebook“ paskyrose pranešė Vilniaus miesto savivaldybė ir Remigijaus Šimašiaus patarėjas – Karolis Žukauskas. Jie prašė žmonių elgtis padoriai, tausoti gamtą ir negadinti naujai atsidariusios Vilniaus vietos.

Pomidorai yra viena iš lengviausiai auginamų daržovių ir subrandina skanius vaisius, kurie puikiai tinka vasaros salotoms ar makaronų patiekalams. Augalus galima sėti iš sėklų patalpoje, o vėliau sodinti lauke arba šiltnamyje. Anglas ūkininkas Jeremy Oatey pasidalijo patarimais, kaip auginti pomidorus namuose.

Nesvarbu, ar veja sunyko, ar apaugo piktžolėmis, sodininkams kyla klausimas – kur jie suklydo? Tačiau nesijaudinkite – yra būdų, kaip priversti veją vėl žaliuoti ir užtikrinti geresnę jos priežiūrą. Deja, nepakanka mokėti teisingai pasėti žolę, reikia kai ko daugiau, rašo express.co.uk.  „Visi svajojame apie vešlią veją sode. Po žiemos orų ji gali atrodyti šiek tiek prasčiau.

Yra daug priežasčių, kodėl kambariniai augalai gali vargti, įskaitant netinkamą temperatūrą, netinkamą aplinką ir nepakankamą šviesą. Perlaistymas taip pat yra dažna kambarinių augalų priežiūros problema. Pagrindinis perlaistyto kambarinio augalo požymis yra vystantys ir gelstantys lapai. Nuolat perlaistomi augalai numeta lapus ir galiausiai miršta.

Ar kada vejoje pastebėjote samanų lopinėlius? Nors techniškai samanos nėra piktžolės, jei neauginate jų specialiai, daugelis jas traktuoja kaip piktžoles. Laimei, atsikratyti jų nėra sunku, tačiau samanos rodo, kad jums metas pasirūpinti savo veja. Samanos yra senovinis augalas su negilia šaknų Sistema. Tai oportunistinis augalas, kuris įsitvirtina visur, kur gali. Jei samanos auga vejoje, tai reiškia, kad jos plėsis visur, kur žolė nėra pakankamai tanki, rašo theturfgrassgroup.com.

Vos sušilus orams gyventojai puolė puošti terasas, balkonus – ieško jau žydinčių augalų. Augintojai pataria – patikimiausios ir atspariausios dar galimoms šalnoms – našlaitės. Tiesa, vienos populiariausių pavasario gėlių šiemet brangesnės. Augintojai atskleidžia ir kodėl bei pataria ką daryti, kad įsigytas augalas kuo ilgiau džiugintų margaspalviais žiedais: „Našlaitės jau pasiruošusios sodinimui pilnai. Tikrai nebijokite sodinti ir prieš šalnas, jos visiškai nebijo šalčio.

Kurmiai yra vabzdžiaėdžiai, mintantys įvairiais sode gyvenančiais vabzdžiais, sliekais, lervomis. Tačiau jie ne visada yra laukiami svečiai sode. Jų kasami tuneliai ne tik gadina vaizdą, bet ir gali pakenkti augalams. Laimei, yra paprastas humaniškas būdas, kaip juos išprašyti iš savo sodo. Per valandą kurmiai gali iškasti iki 15 metrų ilgio tunelį, todėl daugelis sodininkų ieško būdų, kaip juos išprašyti lauk – tokia kaimynystė daugelio yra nelaukiama ir nepageidajama.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę. Pakakdavo į puodelį įmesti porą šios žolės lapelių ir gėrimas tapdavo kuo saldžiausias.

Įvairūs kenkėjai sode – daugumos daržininkų priešai. Nors dažniausiai kurkliais daržininkai stengiasi atsikratyti naudodami specialias purškiamas priemones, tačiau pasirodo, susidoroti su jais gali padėti ir natūralūs būdai. Sužinokite, ką galite padaryti. Kiekvienas daržininkas žino, kad laiku nesužiūrėjus į sodą užklupusių kurklių, gali atsirasti didžiulės bėdos augalams. Susidūrus su nemaloniais kenkėjais, galite išbandyti kai kuriuos daržininkų siūlomus natūralius būdus.

Belgijos miške pražydo mėlyni varpeliai. Pražydusios gėlės atrodo taip įspūdingai, kad mišką turistai ir vietiniai gyventojai praminė „užburtuoju“. Paryčiais Halės miške, Belgijoje, galima išvysti vaizdą tarsi iš pasakos – du elnius, stoviniuojančius mėlynų, ką tik pražydusių varpelių jūroje. Švintant galima geriau pamatyti ir kokia galybė varpelių čia sužydo – atrodo, kad varpeliais nusėtas visas miškas. „Tai – magiška.

Hortenzijas daugelis pamilo dėl jų švelniai rožinių, melsvų ir baltų žiedų, kurie pražysta vasaros viduryje arba pabaigoje. Yra daugybė skirtingų rūšių – nuo didžialapių iki šluotelinių. Ekspertė pasidalino patarimais, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos nuostabaus grožio augalus. Populiariausia rūšis, pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), yra laipiojančios hortenzijos, kurios yra itin atsparios ir nelepios, rašo express.co.uk.

Jau balandžio 29 d. ilgai vėluojantis Japoniško sodo projektas bus plačiai atvertas visuomenei. Ilgą laiką gyventojai spėliojo, ar naujas sodas veiks Botanikos sodo principu ir įėjimas į jį bus mokamas. Savivaldybė išsklaidė gyventojų abejones. Sodas bus nemokamas ir atviras visiems vilniečiams ir miesto svečiams. Trumpai, bet aiškiai pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Būsimojo sodo vietoje anksčiau buvo 5 hektarai nenaudojamos teritorijos.

Bulvės yra vienos populiariausių daržovių. Kasmet jų išauginama daugiau nei 376,83 mln. tonų. Jų istorija prasidėjo Pietų Amerikoje prieš 10 tūkst. metų, o Europoje pradėtos auginti XVI amžiuje. Jos dominuoja ir lietuviškuose patiekaluose: bulviniuose blynuose, didžkukuliuose (cepelinuose), žemaičių blynuose. Nors yra manančiųjų, kad bulvių valgyti neverta, tačiau jose gausu naudingų medžiagų, pavyzdžiui, palaikančių sveiką kaulų struktūrą ir stiprumą: kalcio, geležies, cinko, magnio.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Delfinijos kiekvieną vasarą surengia nuostabų žiedų šou, primindamos spalvingus fejerverkus, paliekančius liepsnojantį pėdsaką. Taip jau sutapo, kad karalius Karolis ypač mėgsta šiuos nuostabius augalus. Ieškantiems patarimų, kaip juos auginti, sodininkystės ekspertas atskleidė visas paslaptis. Karalius Karolis yra entuziastingas sodininkas ir gerai žinomas dėl savo aplinkosaugos pozicijos. Kalbėdamas su BBC Radio 4, jis atskleidė, kad jo mėgstamiausias augalas yra delfinijos.

Pradėjus želti žolei, sodininkai vėl imasi svarbaus darbo – žolės pjovimo. Šylant orams, ji auga vis greičiau, žolės pjovimo sezonas prasideda priklausomai nuo orų ir paprastai baigiasi spalio mėnesį. Jei norite pagerinti savo sodo išvaizdą, „The Grass People“ atstovas Chrisas McIlroyus turi keletą patarimų, kokius darbus dabar derėtų atlikti, kad vaizdas džiugintų akis, rašo express.co.uk.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Maisto likučių atliekų kompostavimas yra puikus būdas organines medžiagas paversti mulčiu. Tačiau, ekspertai perspėja, kad kai kurių atliekų vertėtų pasisaugoti ir jų nekompostuoti, nes jos, anot jų, pritraukia graužikus. Atliekų kompostavimas yra ne tik puikus būdas praturtinti veją ar daržoves organinėmis medžiagomis, tačiau ir sumažinti virtuvės atliekų kiekį.

Vienas didžiausių galvos skausmų sodininkams – piktžolės. Atsikratyti jomis kasmet bandoma įvairiausiais būdais. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad apsisaugoti nuo jų gali padėti ir viena veiksminga, tačiau nekenksminga priemonė. Pasirodo, kad apsisaugoti nuo piktžolių gali padėti paprasčiausiai vanduo.

Tikėtina, kad sodininkai, kurie savo sode aptiko žiurkių, šiuo metu yra benukabinantys nosį. Tačiau nerimauti dėl derliaus nėra dėl ko, kadangi apsisaugoti nuo kenkėjų galite dabar pat. Sužinokite, kokie kvapai labiausiai atgraso žiurkes. Pasirodo, apsisaugoti nuo nelauktų kenkėjų sode gali padėti ne tik specialios priemonės, tačiau ir natūralūs metodai. Tuo pasirūpinti padės ne kas kitas, o nemalonūs graužikams kvapai.

Sodininkai tvirtina, kad per skaldą prasimušančios piktžolės iš karto miršta naudojant pigų ir veiksmingą metodą. Yra daugybė įprastų piktžolių rūšių, augančių ant skaldos. Nuo žolinių piktžolių, tokių kaip paprastasis viščiukas ir portulaka iki sumedėjusių piktžolių, tokių kaip gyslotis ar kiaulpienė – visi šie augalai nebijo augti dekoratyvine skalda padengtuose plotuose.

Ar žinote bent vieną augalą, kuris žiemą lauke žydėtų? Sunku patikėti, bet toks krūmas yra. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet dažnai auginamas įvairiuose želdynuose. Žiemą žydinčio krūmo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis.

Puošnesnio sodo krūmo nei hortenzija, ko gero, nerasite. Žydi jis didžiuliais žiedais nuo liepos iki pat rugsėjo. Jei norite tokiu augalu papuošti savo aplinką, turite perskaityti šiuos patarimus. Hortenzijos – tai žydintys krūmai. Labiausiai vertinamos dėl savo itin didelių žiedynų, kuriuos sudaro daug žiedukų. Išskiriamos kelios hortenzijų rūšys – šviesioji, šluotelinė, laipiojančioji, didžialapė. Dažna problema, kuria skundžiasi hortenzijų augintojai – krūmai nežydi.

Turbūt dauguma mūsų žino, kokią žalą sode pridaro kurmiai. Jei užtenka maisto, jie gyvena sėsliai, tačiau, ieškodami naujos vietos, gali nukeliauti ir keletą kilometrų. Todėl jų pridaromos žalos spindulys gali būti labai platus. Kurmiai minta sliekais, lervomis, kurkliais ir kitais vabzdžiais. Jei pievelė atrodo kaip minų laukas, vadinasi, tai ne vieno kurmio darbas. Kurmių pora apie gegužę atsiveda iki devynių jauniklių, kurie suauga greitai – per 2–3 mėnesius.

Pavasaris yra pats tinkamiausias metas pradėti genėti augalus, kurie žiemoja lauke. Reikia genėti daugelį augalų – krūmus, visterijas, levandas, budlėjas. Tam tikrus augalus reikia genėti pavasarį, kad vėliau sezono metu jie atrodytų tvarkingi. Genėjimas ne tik skatina naujus ūglius, bet ir pagerina bendrą augalo formą, tuo pačiu pašalinant negyvus stiebus ir sustabdant galimų ligų plitimą, rašo express.co.uk. Rožės ir hortenzijos yra du populiarūs sodo augalai, kuriuos pavasarį būtina genėti.

Įgudę sodininkai pomidorus paprastai augina sėkmingai, tačiau naujokai gali prisirankioti įvairiausių patarimų, kurie dažnai tėra tik mitai. Sodininkystės ekspertė paneigė kelis populiarius mitus – du iš jų gali sukelti augalo žūtį. Pomidorus nėra sunku auginti, tačiau jie gali būti jautrūs tam tikriems dalykams. Norėdami išvengti įprastų problemų auginant pomidorus daržuose ar soduose, daugelis ieško patarimų internete.

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore. Norintiesiems ankstyvo derliaus balandžio pradžia – puikus laikas sėti ridikėlius, gūžines salotas, ropes, ropinius kopūstus, pupas, žirnius. Daigams sėkite žiedinius kopūstus, arbūzus, agurkus, moliūgus ir įvairius prieskoninius augalus. Šiltnamyje galite pasisėti cukinijų. Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti.

Iki Velykų likus vos porai dienų – metas gražinti namus. O kas gi gali būti labiau pavasariška nei vaišių stalą puošiantys narcizai ar hiacintai? Tam, kad šios gėlės žydėtų kuo ilgiau ir džiugintų praėjus šventėms – reikėtų žinoti, kaip jas tinkamai prižiūrėti. O pasinaudojus keliais patarimais, gėlių svogūnėlius išsaugoti galima ir kitiems metams.

Sodininkystės ekspertas Monty Donas papasakojo, kaip sodininkai savo augalus gali apsaugoti nuo sraigių ir šliužų. Ekspertas patarė nenaudoti granulių šliužams atbaidyti, kad nebūtų pakenkta laukinei gamtai. Šliužai ir sraigės gali sukelti sumaištį sode, ypač pavasario ir vasaros mėnesiais, naikindami augalus ir pasėlius. Jų daroma žala nesibaigia lapija – kenkėjai taip pat minta vaisiais, tokiais kaip braškės ir pomidorai, todėl sodininkai gali visiškai prarasti derlių.

Praėjusį šeštadienį, balandžio 1–ąją, skelbta naujiena apie Deltuvos miestelyje gyvenančio sodininko Gedimino per naktį sužaliavusį kiemą, privertė suklusti ir daugiau pasidomėti ne vieną. Visgi paaiškėjo, jog tai tebuvo smagus Melagių dienos pokštas, už kurio slepiasi profesionalių produktų sodo priežiūrai gamintojas „Baltic Agro“, netradiciškai pažvelgęs į gamtos išdaigas ir kasmet sunkiai besibeldžiantį pavasarį.