sodas

Tikrai niekas nenori žiurkių nei savo namuose nei sode – ypač kai jų yra ne viena. Ekspertas perspėjo, kad sodininkai daro keletą klaidų, kurios į sodą pritraukia žiurkes ir dažnai dar didesnius kenkėjus. Nepriklausomai nuo metų laiko komposto krūva sode yra ideali vieta žiurkėms, nes joje graužikai randa daug maisto ir medžiagų sukti savo lizdus.

Nors kurmiai nėra suinteresuoti suėsti jūsų augalus, jie gali jiems pakenkti, nes aplink šaknis susidaro oro tarpai. Jie taip pat gali padaryti žalą vejai, nes palieka kurmiarausius. Tačiau yra paprastų būdų, kaip atsikratyti kurmių jiems nepakenkiant.  Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad kurmiai nėra graužikai. Jie yra vabzdžiaėdžiai, artimesni šikšnosparniams. Jie retai minta augmenija, rašo predatorguard.com.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Išpuoselėtas rožynas – bene didžiausia mūsų sodų puošmena. Tačiau norint grožėtis gausiai žydinčiais žiedais teks padirbėti, mat rožės gana lepus augalas, mėgstantis sodininko dėmesį. Taip pat reikėtų būti atidiems stebint rožių lapus, nes būtent jie išduoda, kokių mikroelementų jiems trūksta labiausiai.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Augalų tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis. Vietoje komercinių trąšų sodininkai gali naudoti vaisių žieveles, įskaitant bananus. Pasak Chriso Bonnetto iš „Gardening Express“, augalams reikia daug maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros. Kai kurios trąšos ir repelentai sodo centruose yra gana brangūs, tačiau gamtoje slypi  daug pigesnių resursų, tik tam reikia skirti šiek tiek savo laiko, rašo express.co.uk.

Maisto likučiai gali būti puiki trąša sodo augalams. Sodininkai teigė, kad vienas konkretus daiktas ne tik padės augalams klestėti, bet ir atgrasys nuo kenkėjų, tokių kaip žiurkės ir katės. Tręšimas yra vienas svarbiausių sodininkų darbų. Tinkamai tręšiant augalai gausiau žydi ir veda geresnį derlių. Tačiau kokybiškos trąšos gali būti brangios. Laimei, sodininkai pasidalino, kokias virtuvės atliekas galima panaudoti siekiant sutaupyti pinigų ir kartu sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dvi paauglės seserys iš Vakarų Jorkšyro, Anglijos, užaugino ir išdalijo gyventojams 240 pomidorų sodinukų, kad padėtų vietos bendruomenei. Trylikametė Mabel ir penkiolikmetė Phoebe kelis mėnesius augino augalus iš sėklų, o dabar savo augalus išdalijo Aukštutiniame Kalderio slėnyje.

Juodoji lapų dėmėtligė – tai rožes pažeidžianti infekcija, rimčiausia liga, kuria gali susirgti šie augalai. Ligą sukelia grybelis ir ją galima pastebėti ant augalo lapų. Juodoji dėmėtligė yra lapų liga, kuri puola augalus ištisus metus, tačiau labiausiai ji siautėja sausu oru. Negydoma juodoji dėmėtligė sparčiai plinta ir labai susilpnina augalus. Šios ligos požymiai – tai mažos, apvalios juodos dėmės, kurių dydis svyruoja nuo vieno milimetro iki vieno centimetro.

Šliužai ėda beveik viską, ką sode pamato žalio. Tiesą sakant, soduose beveik nėra nieko, ko jie nesuėstų. Šliužai ypač mėgsta lapines augalų dalis, stiebus ir daigus, todėl dažnai nuėda jaunus augalus. Tačiau yra keli paprasti būdai, kaip atsikratyti šliužų ir neleisti jiems patekti į sodą. Šliužai taip pat mėgsta apėsti prinokusius vaisius, nes šie išskiria natūralią cheminę medžiagą – etileną, kuris šiuos kenkėjus ypač traukia, rašo express.co.uk.

Berlyne gyvenantis Irmantas Bačelis socialiniame tinkle Facebook dažnai pasidalina nuotraukomis iš savo daržo namo balkone. Įdomu tai, kad čia jis sodininkauja nuogas ir panašu, kad tai jau pastebėjo kaimynai. Apie sodininkystę Irmantą kalbina GayLine.LT redakcija. Kada susidomėjai sodininkyste? Kodėl ji tave patraukė? Paradoksas, bet už savo naują pomėgį sodininkystei (gal net labiau gėlininkystei) turėčiau būti dėkingas koronos pandemijai.

Pomidorai greitai auga ir nudžiugina puikiu derliumi, jei yra tinkamai prižiūrimi. Tačiau padarius vieną darbą galite padidinti derlių ir užsiauginti dar didesnių pomidorų – štai, ką reikia padaryti, kad derlius būtų dar gausesnis.

Vasarą didžiuliu galvos skausmu tampa sode apsigyvenančios skruzdėlės, kurios vaikšto pirmyn ir atgal tuo pačiu keliu, o kartais apsigyvena ir namuose. Tačiau sodininkė Nijolė sako jau ne vienerius metus naudojanti naminį mišinį, kuris padeda lengvai atsikratyti skruzdėlių.  Ji sako niekada nenaudojanti cheminių prekybos centruose parduodamų priemonių, nes skruzdėlių išnaikinti nenori, tik atbaidyti jas iš savo sodo.

Vasarai jau ritantis į antrąją pusę, visi tik ir laukia gero derliaus. Tačiau tam, kad jo sulauktume, augalams reikalingos trąšos. Ne visada jas būtina pirkti iš parduotuvės – patyrusi daržininkė Lilija Jasevičienė pasidalino patarimais, kokios naminės trąšos puikiai tinka augalams.  Pati Lilija sako labai didelio asortimento naminių trąšų nenaudojanti, tačiau turi keletą naudingų receptų, kurie praverčia sode.

Nuosavą namą turinti Jolanta (tikrasis moters vardas ir pavardė žinomas) nebetveria pykčiu. „Kaimynų katė vis teršia daržo lysvę. Kaip galiu ją nubaidyti?“ – klausia ji. Štai tokiu klausimu pasidalinusi socialiniame tinkle klausė Jolanta. Tačiau netrukus ji sulaukė puikių patarimų iš kitų vartotojų, kurie taip pat kovoja su šia bėda. Štai ką reikia padaryti Kaimynų ar laukinių kačių teršimas nuosavoje teritorijoje iš tiesų yra nemaloni ir sunkiai atbaidoma bėda.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje ir, kaip ir dauguma organinių maisto atliekų, kavos tirščiai yra naudingi dirvai ir augalams. Vienas ekspertas pasidalijo patarimais, kaip panaudoti kavos tirščius kaip trąšas, mulčią ir kompostą. Išgėrę kavą neskubėkite išmesti kavos tirščių, nes jie taip pat gali būti naudingi augalams. Kavos tirščiai turi daugiau vertingų savybių, nei sodininkai gali manyti. Kavoje yra daug mikroelementų ir ji gali būti naudojama kaip organinė trąša.

Nors katės puikiai apsaugo mus nuo kenkėjų, jos gali kelti daug nepatogumų, kai ima dergti soduose. Sodininkystės ekspertas Davidas Domoney pasidalijo naudingu triuku, neleidžiančiu katėms atlikti gamtinius reikalus sode. Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame savo soduose, tačiau ne visada lengva jame išlaikyti grožį bei tvarką . Deja, žmonės nėra vieninteliai, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje – katėms taip pat patinka sodai.

Šiltnamiai yra puikus prieglobstis augalams, apsaugantis nuo nepageidaujamų vabzdžių ir gyvūnų. Tačiau jie kainuoja labai brangiai, o patiems statyti „nuo nulio“ gali kainuoti dar daugiau. Tačiau taupi pora rado būdą, kaip pasistatyti šiltnamį neišleidžiant daug pinigų ir pasistatė jį iš nebereikalingų daiktų. Viena pora socialiniuose tinkluose pasidalijo, kaip jiems pavyko sutaupyti statant šiltnamį. Jie nusprendė šiltnamiui panaudoti nebereikalingas vidaus duris su stiklu.

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Nuderėjus ankstyvosioms daržovėms, nepalikite tuščių lysvių – dar galite pasėti ar pasodinti daržovių daigų: ropių, ridikų, špinatų, krapų, rūgštynių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Laiku suskubę atsodinti tuščias lysves, džiaugsitės vėlyvuoju derliumi.

Rožėms patinka tręšimas. Kuo daugiau jas tręšite, tuo sveikesni bus augalai ir tuo daugiau žiedų sukraus. Jei nenorite pirkti rožių trąšų, galite jas pasigaminti namuose. Štai, kokios natūralios rožių trąšos yra pačios efektyviausios. Namines trąšas galite pasigaminti labai pigiai arba visai nemokamai. Viską, ko jums reikės, greičiausiai jau turite savo virtuvėje, rašo myorganicgarden.in. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis.

Katės – vienas nelaukiamiausių svečių sode. Nors jos mielos ir pūkuotos, gali pridaryti nemažai žalos mylimiems augalams ir atlikti gamtinius reikalus pačiose netinkamiausiose vietose. Tačiau galite pasigaminti naminę kačių atbaidymo priemonę – štai, kas padės. Katės tyčia nekenkia daiktams ar sodo augalams, tačiau jų prigimtis yra palikti savo kvapą ir taip pasižymėti teritoriją. Dažniausiai tai daro patinai, rašo colorglo.com.

Druską visi naudojame maistui pagardinti, tačiau daugelis net nežino, kad druska puikiai praverčia sode. Pabarstykite jos sode – rezultatas maloniai nustebins.  Yra ne vienas būdas, kaip galima panaudoti druską sode. Pavyzdžiui, ji puikiai tinka piktžolių ar pavojingų augalų naikinimui ar skruzdėlių atbaidymui. Išbandykite patys – puikus rezultatas garantuotas.

Ne vieno sode drėgnesniu oru pasirodo daugelio patys nemėgstamiausi kenkėjai – šliužai. Šliužai yra moliuskai be kiauto, kurie išskiria gleives, kad apsisaugotų ir galėtų lengviau keliauti, bet jie gali pridaryti nemažai žalos sode. Tačiau kaip su jais kovoti? Yra natūralių priemonių, kurias galite pasigaminti namuose – jos leis pamiršti šliužus visam laikui.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad didžiausias sodininkų „siaubas“ yra kurkliai. Šie neišvaizdūs, netgi tikrą siaubą keliantys kenkėjai pridaro tokios žalos, kad kartais nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su mintimi, kad augalai ir derlius nuėjo velniop. Sodą Kauno užmiestyje turintis Zigmas sako, kad kiekvieną kartą vasaros pradžioje jam tenka stoti į kovą su šiais gyviais.

Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, gyvenančią Liną Pulokaitę galima pavadinti ne tik paprasta sodininke, tačiau ir „augalų gydytoja“. Daugiau nei 20 metų sodo aplinka besirūpinanti moteris pasakoja, kad pastaruosius 5-6 metus ji sodina tik „nurašytus“, niekam nebereikalingus augalus. „Patinka juos atgaivinti – nusiperku ar tai su akcija, ar priglaudžiu išmestus ir tuomet žiūriu, ar atgys, ar ne“, – nusišypso.

Hortenzijos atrodo įspūdingai savo dideliais žiedais, tačiau vasarą joms reikia daug vandens ir meilės, sako britų TV sodininkystės programų kūrėjas, žurnalistas ir rašytojas Alanas Titchmarshas. Prieš kelias dienas prie Alano Titchmarsho priėjo vaikinas susirūpinusiu veidu. „Tai mano hortenzija, – prisipažino jis. – Jos lapai traška“. Kai Alanas pasiteiravo, kokioje dirvoje ji auga, vaikinas prisipažino, jog smėlyje. Deja, tai ir buvo jo sielvarto priežastis.

Ne vienas sodininkas baiminasi, kad puoselėjamus augalus gali sunaikinti vabzdžiai ar kiti kenkėjai. Laimei, ekspertai pasidalino naminio purškalo receptu, kurį galima pasigaminti patiems bei apsaugoti augalus nuo tam tikrų kenkėjų – šis mišinys išties daro stebuklus, kad katės, žiurkės ir pelės daugiau nebeitų į jūsų sodą. Kartais sodininkystės mylėtojams tenka stipriai nusivilti, kai jų augalus ima niokoti kenkėjai.

Kaune gyvenanti Živilė Vilutienė laisvu laiku su šeima pailsėti nuo miesto šurmulio vyksta į Kazlų Rūdą, kurioje stovi šimtametė sodyba. Moteris pasakoja, kad nors senas namas ir prašosi renovacijos, vis tik, jo likimas – planuose, o šiuo metu kartu su namiškiais ji rūpinasi sodybos aplinka. Kone didžiausia jos puošmena – rožių gėlynai, atimantys žadą. Živilė juokauja, kad šioje sodyboje pralėkė kone visa jos vaikystė.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Lietuvių šiltnamiuose ir daržuose karaliaujančius pomidorus puola įvairios ligos, kurios ne tik pažeidžia augalus, bet ir gali palikti be derliaus. Ekspertė atskleidė dažniausiai pasitaikančias pomidorų ligas ir išdavė naudingus patarimus, kaip jas atpažinti ir apsaugoti augalus.  Agronomė, gėlių ūkio „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė išskiria tris dažniausiai pomidorus puolančias ligas: pomidorų marą, sausligę ir pilkąjį kekerinį puvinį.

Samanos mėgsta augti ant kiemo grindinio ir trinkelių, nors jos ten nėra labai pageidautinos – dėl jų trinkelės atrodo ne tik purvinos ir negražios, tačiau jos taip pat gali tapti slidžios. Atsikratykite jų be vargo – štai, ką reikia padaryti.  Jei sąlygos yra tinkamos, samanos gali augti bet kur. Sporų visada yra ore, todėl samanos augs ir bujos tol, kol bus pakankamai šviesos, drėgmės ir maisto.

Kaip ir daugelis kenkėjų, skruzdėlės linkusios spiestis patalpose, ypač virtuvėje, kai randa joms tinkamą maisto šaltinį. Švaros palaikymo entuziastai siūlo išbandyti priemonę, kuri padės išvaryti skruzdėles greitai ir lengvai. Skruzdėlės dažniausiai migruoja ieškodamos geresnių sąlygų – drėgmės, maisto, pastogės ir palankios temperatūros. Jos labai greitai randa tinkamą aplinką ir netrukus namuose jų atsiranda visa galybė, rašo express.co.uk.

Jei pusryčiams, pietums ar vakarienei valgote virtus kiaušinius, štai jums naudingas patarimas, kurį verta įsidėmėti – jokiu būdu neišpilkite vandens, kuriame juos virėte. Nustebsite, kur jis pravers – augalams tai yra puiki natūrali trąša. Augalai labai myli kalcį, kuris padeda palaikyti dirvožemio rūgštingumą, o neutralus dirvožemio pH nuo 6,0 iki 6,5 suteikia augalams idealias sąlygas pasisavinti visas reikalingas maistines medžiagas, rašo apartmenttherapy.com.

Daržovių priežiūra yra pagrindinė užduotis, turinti įtakos augalų augimui. Pomidorams reikia ypatingų sąlygų, ir tai nėra tik laistymas ar tręšimas. Šiame straipsnyje jums norime patarti, kaip sumažinus pomidorų augimo greitį galima padidinti jų derlių. Pomidorai yra viena dažniausiai auginamų daržovių ir yra labai populiarūs. Namuose užaugintuose pomidoruose nėra kenksmingų cheminių medžiagų bei jie pasižymi unikaliu skoniu.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo augalų trąšų, kurias iš likučių galite pasigaminti visiškai nemokamai, receptu. Jose yra daug vitaminų ir mineralų, tad išbandykite šias namines trąšas patys – rezultatas nudžiugins. „Norite pasigaminti nemokamų trąšų? Viskas labai paprasta“, – savo vaizdo įrašo pradžioje sako prisiekusi sodininkė. Ji papasakojo, kaip pasigaminti geriausias namines trąšas ir ragina patiems jas išbandyti – jos itin veiksmingos.

Pageltę ir susiraukšlėję lapai, sulėtėjęs augimas, bjauri lipni medžiaga ant augalo – aiškus ženklas, kad juos puola amarai, vieni iš labiausiai erzinančių sodo kenkėjų. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai, kas padės. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys patvirtins, kad tai tikrai amarai.

Daržuose, šiltnamiuose slypi daugybė įvairiausių ligų. Kuomet šios ligos apima daugelio mylimus agurkus, daržininkai griebiasi už galvų – bijo netekti viso derliaus. Sužinokite, kokios agurkų ligos yra labiausiai pasitaikančios darže ar šiltnamyje bei kaip reikėtų jas atpažinti. Agronomė, „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė sako, kad dažniausiai pasitaiko trys agurkų ligos: agurkų alternariozė, agurkų miltligė ir agurkų kekerinis puvinys.

Airijoje jau du dešimtmečius gyvenančios lietuvės Ainos Nikos sodas patraukia ne vieno žvilgsnį – čia žydi ne vienas šimtas įvairiausių rožių, užburiančių ir įvairiaspalviais žiedais, ir svaiginančiu aromatu.  45-erių Aina Nika rožyną pradėjo kurti visai neseniai, prieš trejus metus, kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija. Dabar ji sako išsikėlusi sau tikslą sukurti gražiausią rožyną visoje Airijoje.

Ignalinoje gyvenanti Zita pasakoja, kad persikrausčius iš Vilniaus, ji turėjo didžiulę bėdą – į sodą vis atklysdavo laukinės katės, kurios palikdavo ne itin malonias „dovanėles“. Moteris sako, kad nors matyti pūkuotus gyvūnėlius jai patinka, tačiau ji negali pakęsti jų šlapimo kvapo, kuris jaučiamas visoje sodo teritorijoje. Laimei, Zita atrado būdą, kuris veiksmingai atbaido kates, o juo ji sutiko pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – svarbūs patarimai sodo ir daržo mylėtojams, kaip padėti augalams iškęsti šiuo metu šalį apėmusią sausrą. Pasak sodo ir daržo produktais prekiaujančios įmonės komercijos direktorės Linos Mikulskytės, kai žmonės dirvožemiui gerinti naudoja daug chemijos ir trašų, jis gali tapti pernelyg rūgštingu. „Yra surasta tokia bakterija, kuri sudaro ryšį su augalu. Mes ja apipurškus augalus galime būti ramūs, kad augalas pradeda azotą fiksuoti tiesiai iš oro.

Dauguma žmonių negali savo ryto pradėti be puodelio kavos. Įdomu ir tai, kad kai kurie jų taip pat neįsivaizduoja ir sodininkystės be kavos tirščių panaudojimo puoselėjant daržus. Sodininkai ragina sode paberti kavos tirščių, nes rezultatas jus maloniai nustebins. Jeigu namuose per dieną susikaupia pernelyg daug kavos tirščių, visuomet galite įvairiai juos panaudoti. Štai vieni iš jų darosi kūno šveitiklius, o kiti tirščius nešasi į daržą, sodą.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Valstietis.lt dalinasi naudingais patarimais, kaip išprašyti nelauktus svečius iš daržo ir sodo. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms.

Dabar pats darbų įkarštis darže ir sode – metas tręšti augalus, purkšti juos nuo ligų, pasirūpinti pomidorų genėjimu. Sodininko kalendorius primena, kokius darbus dabar vertėtų padaryti, kad augalai klestėtų ir augintų puikų derlių.  Darbai sode ir darže Visą birželio mėnesį puikus metas tręšti šiltnamio daržoves. Gausiam ir sveikam daržovių derliui užtikrinti, aprūpinkite augalus maistinėmis medžiagomis.

„GardeningExpress“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Jis sakė, kad viskas prasideda, kai augalai tik pradeda augti. Jis patarė „pasodinti juos į mažesnius vazonėlius prie sodinant į didesnius vazonus arba tiesiai į žemę“. Geriausia, kad prieš persodinimą jie būtų maždaug 15 cm aukščio ir turėtų 6-8 lapus. Ji rekomenduoja „pašalinti lapus nuo apačios“, kad sodinant lapai neturėtų sąlyčio su žeme.

Kad begonijos visą žydėjimo sezoną džiugintų žiedų gausa, vienas svarbiausių darbų, kurį turime atlikti – tręšimas. Begonijų gumbams yra reikalingos trąšos, kad šios galėtų kaupti maistines medžiagas, kurių taip reikia vegetacijos sezono pradžioje. Ženklai, išduodantys, kad jūsų begonijoms trūksta naudingų medžiagų, yra keli: lėtas augimas ir žiedų trūkumas. Kad begonijos būtų sveikos ir sukrautų daugybę žiedų, jas būtina tinkamai patręšti.

Pirmą kartą apsilankiusi vos prieš porą mėnesių Vilniuje, Šnipiškėse atidarytame Japoniškame sode vilnietė Rita liko be žado – jos manymu, čia nė nedvelkia Japonija, o vietoj gražių augalų karaliauja piktžolės.  Rita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad mėgsta vaikščioti po gražias Vilniaus vietas, tad sekmadienio popietę užsuko ir į naująjį Japonišką sodą. Tik čia pamatė visai ne tai, ko tikėjosi.  „Tiesą sakant, nuėjusi apakau.

Orchidėjų šeima turi daugiau nei 880 skirtingų genčių ir daugiau nei 22 000 rūšių. Šie skaičiai kasmet auga, todėl orchidėjos yra didžiausia ir pati įvairiausia žydinčių augalų šeima. Šių įdomių gėlių galima rasti įvairių spalvų ir dydžių, priklausomai nuo veislės, ir jos puikiai tinka bet kokiam namų dekorui.