sodas

Pavasario šiluma pažadina ne tik augalus, bet ir kurklius. Šylant orams, sodininkai jau pastebi jų kasamus urvus po veja ir pažeistas žolės šaknis. Kurkliai gali suniokoti visą kiemą, tačiau yra paprastų būdų, kaip juos išprašyti lauk. Kurkliai – maži vabzdžiai, kurių išvaizda šiek tiek primena kurmį. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje ir daro didelę žalą vejai ir sodams. Kaip pasakoja „Lawn Love“, tai vienas iš labiausiai paplitusių veją niokojančių kenkėjų.

Balandžio 25 dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.

Niekas neprilygsta tam jausmui, kai pavasarį pirmą kartą išeini sodą pasodinti gėlių, pasėti sėklų ar tiesiog susitvarkyti. Tačiau dabartinė ekonominė situacija daugeliui namų ūkių šiuo metu kelia nerimą – pomėgis sodininkauti reikalauja žymiai daugiau išlaidų, nes labai išaugo komposto, augalų, vazonų, konteinerių, įrankių ir sėklų kainos. Tačiau, pasak ekspertų, yra būdų, kaip neišlaidaujant deramai prižiūrėti sodus.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Oficialaus atidarymo nesulaukęs, Japoniškas sodas jau pirmą dieną sutraukė minias lankytojų. Neapsiėjo ir be kuriozų: žmonės pradėjo skinti augalus, laipioti ir eiti, kur neleidžiama, ir netgi šlapintis. Apie neleistinus veiksmus savo „Facebook“ paskyrose pranešė Vilniaus miesto savivaldybė ir Remigijaus Šimašiaus patarėjas – Karolis Žukauskas. Jie prašė žmonių elgtis padoriai, tausoti gamtą ir negadinti naujai atsidariusios Vilniaus vietos.

Pomidorai yra viena iš lengviausiai auginamų daržovių ir subrandina skanius vaisius, kurie puikiai tinka vasaros salotoms ar makaronų patiekalams. Augalus galima sėti iš sėklų patalpoje, o vėliau sodinti lauke arba šiltnamyje. Anglas ūkininkas Jeremy Oatey pasidalijo patarimais, kaip auginti pomidorus namuose.

Nesvarbu, ar veja sunyko, ar apaugo piktžolėmis, sodininkams kyla klausimas – kur jie suklydo? Tačiau nesijaudinkite – yra būdų, kaip priversti veją vėl žaliuoti ir užtikrinti geresnę jos priežiūrą. Deja, nepakanka mokėti teisingai pasėti žolę, reikia kai ko daugiau, rašo express.co.uk.  „Visi svajojame apie vešlią veją sode. Po žiemos orų ji gali atrodyti šiek tiek prasčiau.

Yra daug priežasčių, kodėl kambariniai augalai gali vargti, įskaitant netinkamą temperatūrą, netinkamą aplinką ir nepakankamą šviesą. Perlaistymas taip pat yra dažna kambarinių augalų priežiūros problema. Pagrindinis perlaistyto kambarinio augalo požymis yra vystantys ir gelstantys lapai. Nuolat perlaistomi augalai numeta lapus ir galiausiai miršta.

Ar kada vejoje pastebėjote samanų lopinėlius? Nors techniškai samanos nėra piktžolės, jei neauginate jų specialiai, daugelis jas traktuoja kaip piktžoles. Laimei, atsikratyti jų nėra sunku, tačiau samanos rodo, kad jums metas pasirūpinti savo veja. Samanos yra senovinis augalas su negilia šaknų Sistema. Tai oportunistinis augalas, kuris įsitvirtina visur, kur gali. Jei samanos auga vejoje, tai reiškia, kad jos plėsis visur, kur žolė nėra pakankamai tanki, rašo theturfgrassgroup.com.

Vos sušilus orams gyventojai puolė puošti terasas, balkonus – ieško jau žydinčių augalų. Augintojai pataria – patikimiausios ir atspariausios dar galimoms šalnoms – našlaitės. Tiesa, vienos populiariausių pavasario gėlių šiemet brangesnės. Augintojai atskleidžia ir kodėl bei pataria ką daryti, kad įsigytas augalas kuo ilgiau džiugintų margaspalviais žiedais: „Našlaitės jau pasiruošusios sodinimui pilnai. Tikrai nebijokite sodinti ir prieš šalnas, jos visiškai nebijo šalčio.

Kurmiai yra vabzdžiaėdžiai, mintantys įvairiais sode gyvenančiais vabzdžiais, sliekais, lervomis. Tačiau jie ne visada yra laukiami svečiai sode. Jų kasami tuneliai ne tik gadina vaizdą, bet ir gali pakenkti augalams. Laimei, yra paprastas humaniškas būdas, kaip juos išprašyti iš savo sodo. Per valandą kurmiai gali iškasti iki 15 metrų ilgio tunelį, todėl daugelis sodininkų ieško būdų, kaip juos išprašyti lauk – tokia kaimynystė daugelio yra nelaukiama ir nepageidajama.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę. Pakakdavo į puodelį įmesti porą šios žolės lapelių ir gėrimas tapdavo kuo saldžiausias.

Įvairūs kenkėjai sode – daugumos daržininkų priešai. Nors dažniausiai kurkliais daržininkai stengiasi atsikratyti naudodami specialias purškiamas priemones, tačiau pasirodo, susidoroti su jais gali padėti ir natūralūs būdai. Sužinokite, ką galite padaryti. Kiekvienas daržininkas žino, kad laiku nesužiūrėjus į sodą užklupusių kurklių, gali atsirasti didžiulės bėdos augalams. Susidūrus su nemaloniais kenkėjais, galite išbandyti kai kuriuos daržininkų siūlomus natūralius būdus.

Belgijos miške pražydo mėlyni varpeliai. Pražydusios gėlės atrodo taip įspūdingai, kad mišką turistai ir vietiniai gyventojai praminė „užburtuoju“. Paryčiais Halės miške, Belgijoje, galima išvysti vaizdą tarsi iš pasakos – du elnius, stoviniuojančius mėlynų, ką tik pražydusių varpelių jūroje. Švintant galima geriau pamatyti ir kokia galybė varpelių čia sužydo – atrodo, kad varpeliais nusėtas visas miškas. „Tai – magiška.

Hortenzijas daugelis pamilo dėl jų švelniai rožinių, melsvų ir baltų žiedų, kurie pražysta vasaros viduryje arba pabaigoje. Yra daugybė skirtingų rūšių – nuo didžialapių iki šluotelinių. Ekspertė pasidalino patarimais, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos nuostabaus grožio augalus. Populiariausia rūšis, pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), yra laipiojančios hortenzijos, kurios yra itin atsparios ir nelepios, rašo express.co.uk.

Jau balandžio 29 d. ilgai vėluojantis Japoniško sodo projektas bus plačiai atvertas visuomenei. Ilgą laiką gyventojai spėliojo, ar naujas sodas veiks Botanikos sodo principu ir įėjimas į jį bus mokamas. Savivaldybė išsklaidė gyventojų abejones. Sodas bus nemokamas ir atviras visiems vilniečiams ir miesto svečiams. Trumpai, bet aiškiai pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Būsimojo sodo vietoje anksčiau buvo 5 hektarai nenaudojamos teritorijos.

Bulvės yra vienos populiariausių daržovių. Kasmet jų išauginama daugiau nei 376,83 mln. tonų. Jų istorija prasidėjo Pietų Amerikoje prieš 10 tūkst. metų, o Europoje pradėtos auginti XVI amžiuje. Jos dominuoja ir lietuviškuose patiekaluose: bulviniuose blynuose, didžkukuliuose (cepelinuose), žemaičių blynuose. Nors yra manančiųjų, kad bulvių valgyti neverta, tačiau jose gausu naudingų medžiagų, pavyzdžiui, palaikančių sveiką kaulų struktūrą ir stiprumą: kalcio, geležies, cinko, magnio.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Delfinijos kiekvieną vasarą surengia nuostabų žiedų šou, primindamos spalvingus fejerverkus, paliekančius liepsnojantį pėdsaką. Taip jau sutapo, kad karalius Karolis ypač mėgsta šiuos nuostabius augalus. Ieškantiems patarimų, kaip juos auginti, sodininkystės ekspertas atskleidė visas paslaptis. Karalius Karolis yra entuziastingas sodininkas ir gerai žinomas dėl savo aplinkosaugos pozicijos. Kalbėdamas su BBC Radio 4, jis atskleidė, kad jo mėgstamiausias augalas yra delfinijos.

Pradėjus želti žolei, sodininkai vėl imasi svarbaus darbo – žolės pjovimo. Šylant orams, ji auga vis greičiau, žolės pjovimo sezonas prasideda priklausomai nuo orų ir paprastai baigiasi spalio mėnesį. Jei norite pagerinti savo sodo išvaizdą, „The Grass People“ atstovas Chrisas McIlroyus turi keletą patarimų, kokius darbus dabar derėtų atlikti, kad vaizdas džiugintų akis, rašo express.co.uk.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Maisto likučių atliekų kompostavimas yra puikus būdas organines medžiagas paversti mulčiu. Tačiau, ekspertai perspėja, kad kai kurių atliekų vertėtų pasisaugoti ir jų nekompostuoti, nes jos, anot jų, pritraukia graužikus. Atliekų kompostavimas yra ne tik puikus būdas praturtinti veją ar daržoves organinėmis medžiagomis, tačiau ir sumažinti virtuvės atliekų kiekį.

Vienas didžiausių galvos skausmų sodininkams – piktžolės. Atsikratyti jomis kasmet bandoma įvairiausiais būdais. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad apsisaugoti nuo jų gali padėti ir viena veiksminga, tačiau nekenksminga priemonė. Pasirodo, kad apsisaugoti nuo piktžolių gali padėti paprasčiausiai vanduo.

Tikėtina, kad sodininkai, kurie savo sode aptiko žiurkių, šiuo metu yra benukabinantys nosį. Tačiau nerimauti dėl derliaus nėra dėl ko, kadangi apsisaugoti nuo kenkėjų galite dabar pat. Sužinokite, kokie kvapai labiausiai atgraso žiurkes. Pasirodo, apsisaugoti nuo nelauktų kenkėjų sode gali padėti ne tik specialios priemonės, tačiau ir natūralūs metodai. Tuo pasirūpinti padės ne kas kitas, o nemalonūs graužikams kvapai.

Sodininkai tvirtina, kad per skaldą prasimušančios piktžolės iš karto miršta naudojant pigų ir veiksmingą metodą. Yra daugybė įprastų piktžolių rūšių, augančių ant skaldos. Nuo žolinių piktžolių, tokių kaip paprastasis viščiukas ir portulaka iki sumedėjusių piktžolių, tokių kaip gyslotis ar kiaulpienė – visi šie augalai nebijo augti dekoratyvine skalda padengtuose plotuose.

Ar žinote bent vieną augalą, kuris žiemą lauke žydėtų? Sunku patikėti, bet toks krūmas yra. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet dažnai auginamas įvairiuose želdynuose. Žiemą žydinčio krūmo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis.

Puošnesnio sodo krūmo nei hortenzija, ko gero, nerasite. Žydi jis didžiuliais žiedais nuo liepos iki pat rugsėjo. Jei norite tokiu augalu papuošti savo aplinką, turite perskaityti šiuos patarimus. Hortenzijos – tai žydintys krūmai. Labiausiai vertinamos dėl savo itin didelių žiedynų, kuriuos sudaro daug žiedukų. Išskiriamos kelios hortenzijų rūšys – šviesioji, šluotelinė, laipiojančioji, didžialapė. Dažna problema, kuria skundžiasi hortenzijų augintojai – krūmai nežydi.

Turbūt dauguma mūsų žino, kokią žalą sode pridaro kurmiai. Jei užtenka maisto, jie gyvena sėsliai, tačiau, ieškodami naujos vietos, gali nukeliauti ir keletą kilometrų. Todėl jų pridaromos žalos spindulys gali būti labai platus. Kurmiai minta sliekais, lervomis, kurkliais ir kitais vabzdžiais. Jei pievelė atrodo kaip minų laukas, vadinasi, tai ne vieno kurmio darbas. Kurmių pora apie gegužę atsiveda iki devynių jauniklių, kurie suauga greitai – per 2–3 mėnesius.

Pavasaris yra pats tinkamiausias metas pradėti genėti augalus, kurie žiemoja lauke. Reikia genėti daugelį augalų – krūmus, visterijas, levandas, budlėjas. Tam tikrus augalus reikia genėti pavasarį, kad vėliau sezono metu jie atrodytų tvarkingi. Genėjimas ne tik skatina naujus ūglius, bet ir pagerina bendrą augalo formą, tuo pačiu pašalinant negyvus stiebus ir sustabdant galimų ligų plitimą, rašo express.co.uk. Rožės ir hortenzijos yra du populiarūs sodo augalai, kuriuos pavasarį būtina genėti.

Įgudę sodininkai pomidorus paprastai augina sėkmingai, tačiau naujokai gali prisirankioti įvairiausių patarimų, kurie dažnai tėra tik mitai. Sodininkystės ekspertė paneigė kelis populiarius mitus – du iš jų gali sukelti augalo žūtį. Pomidorus nėra sunku auginti, tačiau jie gali būti jautrūs tam tikriems dalykams. Norėdami išvengti įprastų problemų auginant pomidorus daržuose ar soduose, daugelis ieško patarimų internete.

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore. Norintiesiems ankstyvo derliaus balandžio pradžia – puikus laikas sėti ridikėlius, gūžines salotas, ropes, ropinius kopūstus, pupas, žirnius. Daigams sėkite žiedinius kopūstus, arbūzus, agurkus, moliūgus ir įvairius prieskoninius augalus. Šiltnamyje galite pasisėti cukinijų. Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti.

Iki Velykų likus vos porai dienų – metas gražinti namus. O kas gi gali būti labiau pavasariška nei vaišių stalą puošiantys narcizai ar hiacintai? Tam, kad šios gėlės žydėtų kuo ilgiau ir džiugintų praėjus šventėms – reikėtų žinoti, kaip jas tinkamai prižiūrėti. O pasinaudojus keliais patarimais, gėlių svogūnėlius išsaugoti galima ir kitiems metams.

Sodininkystės ekspertas Monty Donas papasakojo, kaip sodininkai savo augalus gali apsaugoti nuo sraigių ir šliužų. Ekspertas patarė nenaudoti granulių šliužams atbaidyti, kad nebūtų pakenkta laukinei gamtai. Šliužai ir sraigės gali sukelti sumaištį sode, ypač pavasario ir vasaros mėnesiais, naikindami augalus ir pasėlius. Jų daroma žala nesibaigia lapija – kenkėjai taip pat minta vaisiais, tokiais kaip braškės ir pomidorai, todėl sodininkai gali visiškai prarasti derlių.

Praėjusį šeštadienį, balandžio 1–ąją, skelbta naujiena apie Deltuvos miestelyje gyvenančio sodininko Gedimino per naktį sužaliavusį kiemą, privertė suklusti ir daugiau pasidomėti ne vieną. Visgi paaiškėjo, jog tai tebuvo smagus Melagių dienos pokštas, už kurio slepiasi profesionalių produktų sodo priežiūrai gamintojas „Baltic Agro“, netradiciškai pažvelgęs į gamtos išdaigas ir kasmet sunkiai besibeldžiantį pavasarį.

Baigiantis pirmajam pavasario mėnesiui, sodininkai turėtų pradėti galvoti apie tai, kokius augalus nori auginti savo sode pavasarį ir vasarą. Pasak Williamo Mitchello iš „Sutton Manor Nursery“, nors kiekvienas turi savo nuomonę apie tai, kurie augalai yra patys geriausi, yra daugybė tokių, kuriems dėl savo grožio būtinai turi atsirasti vieta sode. Jis pasidalijo trimis „gražiausiais“ pavasarį ir vasarą žydinčiais augalais, kurie šiais metais „būtinai“ turi augti soduose, rašo express.co.uk.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Kruopščiai puoselėtiems gėlynams vis dažniau žalos padaro ne tik netinkamas dirvožemis ar užklupusi sausra, bet ir invaziniai šliužai. Jais atsikratyti sudėtingiau nei užbėgti už akių jų atsiradimui. Laiku atlikti pagrindiniai pavasario darbai gėlyne užtikrina, kad vasarą galėtume džiaugtis įvairiaspalviais žiedais, o kenkėjai padarytų mažiau žalos. Nutirpus sniegui daugiamečiuose gėlynuose lieka pernykščiai augalų stiebai, kuriuos reikėtų pašalinti, kol nepradėjo kaltis nauji stiebeliai.

Nors orchidėjas lengva auginti ir prižiūrėti, daugeliui žmonių vis dar kyla klausimas, kaip priversti jas žydėti. Jei orchidėja nežydi, ji praranda visą savo žavesį. Keli sodininkai pasidalino savo patarimais socialinėje erdvėje. Išskyrus tam tikras orchidėjų rūšis, pavyzdžiui, ludisijas, sodininkai paprastai augina jas dėl žiedų. Falenopsis, populiariausia orchidėjų rūšis, džiugina žiedais daugelį savaičių.

Samanos gali augti ant kietų paviršių, pvz., terasų, važiuojamųjų takų ir grindinio trinkelių, ir tai nepatogu ir neestetiška. Štai kaip pašalinti samanas nenaudojant aukšto slėgio. Pasak „Royal Horticultural Society“ (Karališkosios sodininkystės draugijos, RHS), samanoms patinka drėgmė, prastas drenažas bei pavėsis. Nors daugumai samanų rūšių gresia pavojus išnykti, tačiau leidžiant joms augti ant kietų paviršių, kyla pavojus paslysti ir susižaloti, todėl geriausia kuo greičiau jų atsikratyti.

Daržininkystės ekspertas pataria kaip užsiauginti didelius ir sultingus pomidorus – venkite dažnai pasitaikančių klaidų. Auginant pomidorus gali kilti daug klausimų, todėl sodininkystės ekspertas iš „Gardeners Dream“ Craigas Wilsonas pasidalijo patarimais, kaip užauginti tobulus pomidorus namuose. Nors geriausi pomidorai daiginami anksti, dar bus pakankamai daug laiko nuimti derlių.

Kai sodininkai savo kieme aptinka vieną žiurkę, tai visada sukelia nerimą,  nes žiurkės yra socialūs gyvūnai, taigi, jei pamatėte vieną, gali būti, kad netoliese jų bus daugiau. Užuot iš karto puolus pirkti nuodų, ekspertas atskleidė penkis augalus, kurie gali padėti atbaidyti šiuos graužikus. Atsikratyti žiurkių gali būti sudėtinga, varginanti ir dažnai brangi užduotis. Tačiau yra paprastesnis sprendimas.

Žaliuojanti ir prižiūrėta veja puošia kiekvieną namą. Tačiau norint džiaugtis tokia veja, jai reikia nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Dalį darbų privalu padaryti kiekvieną pavasarį, nes būtent nuo dabar įdėtų pastangų priklausys tai, kaip atrodys veja visą sezoną. Pats laikas pasirūpinti sanitariniu vejos valymu, skarifikavimu, vėdinimu, kalkinimu ir tręšimu. Kai tik vejos paviršius po žiemos pradžiūsta, ateina tinkamiausias laikas išvalyti veją.

Laiškiniai svogūnai mėgstami dėl ryškios žalios spalvos ir nepakartojamo skonio, tačiau retas juos augina namuose. Nesvarbu, ar esate užkietėjęs sodininkas, ar ne, šias kvapias daržoves lengva pasodinti ir išauginti iki pilno derliaus. Ir, anot vieno profesionalaus šefo, laiškinius svogūnus galite užsiauginti naudodami maisto atliekas, rašo express.co.uk.

Šiuo metu, kuomet žmonės tik ir nekantrauja sukišti rankas į žemę, daržininkystės sezono pradžią jie atidaro namuose – ant palangių sėja pirmuosius pomidorų, agurkų daigelius, prieskonines daržoves. Apie tai, kokius darbus reikėtų atlikti darže bei sode aptarėme kartu su „Malinausko medelynas“ vadovu dr. Kęstučiu Malinausku.  Dr. Kęstutis Malinauskas juokiasi ir pats, kad jo žmonai, kaip ir kitiems sodininkams, taip pat niežti rankos, sezonui ruošiasi pilnu tempu.

Pomidorai yra vieni iš dažniausiai soduose auginamų augalų. Juos auginti išties verta – atėjus derliaus metui, džiaugsitės skaniais pačių užaugintais pomidorais. Nors yra daugybė skirtingų pomidorų veislių, jų priežiūra mažai kuo skiriasi. Norintys gero derliaus neretai apsilanko „Facebook“ grupėje „Mrs Hinch Gardening Tips“, kur rekomenduojama patręšti pomidorus epsom druska.

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. Augalus purkšti reiktų mažiausiai penkis kartus per metus. Pirmasis augalų purškimas nuo ligų - anksti pavasarį, kuomet vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Antras - prieš pat pumpurų sprogimą - taipogi nuo ligų.

Botanikos sode Kaune rekordiniu žiedu stebina šimtmečio agava. Tokį pavadinimą augalas gavo dėl savo ilgaamžiškumo. O savo žiedais ji pasipuošia tik vienintelį kartą gyvenime. Deja, kad sukrautų įspūdingą žiedyną ji atiduoda visas jėgas ir pažydėjusi vėliau lėtai numiršta. Milžinė, pasipuošusi įspūdingu žiedu, stiebiasi Kaune Botanikos sode. Dėl savo ilgaamžiškumo šimtmečio agava vadinamas augalas žydi vienintelį kartą gyvenime.

Įpusėjęs kovas tik ir kviečia sodo entuziastus bėgti į lauką. Nors kol kas kišti rankas į žemę dar per vėsu, tačiau sode laukia gausybė įvairių darbų. Apie tai, ką šiuo metu būtina padaryti medeliams bei krūmams sutiko pasidalinti „Malinausko medelyno“ vadovas dr. Kęstutis Malinauskas.  Vienas pirmųjų darbų, kuriuos reikėtų atlikti nedelsiant – nubalinti medžių kamienus. Nors, anot dr. Kęstučio Malinausko, būtų bandoma šokti į paskutinį traukinio vagoną, tačiau vis dar galima suspėti.