skurdas

Nors daugiausia vargšų gyvena kaimuose (mažesnes nei skurdo rizikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose – 16,2 proc. gyventojų), tačiau dažniau jie matomi miestuose. Pabandykite save įsivaizduoti besirausiantį dvokiančiuose šiukšlių konteineriuose. Sunku patikėti, kad tie žmonės tai daro tik todėl, kad tingi dirbti, kaip tvirtina kai kurie politikai ir darbo biržų vadovai. Atotrūkis didėja per krizes Mažoji visuomenės dalis sparčiai braunasi į milijonierių klubą.

Mokyklose dirba pavardės? Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas susitikime su Šiaulių Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovais stebėjosi: „Kodėl garsiausi miesto sportininkai ir treneriai įdarbinti miesto sporto mokyklose, nors retas iš jų realiai ten dirba? Jiems atlyginimai mokami iš miesto biudžeto“. Skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas suskaičiavo: septyniose miesto sporto mokyklose iš tiesų yra įdarbinti 27 aukšto meistriškumo treneriai.

Šiaulių apskrities savivaldybės sulaukė šeimų prašymų dėl paramos mokinio reikmėms ir nemokamo maitinimo. Atskirose savivaldybėse, prognozuojama, vėl teks remti kas antrą trečią ar net du trečdalius mokinių. Šiauliuose tėvai ypač suaktyvėjo Šiauliečiai aktyviau nei pernai prašo paramos mokiniams. Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyrius jau gavo prašymų paremti 1256 vaikus mokinio reikmėmis ir nemokamu maitinimu. Praėjusiais metais tuo laiku prašymų buvo sulaukta keturis kartus mažiau.

Ar sutiktumėte dirbti atvirame lauke nuo aušros iki sutemos, lietui lyjant ar saulei tvieskiant? Išsiropšti rytą iš vagonėlio, atsistoti į trijų kilometrų ilgio vagą ir skinti, skinti, skinti... braškes, pomidorus ar kitokias gėrybes ir už tai gauti tūkstantuką eurų. Jūs nesutiktumėte, bet daugelis lietuvių sutinka ir sutiks. Mat sėdėdami ne vienus metus be darbo, pasirankiodami litą kitą dirbdami viešuosius darbus jie sukanda dantis ir vyksta į vakariečių plantacijas.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Per paskutiniuosius metus 39 proc. lietuvių aukojo ar padėjo kitiems žmonėms maistu ir įvairiais daiktais. Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų (25 proc.) per paskutiniuosius metus yra padėjęs kitiems žmonėms maistu, 22 proc. – paaukoję įvairių daiktų ar drabužių. Maistą ir vyrai, ir moterys aukoja panašiai, o daiktus ir drabužius dvigubai dažniau aukoja moterys. Tai atskleidė naujausias gyventojų nuomonės tyrimas. „Aukodami žmonės galvoja apie tuos, kurie sulauks jų paramos.

Šią vasarą agentūrai „SOS vaikai“ nustojus maitinti vargingai gyvenančiuosius Rožių gatvėje esančiuose Šeimos namuose, vienintelė mieste likusi labdaros valgykla „Betliejus“ rudenį ruošiasi apgulčiai. Šeimos namuose nemokamus pietus gaudavo apie 80 skurstančių vyrų ir moterų. Jie vasarą išsibarstė kas kur, bet atšalus orams, manoma, maisto ieškoti patrauks į „Betliejų“. Šv.

Apie tai, kad dalis Lietuvos šeimų gyvena skurde, kalbama jau ne vienerius metus. Remiantis 2009 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikai yra labiausiai skurstanti gyventojų grupė po vyresnių nei 65 m. asmenų. Visuomenė jau įprato piktinis įvairių institucijų aplaidumų ir tėvų atsakomybės trūkumu, kuomet į viešumą iškyla pasakojimai apie tai, ką tenka iškęsti vaikams, gyvenantiems skurde.

Kauno miesto savivaldybės įsteigtų Nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė naujienų agentūrai ELTA sakė neblogai žinanti kone visus miesto centre pinigų iš praeivių prašančius kauniečius, tačiau patikimo recepto, kaip išgyvendinti elgetystę – miestui ir valstybei garbės nedarantį reiškinį, prisipažino nežinanti.

Dauguma šių dienų turtingiausių ir įtakingiausių kompanijų vadovų iki dabar užimamų postų iškilo savo pastangomis. Kai kurie iš jų sugebėjo pakilti net iš pačių skurdžiausių gyvenimo sąlygų, rašo portalas CNBC. Šie vadovai gimė skurdžiai gyvenančiose šeimose, jų kaimynystėje siautėjo nusikalstamumas. Tačiau turėdami pakankamai sumanumo ir tvirtai laikydamiesi darbo etikos jie sugebėjo įveikti visus sunkumus ir pasiekti didžiulę sėkmę.

Dėl ekonomikos augimo besivystančiose šalyse įmanoma pasiekti tūkstantmečio tikslą – iki 2015 metų perpus sumažinti skurdą pasaulyje, mano Jungtinės Tautos (JT). Nepaisant ūkio ir finansų krizės, augimas besivystančiose šalyse yra pakankamai didelis, kad šis tikslas būtų pasiektas, teigiama JT ataskaitoje. Skurdžių dalis pasaulyje iki 2015-ųjų esą gali sumažėti iki 15 proc. 2000 metais JT narės susitarė dėl aštuonių plėtros tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2015-ųjų.

Apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šiauliečių šeimų ketina kreiptis į Šiaulių miesto tarybą, prašydamos atšaukti dar 2008-ųjų lapkritį priimtą sprendimą, kuriuo nustatyta, kad į lopšelius-darželius pirmumo teise priimami socialiai remtinų šeimų ir vienišų mamų vaikai. Padidėjus gimstamumui ir pablogėjus finansinei šeimų situacijai, pilnų ir dirbančių šeimų vaikams lopšelių-darželių durys užtrenkiamos.

Augančios maisto kainos gali privesti prie skurdo – tikina „Oxfam“, 98-iose pasaulio šalyse veiklą vykdanti organizacija, kovojanti prieš skurdą ir nelygybę. „Oxfam“ įspėja, kad tik radikaliai reformuojant globalinę maisto sistemą galime tikėtis geresnių rezultatų. Prognozuojama, kad iki 2030 javų kaina gali padidėti nuo 120 proc. iki 180 proc. Tokios prognozės sudarytos po maisto kainų šuolių per pastaruosius 20 metų.

Nenorintiems mokėti pinigų už savivaldybės socialinių būstų nuomą reikėtų keliauti į gatvę. Deja, taip yra ne visur. Biržų savivaldybės būstus socialiai remtiniems asmenims administruojanti bendrovė jau prieš kelerius metus rajono vadovams siūlė keisti butų nuomos ir skyrimo tvarką. Tačiau kažkodėl iki šiol to spręsti nesiimta. Kalbantis su bendrovės ir savivaldybės darbuotojais peršasi mintis, kad tokia neapibrėžta ir nemotyvuota, sovietmečiu kvepianti tvarka, kažkam labai palanki.

Kauno apskrities policijos pareigūnas pateko į Specialiųjų  tyrimų tarnybos (STT) akiratį, kai įsipylė tarnybinių degalų Antradienį vienoje Kauno degalinių sulaikytas policijos pareigūnas Vidas Bakanas, vadovaujantis Magistralinių kelių priežiūros padaliniui. Jis pasinaudojo tarnybine kortele, nors degalus pylėsi į nuosavą automobilį. Balsas.lt žiniomis, pareigūną apskundė kolega.  Pats V.Bakanas tikino tik pasiskolinęs degalų , nes neturėjo pinigų kurui savo automobiliui.

Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės. Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų.

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

Lietuva pagal minimalios mėnesio algos dydį ir perkamosios galios standartą yra 25-a iš 27 ES valstybių. Mūsų šalyje minimalus atlyginimas atsilieka ir nuo skurdo ribos (1095 litai). Nors valdžia giriasi, kad ekonomika kyla, minimalios algos didinti nenori nei verslas, nei Vyriausybė. Nesutarimai išsiliejo piketais Vakar profesinės sąjungos piketavo prie Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir prie Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos.

Ar galime nugalėti skurdą? Galbūt, jeigu pasimokysime iš praeities, o jau tada žvelgsime į ateitį. Plėtrą dažnai žmonės sieja su neramumais. Kai kurios idėjos yra tikrai naujos, paskatintos naujųjų technologijų bei novatoriškų politinių judėjimų. Senos idėjos, anksčiau nurašytos dėl įvairių priežasčių, įgauna antrą kvėpavimą ir dažnai audringai sveikinamos kaip radikaliai naujos. Naujos sąvokos pasiskolinamos iš kitų disciplinų, pvz., medicinos ar fizikos, arba iš pasaulinio lygio debatų.

Žinia apie paauglės nėštumą neabejotinai šokiruoja ne tik jos šeimą, artimuosius, bet ir bendraamžius, mokytojus. Dažnai kalbama, kad šių dienų visuomenė yra tolerantiškesnė ir atlaidesnė, veronikų istorijų nebūna iš viso, bet ar mokyklos suole sėdinti nėščia penkiolikmetė nebado akių mokytojams ir nesulaukia bendraamžių patyčių? Kokį sprendimą priima į tokią padėtį patekusios merginos: toliau su bendraklasiais lyg niekur nieko lanko pamokas ar ieško kitų būdų mokytis? Moksleivės pastoja, be...

Ateinantį pirmadienį, nors ir buvo žadėta, vargšams kruopų niekas nedalys. Maisto produktų iš intervencinių atsargų dalijimą sustabdė paslaptingi biurokratiniai reikalai – imtasi tikrinti produktus perkančią ir skirstančią agentūrą. Kovo 21-osios daugelis vos galus suduriančių šeimų laukė kaip išganymo – juk buvo pažadėta, kad tą dieną bus pradėti dalyti maisto produktai iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų fondų.

Dažnai kalbama apie lyčių lygybę, visuomenės mąstymo ir kitus pozityvius pokyčius, mėgstama priminti šalis, kuriose ekonominė ir socialinė situacija prastesnė nei Lietuvoje ir akcentuoti, kaip mums pasisekė. Deja, Europos Sąjungoje atliekami tyrimai rodo, kad pagal daugelį socialinių parametrų Lietuva ES valstybių eilėje yra trečia nuo galo ir net Latvija, kuriai krizės pradžioje ekonomikos ekspertai žadėjo šalies bankrotą, užima aukštesnę vietą.

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška – bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. „Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas.

Sunkmetis pablogino į skurdo spąstus vis dažniau patenkančių Europos moterų padėtį. Mažiau už vyrus uždirbančioms, ne visą darbo dieną dirbančioms ar laikinas sutartis turinčioms moterims vis sunkiau sudurti galą su galu. Europos Parlamento Moterų teisių komitetas siūlo stiprinti europines priemones, užtikrinančias lyčių lygybę ir padėsiančias moterims išsivaduoti iš skurdo ir nedarbo gniaužtų.

Grasinimai suspardyti, suluošinti ar kitaip susidoroti jau tampa socialinę paramą skirstančių įstaigų darbuotojų kasdienybe. Tie valstybės žmonės įpareigoti virš skurdo ribos atsidūrusiems pašalpų gavėjams pranešti, kad parama nebepriklauso. O tokia žinia gali bet kurį žmogų išvesti iš pusiausvyros. Įtūžo negavęs pašalpos Pirmadienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įsisiautėjęs 54-erių bedarbis svaidėsi grasinimais nušauti jam neįtikusią įstaigos darbuotoją.

Seimo narė Dalia Teišerskytė siūlo neatimti socialinės paramos iš asmenų, gavusių socialinę paramą. Tuo tikslu ji įregistravo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektą. Pasak parlamentarės, šio projekto tikslas – panaikinti nuostatą, pagal kurią skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas įskaitoma visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gauta labdara piniginėmis lėšomis.

Penktadienį Paryžiuje prasidėjo dvi dienas truksiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrų ir bankininkų susitikimas, jo metu bus sprendžiama, kaip kovoti su maisto produktų ir kitų prekių brangimu. Skurdas žaibišku greičiu G20 šalių atstovai raginami išspręsti infliacijos problemą, kurią lemia didėjančios maisto produktų ir kuro kainos. Susitikime taip pat bus diskutuojama apie valiutas ir prekybą.

„Sodros" duomenys, kad net 60 proc. dirbančiųjų negauna vidutinio atlyginimo, o kas ketvirtas neuždirba minimalios 839 litų algos, rodo, jog skurdo pelkėje, nematydami tvirto kranto, murkdosi dauguma šalies gyventojų. Vargetų daugiau nei pusė Statistikos departamento laikinoji direktorė Vilija Lapėnienė per spaudos konferenciją pristatydama naujausius duomenis pabrėžė, kad 25 proc. darbuotojų pernai gavo iki 839 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dar 25 proc.

Tarptautinė visuomenė deda nemažas pastangas, kad iki 2015 metų būtų perpus sumažintas skaičius žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Nepaisant krizės, šis tikslas, suformuluotas 2000 metų Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje, greičiausiai bus įgyvendintas. Tačiau skurdas planetoje neišnyks. Apie tai kalbama vienoje iš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono deklaracijų, pateiktų Socialinės plėtros komisijos nariams svarstyti.

Tarptautinė visuomenė deda nemažas pastangas, kad iki 2015 m. būtų perpus sumažintas skaičius žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Nepaisant krizės, šis tikslas, suformuluotas 2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje, greičiausiai bus įgyvendintas. Tačiau skurdas planetoje neišnyks. Apie tai kalbama vienoje iš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono deklaracijų, pateiktų Socialinės plėtros komisijos nariams svarstyti.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Vargingai gyvenančiųjų skaičius perkopė pusę milijono. Šiemet, prognozuojama, jis augs dar labiau. Sparčiai daugėja prašančiųjų paramos maisto produktais ir nemokamą maitinimą gaunančių vaikų, praneša LTV „Šiandien“. Prašančiųjų paramos maisto produktais skaičius pernai augo lyg ant mielių. Vien Kauno arkivyskupijoje, lyginant su 2009-aisiais, sulaukta 10 tūkstančių daugiau prašytojų – iš viso beveik 75 tūkst.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Kai Lawrence'as Candlishas 1997 metais Nacionalinėje loterijoje laimėjo 5,5 milijonus svarų, tąsyk atrodė, kad šie pinigai išpildys jo svajones, įskaitant klubo persodinimo operaciją, kurios vyriškiui reikėjo.

Šalčio banga Šiaurės Indijoje per praėjusias tris savaites nusinešė beveik 100 žmonių gyvybes. Policija pirmadienį pranešė, kad Utar Pradešo valstijoje naktį mirtinai sušalo dar 13 žmonių, praneša agentūra „dapd“. Dauguma aukų yra benamiai ir skurdžiai. Indijos sostinėje Naujajame Delyje iki šiol užregistruota dešimt šalčio aukų. Utar Pradešas yra viena skurdžiausių Indijos valstijų. Čia stogo virš galvos neturi penktadalis gyventojų iš 180 mln.

Dar gerokai iki didžiųjų šių metų švenčių pasienyje su Lenkija esančio Lazdijų miestelio degalinių lankytojai ir darbuotojai pastebėjo padidėjusį mikroautobusų srautą valstybės sienos link vedančia gatve, rašo „Lietuvos rytas“. Nesustabdė šio srauto nei kalėdinės nuotaikos, nei šventiniai renginiai, nei tarpušventis, nei pirmosios naujųjų metų dienos – daugybė automobilių lietuviškais valstybiniais numeriais kasdien važiuoja į Vakarus. Lietuva išvažiuoja.

Didžioji Britanija valkataujančius lietuvius parsiunčia atgal į Lietuvą. Į Vilniaus nakvynės namus per pusmetį grąžinti penki benamiai tautiečiai. Pasak nakvynės namų vadovų, britai ne tik sumoka už lėktuvo bilietą, jeigu reikia skiriama pinigų dokumentams sutvarkyti ir gyvenimo gimtoje šalyje pradžiai, skelbia „LNK“.55 erių klaipėdietis Antanas pustrečio mėnesio – Vilniaus nakvynės namų gyventojas. Prieš tai daugiau nei metus jo namai buvo Londono gatvės.

Vienoks Kūčių stalas laukia valdančiojo elito ir visiškai kitoks tų, kuriems tenka gyventi žemiau skurdo ribos. Kas labiausiai erzina Lietuvos žmones: dideli Seimo narių, premjerų ir prezidentų atlyginimai ar arogantiškas elegsys, melavimas ir solidarumo stoka? Dėl to esama įvairių nuomonių. Kiek reikia Seimo nariui? Dainininkė Agnė Petravičienė laidoje „Valandoje su Rūta“ kelia klausimą, kodėl Seimo nariai nesutiktų dirbti už 3 tūkst. litų atlyginimą.

Bangladeše nuskendus laivui žuvo mažiausiai 32 žmonės. Nuskendo 16 moterų ir tiek pat vaikų, sekmadienį pranešė policija, kuria remiasi agentūra AFP. Pateiktais duomenimis, perpildytas laivas su 150 žmonių Surmos upėje rėžėsi į krovininį laivą ir nuskendo. Nelaimė įvyko maždaug už 240 km į šiaurės rytus nuo sostinės Dakos. Vieno policininko teigimu, daugumai vyrui pavyko išplaukti į krantą. Kai kuriuos žmones iš šalto vandens ištraukė žvejų laivai. Dar yra dingusiųjų.

Tik beširdis žmogus pagailėtų aukoti vargstančiajam ar ligoniui. Net moksliškai įrodyta, kad sušelpusysis kitą pasijunta laimingesnis. Vis dėlto ar sąžininga ir etiška, kai verslininkai labdaros akcijomis siekia reklamos? Tokių ypač prieš Kalėdas pridygsta lyg grybų po lietaus. Tapo madinga Labdaringos užmačios tapo kone populiariausia viešųjų ryšių strategija.

Valdžios pažadai, kad krizei išsikvepiant kitąmet skursime mažiau, kol kas pildosi nebent išrinktiesiems, ciniškai tvirtinantiems, kad šeimai įmanoma pragyventi ir iš 125 litų per mėnesį. Tačiau tokia demagogija atsimuša į kraupią realybę. Nepajėgdamos išlaikyti šeimų motinos jau atsisako net ką tik gimusių kūdikių. Gruodžio 3-iosios vakarą Jonavos rajono ligoninės akušerinio skyriaus darbuotojos išgirdo durų skambutį. Pravėrusios jas išvydo krepšį, o jame – naujagimį.

Valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) patvirtino kandidatų sąrašus kitų metų vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. LiCS kandidatus kelia 54 savivaldybėse iš 60-ies. Vilniuje liberalcentristus į sostinės tarybą ves liberalcentristų lyderis, dabartinis miesto vicemeras Gintautas Babravičius. Kaune pirmas kandidatų sąraše įrašytas buvęs šio miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Skaičiai rodo Didžiojoje Britanijoje yra rekordiškai daug skurstančių vaikų, nepaisant to, kad bent vienas jų tėvų dirba. „The Independent“ skelbia Britanijoje esant 2,1 milijono vaikų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, nors jų tėvai ir turi darbą. Teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus šis skaičius išaugo 400 tūkstančių. Dienraštis pastebi, kad tai rodo, jog skambus posakis, kad „iš skurdo galima pakilti tik sunkiai dirbant“ praranda prasmę.

Į Lietuvą atkeliavęs šaltis jau pareikalavo žmonių aukų Klaipėdoje ir Marijampolėje. Medikų teigimu, žmonės mirė dėl bendro kūno atšalimo sustojus širdžiai. Skubias socialines paslaugas teikiančios įstaigos tikina, kad sulaukia vis daugiau sušalusių klientų. Prašo šiltesnių drabužių ir karštos arbatos „Kur čia nepajusi nelaimėlių antplūdžio. Tuntais ateina prašyti pirštinių, avalynės, kepurių, karštos arbatos.

Šiomis dienomis sukanka dveji metai, kai dirba XV – Kubiliaus – vyriausybė. Pasidžiaugti visuomenė gali nebent nuolatiniais priminimais, kad krizė baigiasi. Tik šios valdžios veiksmai visuomenei suteikė daugiau ašarų nei džiaugsmo. Dar 2008–ųjų pabaigoje įvykdyta naktinė mokesčių reforma, kai per kelias dienas priimta per 60 įstatymų pataisų, per 100 mokestinių pakeitimų. vyriausybės palaiminimu PVM tarifas padidintas iki 19 proc. (nuo 2009–ųjų rugsėjo – iki 21 proc.

Oficialūs duomenys rodo, kad kas penktas žmogus Lietuvoje gauna minimalią algą. Rugsėjį „Spinter tyrimai“ atlikta namų ūkių finansinės padėties analizė parodė, kad gyventojai, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 687 litų į rankas, didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (39 proc.) bei būsto komunaliniams mokesčiams (20 proc.

Prasidedant adventui – didžiajam susikaupimo ir laukimo laikotarpiui, „Maisto bankas“ savaitgalį vėl kvietė prisiminti skurstančiuosius. Panevėžio prekybos centruose paaukoti maisto produktų alkstantiesiems prašė 16-a organizacijų, padedančių vargšams. Iš jų keturios akcijoje dalyvavo pirmąkart. Vaikams buvo dosnūs Akcijos dalyviai pastebi, kad sunkmetis vis dėlto žmonių gerumo neužgesino.

7 proc. šeimų, auginančių vaikus iki 16 metų, neišgali bent kartą per dieną juos maitinti mėsa, žuvimi ar lygiaverčiu vegetarišku maistu.8 proc. negali kasdien nupirkti šviežių vaisių ir daržovių. Tarp skurdo rizikoje gyvenančių šeimų tokių buvo atitinkamai 17 ir 15 proc., tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – 19 ir 14 proc., praneša Statistikos departamentas.

Į Lietuvą atvažiavo rudeninis gelbėjimo nuo alkio traukinys. Paskutinį rudens mėnesį labdaros organizacijos daugiau nei pusei milijono gyventojų išdalys arti 3 tūkst. tonų maisto produktų. Po keletą kilogramų kiekvienam gurgiančiam pilvui. O alkanai sielai? O sielai – nieko, tegul ji ganosi kaip išmano. Į tokią valstybę, kokioje gyvename, sielai patenkinti labdaros traukiniai neužsuka. Tie, kurie gyvena šia diena, sielos kirminą užpila pilstuku.