skurdas

Naująją vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ekonominės politikos kryptį ateinantiems ketveriems metams. Šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujos vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

Britų politikai susirūpino, kad gausybė paauglių, palikusių globos namų, nesulaukia reikiamo palaikymo, dėl to galiausiai atsiduria skurde ir bedarbystės rate. Anot vaikų reikalų ministro Edwardo Timpsono, tai praktiškai nacionalinis skandalas, todėl jis skatintų miestų tarybas imtis priemonių užtikrinti, kad globos namų auklėtiniai sulauktų reikiamos pagalbos "gyvenimo pradžiai", rašo BBC.

Giliausia recesija pokarinėje Didžiosios Britanijos istorijoje sudrebino ne vieno brito gyvenimą. Auditorių kompanijos KPMG tyrimas parodė, kad 5 mln. britų (apie 20 proc. visų užimtųjų darbo rinkoje) atlyginimas nesiekia minimalaus dydžio. Tyrime nurodyta sąlyginė skurdo riba siekia 8,3 svaro sterlingo per valandą Londone ir 7,3 svaro sterlingo - kituose Jungtinės Karalystės miestuose.

Italijos katalikų Bažnyčios labdaros ir socialines programas įgyvendinančių organizacijų konfederacijos „Caritas“ atstovai trečiadienį perspėjo, kad dėl krizės į skurdą klimpsta vis daugiau šalies pensininkų ir namų šeimininkių, informuoja AFP. „Dabartinė valstybės socialinio aprūpinimo sistema aiškiai nėra pajėgi susidoroti su naujomis skurdo formomis, naujomis socialinėmis problemomis, kurios iškilo dėl ekonomikos ir finansų krizės“, - teigiama naujoje organizacijos ataskaitoje.

Nepaisant iškilmingų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pareiškimų apie klestėjimą ir šalies diplomatų pranešimų apie progresą, eiliniams Šiaurės Korėjos gyventojams kiekvienas diena yra kova už išgyvenimą, rašoma „The Atlantic Wire“. Šiaurės Korėjoje – siaubingas maisto produktų deficitas. Elektra įjungiama ir išjungiama be jokio reguliaraus principo. Valstybė ir toliau be gailesčio žiūri į bet kokią kritiką ar alternatyvų gyvenimo būdą – pavyzdžiui, krikščionybę.

Skur­das – vie­na opiau­sių pro­ble­mų, su ku­ria su­si­du­ria­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jau nuo 1987-ųjų, t. y. 25-erius me­tus iš ei­lės, spa­lio 17-ąją mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė ko­vos su skur­du die­na.

Vis daugiau vaikų prieš ateidami į mokyklą tinkamai nepapusryčiauja, kas turi žalingų pasekmių, perspėja mokytojai, informuoja naujienų kanalas „Sky News“. Neseniai atliktos mokytojų apklausos rezultatai parodė, kad daugėja vaikų, kurie į mokyklą atkeliauja tuščiu skrandžiu. Keturi iš penkių (79 proc.) apklaustų mokytojų sakė, kad jų mokomi vaikai ateina alkani, o daugiau nei pusė (55 proc.) teigė, kad per praėjusius metus tokių mokinių skaičius išaugo. Du trečdaliai (68 proc.

Atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą, informuoti apie pasaulio maisto problemą ir stiprinti žmonių solidarumą kovojant su badu, prasta mityba bei skurdu - tokius tikslus išsikėlė spalio 16-ąją - Pasaulinę maisto dieną mininčios šalys. Pasaulinė maisto diena minima nuo 1979 metų. Tądien, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), rengiamos nemokamo maitinimo ir paramos akcijos, siekiama atkreipti dėmesį į sveiką mitybą.

Lietuviams atsibodo gyventi skurdo krečiamoje prezidento Andriaus Kubiliaus Lietuvoje. Mūsų posovietinėje valstybėje ilgimasi Lenino, o vienintelė galimybė išgyventi – apsipirkti turguje... Bent jau taip mano įtakingasis „Bloomberg“, paviešinęs specialų apžvalginį filmuką, skirtą sekmadienį įvyksiantiems Lietuvos parlamento rinkimams. Reportažas pavadintas taikliai – „Kodėl tiek daug lietuvių palieka Lietuvą?“ Taikliai todėl, kad ši problema yra svarbi ir opi.

Bendras Europos šeimų turtas nuo praėjusiųjų metų vidurio iki šių metų vidurio sumažėjo beveik 11 trilijonų dolerių. Priežastis ta pati – besitęsianti euro zonos skolų krizė. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad milijonieriai dėl šių tendencijų nenukenčia. Per artimiausius penkerius metus savo kaip milijonierių statusą įtvirtins 46 milijonai pasaulio žmonių.

„Įsivaizduokite pasaulį be pykčio ir skurdo, kur nėra terorizmo, ginklų ir netolerancijos ir kur vaikas akimirksniu gali prisijungti prie visų pasaulio bibliotekų. Ponios ir ponai, toks pasaulis egzistuoja – sveiki atvykę į skaitmeninį pasaulį“, – taip konferencijoje „TEDxVilnius“ susirinkusią publiką kreipėsi informacinių technologijų (IT) žinovas, buvęs „Walt Disney“ padalinio vadovas Jimas Poisantas.

Vilniuje prie visų pagrindinių politinių partijų būstinių šiandien vidurdienį prasidėjo pareigūnų protesto akcija „Pareigūnai PRIEŠ skurdą teisėsaugoje, UŽ orią tarnybą“. Jie taip pat pateikė savo reikalavimus: 1. Padidinti darbo užmokestį ne mažiau, kaip trečdaliu, policijos finansavimą grąžinti į 2008 metų lygį; 2. Nustatyti 40 valandų darbo savaitę; 3. Mokėti už viršvalandžius; 4. Sugrąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį; 5. Imtis priemonių, kurios paskatintų patyrusius pa...

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių  Lietuvoje gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali būti pensininkai.

Kuo arčiau Seimo rinkimai, tuo daugiau optimizmo žeria politikai, kalbėdami apie atsigavusią ekonomiką ir vis gerėjantį gyvenimą. Tačiau Statistikos departamento duomenys tarsi šaltas dušas turėtų atvėsinti karštuolius – žemiau skurdo ribos gyvena 30,7 proc. kaimo gyventojų. Baisiausia, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2010 m., nesumažėjo, o padidėjo net 2,3 proc. Blogiausia, kad darbas ir darbo jėga mūsų šalyje yra nupiginti iki absurdo, nebegali pragyventi net dirbantis žmogus.

Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nežymus 0,2 proc. skurdo rizikos lygio pokytis realios situacijos neatspindi, įsitikinę sociologai. Tiesa, Lietuvoje skurdo lygis didžiausias visame Baltijos regione. Jo kitimui įtakos turi ir pažemėjusi skurdo riba – 2011 ji smuko iki 691 litų per mėnesį asmeniui ir 1452 litų keturių asmenų šeimai.

Per užmaršumą ar aplaidumą nenuėję atsiimti paramos talonų panevėžiečiai lieka be maisto produktų. Labdaros fondo „Maisto bankas“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės pateikiama informacija, jog Lietuvoje skursta ir pilnavertei mitybai neturi pakankamai lėšų kas penktas šalies gyventojas, ne iš piršto laužta. Tai įrodo ilgametė „Maisto banko“ patirtis, patvirtina ir Statistikos departamento duomenys. Jie byloja, jog pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 procentų šalies gyventojų.

2011 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Iš viso tokių gyventojų Lietuvoje 2011 m. buvo apie 660 tūkst., praneša Statistikos departamentas, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo išankstiniais duomenimis. Palyginti su 2010 m., žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančiųjų sumažėjo 0,2 proc. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 14,7 proc. (didžiuosiuose miestuose - 12,6, o kituose miestuose - 17,9 proc.), kaime - 30,7 proc. gyventojų.

Žiūrėdami reklamas, kuriose pristatoma Indija, dūsaujame dėl gražių spalvų, gamtovaizdžio, laimingų žmonių veidų, tačiau viskas tikrai nėra taip gražu ir paprasta... Pristatome šiek tiek graudžią, bet labai įdomią nuotraukų galeriją.

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos po to, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinioji klasė geria, rūko ir socializuojasi užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos. Pasak Steve‘o Sieboldo, knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius praleido trisdešimt metų imdamas interviu iš pasaulio turtingiausiųjų, kad suprastų, kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių.

Nyderlandų maisto produktų ir kosmetikos kompanijos „Unilever“ atstovai tikina, kad Europoje vis dar juntama krizė verčia permąstyti jų veiklos sėkmės strategiją. Interviu „The Financial Times Deutschland (FTD)“ „Unilever“ Europos verslo vadovas Janas Zijderveldas teigė, kad į Europą grįžta skurdas, todėl svarstoma besivystančių šalių rinkoms taikomas strategijas pritaikyti ir Europai. „Ispanijoje vartotojas pirkiniams vidutiniškai skiria 17 eurų.

Šiais metais Estijos ekonomika turėtų ūgtelėti 3 proc., tačiau dėl didelio būrio bedarbių, auga skaičius tų, kurie vos vos patenkina pirmosios būtinybės poreikius, o tai didina vadinamojo „paveldimo skurdo“ riziką, kai ateinančioms kartoms bus sunku ištrūkti iš skurdo aplinkos, informuoja err.ee. „Swedbank“ padidino šių metų ekonomikos prieaugio prognozę, tačiau sumažino kitų metų prognozuojamus rodiklius. 2012 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3 proc. - 0,3 proc.

Rodos, ką tik Batakių dvaro koridoriumi aidėjo ponios Kryžentauskienės žingsnių aidas. Dabar, praėjus šimtmečiui, per kiaurą stogą kapsi lietaus vanduo, lubos vietomis įlūžusios, pro išdaužytus langus košia vėjas, ritinėdamas tuščius butelius. Batakių dvaro didybė seniai pamiršta, gyvybę nykstančiam pastatui įkvepia paskutiniai du jo gyventojai – antisanitarinių gyvenimo sąlygų nebijanti senučiukė ir podagros kamuojamas, vos pavaikštantis jos kaimynas.

Prie jau veikiančių labdaros organizacijų prisijungus naujoms, ir šios remtinųjų nepristinga. Panevėžio Liepų alėjos, Marijonų ir kitų gatvių gyventojai jau puikiai žino apie jų rajone įsikūrusį Pagalbos centrą. Bėdai prispaudus, žiūrėk, ir suka jo link. „Didesnių problemų gal ir neišspręsime, bet kai kuriais atvejais žmonėms padėti tikrai galime“, – sako šio centro įkūrėja ir vadovė Valė Polchovienė. Vienas svarbiausių centro veiklos prioritetų – parama vaikams, jų užimtumas.

Garsusis Kauno politikas Vytautas Šustauskas neišbrenda iš nesėkmių duobės. Prieš keletą savaičių Laisvės alėjoje galimai įkaušusį skandalistą nufilmavo praeiviai, o jau po kelių dienų Vytautas skubiai buvo išvežtas į ligoninę. „Buvau pas seserį sode, kai staiga pasidarė silpna, akyse aptemo. Tuoj pat man iškvietė greitąją pagalbą", -  LNK „Karamelinėms naujienoms" pasakojo Vytautas  Šustauskas.

Senstanti visuomenė jau sunkiai išsiverstų be sveikatą ir jėgas praradusius žmones priglaudžiančių ir globojančių namų. Šiandien paskutinę laisvą Panevėžio Šv. Juozapo globos namų vietą užims naujoji šių namų gyventoja, ir anksčiau globotinių stokoję namai bus visiškai užpildyti. Norintiesiems čia įsikurti teks laukti eilėje. Stipresniųjų vos keli Po Šv. Juozapo globos namų stogu dabar glaudžiasi 75 globos reikalingi žmonės.

Ką pasakytumėte, pamatę išmaldos prie prekybos centro prašančią jauną, gana tvarkingai atrodančią merginą? Tikriausiai daugelis pamanytų, kad šio jauno žmogaus gyvenimas turėtų atrodyti kitaip: studijos, darbas, šeima, bet tikrai ne dešimt kartų per diena pakartojama graudi pasaka praeiviams ir paniekinantys žvilgsniai, deja, kartais toks gyvenimas yra sąmoningas pasirinkimas. Padėtis be išeities? 2011-ųjų spalį naujienų portalas Balsas.

Dėl silpnos ekonomikos ir finansų krizės skurdas Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu padidės iki aukščiausio lygio nuo praėjusio šimtmečio vidurio, praneša naujienų agentūra AP, apklaususi daugiau nei dešimtį įvairių pažiūrų ekonomistų. Specialistai prognozuoja, kad oficialus skurdas JAV artimiausiu metu pakils nuo 15,5 proc., užfiksuoto 2010 metais, iki mažiausiai 15,7 procento. Tai būtų didžiausias rodiklis nuo XX a. septintajame dešimtmetyje pradėtos kampanijos prieš skurdą laikų.

10 proc. turtingiausių britų šiuo metu yra 500 kartų turtingesni nei 10 proc. skurdžiausių šalies gyventojų. Kaip rašo independent.co.uk, atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių Didžiosios Britanijos gyventojų vis didėja, nes auga turtuolių kaupiamų pensijų fondų sumos. Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 10 proc. namų ūkių, sukaupusių didžiausias sumas pensijų fonduose, jau dabar 7 kartus viršija 50 proc. mažiausias pensijų sumas sukaupusius namų ūkius.

Žmo­nės, ku­rie nu­spren­dė sie­ti sa­vo atei­tį su me­nu, su­si­du­ria su dau­gy­be pro­ble­mų. Da­lis vi­suo­me­nės juos lai­ko be­pro­čiais, ne­sio­rien­tuo­jan­čiais rea­ly­bė­je, darb­da­viai siū­lo ma­žą at­ly­gį, tė­vai „žu­do“ ner­vi­nes ląs­te­les, ne­ri­mau­da­mi, už ko­kius pi­ni­gus duo­ną val­gys jų duk­ros ir sū­nūs. Pa­tys stu­den­tai iki iš­nak­tų lau­kia atei­nant mū­zos dirb­tu­vė­se. Apie me­ną ir pi­ni­gus „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­ja trys me­nų stu­den­tai.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas taps Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono pasiuntiniu švietimo klausimais, pranešė BBC. G. Brownas siekia, kad iki 2015 m. dar 61 milijonas vaikų visame pasaulyje pradėtų lankyti mokyklas. Nuo 2010 m., kai paliko premjero postą, G. Braownas parengė daug ataskaitų apie švietimą besivystančiose šalyse.

Indijoje dėl neveiksmingos žemės ūkio administravimo sistemos sutrūnija per ketvirtadalį saugyklose laikomų grūdų. Labdaros organizacijos piktinasi, kodėl niekam neparduoti grūdai nedalinimai badaujantiems Indijos gyventojams. Toli gražu ne vienam Indijos miesteliui būdinga realybė, kai šalia genda milžiniškos grūdų atsargos. Maisto pelkėse laikomi tūkstančiai maišų niekam neparduoto yrančio derliaus. Atsargos užima futbolo stadionui prilygstančią teritoriją.

Taip apskaičiavo britų labdaros organizacija, kovojanti prieš skurdą. Anot tyrimą atlikusios komandos, £36,800 uždarbis per metus keturių asmenų šeimai užtikrintų priimtiną gyvenimo kokybę. Joseph Rowntree fondo atstovai teigia, kad šiemet šeimai reiktų uždirbti trečdaliu daugiau, nei 2008 metais, norint gyventi taip pat kaip anksčiau. Tai sąlygojo augančios išlaidos už vaikų priežiūrą ir transportą bei socialinės paramos programų „karpymai“, rašo BBC.

Kas trečias Lietuvos gyventojas taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. Mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, tad senatvėje jų finansinė priklausomybė nuo „Sodros“ bus didesnė lyginant su kitais gyventojais. Tyrimo rezultatai nurodo būtinybę tęsti pensijų reformą, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Lietuvos gyventojų tyrimas Omnibus metodu parodė, kad 32,9 proc.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Beveik septyni milijonai dirbančių žmonių Jungtinėje Karalystėje patiria tokių finansinių problemų, jog tik viena neplanuota sąskaita jiems gali sukelti finansinę tragediją. Maždaug 3,6 mln. šeimų sunkiai sugeba išgyventi iki mėnesio pabaigos ir išmaitinti save bei savo vaikus, atskleidė šokiruojantis dienraščio „The Guardian“ tyrimas. Tyrimo metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas dirbantiems žmonėms, kurie nėra priklausomi nuo socialinių išmokų.

Kartais sunku patikėti, kad televizijos ekrane ar žurnalo viršelyje besišypsantys turtuoliai kažkada galėjo patirti nepriteklių. Kai kurios šiandienos žvaigždės vienu ar kitu gyvenimo etapu buvo kuo tikriausi benamiai, rašo „Business Insider“. Nepaisant to, dėl užsispyrimo, talento ir sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių šie žmonės pasiekė šlovės aukštumas.

Vidutinės amerikiečių šeimos turtas 2010 metais sudarė 77,3 tūkst. dolerių, – tai mažiausias lygis nuo 1992 metų. Apie tai pranešama JAV federalinio atsargų sistemos apžvalgoje „Survey of Consumer Finances“. Palyginimui, 2007 metais šis rodiklis viršijo 126 tūkst. dolerių. Sumažėjo ir vidutinės šeimos pajamos: nuo 49,6 tūkst. dolerių 2007 metais iki 45,8 tūkst. dolerių 2010 metais.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

Vyriausybės ataskaitą, praėjusią savaitę pristatytą Premjero Andriaus Kubiliaus, jau spėjo įvertinti daugelis politikos apžvalgininkų. Nors politologai vyriausybės vadovui pelnytai raitė prastus pažymius, bet kelias svarbias detales paminėti pamiršo. Dirbantys skurdžiai A. Kubilius nepraleido progos pasigirti, kad 2011 metus Lietuva baigė esą vienu didžiausių ekonomikos augimu tarp Europos Sąjungos valstybių. Išgirdome ir didingų lozungų apie modernios Lietuvos kūrybą.

Nesvarbu, ką matai spindinčiose pasaulio žvaigždžių nuotraukose: toli gražu ne visi jie savo karjeros pradžioje buvo aptekę ikrais ir šampanu. „Guyism“ vyrukų nuomone, štai devynetas išties garsių žmonių, kurie savo talentu ir atkaklumu sugebėjo iš skurdo pakilti į aukščiausias populiarumo viršūnes. 9. Justinas Bieberis M. Wahlbergas su mokykla atsisveikino dar anksčiau nei Demi Moore ar Jimas Carrey. Sulaukęs keturiolikos jis pradėjo plėšti praeivius gatvėse.

Gerumo akcija „Padėk mano vargstančiai mamai“ visą praėjusį mėnesį kvietusi geros valios žmones aukoti sunkiai besiverčiančioms mamoms baigėsi. Akcijos organizatoriai – žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance“ ir organizacija Caritas – baigė skaičiuoti gyventojų dosniai suaukotus daiktus ir jau šią savaitę parama pasieks nepriteklių patiriančias mamas visoje Lietuvoje.

Fredericas Aerdenas gal ir sulaukė klausimų, kodėl metė Europos Sąjungos (ES) lobisto karjerą, tačiau aiškinti, kur pradės dirbti, nereikėjo, užteko pasakyti pavadinimą „Les Petits Riens“ („Maži niekai“). Dabar komunikacijos vadovo pareigas visoje Belgijoje veikiančioje organizacijoje „Les Petits Riens“ einantis vyras sako, kad tikriausiai nėra nė vieno belgo, kuris nežinotų šio tinklo. Pats Frederikas studijuodamas čia pirmą kartą atėjo ieškoti pigaus stalo.

Nagrinėjant vagystės bylą teisėja Jolanta Čepukėnienė perkelta dirbti į Vilniaus apygardos teismą, į jos vietą ateina Audrius Cininas. Vilniaus 2-osios apylinkės teismas negalėjo toliau nagrinėti baudžiamosios bylos, kurioje TV šou „Šok su manimi“ dalyvė Irma Jurgelevičiūtė kaltinama vagystėmis. Teisėjai Jolantai Čepukėnienei perėjus dirbti į Vilniaus apygardos teismą, bylą nagrinėti imsis jos kolega Audrius Cininas.

Nežinomas vyras, ginkluotas pistoletu, gegežės 3-iosios vakare pagrobė įkaitų Italijos miesto Bergamo mokesčių tarnybos pastate, praneša ANSA. Į įvykių vietą nedelsdami nuvyko miesto policijos valdybos atstovai, o taip pat medikai ir gelbėtojai. Jie bando užmegzti pokalbį su nusikaltėliu, derėtis su juo ir įtikinti paleisti žmones. Tačiau piktadarys atsisako kalbėtis su policija ir reikalauja iškviesti spaudos atstovų.

Keliavusieji po Šiaurės Korėją pasakoja, kad iš pirmo žvilgsnio Pchenjano vaizdai gali priminti bet kurią Europos sostinę – Triumfo arka, panaši į Paryžiaus, gausybė viešbučių ir restoranų, bet kiekviename žingsnyje pastebimi ir kitokio gyvenimo ženklai – gausybė gatvėse patruliuojančių ginkluotų kareivių ir pan. Kitų pasaulio šalių akys su nerimu į šią šalį nukrypo tuomet, kai, mirus lyderiui Kim Jong Ilui, jo vietą užėmė pastarojo sūnus.

Kol ša­lies val­džia skai­čiuo­ja au­gan­čios eko­no­mi­kos gė­ry­bes, žmo­nės gy­ve­na akis­ta­to­je su rea­ly­be. Vi­du­ti­nė, iš­si­la­vi­nu­si, dir­ban­čių šiau­lie­čių šei­ma tu­ri nuo­sa­vą na­mą, au­to­mo­bi­lį, au­gi­na vai­kus. Ro­dos, vis­kas gra­žu ir už­tik­rin­ta. Bet rea­ly­bė pri­bloš­kė: jau­kių na­mų du­rys sle­pia di­džiu­lį ne­pri­tek­lių ir bai­sią ne­vil­tį. Už­rak­tas nuo sko­lų Nuo­sa­vas na­mu­kas cent­ri­nė­je Šiau­lių da­ly­je. De­šim­ties me­tų au­to­mo­bi­lis.

Mamai, kurios kiekviena diena, tai – gyvenimas į skolą ir kova už puodą, kuriame būtų maisto jos penkiems vaikams. Mamai, kurios vienintelis troškimas, kad kiekviena jos vaikų diena būtų geresnė ir sotesnė... Žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance“ ir organizacija Caritas jau antrą pavasarį organizuoja akciją „Padėk mano vargstančiai mamai“, o žmonių gerumas dovanoja viltį daugiavaikei mamai. „Kai pagimdžiau pirmąjį sūnelį, mama išvarė lauk. Išėjau ir pradėjau pati nuo šaukšto gyventi.

Pasaulio gyventojai turi greitai stabilizuotis, o didelis turtingų šalių vartojimas sumažėti tam, kad išvengtume „ekonomikos ir gamtos ligų spirales“, įspėjama „Royal Society“ (JK mokslų akademijos) ataskaitoje, skelbia „The Guardian“. Kontracepcija turi būti suteikiama visoms moterims, kurios to nori, o vartojimas apribotas, kad būtų sumažinta nelygybė, teigiama ketvirtadienį publikuotoje studijoje, kuriai vadovavo Nobelio premijos laureatas biologas seras Johnas Sulstonas.