skurdas

Daugiavaikė motina iš Panevėžio rajono Pazukų kaimo 42 metų Vilma Miskova galėtų pretenduoti į Lietuvos skurdo rekordų knygą, jeigu tokia būtų. Šešių asmenų šeimos mėnesio pajamos – vos 280 litų. Trys jos sūnus – dvejų, trejų ir penkerių metų – pinigų skaičiuoti dar nemoka ir nesuvokia, kokiomis sąlygomis motinai tenka juos auginti. Du vyresnieji berniukai – 10 ir 16 jau supranta, kuo skiriasi jų ir bendraklasių namai.

„Baikit triukšmauti! Iškviesiu policiją! Trukdot man ilsėtis..." – sudraudžia Danutė Damanskienė sandėlyje dirbančius darbininkus. Darbininkai nekreipia dėmesio – toliau krauna dėžes. Šypsosi ir Danutė: „Nekviesiu, tik taip juokauju". Staiga ir vėl nuomonę pakeičia: „Visi čia man trukdo, aš noriu miego", – ir vėl kuičiasi į purvinus patalus, iš kurių ką tik žadėjo keltis. Danutės „lova" – po atviru dangumi.

Šįmet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 litų per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus. Žurnalas „Newsweek“ pagal gyvenimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip.

Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra" vėl maudosi šlovės spinduliuose – daugiau nei prieš savaitę planetos vicečempionais tapę šokėjai sulaukė prezidentės, miesto valdžios padėkos, liaupsių ir šiltų žodžių. Tačiau jau netrukus kolektyvas turės sugrįžti į realybę – treniruotis varganomis sąlygomis, jausti nuolatinį rūpestį bei stresą, kaip surinkti lėšų, būtinų naujiems pasirodymams.

Susitikimuose su žmonėmis dažnai girdžiu užduodant klausimus – kodėl mes daug dirbame, bet neuždirbame? Kodėl negalime išmaitinti savo vaikų? Deja iki šiol galima teigti, jog Lietuvoje gyvena vadinamoji „skurstančioji dirbančiųjų klasė“. Pastarieji keli metai dar kartą sustiprino kalbas apie dvi Lietuvas. Viena Lietuva yra turtinga, graži ir spindinti žurnalų viršeliuose, kita Lietuva – pilka, sena, skurstanti – niekam nereikalinga.

Per 20 metų politikai taip ir nesugebėjo reformuoti „Sodros“ sistemos, kad ši dirbtų efektingai. Gal pakaks rinkti į valdžią kvailius? Kiek galima tyčiotis iš tautos? Nei daug, nei mažai – maždaug 750 litų vidutiniškai gauna Lietuvos pensininkas. Per dieną – maždaug 25 litai. Atmetus išlaidas, skirtas šildymui, dovanoms anūkams, vaistams, lieka keli litai. Ir sotu, ir šilta, ir gera. Jei pasiknisi konteineriuose – gyvensi sočiau.

Prostitucijos ir prekybos moterimis atvejų sparčiai daugėja. Šiemet į Šiaulių vyskupijos Caritas vykdomą pagalbos projektą įsijungė beveik dukart daugiau prostitucijos aukų nei pernai, kone pusė jų — nepilnametės. Tokio augimo priežastys — ekonominis ir moralinis skurdas. Dažniausiai merginos vežamos į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją. Darbo vieta — gatvė Rasai (vardas pakeistas) greit bus trisdešimt.

Aštuonios iš dešimties Lietuvos šeimų savo finansinę padėtį dabar apibūdina kaip blogą ar vidutinę – 80 proc. apklaustųjų. Šeimos finansinę padėtį kaip gerą įvertino kas šeštas – 16 proc. namų ūkių. Prieš metus – 2009 m. rugsėjį – šeimos finansinės padėties vertinimas buvo panašus. Tačiau lyginant su situacija prieš dvejus metus, stebimi dideli pokyčiai į blogąją pusę.

Maltos ordinas Lietuvoje šį rudenį, kaip ir kiekvienais metais, kviečia prisiminti senus, vienišus žmones. Jie labiausiai skursta mūsų visuomenėje. Žemiau skurdo ribos gyvena apie 100 tūkst. senolių. Oficialiais statistikos departamento duomenimis praėjusiais metais šalyje buvo 627 tūkstančiai vyresnių nei 60 metų žmonių.  Net 31 proc. skursta tarp 50 ir 64 metų. Vyresnių nei 65 metų tarpe žemiau skurdo ribos gyvena 15 proc. žmonių.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Pasak finansų analitiko Gitano Nausėdos norint išspręsti skurdo problemą, pirmiausia reikia išspręsti pačios valstybės skurdo problemą. Eksperto vertinimu, 2011-ųjų metų valstybės biudžetas skurdo įveikimo klausimais nežada nieko geriau negu šiųmetis. Taip esą bus ne tik dėl prognozuojamo lėto ekonominio šalies augimo, kuris šiemet, palyginus su tokiu pat laikotarpiu pernai, per trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,6 proc.

2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tačiau Lietuvoje dalis žmonių ir per sunkmetį lobsta, o kita dalis sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.„Dūstame nuo diržų veržimosi. Kai kurie jau atsidūrė ties pražūties slenksčiu. Prašome jūsų pagalbos dėl šildymo kainų, kompensacijų, įsiskolinimų, kad gyventojai galėtų šiek tiek atsikvėpti“, – tokį laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei parašė Vida Mažylienė, kuri surinko kelis šimtus anykštėnų parašų.

Lietuvos žmonės turėtų neregėtai apsidžiaugti. Mat užvakar iš Europos Parlamento (EP) atėjo žinia, jog europiečių išrinktieji, siekdami mažinti skurdą, pritarė minimalių pajamų įtvirtinimui Europos Sąjungoje. Iš kur bus semta, tarkime, skurdžioje Lietuvoje lėšų visuomenės socialinei atskirčiai sumažinti? Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, reikalingi pinigai bus paimti papildomai apmokestinant turtingesnįjį sluoksnį.

Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti — geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.

Gyvenimas gatvėje - toli gražu ne svajonė. Vakarais bijome eiti mažiau apšviestu kiemu, o į gatvės gyventojus visada žiūrime įtariai - vagys, narkomanai, alkoholikai, degradavę žmonės... Kas juos tokiais padarė? Kokia jų kasdienybė? Sakot, patys kalti?... O jei elgeta gimei?... Vaiko raida - sunkus procesas, kuris lemia tolesnį žmogaus kelią.

Pasaulinę maisto dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje iškilo valgomos skulptūros. Dienos centrus lankančių vaikų komandos čia įgyvendino skulptorių ir dizainerių suprojektuotus spalvingus statinius – „Pilį“, „Žuvį“, „Laivą“ ir kt. Vilniaus „Akropolyje“ valgomos skulptūros atidengimo iškilmėse dalyvavo ir būrys LNK televizijos žvaigždžių.

Pirmą kartą Lietuvoje viešai paminėtos Pasaulinės kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį dienos akcija sekmadienį Vilniuje sulaukė tik jos rengėjų dėmesio. Oficialiais duomenimis, jau kas penktas Lietuvos pilietis gyvena ties skurdo riba, o beveik milijonas žmonių priversti išgyventi iš pensijos ar kitos socialinės išmokos. Tačiau kvietimas kalbėti apie skurdą garsiai vakar sudomino tik keliasdešimt, daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, kurie savo bėdomis skundėsi priešais Vyriausybės būstinę.

Kas penktas lietuvis jau gyvena ties skurdo riba, o pensijos išmokamos milijonui šalies piliečių. Finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis „Respublikai" atskleidė, kad sąlygiškas darbuotojų skaičius Lietuvoje, be individualių įmonių ar ūkininkų, jau nesiekia ir 900 tūkst. žmonių. Kadangi apie 300 tūkst. iš jų dirba viešajame sektoriuje ir atlyginimus gauna iš valstybės, viską uždirba tik apie 600 tūkst. žmonių, dar palaikančių verslo kvėpavimą.

Praėjusiais metais kas penktas Lietuvos gyventojas (20,6 proc.) gyveno žemiau skurdo ribos. Per metus padaugėjo su ekonominiais sunkumais susiduriančių žmonių: 53 proc. teigė, kad negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, 20 proc. negalėjo bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies, 64 proc. negalėjo sumokėti už savaitę atostogų ne namuose. Statistikos departamento duomenimis, pernai apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

CNN žurnalistė Alina Cho apsilankė Šiaurės Korėjoje. Ji stebėjo puošnią šventę ir analizavo propagandos įtaką šioje šalyje. Balsas.lt pateikia jums įdomiausias jos reportažo ištraukas ir reporterės nufilmuotą medžiagą. Komunistinę Šiaurės Korėją užvaldo naujausios vakarietiško stiliaus atrakcijos. Šalyje įrengtas didelis pramogų parkas su atrakcionais. Pažvelgus į maisto skyrių, galime pasijausti kaip Vakarietiškos maisto kultūros parodoje.

Premjeras Andrius Kubilius džiūgauja, kad dar randa iš ko skolintis naujus milijardus, nors Lietuva uždirba perpus mažiau, nei išleidžia. Olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis laikydamasis Vyriausybės vadovo taktikos jau būtų seniai pražudęs savo biznį. Respublika Sumaištis konservatorių gretose, kilusi dėl Vilniaus mero, didėja. Partijos vadovybė liepė merui palikti postą, o jis atsisako trauktis. Sostinės merui palikti kėdę oficialiai pasiūlė užvakar posėdžiavęs partijos prezidiumas.

Vakar į Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdį kviesti ne tik profesinių sąjungų atstovai, bet ir darbdaviai, ne tik politikai, bet ir politikų sprendimų vykdytojai. Bene pasyviausiai į kvietimą reagavo darbdaviai, nors jų balsas šiandien, kai žmonės jaučiasi nepagrįstai skurdinami ir alinami, labai svarbus.

Jungtinių Tautų (JT) kvietimu pirmadienį į Niujorką susirinko daugiau nei 140 šalių prezidentai, ministrai pirmininkai ir karaliai. Tris dienas jie vertins, kaip įgyvendinami tūkstantmečio tikslai kovoti su skurdu ir ligomis, užsibrėžti prieš dešimtmetį. Utopiniai tikslai Dauguma ekspertų prognozuoja, kad pasiekti užsibrėžtų tikslų tiesiog neįmanoma. Dešimtmečius skurdieji pasaulio gyventojai buvo palikti likimo valiai.

Akcijomis sostinėje Skurdo mažinimo organizacijų tinklas atkreipia visuomenės ir valdžios dėmesį į vis didėjančią socialinę atskirtį Lietuvoje. Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį šurmuliavo Gedimino šventei skirta verslininkų mugė. Žmonės būriavosi ir prie Arkikatedros pašonėje įsikūrusio „Carito“ miestelio, kur savo veiklą visuomenei pristato skurdo mažinimo organizacijos. Anot jų, vis didėjanti visuomenės socialinė atskirtis slegia ne vieną tautietį.

Nacionalinės kovos prieš skurdą savaitę Zarasų rajono Sadūnų kaimo bendruomenė sulaukė Baltijos labdaros fondo paramos – triušių. Triušiais bus apdovanota 30 Sadūnų bendruomenės šeimų, tačiau pirmąjį palikuonį padovanojus kitiems, per trejus metus triušių jau turės pusantro šimto šeimų, praneša „Panorama“. Sadūnų kaimo bendru omenę kaip ir daugelį šalies kaImų kamuoja nedarbas, todėl gyvūnėliai pirmiausiai įteikti daugiavaikėms šeimoms, bedarbiams, vienišiems žmonėms.

Panašu, kad posakis „Mano namai – pasaulis“, vienaip skamba išsilavinusio kosmopolito lūpose ir visai kitokį prasmės atspalvį įgauna, kai jį taria skurdą ir nepriteklių kenčiantis romų tautybės emigrantas. Neseniai Europos Parlamentas pasmerkė Prancūzijos ketinimus iš šalies išsiųsti emigrantus iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurie, pasak valdžios atstovų, šioje šalyje apsigyveno nelegaliai.

Dar nenutilus aistroms dėl musulmonių dėvimų apdarų, Prancūzijoje vėl kilo skandalas, šį kartą Paryžius pradėjo iš šalies deportuoti romus. Tai dalis šalies prezidento Nicolas Sarkozy paskelbto plano „sutriuškinti nelegalią imigraciją“. Deportacija dar sykį atkreipė viso pasaulio dėmesį į romus, kurie vis dar labai dažnai nesuprantami, nors ir yra viena didžiausių Europos mažumų, praneša CNN.Kaip rašo Wikipedia (http://lt.wikipedia.

ki šiol per įvairias labdaros akcijas gyventojai buvo prašomi paremti vargingai gyvenančias šeimas drabužiais ir maistu, o dabar – ir mokyklinėmis prekėmis.Nuo pirmadienio tų šeimų vaikams trijose didžiosiose Panevėžio „Maximos“ parduotuvėse Ukmergės ir Klaipėdos gatvėse renkamos aukos sąsiuviniais, rašikliais, pieštukais, trintukais, penalais, kuprinėmis, guašu ir kitais mokyklai reikalingais daiktais.

Gausiausia geležies kasykla Indijoje buvo saugojama 16 automatais ginkluotų vyrų. Tik aštuoni jų išgyveno, kai 2006 m. vasario 9 d. maoistų sukilėliai išjungė elektrą Bailadilos kasyklų komplekse ir mėnesienoje puolė iš džiunglių, prisimena „Foreign Policy“. Partizanai ėmė šaudyti sargybinius greičiau nei šie spėjo užimti gynybines pozicijas. Jie neturėjo išeities – šis punktas buvo už valandos kelio automobiliu nuo artimiausio didesnio miesto, o susišaudymas truko vos kelias minutes.

Kai fotografai Mert & Marcus pamatė rudens/žiemos sezonams skirtą „Miu Miu“ kolekciją, jie iškart pamanė, kad ją geriausiai tinka pristatyti šviesiaplaukei merginai. Ir štai, naujoje „Miu Miu“ reklamoje išvystame net keturias šviesiaplaukes gražuoles. Tai – modeliai Lindsey Wixson, Siri Tollerod, Ginta Lapina ir Daphne Groenveld. Jų veidai puoš „Miu Miu“ reklaminius stendus visą šaltąjį sezoną. Naujoji „Miu Miu“ kolekcija spinduliuoja jaunatvišku veržlumu ir energija.

26 metų jurbarkiškė Aušra S. dėl meilės pasmerkė save ir vaikus klajoklės daliai – pasiėmusi savo penkias atžalas ryžosi sekti įkandin policijos pareigūnų ieškomo gyvenimo draugo. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, šeštas vaikas gimė, kai pora jau slapstėsi. Balsas.lt jau rašė, jog darbo ir pastogės neturinti 26 metų kaunietė Aušra S. su šešiais vaikais klajojo po miškus, nakvojo žvejų pašiūrėje, kol ją surado giminaičiai. Vakar mažamečiai buvo paguldyti į ligoninę.

Dešimt kilometrų. Tiek nuvažiuoti bus kviečiami lietuvaičiai tam, kad išreikštų savo palaikymą tiems, kurie kasdien susiduria su skurdu ir socialine atskirtimi. Simboliškai „Dešimt skurdo kilometrų“ pavadinta akcija, prasidėjusia trečiadienį, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą ir dėl jo didėjančią socialinę atskirtį.

2010-ieji Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai bus paminėti įvairiausiais renginiais visoje Lietuvoje. Viešų renginių tikslas – dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias skurdo ir socialinės atskirties problemas miestuose bei kaimiškose vietovėse ir paskatinti kiekvieną žmogų pagal galimybes prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo.

Aštuoniose Indijos valstijoje skurde gyvenančių žmonių skaičius yra didesnis nei 26 vargingiausiose Afrikos valstybėse kartu sudėjus. Skelbiama, kad Indijos valstybėse, įskaitant Biharą, Utar Pradešą ir Vakarų Bengaliją, gyvena 421 mln. vargšų. Tuo tarpu minėtose Afrikos valstybėse priskaičiuojama 410 mln. visiškame skurde gyvenančių žmonių. Studiją su Jungtinių Tautų parama rengė Oksfordo skurdo ir žmogaus vystymosi iniciatyva.

Auginančių vaikus asmenų bei vaikų skurdo lygis yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gyvena skurde. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, atsižvelgdamas į Europos Komisijos Spaudos ir komunikacijos generalinio direktorato pateiktą ataskaitą, kurioje skelbiama, jog Lietuvai būtina užtikrinti socialinę paramą šeimai, ir Valstybės priimtus neargumentuotus sprendimus dėl dėl Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kreipėsi i Lietuv...

Per dešimt metų kas ketvirtą vargstantį europietį ištraukti iš skurdo – tokį tikslą Europos Komisija iškėlė Europos Sąjungos (ES) šalims. Tačiau žemiau skurdo ribos atsidūrę žmonės tokius planus braižančius politikus vadina juokdariais. Esą su skurdu reikia kovoti labai konkrečiais darbais, o ne skambiomis frazėmis Briuselio koridoriuose. Skurdas akis bado ne tik einantiems per Vilniaus centrą.

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv. Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo. Darbiniame TVF dokumente ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Beckeris rašo, jog vakarų bankų plėtra Rytų Europoje čia sukėlė dar didesnį disbalansą, nei tas, kuris buvo fiksuotas prieš Azijos krizę 1997-aisiais.

Į savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta tūkstančiai galo su galu nesuduriančių žmonių. Vieniems sumažintos pensijos nebeužtenka išgyventi, kitiems - sveikiems ir darbingiems - jau kiaurose kišenėse vėjai švilpauja, nes darbo rasti seniai nesiseka. Gal valstybė pagalbos ranką išties? Ne, tik pasityčios. Be duonos, bet turčiai! Realybės grimasos: neturintys ko valgyti žmonės staiga sužino, jog jie visai ne vargšai, o tikri turtuoliai.

Afrika – margas įvairių šalių žemynas, kamuojamas daugelio neišspręstų problemų. Badas, skurdas, ligos ir kariniai konfliktai jau seniai tapo Juodojo žemyno kasdienybe. Kone pusė afrikiečių turi išsiversti su mažiau nei euru per dieną, o vidutinis gyvenimo lygis šiame žemyne tesiekia 46 metus. Nors ES pastaruoju metu tapo reikšminga Afrikos šalių donore, panašu, kad Europos Sąjungos ir kitų regionų pagalba problemų neišsprendžia.

Dvi dienas prekybos centruose vykusios akcijos metu gyventojai nupirko ir stokojantiems paaukojo produktų už daugiau kaip 600 tūkst. Lt. Labdaros organizacijos „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė sako, kad daugiausiai žmonės pirko reikalingiausių ir ilgiau negendančių produktų.

Šiemet ties skurdo riba gyvenantys klaipėdiečiai, pateikę prašymus nemokamo maisto daviniams gauti, paketuose neberas konservų su mėsa, saldinto sutirštinto pieno, o cukrų gaus tik kelis kartus per metus. Pernai kas antrą mėnesį gaudavę po 6 kg maisto, šiemet šios paramos gavėjai turės tenkintis tik penkis kartus per metus skiriama 3-4 kg labdara, nes Europos Sąjunga (ES) sumažino šiam tikslui skiriamas lėšas. Lietuva šiais metais gaus net 2 mln.

Statistika liudija, kad, nepaisant galiojančių ir šią sritį reguliuojančių teisės aktų, Europos moterys vis dar labiau rizikuoja atsidurti ties skurdo riba. Daugumoje ES šalių socialinę atskirtį vidutiniškai patiria 17 proc. moterų (15 proc. vyrų). Lyčių padėties skirtumus ne moterų naudai bene akivaizdžiausiai atskleidžia darbo rinka. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ES šalyse vidutiniškai skiriasi 18 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais Europos Sąjungos valstybėms teks pasirūpinti, jog skurdo spąstuose neatsidurtų 84 mln. jo prieangyje esantys ES gyventojai. Skurdo rizikos statistika Europoje skurdo riba laikomos pajamos, nesiekiančios 60 proc. namų ūkių pajamų atitinkamoje šalyje medianos. 2008 m. skurdas grėsė 17 proc. europiečių: sunkiausia padėtis buvo Latvijoje (26 proc.), Rumunijoje (23 proc.) ir Bulgarijoje (21 proc.

Visoje Europoje tvyro nepasitenkinimas dėl būsto įperkamumo, rodo „Eurobarometro“ apklausa. Vidutinis pasitenkinimo būsto įperkamumu rodiklis -3,1 (skalėje nuo -10 iki +10). Labiausiai piktinasi kipriečiai (-7.5). Nedaug atsilieka bulgarai, lietuviai, rumunai, ispanai, vengrai, lenkai, maltiečiai (visų indeksas žemesnis nei -5,0). Būstą įperkamu laiku švedai, estai (indeksas +1,1), taip pat danai, latviai ir vokiečiai (indeksas virš +0,7). Apskritai juntama, kad beveik visose ES šalyse būs...

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija šiandien paskelbs 2010–uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!“ kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija paskelbs 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!" kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Durão Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.

Kas trečias lenkas gyvena visiškame skurde. Kas penktas Lenkijos gyventojas negali pakankamai apšildyti savo būsto, teigiama Europos Sąjungos ataskaitoje, kuria siekiama pradėti kovą su ekonomine ir socialine atskirtimi. Oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad du trečdaliai lenkų negali sau leisti bent kartą metuose išvykti atostogauti toliau nuo savo namų, o 21 proc.

Apie 17 proc. Europos Sąjungos šalių gyventojų yra atsidūrę už skurdo ribos, o 10 proc. neturi pakankamai pinigų, kad šią žiemą galėtų susimokėti už būsto šildymą, pranešė „Eurostat“. ES statistikos žinybos duomenimis, skurdo lygis 27 Europos Sąjungos šalyse praktiškai nepasikeitė nuo 2005 metų. Šiuo metu iš beveik 500 mln. ES gyventojų nuo 17 iki 18 proc. skursta. Naujausiais duomenimis, labiausiai skurdas kamuoja Latviją – už skurdo ribos čia gyvena 26 proc. žmonių, Rumuniją (23 proc.

Skurdas yra veiksnys, blogiausiai iš visų paveikiantis gyvenimo trukmę. Tik paskui jį seka žalingi įpročiai, kaip antai rūkymas. Trečioje vietoje – nepakankamas išsilavinimas. Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrė faktorius, kurie veikia žmogaus gyvenimo trukmę. Jie naudojo daugybę duomenų bazių. Tyrimo duomenys publikuoti „American Journal of Public Health“ gruodžio mėnesio numeryje.