skola

„Citadele“ bankas skolina 15 mln. eurų nekilnojamą turtą nuomojančiai Estijos fondų valdytojos „EfTEN Capital“ fondo „EfTEN Real Estate Fund 4“ įmonei.  Įmonė valdo sandėliavimo ir gamybos pastatų, nuomojamų SBA baldų grupės antrinei įmonei „Innovo Logistika“, kompleksą šalia Klaipėdos, SBA Industrinių inovacijų slėnyje, ketvirtadienį pranešė „Citadele“ bankas.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusią beveik 160 mln. eurų vartotojų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, BNS patvirtino šaltiniai. Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad valstybinė įmonė ESO skubiai grąžintų elektros vartotojams skolą – 160 milijonų eurų. Tačiau ESO vadovai tikina nesumojantys, kaip tai padaryti ir, iš kur paimti tiek pinigų, esą įmonę slegia skolos ir įsipareigojimai atnaujinti elektros tinklus. Greičiau grąžinti skolas vartotojams spaudžia ir Seimas – parlamentarai jau kurpia raštus įmonei, skolą reikalaudami grąžinti jei ne kitąmet, tai bent per dešimtmetį.

Naujas beveik 160 mln. eurų vartotojų permokos bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos, sako rinkos reguliuotojo vadovas.

6 vaikų mama nė nesapnavo, kad kada nors paklius į tokią nemalonią situaciją, nors gyvenimas visą laiką mėtė ir vėtė. Šeimyna jau kurį laiką dieną pradeda ir vakarus leidžia visiškoje tamsoje – namuose nėra elektros. Išsiskyrusi su vyru, 6 vaikų mama atkakliai kabinosi į gyvenimą. Būstas, kuriame gyvena dabar, yra jos nuosavybė, kurią nusipirko jau po skyrybų. Būstą moteris įsigijo išsimokėtinai, vienai bičiulei dar ir dabar kas mėnesį moka po kelis šimtus eurų.

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už nelegaliai parsisiųstus filmus. Per vieną dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija nubaudė apie trisdešimt žmonių, kurie siuntėsi filmus iš Linkomanijos. Už piratavimą tokiems filmų mėgėjams teks sumokėti po 140 eurų. Jei pričiups antrą kartą nelegaliai parsisiuntus filmą, gresia bauda iki 850 eurų. Andrius, galima sakyti, filmų piratų medžiotojas.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 15,9 mlrd. eurų ir sudarė 39,5 proc. BVP, o Estijos – 6,9 mlrd. eurų, arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ grynoji skola šiuo metu siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, sako grupės finansų direktorius Jonas Rimavičius. Pasak jo, skolos metinį augimą maždaug milijardu eurų lėmė išaugusios energetikos kainos.   „Rusijos karo kontekste augant energijos kainos „Ignitis grupė“ jų išaugimą finansavo savo balansu ir neperkėlė pabrangimo vartotojams, atitinkamai vartotojų skola grupei augo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pasirengęs padėti Ukrainai pasiruošti valstybės skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimui, viešai pareiškė fondo misijos vadovas Gavinas Gray'us. „Bendrąja prasme turėtų būti siekiama atlikti restruktūrizavimą, kuris atitiktų TVF programą, padėtų užtikrinti, kad skola išliktų tvari, ir padėtų užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu, pasibaigus karui, Ukraina nebūtų pernelyg įsiskolinusi, kad ekonomika galėtų atsigauti“, – sakė jis.

Pasaulinė skola šių metų viduryje pasiekė rekordinį lygį – 307 trln. JAV dolerių, skelbia „Financial Times“, remdamasis Tarptautinio finansų instituto (Institute of International Finance, IIF) duomenimis. Ši bendra skola, įskaitant valstybių, įmonių ir namų ūkių skolinius įsipareigojimus, per pirmus šešis šių metų mėnesius išaugo 10 trln. JAV dolerių, atnaujindama ankstesnį, 2022-ųjų pradžioje užfiksuotą rekordą.

Ne paslaptis, kad privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nebent jie yra draudžiami valstybės lėšomis. Jei šie įsipareigojimai nevykdomi, kaupiasi skola ir pinigai gali būti nurašomi nuo asmeninių sąskaitų. Asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniuose tinkluose teigė nemokantis PSD jau porą metų, tad skola siekia tūkstančius.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ketina investuoti 95 mln. eurų į antrinės elektros ir dujų tiekimo įmonės „Ignitis“ kapitalą. Tačiau šios lėšos iš karto grįš grupei, sumažinant jai „Igničio“ skolą.  Dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo akcininkams bus siūloma balsuoti susitinkime rugsėjo 21 dieną – teikti tokį siūlymą trečiadienį nutarė bendrovės valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Moldovos vyriausybės pasamdyta tarptautinė audito kompanija nerado nacionalinės „Moldovagaz“ 800 mln. JAV dolerių vertės įsiskolinimų Rusijos koncernui „Gazprom“ už gamtines dujas, sekmadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, skelbia „Deutsche Welle“. „Kitą savaitę mūsų vyriausybė paskelbs, kad pasamdėme tarptautinę bendrovę, kuri atliko auditą ir konstatavo, jog neturime jokių 800 mln.

Paėmus paskolą, ją išmokėti patartina laiku, mat neigiama kredito istorija gali sukelti sunkumų ateityje. Vis tik būna ir tokių atvejų, kuomet jokios skolos nėra, tačiau bankas neduoda paskolos dėl neigiamo kreditingumo. Vienas gyventojas papasakojo netikėtai gavęs laišką iš antstolių. Pasirodo, tai – įmonės klaida, dėl kurios jo paskolos grąžinimo tikimybė drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia vos 0,2 proc.

Ministerija ir valdantieji kritikuoja Seimo opozicijos idėją leisti savivaldybėms socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti dirbančių gyventojų, neišgalinčių sumokėti skolų, joms padengti.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams.

„Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Krekenava“ paskolino apie 1 mln. eurų naujos kartos savaeigiams purkštuvams įsigyti. Finansavimas suteiktas palankesnėmis sąlygomis, bendrovei gavus tvaraus ūkininkavimo sertifikatą, pranešė bankas.  „Krekenava“ planuoja įsigyti Vokietijoje pagamintus savaeigius purkštuvus „Horsch Leeb 8.300 PT“, kurie leidžia efektyviau panaudoti augalų apsaugai skirtus preparatus ir taip sumažina poveikį aplinkai.

Platindama naują taupymo lakštų emisiją, Finansų ministerija  ypatingai didelio gyventojų, turinčių laisvų lėšų ir galinčių įsigyti valstybės vertybinių popierių, susidomėjimo nesitiki – iš žmonių tikimasi pasiskolinti 1-4 mln. eurų  „Konkretaus tikslo, kad norima išplatinti kažkiek milijonų lakštų neturime. (...) Čia daugiau gyventojams galimybė sudaryta skolinti. Jeigu, žiūrint istoriškai, viena tokių vertybinių popierių emisija būdavo iki 1 mln.

 Lenkijos bankai „BNP Paribas Bank“ ir didžiausias šalies verslo bankas „PKO Bank“ skolina 58 mln. eurų lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Asset Management“ 93 MW galios saulės elektrinių visoje Lenkijoje portfelio įsigijimui, pranešė bankai ir įmonė.  Bendrovės „Modus Asset Management“ generalinis direktorius Povilas Pečiulis sako, kad Lenkijoje įmonė aktyviai veikia jau penkerius metus.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,3 proc., o Latvijos – 2,6 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

Latvija anksčiau šį mėnesį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Valstybės iždas. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas – 3,91 proc., kupono norma – 3,875 procento. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa pasiekė 2,7 mlrd. eurų, tai yra 3,6 karto pranoko pasiūlą, o jais susidomėjo daugiau kaip 80 investuotojų.  Obligacijos buvo paskirstytos investuotojams iš Europos šalių. 24 proc. emisijos nupirko Jungtinės Karalystės, 17 proc.

 Lietuva sieks, kad peržiūrėtos Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės padėtų realiai mažinti aukšto įsiskolinimo valstybių skolą bei padėtų Lietuvai ir kitoms panašioms šalims išlaikyti tvarų skolos lygį, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Įvairiems Europos Sąjungos remiamiems investicijų projektams kofinansuoti Vilniaus rajono savivaldybė ketina skolintis iki 4,4 mln. eurų.  Rajono taryba penktadienį pritarė, kad nutarimo projektas dėl ilgalaikės paskolos iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos būtų svarstomas. Rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad yra nemažai investicinių projektų, kuriuos reikia pabaigti, todėl lėšos būtų skirtos būtent tam.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,25 mlrd. eurų, išleido dešimties metų trukmės euroobligacijų emisiją, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Anot jos, naujos emisijos platinimo metu užfiksuotas 95 bazinių punktų rizikos priedas virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos, tai yra 40 bazinių punktų mažiau nei pernai spalį papildytai tos pačios trukmės emisijai. „Tai reiškia, kad investuotojai Lietuvos kredito riziką vertina gerokai palankiau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pakartojo raginimus užtikrinti didesnį fiskalinį atsargumą, nerimaudamas, kad naujos Europos Sąjungos išlaidų taisyklės prislopins investicijas į svarbiausias sritis. Reagavimas į pastarojo meto krizes reiškė, kad „valstybių skola labai išaugo“, pažymėjo O. Scholzas, sakydamas kalbą Europos profesinių sąjungų konfederacijos kongrese Berlyne. „Dabar mums reikia susitarimo, kaip galėtume vėl sumažinti aukštą skolos lygį“, – ragino O. Scholzas.

Vokietijos bendrovės „Belor Eurofert“ kontroliuojamai Lietuvos trąšų prekybos bendrovei „Belor“ nepavyko  patvirtinti beveik 7 mln. eurų vertės finansinio reikalavimo verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ bankroto byloje – teisę į šį reikalavimą ji jau yra įgijusi antrinės „Arvi ir ko“ įmonės „Arvi fertis“ bankroto byloje.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis sako, kad Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės  už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki praėjusių metų birželio, bendrovei su palūkanomis ir delspinigiais liko skolingi beveik 13 mln. eurų.  A. Valaitis sako, kad dėl to „Inter RAO Lietuva“ ketina kreiptis į teismą, o tiksli ieškinio suma paaiškės jį pateikus.

Kirgizija paneigė ketinanti perduoti savo didžiausios geležies rūdos kasyklos kontrolę kaimyninei Kinijai, pasigirdus tvirtinimams apie planus tai padaryti, siekiant padengti skolas Pekinui. Kinija stiprina savo buvimą regione, sukeldama nerimą tarp 6 mln. šios neturtingos, politiškai nestabilios Centrinės Azijos šalies gyventojų. 2019 metais kilo susirėmimų tarp Kirgizijos kaimo vietovės gyventojų ir kinų, dirbusių Kinijai priklausančioje kasykloje.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) su bankais tariasi dėl 100 mln. eurų kreditavimo (overdrafto) jos įgyvendinamiems projektams, sako bendrovės vadovas Marius Švaikauskas . Jis neįvardijo konkrečių bankų, tačiau teigė, kad derybos šiuo metu yra „pasirašymo stadijoje“. „Intensyviai kalbamės su bankais ir jau turime pasirašymo stadijoje iš geriausių pasiūlymų, kad pasiimtume 100 milijonų overdraftą, kad galėtume daryti daugiau nei suplanavę padaryti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komi...

Antradienį įvykęs JAV prezidento Joe Bideno ir abiejų partijų pagrindinių įstatymų leidėjų susitikimas nesuteikė proveržio aklavietėje dėl JAV skolos limito, tačiau pasiektas susitarimas toliau stengtis išvengti pražūtingo įsipareigojimų nevykdymo.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusiai įmonei „Hidroterra“ turės sumokėti per 0,5 mln. eurų skolos ir delspinigių, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.

Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas. Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.  „Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną.

Konkurencijos taryba kreipsis į antstolius dėl priverstinio baudų išieškojimo iš 11 nekilnojamojo turto (NT) agentūrų, kurios nesumokėjo joms skirtų baudų ir nepateikė finansinių garantijų. Dvi bendrovės – „Apus turtas“ ir „Inreal“ – garantijas pateikė, todėl dėl jų į anstolius nebus kreipiamasi.

Baltarusijos Vitebsko teismo sprendimas, pagal kurį Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Arginta“ turėtų sumokėti baltarusiams 467 tūkst. rublių (dabartiniu kursu – 170,6 tūkst. eurų) skolą už elektrą bei jos įrenginių priežiūrą, Lietuvoje nebus vykdomas.

Vandens ir nuotekų tinklus Klaipėdos rajono Normantų kaime savivaldybė iš bendrovės „Baltic casings“ nuomosis už teismo nustatytą kainą, be to, privalės sumokėti įmonei daugiau nei 100 tūkst. eurų skolą – penkerius metus nemokėtą nuomą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę atsisakė priimti savivaldybės skundą – ji skundė tinklų nuomos sąlygas nustačiusią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir prašė stabdyti jos vykdymą.

Šiaulių bankas paskolino 19 mln. eurų vieno didžiausių Europoje medinių padėklų ruošinių gamintojų „Juodeliai“ antrajam gamyklos pastatui Marijampolėje statyti. Bendra investicijų projekto vertė sieks iki 30 mln. eurų, likusi suma finansuojama bendrovės lėšomis, pranešė Šiaulių bankas. „Tikimės, kad naujoji gamykla pradės veikti šių metų pabaigoje“, – pranešime sakė „Juodelių“ vadovas Petras Jašinskas.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) metų pradžioje apmokėjus įsiskolinimą Lietuvos paštui už procesinių dokumentų pristatymą, jam nebeliko pinigų mokėti už pašto paslaugas šiais metais. Anot teismo pranešimo, šiemet VAAT pašto išlaidoms buvo numatyti 47 tūkst. eurų. Praėjusiais metais smarkiai pabrangus šioms paslaugoms ir išaugus paštu siunčiamų dokumentų skaičiui, teismas 2022 metus baigė būdamas skolingas Lietuvos paštui daugiau kaip 33 tūkst. eurų.

Alžyro pramoninių mašinų gamybos bendrovė „Aero Delta Sarl“ Lietuvoje kol kas nesėkmingai bando atgauti 460 tūkst. eurų skolą iš Jurijui Borisovui priklausančios aviacijos technikos remonto bei įrangos prekybos įmonės „Aviabaltika“. „Aero Delta Sarl“ siekia  455,7 tūkst.

Po ilgų ir varginančių konfliktų Valento ir Mildos santuoka subyrėjo, tačiau nė vienas ramybės nesulaukė. Jų mūšio įrankiais ir įkaitais tapo vaikai. Kadangi, pasak moters, ji iš buvusio vyro niekaip nesulaukė alimentų, Milda nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalba“. Moteris pasakojo, kad jai niekaip nepavyksta susikalbėti su vyru, o ir su 2 vaikais jis bendrauti nelinkęs. Valentas pyksta, kad Milda alimentus bando išieškoti per tėvų fondą.

Ponia Valentina savo būstą, kol svečiavosi pas vaikus užsienyje, buvo išnuomavusi vienai šeimai, tačiau grįžusi rado tai, ko nesitikėjo. Butas buvo tuščias, apleistas ir netvarkingas. Negana to – šeima moteriai liko dar ir skolinga. TV3 laidoje „TV Pagalba“ marijampolietė senjora pasakojo, kad būstas keliems metams buvo nuomojamas už labai simbolinę kainą – 60 eurų per mėnesį. Butas 4 kambarių, tačiau kūrentis reikia patiems, todėl moteris nenorėjo skriausti nuomininkų.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklui „Kesko Senukai Lithuania“ privalo sumokėti JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey“ fondo įmonei „Sekeslog 17“ daugiau nei 0,5 mln. eurų skolą už logistikos centro Kauno rajone nuomą per pirmąjį karantiną 2020 metų pavasarį, galutinai nusprendė teismas.

Vienai didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) ketinant pasirašyti taikos sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl 5,8 mln. eurų skolos išmokėjimo dalimis, PST vadovas sako, jog kol kas nėra sprendimo parduoti verslo centrą Vilniuje ir taip padengti skolą.  Egidijus Urbonas, motyvuodamas komercine paslaptimi, BNS neatskleidė, ar tokių planų esama.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

Italijos bankininkystės grupė „UniCredit Bank“ Lietuvos skolų valdymo bendrovei „Easy Debt Service“ perleido teisę reikalauti skolą iš restruktūrizuojamos šaldytuvų gamybos įmonės „Snaigė“.  Apie tai, kad kreditorė „UniCredit Bank“ perleido reikalavimo teisių nuosavybę naujai kreditorei „Easy Debt Service“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Snaigė“.  Pasak BNS šaltinių, perleista 8,7 mln. eurų skola, tačiau neaišku, už kokią sumą.

Vilnietė prieš šventes sulaukė nemalonios dovanos – praėjus kone dešimtmečiui, ją pasiekė pranešimas apie įsiskolinimą darželiui, nors dukrai jau 16 metų. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teigia, kad skola išieškoma teisėtai, o teisininkė patarė, kaip elgtis tokiu atveju. Vilnietė Diana (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vis dar negali patikėti, kad po tiek laiko ją pasiekė žinia apie įsiskolinimą, nors vaikas darželio nebelanko jau kone 10 metų.