skola

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Latvijos kapitalo geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“ privalo sumokėti daugiau nei 80 tūkst. eurų  skolą už geležinkelių pajėgumų naudojimą „Lietuvos geležinkelių“ antrinei įmonei „LTG Infra“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 19-ąją padėjo tašką bendrovių ginče konstatavęs, kad skola priteista teisėtai. „Apeliacinis teismas padarė pagrįstą išvadą dėl iš sutarties kilusios prievolės atsiskaityti“, – teigiama nutartyje.

Du broliai patyrė didžiulį skausmą – neseniai jie palaidojo savo mamą. Vienas iš brolių pasirūpino, kad po motinos mirties būtų pastatytas paminklas, tačiau kitas brolis finansiškai neprisidėjo ir dingo lyg į vandenį. Situacija domėjosi Monika Ostrenkova. Vyras sako, kad santykiai su broliu pasikeitė būtent po mamos mirties, mat liko neišspręstų finansinių bėdų. Anot Tomo, brolis problemas nusprendė palikti vien ant jo pečių ir dabar net neatsako į jo skambučius.

„Bona diagnosis“ valstybei vis dar negrąžino beveik 4 mln. eurų, priteistų COVID-19 greitųjų testų byloje. Iki šiol byloje priteistus 145 tūkst. eurų grąžino tik bendrovė „Profarma“. Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė BNS informavo, kad „Bona diagnosis“ atžvilgiu šiuo metu vykdomos keturios priverstinio išieškojimo bylos. Dar vienoje byloje 2021 metų sausį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sąskaitose esančių lėšų areštas išieškotojo reikalavimams užtikrinti.

Teismui nusprendus, kad verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama Kipre registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ privalo sumokėti 466 tūkst. mokesčių nepriemoką, bendrovė teigia ją jau sumokėjusi pernai kovą.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Siekdama panaikinti įmonės turto areštą ir taikiai susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) žada 5,8 mln. eurų skolą valstybei išmokėti per ketverius metus.  Bendrovės vadovas Egidijus Urbonas BNS sako, kad toks kompromisas pasiektas derybose su VMI.

Akla meilė gali apsukti galvą bet kam, o jos pasekmės baigtis skaudžiai. Tuo įsitikino ir į „TV Pagalbą“ kreipusis Virginija, kuri prašo padėti atgauti pinigus už telefonus ir paskolą, kurią jos vardu paėmė buvęs sugyventinis Mindaugas. Plačiau šia situacija domėjosi gelbėtoja Monika Ostrenkova. Virginija prieš 7-8 metus susipažino su Mindaugu, o nuo tada jos gyvenimas pakrypo tik į blogą. „Jis iš manęs išviliojo pinigus, mašiną nusipirko.

Skola – ne žaizda, neužgyja, o kartais ji gali sugriauti net ilgametę draugystę. Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Juozas, sakydamas, kad jo kaimynas Antanas jam niekaip negrąžina 20 eurų, o tai pradėjo tikrą senų bičiulių karą. Juozas pasakojo, kad Antaną pažįsta jau daug metų. Vyrai puikiai sutarė, padėdavo vienas kitam, o Juozui atsidūrus ligoninėje, Antanas tapo kone vieninteliu bičiulio lankytoju. Tačiau vyrų santykius sujaukė negrąžinta skola.

„MG grupės“ statybų bendrovė „Mitnija“ neturi iš karto sumokėti savo subrangovei, restruktūrizuojamai statybų įmonei SKDR per 41 tūkst. eurų skolą už bendrovės „Vastint Lithuania“ biure įrengtus lauko inžinerinių tinklus, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 8 dieną atmetė SKDR skundą dėl jai nepalankaus Kauno apygardos teismas gegužę priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas restruktūrizuojamos įmonės ieškinys generalinei rangovei.

Besivystančios ekonomikos šalių išorės skola per dešimtmetį padidėjo daugiau kaip dukart ir 2021 metais pasiekė 9 trln. JAV dolerių (8,5 trln. eurų), antradienį pranešė Pasaulio bankas, įspėjęs, kad skolų krizė, su kuria susiduria šios šalys, sustiprėjo. Pandemija daugelį šalių privertė daugiau skolintis ir Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas anksčiau įspėjo, kad pasauliui gresia penktoji skolų krizės banga.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. pripažino kaltais dujaunuolius, kurie neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir jį kankino. 2022 m. vasario 14 d., apie 20 val., Klaipėdoje, E. M., siekdamas iš O. R. išreikalauti nenustatytos vertės skolą, įviliojo jį į savo automobilį, o apie 21 val. 30 min., Klaipėdos rajone E. M. pasikvietęs bendrininką, banė savavališkai išreikalauti š O. R. skolą. Jaunuoliai smurtaudami laikė O. R. automobilyje ir prie jo visą parą.

Kartais būna taip, kad apie baudas už greičio viršijimą sužinai tik laikydamasis vairavimo egzaminą, o jas sumokėjęs po poros mėnesių sąskaitoje randi daugiau nei 100 eurų minusą, nes, pasirodo, pinigus išieškojo antstoliai.  Į portalo tv3.lt redakciją kreipęsis vyriškis skundėsi, kad policija nebesiunčia laiškų apie baudas už greičio viršijimą, mat apie jas sužinojo tik gerokai po termino.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 6,673 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios skola 2023 metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų, arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 4 mlrd. eurų – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir pagrindinio didžiausios mažmeninės prekybos grupės Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ akcininko Nerijaus Numos ginče dėl milijoninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos teismas suteikė daugiau laiko abiem pusėms susitarti taikiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) VMI ir N. Numos prašymu antradienį nutarė padaryti pertrauką. „Informuojame, kad N. Numa yra pateikęs VMI pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusio dydžio.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų naujos langų gamyklos statybos Šiauliuose, kurias suplanavo įmonė „Ltintus“. Šiaulių pramoniniame parke statomoje gamykloje numatoma gaminti energetiškai efektyvius ir polimerinius langus ir duris. Gamyklos statybas planuojama užbaigti 2023 metų pradžioje, pirmadienį pranešė bankas.

Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai. Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą paskolins 0,5 mln. eurų lazerinio mikroapdirbimo sprendimų įmonei „Altechna R&D“, valdančiai prekės ženklą „Workshop of Photonics“. Pasak „Altechna R&D“ vadovo Gintauto Šlekio, paskola leis įmonei tęsti pandemijos metu pristabdytas investicijas.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Teismas nutraukė bylą, kurioje bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkas prašė iš vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė priteisti 1,7 mln. eurų skolą.  „Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo rugpjūčio 11 dienos nutartyje.

Baigusiems vidurines ar aukštąsias mokyklas nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Specialistai nurodo, ką verta apie tai žinoti ir ką daryti, kad taip nenutiktų. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje besimokantiems ar studijuojantiems jaunuoliams, kurie neužsiima savarankiška veikla ir nėra pasirinkę ištęstinių studijų programos PSD įmoka rūpintis nereikia.

Cinikai vis dažniau piktinasi, kad tarptautinių verslų pasitraukimas ir daugelio vyriausybių įvestos sankcijos nekeičia žiaurių autokratų, kaip kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, elgesio.

Tarptautiniai kreditoriai sutiko patenkinti Ukrainos prašymą iki 2024-ųjų atidėti beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės Ukrainos skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą, pranešė agentūra „Reuters“. „Užsienio kreditoriai atsižvelgė į Ukrainos prašymą ir dvejiems metams įšaldė mokėjimus už beveik 20 mlrd. dolerių vertės tarptautines obligacijas.

Per penkerius metus namų ūkių išlaidos didėjo kone 50-čia procentų, tai rodo Statistikos departamento duomenys. Specialistai daro išvadą, kad gyvenimas pagerėjo, nes pajamos per tą patį laikotarpį augo dar daugiau – 70 procentų. Yra ir kitų įspūdingų šuolių – restoranų ar kavinių maistą žmonės valgo ir jam išleidžia dukart daugiau nei prieš penkmetį. Vis dėlto, didžiulė infliacija ir energetikos krizė daro savo – per metus padaugėjo skurstančiųjų, net penktadalis žmonių gyvena į skolą.

Baltarusijos valstybės tiesioginė užsienio skola birželio mėnesį išaugo 948 mlrd. JAV dolerių, arba 5,1 proc., iki 19,354 mlrd. dolerių, skelbia portalas afn.by, pateikdamas Tarptautinio valiutos fondo duomenis. Per pirmąjį pusmetį ši suma padidėjo 1,13 mlrd. dolerių, arba 6,2 procento. Visa valstybės skola (įskaitant garantijų) per šešis šių metų mėnesius paaugo 3,2 proc. (birželį – 4,8 proc.) iki 21,02 mlrd. dolerių, o vidaus skola – 8,7 proc. (0,1 proc.) iki 12,879 mlrd.

Daugiau nei 4 tūkst. Covid-19 pandemijos paveiktų Lietuvos įmonių, pernai pasinaudojusių galimybe metams atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, nuo rugpjūčio privalės grąžinti įsiskolinimą, šiuo metu siekiantį 117 mln. eurų. Rugpjūtį įmonės turės mokėti ir atidėtąsias įmokas, ir einamąsias įmokas, prievolės nevykdantis verslas sulauks skolų išieškojimo, penktadienį pranešė „Sodra“. „Draudėjai pagal suderintą mokėjimų grafiką turi mokėti atidėtąsias įmokas, o taip pat ir einamąsias įmokas.

Lietuvos valdžios skola praėjusiais metais siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 14,6 mlrd. eurų ir sudarė 42,8 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 17,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 189,3 proc. BVP.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Lenkų opozicinė partija „Razem“ („Kartu“) ragina nurašyti su Rusijos invazijos kovojančios Ukrainos skolą užsieniui, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Baltarusija, sekdama savo artimiausios sąjungininkės Rusijos pavyzdžiu, o abiems šioms autoritarinėms valstybėms dėl Vakarų sankcijų esant atkirstoms nuo tarptautinių finansų rinkų, vienašališkai nusprendė nacionaline valiuta atsiskaitinėti už užsienio valiutomis išreikštas tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijas, nepaisant tokio jų sąlygų pažeidimo. „Baltarusija savo euroobligacijų skolinius įsipareigojimus vykdys Baltarusijos rubliais.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ priklausančios bendrovės „Mundus“ valdomas skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ išpirks „Modus group“ 4 mln. eurų vertės obligacijų. Lėšos bus skirtos automobilių nuomos platformos „CityBee“ plėtrai – naujiems automobiliams įsigyti.

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le Maire'as, kartu paragindamas skirti daugiau viešųjų išlaidų padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija. Dar visai neseniai daugelis Vakarų valstybių galėjo skolintis itin palankiomis sąlygomis, nes investuotojai joms noriai skolindavo pinigus. Visgi išaugus infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, išaugo palūkanų normos.

Nuo tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje nukentėjusi Rusija pirmadienį pareiškė, kad du jos skolos mokėjimai negalėjo pasiekti kreditorių, tačiau Maskva neigia, kad tai prilygsta įsipareigojimų nevykdymui.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupės Kauno alaus gamybos įmonė „Volfas Engelman“ teigia, kad klientai iš Rusijos jai liko skolingi 1,3 mln. eurų. Skola siejama su grėsmėmis, kilusiomis dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje. Dalį nuostolių dėl negrąžintos skolos padengs draudimo bendrovė, dalį vis dar bandoma susigrąžinti iš klientų, kurie yra mokūs, skelbiama bendrovės Registrų centrui pateiktoje metinėje ataskaitoje.

365 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“ bus padengta iki šių metų pabaigos, teigia Finansų ministerija.  Skola tiesiogiai iš valstybės biudžeto bus išmokama dalimis, kurias įtvirtins liepos mėnesį tarp Finansų ministerijos ir įmonės numatoma pasirašyti sutartis.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Tokios pat trukmės emisija paskutinį kartą išleista 2020 metais.   Už šią emisiją bus mokamos 2,125 proc. metų palūkanos, pranešė Finansų ministerija.   „Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis.

Maisto pagardus gaminanti Lietuvos bendrovė „Daumantai LT“, kuriai iš dalies priklauso Rusijos Karaliaučiaus srityje esanti padažų gamykla „Agroprodukt“, pastarajai pernai paskolino beveik 2,5 mln. eurų.  Pagal Registrų centrui pateiktą „Daumantų LT“ 2021 metų veiklos ataskaitą, pernai bendrovė jos valdomoms įmonėms buvo paskolinusi 2,51 mln. eurų, iš jų 2,49 mln.

Skolos, kurias visame pasaulyje yra sukaupusios įmonės ir fiziniai asmenys, gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, pirmadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Prieš dvejus metus išplitus koronavirusui, vyriausybės ėmėsi išskirtinių priemonių savo ekonomikoms paremti, įskaitant skolų grąžinimo sustabdymą arba didelio masto paskolų siūlymą.

Kai iš Kęstučio kiemo dingo vos važiuojantis, metalo laužo krūvą primenantis automobilis, vyras net apsidžiaugė neberadęs jam nereikalingo daikto. Tačiau pareigūnų rasta mašina atsidūrė saugojimo aikštelėje, kur prabuvo daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką vargingai gyvenančiam Kęstučiui prikapsėjo net 4 tūkstančių eurų skola.

Ne vieno labai garsiai nuskambėjusio skandalo lydėtas legendinės dainininkės Birutės Petrikytės koncertų organizavimo verslas pasiekė finišą. Teismas atlikėjos vadovaujamai ir jos vardu pavadintai įmonei paskelbė bankroto bylą. Pastarosios skolos siekia per 75 tūkstančius eurų.  Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto (nemokumo) bylą asociacijai Birutės Petrikytės muzikos klubas.Įmonei paskirtas bankroto administratorius.

„Ignitis grupės" valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nėra skolinga buvusios biokuro jėgainės projekto rangovės, Lenkijos biokuro katilų gamintojos „Rafako“ subrangovei įmonei „Ulava“.  Vilniaus apygardos teismas vasario 1 dieną atmetė daugiau nei 500 tūkst.

Ar nuo praeito amžiaus vidurio pažįstamų moterų draugystę gali nužudyti pinigai? Pasirodo, kad taip. Geriausių draugių ir kaimynių Valerijos ir Liucijos bičiulystė pašlijo, kai pastarosios anūkė pasiskolino iš Valerijos didelę sumą pinigų ir esą jų nebegrąžina. Norėdama susitaikyti su it seserimi tapusia kaimyne, Liucija kreipėsi į laidos „Prieš srovę“ žurnalistus.

Birutė įminė daugumai moterų neišaiškinamą mįslę – ji traukia už save gerokai jaunesnius vyrus. Negana to, moteris žino, kaip iš jų pasipelnyti. Buvęs Birutės išlaikytojas Ričardas į TV3 laidos „TV Pagalba“ studiją pakvietė dabartinį moters draugą, kad jį įspėtų. Remigijus – 48 metų dabartinis Birutės draugas pasakojo, kad moteris jį sužavėjo savo plaukų tamsumu. „Plaukai, jų tamsumas kaip juodaodės“, – sakė Remigijus.

Iki lapkričio 18-osios kiek daugiau nei 5,5 tūkst. nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus nurašyti skolą iš lėšų sąskaitose, praneša portalas vz.lt. Paskutinę mokestinių atostogų (spalio) savaitę su valstybe atsiskaitė arba suderino nepriemokų gražinimo grafiką maždaug 1,5 tūkst. įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos metu įvestų veiklos suvaržymų ir kurioms buvo suteikti mokestiniai atidėjimai. Tačiau dar apie 7,5 tūkst.

Didžioji dalis – net 74 proc. – lietuvių tikina, kad skolintis jiems – gėda. Anot psichologų, kartais skolinimasis, ypač kai tai daroma svajonei įgyvendinti, sujaukia jausmus, tad jų randasi visa skalė: nuo gėdos, baimės iki džiaugsmo ir euforijos. „Vivus.lt“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis lietuvių (33 proc.) jaučia gėdos, nepatogumo jausmą skolindamiesi iš giminių. Dar beveik trečdalis – 31 proc.