skaistė

25-erių Skaistė jau trejus metus yra iškeitusi gimtąją Klaipėdą į mažą kaimą Rietavo savivaldybėje. Vienatvės ji čia nejaučia – draugiją jai, draugui ir judviejų dukrelei palaiko visas pulkas įvairaus plauko gyvūnų. Skaistei pavyko išpildyti svajonę persikelti į kaimą ir auginti šunis, tačiau dabar ji turi naują svajonę – įsigyti šalia esantį sklypą ir įkurti „Fėjų kaimą“. O iki jos išsipildymo trūksta 13 tūkstančių eurų. Internete Skaistę žmonės pažįsta kaip Šuniukų Fėją.

Tolesnė fintech sektoriaus plėtra Lietuvoje bus orientuota ne į kiekybę, o kokybę, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuva turi „būti ne tik vartai į Europą“. „Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę“, – po penktadienio įvykusio Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdžio išplatintame pranešime sakė G. Skaistė.

Antradienį Seime pristatytas patobulintas kitų metų biudžetas ir jį lydintys kiti projektai. Diskusijoje parlamentarai negailėjo ir aštresnių pasisakymų apie tai, kam kiek papildomų pinigų bus išleista ir iš kur jų bus paimta naujiems įsipareigojimams finansuoti.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti patobulintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Jį reikia patobulinti tam, kad nepritrūktų pinigų pandemijai suvaldyti ir iš jos sėkmingai išeiti. Po pateikimo projektą nagrinės visi Seimo komitetai, vėliau jo svarstymas grįš į posėdžių salę. Projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė vylėsi, kad dėl masinės vakcinacijos, šiemet pavyks grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Įstatymo projektu siūloma 50 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jam pakilus nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų, skirtumą labiausiai pajustų uždirbantys mažiausias algas.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Lietuvos gyventojų indėliai bankuose itin išaugo per karantiną, tačiau taip laikomi jie pamažu, bet stabiliai nuvertėja. Ypač, kai fiksuojama didesnė infliacija – prekių ir paslaugų kainų augimas. Dėl to bus siūloma investuoti per investicinę sąskaitą, o dabartines mokesčių taupymui naikinti.

Valdantieji yra pasiryžę nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems verslams. Esą tai jiems padėtų išgyventi popandeminį laikotarpį. Prezidentūra gana atsargiai žiūri į šią lengvatą ir siūlo geriau mažiau apmokestinti darbuotojus, kurie uždirba menkiausias algas. Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime skaitė pranešima apie Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir dalyvauja apie tai diskusijoje su parlamentarais. Opozicijai ir visuomenininkams keliant triukšmą, kad stigo diskusijų dėl pinigų išleidimo, ministrė pripažino, kad dar bus diskutuojama iki gegužės vidurio. Iš visos 2,25 mlrd. eurų sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln.

Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansuojamą ekonomikos gaivinimo planą iki 2030 metų, jame liko tik maždaug 750 mln. eurų vertės praėjusios valdžios inicijuotų projektų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  Pasak ministrės, buvusios „valstiečių“ Vyriausybės parengto vadinamojo DNR plano projektams įgyvendinti būtų reikėję 1,3 mlrd. eurų, didžioji jų dalis – 1,019 mlrd.

Pirmadienį prezidentūroje aptartas planas praėjusį penktadienį Finansų ministerijos pristatytas planas, kaip Lietuva išleis milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija skyrė Lietuvai kovoti su koronaviruso sukeltais padariniais. Leidžiant šiuos pinigus siekiama ir aplinkosauginių tikslų, spartesnės paslaugų skaitmenizacijos. Po susitikimo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta atkreipė dėmesį, kad kiek trūko daugiau informacijos apie plano rengimą.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo nariams pristatė dabartinę šalies ekonominę padėti ir artimiausias prognozes. Be kita ko, ji užsiminė, kad valdančiųjų rengiama nauja pridėtinės vertės mokesčio lengvata maisto ir gėrimų tiekimo paslaugoms būtų taikoma laikinai iki 2023 m. Ministrė pripažino, kad artimiausiu metu prognozuojama kiek lėtesnis Lietuvos bendrojo vidaus produkto kilimas, nes vis dar daug neapibrėžtumo dėl Covid-19 pandemijos.

Ketvirtą parą neveikiant Muitinės serveriui ir dėl to pasienyje su Baltarusija nusidriekus vilkikų eilėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tai yra ilgalaikio aplaidumo pasekmė. Anot jos, Muitinės informacinėms sistemoms nebuvo skiriamos lėšos, o sugedęs serveris yra dešimties metų senumo.

Ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją Finansų ministerija pateiks 2022 metų pirmąjį ketvirtį, žada finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Planuojame kitų metų pradžioje, pirmąjį ketvirtį pasirengti ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją“, – pirmadienį Darbo partijos frakcijos posėdyje teigė ministrė.   „Numatysime kelius, kaip būtų galima išeiti iš šios situacijos ir artėti prie optimalios skolos lygio“, – pridūrė ji.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimą 2024 metais neatlygintinai skirti akcijų pagrindiniams vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai, vertins būsima bendrovės stebėtojų taryba, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės manymu, reikia įvertinti, už ką tokia paskata skiriama ir ar ji nedubliuoja priedų už darbą, mokamų su kintamąja darbo užmokesčio dalimi.

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai. Apie tai penktadienį vykusiame susitikime diskutavo šalies vadovas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Naujoji finansų ministė Gintarė Skaistė pripažįsta, kad per kelias pirmas darbo dienas bene visą dėmesį teko skirti koronaviruso pandemijai ir 2021 metų biudžeto projektui. Tačiau, anot jos, jau kitąmet turėtų prasidėti diskusijos dėl mokestinės sistemos ateities, ieškoma sprendimą valdžios deficitui ir valstybės skolai suvaldyti. 39-erių G. Skaistė interviu BNS patvirtino, kad kitų metų valstybės išlaidos bus papildomai didinamos daugiau kaip 1 mlrd.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Naujoji Vyriausybė neskubės pertvarkyti gyventojų pajamų mokesčio, pereinant prie šeimos kaip šio mokesčio mokėtojo principo, sako paskirtoji finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė.  Pasak jos, diskusijoms apie tai kitais metais bus suburta ekspertų grupė.  „Šis siūlymas yra labiau diskusijai, kad ateinančiais metais galėtume sudaryti plačią ekspertų grupę ir pradėti kalbėtis apie tokius galimus pokyčius. Skubotų sprendimų tikrai nebus.

Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti kadenciją baigiančių valdančiųjų užmojams įteisinti 13-tą pensiją. Anot jos, pensijos turėtų augti nuosekliai, be to, žadama labiau remti vienišus pensininkus ir vienišus vaikus auginančius tėvus.  „Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Jei iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, jog „Glostyk Bobiką“ herojus Girius prisikentėjo ir pats prikrėtė užtektinai, jo nuotykiai vis dar nesibaigia. Šįkart jo laukia iššūkiai, su kuriais teks susidurti atėjus jo ir buvusios mylimosios Skaistės vestuvių metinėms. Girius negali patikėti, kad tai tiesa, tačiau sulaukė ypatingo kvietimo iš savo žmonos.

Serialas „Glostyk Bobiką“ įgauna pagreitį – naujausioje serijoje „Žiurkė“ veiksmų sūkuryje atsiduria ir vėl Girius. Lovoje gulintis Girius niekaip negali užmigti, nes girdi įvairius garsus – vyras bando išsiaiškinti, kas drumsčia jo ramybę.

Naujausioje serialo suaugusiems „Glostyk Bobiką“ serijoje susitiko dvi mirtinos priešės: Barsuko žmona Mėta ir jo meilužė Skaistė. Apsižodžiavusios moterys pradeda kalbėti atvirai, kiek kainuoja meilė su Barsuku, tad serija ir vadinasi „Kiek kainuoja“. Susitikusios jos ima aiškintis, Mėta klausia, ko Skaistei reikia iš Mėtos vyro Barsuko ir ši bando paaiškinti: „Kai susitinka dvi mažos nelaimingos širdutės, jos labai greitai ima suprasti, kad yra skirtos viena kitai visam gyvenimui.

Pirmadienį serialo „Glostyk Bobiką“ gerbėjai sulaukė penktosios serijos, pavadinimu „Barselona“. Joje serialo herojus Girius pradeda naudotis socialiniais tinklais ir neslepia džiaugsmo, kad prie jų prisijungė. Visgi jie tampa įrankiu, padedančiu išsiaiškinti mylimosios Skaistės kėslus ir apgaules. Girius apžvelgė trijų tipų skirtingus feisbuko vartotojus ir pašiepė tuos, kurie susikuria bendras porų anketas. „Kaip gaila, kad su Skaiste taip ir nesukūrėme bendro feisbuko...“, – šyptelėjo jis.

Vėžys – žodis, kurį ištarus kūnu nubėga šiurpas. Šio žodžio vengia visi, bet, deja, klastinga liga nesirenka nei lyties, nei amžiaus. Vilkaviškio rajone, Virbalio mieste gyvenantis Valdas (43) čia įsikūręs drauge su savo žmona Lina (56) ir trimis vaikais. Deja, dvi jo šeimos moteris ištiko tokia pati lemtis – jo dukrai Skaistei ir žmonai smogė vėžys. Šiandien minima Tarptautinė šeimos diena. Simboliška, tačiau šiandien keturioliktą savo gimtadienį švenčia ir Virbalio mieste gyvenanti Skaistė.

Nors Skaistę Semenikę (37) daugelis prisimena kaip praeityje itin populiaraus realybės šou nugalėtoją, nuo to laiko jos gyvenimas pasikeitė iš esmės. O šiandien moteris žengė dar vieną tvirtą žingsnį savo biografijoje ir pristatė pirmą personalinę darbų parodą „Istorijos“. Skaistę Semenikę dailė lydėjo nuo pat vaikystės, o menininkės gyvenimas visuomet buvo moters svajonė. Jos kelias į tapybą – vingiuotas ir kupinas įvairiausių istorijų.

Artėjant rugsėjo pirmajai, savo atžalas mokslo metams pradeda ruošti ir garsios mamos. Grupės „Naujos Pupytės“ narė Skaistė Steikūnaitė neslepia – paruošti mylimą dukrelę Patriciją į trečią klasę šiuo metu yra didžiausias jos rūpestis.  „Dabar daugiausia laiko praleidžiame parduotuvėse. Patricija – mergaitė su charakteriu, savu stiliumi, tad nesusipratimų, ginčų neišvengiame, tačiau stengiamės rasti kompromisą“, – naujienų ir pramogų portalui tv3.lt pasakojo Skaistė.

Atviraširdė, kerinti ir nuoširdi. Jos neabejotinai išskirtinis balsas prikausto, o lyg vulkanas trykštanti energija įkvepia visus aplink esančius. 25-erių Skaistė tarsi gerai užtaisyta raketa – pakilo į „X Faktoriaus“ dangų ir lėkdama, atrodo, įgauna vis didesnį ir didesnį pagreitį. Viena iš likusių 6 populiariausio muzikinio projekto „X Faktorius“ finalininkų Skaistė kaip tikra ilgų distancijų bėgikė nepailsta, o, nugalėjusi jau 6 finalininkus, įgauna vis naują ir dar galingesnį kvėpavimą.

Atėjus vasarai merginų grupė „Naujos pupytės“ nusprendė įnešti naujų vėjų ir permainų į savo grupę. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl artimo žmogaus sveikatos problemų grupę tenka palikti Sabinai Jucikaitei. Pasitarusios merginos nusprendė ieškoti naujos grupės narės ir paskelbė viešą atranką. „Kartais gyvenime nutinka netikėtų įvykių ir jokiu būdu negalima nuleisti nosies, reikia žengti pirmyn, būti stipriems.

„Naujų pupyčių“ narės Skaistė, Oksana, Sabina ir Ingrida svečiuosis naujienų portalo Balsas.lt vaizdo konferencijoje. Nesnauskite ir komentaruose užduokite rūpimus klausimus žaviosioms scenos atlikėjoms. Dainininkės atskleis savo tolimesnius scenos planus, šou pasaulio gyvenimo subtilybes.

Merginų grupė „Naujos pupytės“ su lydere Oksana Pikul priešaky pateikė dar vieną staigmeną savo gerbėjams. Skaistė, Oksana, Sabina ir Ingrida tiesioginėje radijo stoties „Radiocentras“ laidoje „Atsibusk su Vyteniu“ uždainavo savo naująją šventinę dainą „Tu mano šventė“. Iš „Olialia pupytės“ virtusios į „Naujas pupytes“, merginos neslepė, kad keičiasi ir jų grupės koncepcija – naujokės Sabina ir Ingrida gali pasigirti ne tik grožiu, bet ir puikiais vokaliniais sugebėjimais.