skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad paskutiniai mokesčių reformos paketo pakeitimai atlikti atsižvelgus į koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – bei Prezidentūros siūlymus.  „Tuos pasiūlymus mes esame girdėję iš įvairių subjektų.

Vyriausybei trečiadienį pritarus mokesčių reformos projektui, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis.  „85 procentų individualia veiklia besiverčiančių asmenų, net ir po trejų metų užaugus pajamų lygiui, šios reformos pakeitimai iš esmės neliečia.

Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog šiuo metu tam norima sutelkti regiono valstybių paramą. Anot ministrės, tokios institucijos įsikūrimą Vilniuje oficialiai jau yra parėmusi Lenkija.  „Mūsų regione mes turime tik vienus konkurentus – tai yra Latvija.

Lietuvos bankui (LB) prognozuojant, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1 proc.  „Tendencijos turbūt visų institucijų yra matomos panašiai. Matomas ekonomikos sulėtėjimas pastarųjų (2022 – BNS) metų ketvirtą ketvirtį bei šių metų pradžioje.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Dvi savaites Lietuvoje dirbusiai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijai palankiai įvertinus Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad diskusijos dėl jos bus baigtos dar šioje Seimo sesijoje.  „Taip pat buvo išreikštas palaikymas ir krypčiai, kurią diktuoja mokesčių paketas. Tai reiškia, kad Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šis paketas atliepia ilgametes rekomendacijas ir eina sėkminga kryptimi.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, komentuodama jos galimybes toliau eiti pareigas, sako, kad „jokia nauja Vyriausybė nėra formuojama“. „Gerbiu prezidento įgaliojimus, kurie yra suteikti Konstitucijos. Matyt, jis pasinaudos įgaliojimais, kai ateis laikas, bet šiuo metu jokia nauja Vyriausybė, mano žiniom, nėra formuojama“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Finansų ministerijai kovą pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad daugiausia pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl numatomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Finansų ministerijos antradienį pristatyta kai kurių mokesčių pertvarka siekiama naikinti tik tas mokestines lengvatas, kurios yra santykinai brangios ir atneša mažai naudos visuomenei, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Buvo dėmesys kreipiamas į tas lengvatas, kurios kainuoja santykinai brangiai, bet santykinai nedaug atneša naudos visuomenei. Tai man atrodo, kad tokių lengvatų siūloma atsisakyti“, – trečiadienį interviu portalui „15min“ sakė G. Skaistė.

Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.   „Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas.

Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos paketas visuomenei bus pristatytas kitą savaitę, įvertinus koalicijos partnerių išsakytas pastabas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tikėtina, kad kitą savaitę, kai pristatysime visuomenei visą paketą, tuomet, kai jau bus įvertintos pastabos, išsakytos koalicijos partnerių, bus paskutinės korekcijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir bus apsispręsta, ar didinti bankų ir kitų kredito įstaigų įnašus į Indėlių draudimo fondą.   „Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos formate vyks diskusijos dėl Indėlių draudimo fondo įnašų dydžio iš finansų įstaigų pusės“, – antradienį Seime pareiškė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad laikinai sulaikyta 26 mln. eurų parama iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai bus pervesta vėliau, kai šalis pasieks iki šiol neįvykdytus du rodiklius, susijusius su mokesčių peržiūra.  „Gegužės mėnesį planuojame gauti pirmą mokėjimą – 537 mln. eurų. Na, o ateinantį laikotarpį, per šešis mėnesius bus pasiekti ir rodikliai, susiję su mokestiniais pakeitimais, ir tie laikinai sulaikyti 26 mln.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog kartais yra sudėtinga nustatyti trąšų kilmę.

Beveik prieš metus Rusijos pradėto karo Ukrainoje iššūkiams Lietuvos ekonomika buvo atspari, nes kūrybingas šalies verslas rado naujų eksporto rinkų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai įrodo pernai 10–11 proc. padidėjęs Lietuvos eksportas ir importas.  „Rezultatai, realybė, kurią matome, kad eksportas ir importas padidėjo 10–11 proc. Taigi, bet kokiu atveju mūsų verslas buvo gana kūrybingas ieškant kitų kelių eksportuoti savo prekes, iš kur jas atsivežti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas.  „Žvelgiant į antrą pensijų pakopą, ji nuolat būdavo pokyčių objektu, nes tų pasiūlymų visada buvo labai daug. Jei darai sisteminius ilgalaikius sprendimus kaip pensijų sistema, visgi reikėtų daugiau stabilumo, nuoseklumo pačiame procese“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo.

Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės,  Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji  turėtų gerokai sumažėti. „Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 procentų“, – spaudos konferencijoje antradienį komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybės žadėta mokesčių reforma galėtų būti svarstoma Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad uždarius dabartinio biudžeto svarstymo procedūras bus galima prie tų klausimų grįžti. Manyčiau, kad Seimo pavasario sesijoje, tikėtina, kad bus galima svarstyti tuos pakeitimus, jei sutarimas bus“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad nemažą valstybės paramą verslui dėl itin išaugusių energijos kainų 2023 metų biudžete lėmė ir kitų Europos Sąjungos šalių sprendimai padėti savo verslui bei Vyriausybės siekis palaikyti įmonių konkurencingumą.  G. Skaistė kartojo pasigendanti Europos Komisijos (EK) vaidmens  koordinuojant pagalbą verslui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia norinti matyti šios lengvatos finansavimo šaltinius.  „Pinigų traukimai iš šešėlio jau yra turbūt tapę tam tikra legenda, kuomet visos papildomos išlaidos yra grindžiamos šešėlinėmis pajamomis. Visgi, biudžeto projektas yra formuojamas atsižvelgiant į įrašytas eilutes.

Penktadienį Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžetas ir papildomos priemonės, kurios turėtų padėti gyventojams ir verslams dėl išaugusių elektros ir dujų kainų. Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė guodė, kad elektra ir dujos galėtų brangti kone tris ar keturis kartus, tačiau brangs mažiau. Taip bus dėl numatytų kompensacijų, kurios iš viso bus skirta per 1,2 mlrd. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį dalyvaus Euro grupės ir neformalios „Ecofin“ Tarybos posėdžiuose Prahoje, kur tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl papildomos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai. Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai tarsis dėl lengvatinių paskolų Ukrainai trumpuoju laiku ir sprendimų ilgesniu laikotarpiu, siekiant prisidėti prie šalies atstatymo po karo, pranešė Finansų ministerija.

Lietuva ir Europos Komisija (EK) sutarė iki 2027-ųjų kartu investuoti į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką. Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira (Eliza Fereira) trečiadienį Vilniuje pasirašė tai numatančią deklaraciją.

Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė paragino suspenduoti Rusijos narystę Pasaulio banke (PB) kaip pamatinius vertybinius principus pažeidusią šalį ir nepasiduoti jos šantažui dėl gresiančios maisto krizės pasaulyje. Pasak G. Skaistės, Rusija bando pakeisti susiklosčiusį naratyvą ir priversti tarptautinę bendruomenę suabejoti jai taikomų sankcijų nauda.

Roterdame, Nyderlandų Karalystėje, vykstančiame Europos liaudies partijos (angl. European People‘s Party, EPP) kongrese, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog susivienijusi Europa privalo vieningai atsakyti į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, kaip visai neseniai demonstravo vienybę kovodama su pandemija. Tai ji sakė dalyvaudama kongreso panelinėje diskusijoje „Mūsų ekonomikos atsparumo ir klestėjimo stiprinimas“, rašoma ministerijos internetiniame puslapyje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina Europos Komisiją (EK) imtis lyderystės ir stiprinti energetinę nepriklausomybę bei mažinti energetikos išteklių kainas. Tai ji pareiškė antradienį Roterdame po susitikimo su EK viceprezidentu bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai įšaldytas lėšas reikia panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Resursus Ukrainos atstatymui turime pradėti mobilizuoti jau šiandien, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus aptariama Europos Sąjungos ekonominė situacija ir Bendrijos finansiniai instrumentai padedant Ukrainai. „Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd.

Seimas antradienį antrą kartą šiemet patikslino 2022-ųjų metų biudžetą. Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Pakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes.   „Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.  Anot jos, pernai gruodį paskelbta Europos Komisijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019-aisiais PVM surinkimo atotrūkis per metus Lietuvoje sumažėjo 3 proc.

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės teigimu, šalies ekonomikoje matomas didelis neapibrėžtumas, kuris daro poveikį tiek infliacijai, tiek anksčiau parengtoms ekonominėms projekcijoms.

Karą Ukrainoje pradėjusi Rusija turi atsakyti už savo veiksmus ir finansiškai sumokėti už padarytą milžinišką žalą, o vienas iš galimų būtų – jos atlyginimas Rusijos turtu, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Bendrija ir jai pritariančios šalys jau žengė pirmąjį žingsnį – įgyvendino priemones dėl Rusijos asmenų, įmonių ir centrinio banko turto įšaldymo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime su Pasaulio banko (PB) viceprezidente viceprezidente Anna Bjerde (Ana Bjerde) ragino suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę tarptautinėse finansų institucijose.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms, papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Didžioji dalis priemonių bus nukreipta į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, taip pat jautrias visuomenės grupes bei energetikos kainų amortizavimą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“. „Tokie helikopterio pinigai iš principo galėtų dar labiau įpūsti infliacijos malūną, ir man atrodo, kad reiktų labai atsargiai į tokias priemones žiūrėti, ir sakyčiau, šiek tiek ankstyvas toks priemonės pasiūlymas“, – LRT antradienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Lietuva norėtų, kad Vilniuje atsirastų Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo prevencijos agentūra, pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ją numatoma steigti Europos Komisijos (EK) pasiūlytame pinigų plovimo prevencijos pakete.  Tai ji sakė po susitikimo su Euro grupės pirmininku bei Airijos finansų ministru Paschaliu Donohoe.

Finansų ministrė tikisi, kad  vidutinio darbo užmokesčio augimas kitąmet bus didesnis nei infliacija. Pasak Gintarės Skaistės, lapkritį paskelbta didesnė nei 9 proc. metinė infliacija neramina, tačiau kitąmet ji turėtų būti tik apie 3,5 procento.  „Prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio pokytis kitąmet bus apie aštuoni proc., tai bet kokiu atveju jis turėtų būti didesnis negu infliacija“, – LRT radijui antradienį sakė finansų ministrė.

Kitų metų biudžete parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 229,1 mln. eurų, daugiau nei pusė šių lėšų bus skirta didinti mokytojų algoms, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Specialus dėmesys yra skiriamas partijų susitarimui dėl švietimo. (...) Bendrai – 229,1 mln. eurų papildomai“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė. Pristatydama 2022 metų valstybės biudžeto projektą G. Skaistė nurodė, kad 129,6 mln.

Lietuva su Latvija ir Estija šiuo metu plėtoja kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas – Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo, vieningos padengtų obligacijų reguliavimo sistemos Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimo tarptautiniuose indeksuose, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuva ir Lenkija turime daug bendrų taškų Europos Sąjungos ekonominėje ir finansų darbotvarkėje, o kova su šešėliu ir mokesčių vengimu yra bendras abiejų šalių interesas, penktadienį susitikusi su Lenkijos finansų ministru Tadeuszu Koscinskiu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos planas spręs struktūrines problemas.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Lietuva palaiko siekį peržiūrėti tarptautinius pelno apmokestinimo principus, konstruktyviai dalyvauja procese ir tikisi, jog šį rudenį pavyks pasiekti detalų susitarimą, susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui, už kurį galutinai bus balsuojama birželio 22 d. Už šį sprendimą balsavo 81 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 35 parlamentarai. „Birželio mėnesį atnaujinus ekonominės raidos scenarijų turime koreguoti valstybės biudžetą dėl pasikeitusių makroekonominių rodiklių ir pasikeitusių valstybės pajamų prognozių.