skaistė

Visos politinės partijos sutaria, kad reikia didinti gynybos išlaidas, tačiau nesutariama kaip tai padaryti. Skaičiuojama, kad iki 2028 m. kiekvienais metais gynybos finansavimo trūkumas bus vis nauji 400 mln. eurų. Apie tai pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ diskutavo skirtingų partijų atstovai.

Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų.

Pirmadienį Vilniuje lankysis Euro grupės pirmininkas Paschal Donohoe, kuris susitiks su finansų ministre Gintare Skaiste. Dvišaliame susitikime bus aptarti euro zonos ekonominių perspektyvų, Europos Sąjungos (ES) fiskalinės politikos koordinavimo, gynybos finansavimo, ES pagalbos Ukrainai ir kiti klausimai. Po susitikimo spaudos konferencijoje bus aptariami gynybos finansavimo klausimai Europos mastu.

Lietuva iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) balandį turėtų gauti 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. Vyriausybė prašė išmokėti 387 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokamos proporcingai atskaičius jau išmokėtą avansą. Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą, pranešė Finansų ministerija. Ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad gautos lėšos didins šalies ekonomikos augimo potencialą.

Valstybei skyrus vienodo dydžio finansinę paramą Konstantinopoliui ir Maskvai pavaldžioms stačiatikių bendruomenėms Lietuvoje, Finansų ministerija aiškina, jog toks sprendimas daugiausia susijęs su dešimtimis tūkstančių į Lietuvą po Rusijos invazijos atvykusių ukrainiečių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuro steigimas Vilniuje pagerintų Bendrijos institucijų geografinio pasiskirstymo balansą, taip pat rodytų tarptautinį pasitikėjimą Lietuva bei regionu.

Vyriausybei atsižvelgus į žemdirbių reikalavimus ir siūlant iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei pakeisti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatos tvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mokesčių pokyčiai prasidėjus metams nėra gera praktika.  „Akcizų grąžinimas į dabar siūlomą lygį biudžeto pajamas sumažintų apie 9,5 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad Europos Sąjunga (ES) iki vasario pabaigos priims sprendimus dėl to, kaip identifikuoti, atskirti ir  Ukrainos reikmėms panaudoti pelną, gaunamą iš Rusijos Valaruose įšaldyto turto.  „Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose – Bendrijos finansų ir ekonomikos ministrų tarybos („Ecofin“) bei Euro grupės posėdžiuose. Juose už finansus atsakingi ES ministrai daugiausia dėmesio skirs ekonominei situacijai, tolesnei finansinei paramai Ukrainai bei užšaldyto Rusijos turto panaudojimui, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikina, kad įstatymo projektas, kuris įpareigotų kredito institucijas siūlyti ne tik kintamas, bet ir fiksuotas palūkanų normas, Seime bus svarstomas pavasario sesijos metu. Ji pabrėžė, kad klausimas išlieka aktualus dėl vis dar dažnos bankų praktikos, kreditą imantiems klientams nesiūlant konkurencingų fiksuotų palūkanų. „Lietuvos bankas šiuo metu pateikė savo pasiūlymus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė pirminius duomenys apie verslo centro „Yellowstone“ vystytojus ir naudos gavėjus, bet tam tikra informacija dar turi būti patikslinta. „Gavome pirminius atsakymus iš VSD, bet informaciją reikės pasitikslinti“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais, nepaisant tam tikro stabtelėjimo, atsilaikė neblogai ir demonstravo atsparumą, šiemet tikimasi augimo. Pasak G. Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas. „Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi. „Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi.

Europos Sąjungai (ES) steigiant naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), jei ji būtų įkurta Vilniuje, Vyriausybė padengtų jos įrengimo bei patalpų nuomos kaštus pirmus penkerius metus, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Esame, kaip Vyriausybė, įsipareigoję penkerius metus padengti nuomos, įrengimo ir išlaikymo kaštus, tikimės, kad tai padidins mūsų paraiškos konkurencingumą“, – penktadienį konferencijoje „AMLA – laukiame tavęs Vilniuje“ teigė G. Skaistė.

Seimui antradienį priėmus 2024 metų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog kaip ir tikėtasi, Seimas susitelkė už jį balsuodamas.   „Tikėtasi buvo bent koalicijos partnerių paramos ir matome, kad tas sutelktas balsavimas ir įvyko, tikrai valstybės biudžetas 2024 metams atveria ir papildomas galimybes“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Antradienį Seimui ketinant balsuoti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad biudžetas bus priimtas – tam turėtų užtekti koalicijos partnerių balsų.   G. Skaistė sako, kad biudžeto projektas pakankamai apsvarstytas, jis atsižvelgia į dabartinius iššūkius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pasirašė sutartį su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo – jis  lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje Briuselyje, pranešė ministerija. „Naujos priemonės ne tik sustiprins mūsų energetinį savarankiškumą, bet ir prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo“, – pranešime sakė ministrė.  Papildytame plane – 1,75 mlrd.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai šalies vadovas galėtų imtis lyderystės politinėms jėgoms ieškant bendro sutarimo dėl jos finansavimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Reikia suprasti, kad šita (geopolitinė – BNS) situacija išliks dešimtmečiams, todėl reikalingi tvarūs ir ilgalaikiai sprendimai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl 2024 metų valstybės biudžeto nebėra aštresnių diskusijų, todėl jis turėtų būti priimtas laiku – gruodžio 5 dieną.  „Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė. Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas.  Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą. „Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, kuria Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ERPB fondui, skirtam paramai Ukrainai. „Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra. „Opozicija gerai susiskaičiavo, kiek Seimo narių yra salėje, pamatė, kad yra galimybė priimti tokį sprendimą, kad būtų atidėtas biudžetas, tai, matyt, ir pasinaudojo tomis procedūrinėmis galimybėmis. Didelio strioko nematau“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Mažoji „Išsipildymo akcija 2022“ herojė Skaistė skubėjo ateiti į šį pasaulį – mažylė gimė vos 22 gestacijos savaitę. Nuo tos akimirkos, kai atmerkė akis, Skaistė ilgus mėnesius praleido ligoninėje, o pirmąją operaciją patyrė vos 27 savo gyvenimo dieną. Jos mama nuolat girdėjo, kad Skaistei šansų išgyventi beveik nėra. Tačiau Skaistė, kuriai šiuo metu 4-eri, visuomet buvo tikra kovotoja. O „Išsipildymo akcijos“ dėka, mergaitės šeima gali džiaugtis ir smarkiai patobulėjusia jos raida.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prezidentui siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaikus, reikėtų pasiūlyti ir pajamų šaltinius. Ministrė priminė, kad tokios lengvatos atsisakyta dar praėjusioje kadencijoje, kuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybė vietoje PNPD už vaikus pasiūlė mokėti vaiko pinigus. „Ta sistema yra išlikusi, kasmet vaiko pinigai yra indeksuojami. 2024 metų biudžete numatyta per 600 milijonų eurų vaikų pinigams mokėti.

Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, o mokytojų vidutinis atlyginimas nuo šios valdančiosios daugumos kadencijos pradžios iki kitų metų rugsėjo bus paaugę 676 eurais į rankas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo Ekonomikos komitetui pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad  turėtų būti įvardyti šių lėšų šaltiniai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad skolintis lėšų gynybai, priešingai nei pernai, neleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas. „Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie galėtų siekti 0,05–4 proc., galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. „Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio 11–15 dienomis dalyvaus Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Maroke. Susitikimų metu pasaulio finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai daugiausia dėmesio skirs globalios ekonomikos perspektyvoms, koordinacijai tarp fiskalinės ir pinigų politikos bei bendram atsakui į tarptautinius iššūkius, pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog laikinasis, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis ateityje negalėtų būti pratęstas. Pasak jos, tai lemia pati mokesčio konstrukcija.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numačius didesnį nei numatomas šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas, o ekonomiką skatinti būtina.  „Kuomet ekonomika žemiau potencialo, reikia skatinti ekonomiką ir šiuo laikotarpiu manom, kad pateiktas biudžeto projektas yra optimalus dabartinei situacijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.    „Tikimės, kad tas kompromisas galėtų būti priimtas (Seime – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė.  „Pats karkasas išlieka tas pats, kurį pasiūlė Finansų ministerija – kad būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas, o ne sumuojamas turtas, kaip būdavo anksčiau.

 Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. „Man atrodo pasiūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie yra pateikti ant to paties karkaso, kuris yra pasiūlytas Finansų ministerijos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Europos Sąjungai (ES) nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus privalumus, kad ši įstaiga įsikurtų Vilniuje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „AMLA įkūrimas Vilniuje siųstų reikšmingą signalą dabartinėje geopolitinėje realybėje ir būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas, simbolizuojantis dar gilesnę integraciją į svarbiausias ES struktūras“, – pranešime sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad peržiūrint Europos Sąjungos (ES) fiskalines taisykles ir fiskalinį deficitą apribojant ties 3 proc., investicijos į gynybos pajėgumus galėtų būti vertinamos lanksčiau.  „Peržiūrint ES fiskalines taisykles matome poreikį ir galimybę įvesti protingą ribotos apimties lankstumą investicijoms į gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, manome, kad tokios investicijos, ypač nesukuriančios tęstinių įsipareigojimų, galėtų būti lanksčiau vertinamos 3 proc.

Penktadienį ir šeštadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Ispanijoje dalyvaus neformaliuose Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominėms perspektyvoms, fiskalinės ir pinigų politikos sąveikai bei siekiui stiprinti ES strateginę autonomiją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Biudžeto sandaros ir susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma įtvirtinti išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius.  Finansų ministerijos teigimu, trejų metų biudžetas leistų efektyviau planuoti išlaidas, užtikrintų finansavimo tęstinumą bei formuotų tvaresnę šalies fiskalinę politiką.

Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.  LB atstovas sako, kad Lietuvoje jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų.

Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojams reikalaujant Vyriausybės apsaugoti įmonę nuo planuojamo uždarymo, premjerę pavaduojanti finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad bendrovė gali veikti ir dabartinėmis sąlygomis, o jos ateitis yra vadovybės atsakomybė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur bus aptariama nauja Bendrijos finansinė pagalba Ukrainai bei fiskalinė politika, pranešė Finansų ministerija.  „Ecofin“ posėdyje ministrai tarsis dėl 50 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai 2024–2027 metais – ji būtų teikiama lengvatinėmis paskolomis ir dotacijomis.

Lietuvai siekiant didinti konkurenciją bankų sektoriuje Vyriausybė kviečia Lenkijos bankus ir kitas finansų institucijas investuoti bei plėsti veiklą Lietuvoje, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad didesnė konkurencija mažintų paslaugų kainą ir gerintų jų kokybę.

Seimui antradienį po pateikimo priėmus svarstyti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako esanti atvira jo tobulinimui, jeigu pasiūlymai neiškraipys dabartinio varianto. „Man atrodo, labai svarbu, kad pirmas etapas yra baigtas. Tai reiškia, kad suformuotas toks (mokesčių – BNS) paketas, kuris sulaukė Seime gana plataus palaikymo pateikimo stadijoje.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.  „Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.