šiukšlės

 Nuo šių metų vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atsikratyti nebereikalingų, bet aplinkai kenksmingų atliekų. Jas privaloma priimti prekybos vietose, kuriose parduodamos tokios prekės, net jei nieko neperkama.

Kas vienam šiukšlės, kitam gali būti lobis. Panašu, tai tiesa: JAV automobilių kompanija „General Motors“ (GM) per metus iš atliekų perdiribimo uždirbo 1 mlrd. JAV dolerių. Nors Lietuvos verslas esą jau moka tvarkyti atliekas, brangios perdirbimo įrangos pirkti neverta, taigi, bendrovėms negresia JAV automobilių milžinės lygio pelnai. „Tokio sprogimo Lietuvoje nebūtų, nes verslas atliekų tvarkyme jau nuėjęs toliau nei gyventojai.

Rūta JANKUVIENĖ Vakar Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) konsultantai pristatė atnaujintą regiono komunalinių atliekų tvarkymo studiją. Atliekų tvarkymas tik brangs. Gyventojams rinkliavą jau šiemet planuojama didinti iki 70 litų. Paramos dalis dingo, bet projekto nemažina Šiaulių rajono savivaldybės salėje apskrities savivaldybių vadovams ir specialistams iš naujo pristatytos galimybės Aukštrakių sąvartyne statyti atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius.

Neseniai Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) apsilankęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pareiškė, kad čia situacija yra labai prasta ir turi būti operatyviai taisoma. Šiauliuose išrinkti Seimo nariai Valerijus Simulikas, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių interesų priimant neatsakingus sprendimus.

Politinės aistros dėl Klaipėdoje pradedančios veikti jėgainės, kuri šilumą ir elektrą tieks kūrendama atliekas ir biokurą, nerimsta. Klaipėdoje išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Naglis Puteikis neatsisako savo teiginių, kad bendrovė „Fortum-Klaipėda“ galėjo dalinti milžiniškus kyšius politikams. Bendrovė vadina tai kliedesiais.

„Klaipėda apginta nuo nerūšiuotų šiukšlių deginimo – milžiniški kyšiai, išdalyti kai kuriems politikams, nuėjo vėjais“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis Seimo narys, klaipėdietis Naglis Puteikis. Projektą įgyvendinančios bendrovės atstovai sako nesuprantą, apie ką parlamentaras kalba.

Jeigu iki vasario 1 dienos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, gali kilti ekologinė katastrofa, nes pirmoji sekcija jau lipa per kraštus - iki šių dienų per penkerius metus ji buvo pripildyta iki viršaus.

Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Aleksandravos kaime, sodybą turinti Monika Magdė Oleškevičienė jau maždaug dešimt metų gyvena pas sūnų Vilniuje. Moteris į sostinę išsikraustė todėl, kad užklupo ligos ir ji tapo nepajėgi gyventi viena. Šiandien Jonas Oleškevičius už ligotą garbaus amžiaus mamą ėmėsi spręsti mokesčio už atliekų surinkimą klausimus. Sąskaitos už atliekų surinkimą už motinos sodybą Butrimonių seniūnijoje pradėjo keliauti į sostinę.

Skaudviliškiai tikina, kad jų mieste buitinės atliekos nevežamos nuo praėjusių metų. Jų vežėjai aiškinasi, kad didžiosios metų šventės yra šventės visiems, o Skaudvilės seniūnas skėsčioja rankomis – jam gyventojai nesiskundę. Į redakciją po Naujųjų paskambinęs vyras prisistatė esąs skaudviliškis ir pasiskundė, kad šiame mieste nuo pernai nevežamos šiukšlės. Mūsų skaitytojas aiškino, esą savo akimis matė Skaudvilės gatvėse besisukiojantį šiukšliavežį.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Paragvajaus sostinės Asunsjono pakraštyje išgarsėjo jaunimo orkestras, kurio nariai groja instrumentais, pagamintais iš šiukšlių. „Šis instrumentas pagamintas iš cinkuotų vamzdžių, kurie naudoti nuotekų įrenginiuose. O šitas padarytas iš dangtelių, monetų, durų raktų“, – apie instrumentus pasakojo orkestro narys Andresas Riverosas.

Šventės – tikras darbymetis namų šeimininkėms: iššlavusios parduotuvių lentynas, jos kaip vijurkai sukasi virtuvėse. Kur daug ruošos ir maisto gamybos, ten daug ir šiukšlių. Tačiau jų išvežti per ką tik praūžusias didžiąsias metų šventes niekas neprisiruošė – UAB „Dunokai“ darbuotojai mėgavosi pirmąją šv. Kalėdų dieną suteiktu laisvadieniu. Tuo liko nepatenkinti už atliekų išvežimą privalomą rinkliavą mokantys Tauragės gyventojai. Tauragiškė G.J. teigia Kalėdų rytą po langais išvydusi.

Per artėjančias šventes gyventojai išmes beveik trečdaliu daugiau šiukšlių nei įprastomis dienomis, prognozuoja atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Atliekų vežėjas teigia dirbsiantis be poilsio, o gyventojams primena rūšiuoti atliekas bei neužstatyti privažiavimų prie konteinerių. „Patirtis rodo, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus gyventojai išmeta maždaug 20-30 proc. daugiau šiukšlių, nei, pavyzdžiui gruodžio pradžioje.

Augantis mokestis už šiukšlių išvežimą gyventojus verčia jas rūšiuoti. Deja, didžioji dalis daugiabučių gyventojų verčiau keiksnos komunalininkus, nei ryšis permainoms. Tačiau kai kuriems panevėžiečiams šiukšlės yra galimybė prisidurti prie pensijos ar pašalpos. Užsidirba iš antrinių žaliavų Antrinių žaliavų punktuose superkama ne tik makulatūra, stiklo duženos, plastikinė tara, bet ir buitinė technika ir elektronika, mašinų akumuliatoriai.

Kiekvienas esame žemės vaikas ir gyvendami joje turime elgtis taip, kad ateinančioms kartoms paliktume ją gražesnę, negu radome gimdami. Ar turime teisę ateinančioms kartoms palikti užterštą orą ir vandenį, išdžiūvusius, sunaikintus miškus, apnuodytą dirvožemį? Suaugę ir vaikai nuo mažų dienų turi mokytis sugyventi su gamta, padėti ją saugoti, tausoti, rūpintis. Augdami vaikai ne tik pratinasi atlikti įvairius veiksmus, ne tik mokosi matyti pasaulį, protauti.

Kaune po šiukšlių krūva rasta, įtariama, sprogstamosios medžiagos trotilo. Policijos duomenimis, antradienį polietileninis maišelis, kuriame buvo 35 vnt. briketų po 200 g, kaip įtariama, trotilo, rastas po šiukšlių krūva R. Kalantos gatvėje tvarkant prie statomo pastato aplinką.

Atliekų rūšiavimas vis dar kelia didelį nerimą. Ekspertai perspėja, kad jų išvežimas gali brangti kelis kartus, o už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos. Mūsų šalyje šiukšlių rūšiuoti dar neįprasta, tačiau panevėžiečiai pasišovė įrodyti, kad tai naudinga. Dalyvauja eksperimente Jau daugiau kaip mėnesį jie skirsto atliekas ir sako pastebėję, kad pūvančiųjų nėra daug.

Va­kar, per Vė­li­nes, dau­gu­ma Šiau­lių ka­pi­nių sken­dė­jo la­puo­se ir šiukš­lė­se. Žmo­nės pik­ti­no­si: nors per šven­tes su­tvar­ky­tų. Mies­to tvar­ky­to­jai sa­ko, kad šiukš­lių ir la­pų kal­nai dar pa­bus, kol žmo­nės nuo ka­pų nu­rinks gė­les. Tau­po. Gė­lės – tik iki tvo­ros Šiau­lie­tė Vik­to­ri­ja, pa­skam­bi­nu­si į „Šiau­lių kraš­tą“, pik­ti­no­si, jog se­no­sio­se ir K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nių pa­tvo­riai pil­ni šiukš­lių.

Kapines prižiūrinčios įmonės teigia jau pasiruošusios gyventojų antplūdžiui per Vėlines, o miškininkams laikas iki lapkričio 1-osios – pats darbymetis. Pasak Kauno miškų urėdijos urėdo Edmundo Kovalčiko, miškuose jau sustiprintas girininkų budėjimas, mat žmonės traukia į jaunuolynus ir lupa medelius, laužo jų šakeles puokščių gamybai. Medžiui tai reiškia pražūtį, ir primenama, kad žmonės, darantys tokius nusikaltimus, baudžiami pagal įstatymą.

  UAB „EMP recycling“, įgyvendindama su Aplinkos ministerija pasirašytą sutartį, Lietuvoje kuria smulkiosios elektros bei elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo tinklą. Prie šio 1000 konteinerių tinklo, bei darbuotojų ir lankytojų informavimo, kviečiamos prisijungti pačios įvairiausios įstaigos ir organizacijos, o artimiausią atliekų išmetimo vietą jų turėtojai sužinos apsilankę svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt.

Šiukšlės gali padėti jums organizuotai susikrauti lagaminą ir išlaikyti jame švarą bei tvarką kelionės metu. Be to, pakartotinai panaudodami savo šiukšles tapsite draugiški gamtai. Pergudraukite kelionių reikmenų aprūpinimo kompanijas ir sutaupykite pinigų būdami kūrybingi bei panaudodami savo šiukšles kelionių tikslams.

Nors apie atliekų rūšiavimą kalbama jau seniai, kai kurie Lietuvos gyventojai dar tik pradeda ar mokosi rūšiuoti namuose ar darbo vietoje. Todėl šioje srityje labai svarbios ne tik valstybinės, bet ir privačios iniciatyvos.

,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų  dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios di...

Kas sudaro mokestį, kurį mes mokame už atliekų ir buitinių šiukšlių tvarkymą? Kiek už tai mokame ir kodėl? ,,Mokesčiai už komunalines atliekas sudaro labai mažą dalį šeimos biudžeto. Jeigu sumažintume atliekų kiekį 10–20 proc., per mėnesį žmogus sutaupytų apie 62 centus“, – diskusijoje apie tai, kaip gyventojai ir vartotojai vertina atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, teigė Jonas Stravinskas.

Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių Europos sąjungos šalių tvarkant šiukšles. Į sąvartynus mūsų šalyje patenka apie 90 proc. Gyventojų išmetamų šiukšlių. Kartą daugiabučių kiemuose jau statyti atliekų rūšiavimo konteineriai sukėlė nemažai diskusijų, daug kur jie buvo nuniokoti ar panaikinti. Tačiau nuo 2013-ųjų šiukšles bandysime rūšiuoti iš naujo - moderniau ir, tikimasi, efektyviau.

Rusijoje, Archangelsko srityje, policija užkirto kelią žiauriam nusikaltimui. Pensininkė užsakė samdomą žudiką savo laiptinės kaimynei. Priežastis – laiptinėje paliktos šiukšlės, praneša newsru.com. Pensininkė turėtų išties mėgti švarą. Paaiškėjo, kad žiaurioji senolė samdomam žudikui pasiūlė už paslaugas sumokėti net 100 tūkstančių rublių. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad samdomas žudikas galėjo būti užsakytas ne vien tik dėl šios priežasties.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Elektroninio šlamšto kiekis vartotojų pašto dėžutėse nepaliaunamai mažėja ir pagal 2012 m. antrojo ketvirčio rezultatus sudarė apie 74,3 %, o tai 2,3 % mažiau nei metų pradžioje, pranešė bendrovė „Kaspersky Labs“. Be sezoninių veiksnių, ši tendencija pastebima ir dėl nepaprastos ekonominės situacijos globalioje ekonomikoje, sakoma pranešime. Balandį atsirado nauja elektroninių laiškų rūšis, imituojanti oficialius „Facebook“ pranešimus.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Manshyiat Naseras – rajonas, esantis Egipto sostinės Kairo pakraštyje, dažnai vadinamas kaip „Šiukšlių miestu“, nes į šią vietą dideliais kiekiais gabenamos šiukšlės iš viso Kairo. Kad ir kaip netikėtai tai atrodytų nuotraukose, bet šis rajonas – reali vieta, turinti gatves, pastatus ir žmonių bendruomenes. Kiekvienas šių bendruomenių narys yra priklausomas nuo šiukšlių, nes čia gyvena perdirbimui panaudotinų atliekų rinkėjai, vežėjais ir rūšiuotojai.

Per dešimt metų Šiauliuose į savo butus Ežero gatvėje, o keleriais metais vėliau – ir į Tilžės gatvėje esančius daugiabučius, dvi moterys buvo prisitempusios tiek „turto“ iš šiukšlių konteinerių, kad jų kaimynams teko ilgai pavargti, kol tie šiukšlynai buvo iškuopti. Ir nors praėjo nemažai laiko, daugiabučių gyventojus vis dar kankina baimė pamačius, kaip toji pati kaimynė šiukšles tempia į namus, o namo rūsyje šmėžuoja pelės – sunkios ligos leptospirozės nešiotojos.

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių.

Šeštadienį vykusios ekologinės akcijos metu pusšimtis narų ir dar tiek pat  savanorių valė Daugų ežero dugną. Iš Alytaus rajone esančio ežero vos per vieną valandą narai ištraukė toną įvairių šiukšlių, tarp jų rasta nesprogusi II-ojo pasaulinio karo granata, baidarė, triratukas, keli šimtai kilogramų butelių. Anot akcijos organizatorių, ne pirmus metus organizuojamos iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ežerų užterštumo problemą bei paskatinti poilsiautojus tausoti gamtą.

Rusijoje specialiųjų tarnybų pareigūnai buvo priversti vykdyti neeilinę užduotį – išvaduoti iš šiukšlių vamzdžio jame įstrigusį vyrą. Nelaimėlio vamzdyje atsiradimo istorija taip pat verta dėmesio, mat jis ten pateko dėl įsiutusio taksisto, kuriam negalėjo susimokėti už kelionę. Supykęs ir norėdamas pasityčioti, vairuotojas jį įstūmė į vamzdžio angą. Šokiruojanti vadavimo operacijos vaizdo medžiaga netrukus atsirado internete.

Brazilijoje benamių porelė kelkraštyje rado šiukšlių maišelį su 20 000 realų (8 000 eurų) ir iš karto pinigus perdavė policijai, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, po vienu San Paulo tiltų gyvenantys benamiai pirmadienį vaikštinėjo, kai išgirdo aidint signalizaciją. Pradėję eiti ta kryptimi, iš kur sklido garsas, jie rado segtuvą ir šiukšlių maišelį su pinigais ir perdavė juos pareigūnams. Abiejų benamių elgesys yra pavyzdinis, gyrė policijos atstovas.

Šiandienį Vilniaus miesto taryboje nuspręsta atliekų rūšiavimo gamyklai statyti prioritetine vieta nustatyti sklypą Jočionių gatvėje, netoli Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (prie Gariūnų), rašo naujienų portals „Delfi“. Lazdynų gyventojai nerimauja, ar iškilus šiukšlių rūšiavimo gamyklai, jie nepradės greitai justi nemalonaus kvapo, o ateityje neatsiras ir deginimo gamykla, kuri galėtų skleisti pavojingus sveikatai dūmus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Jos sprendžia, kokiu būdu apmokestinti gyventojus – pagal gyvenamąjį plotą, nekilnojamojo turto vienetą, atliekų kiekį ar gyventojų skaičių. Paprasčiau administruoti pagal plotą Valdininkai teigia, kad rinkliavos būdas parenkamas atsižvelgiant į vietos sąlygas ir specifiką.

Birželio 27 d., Vilnius. Atliekų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė „VSA Vilnius" kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama ištirti Vilniaus miesto savivaldybės ir jai priklausančios bendrovės galimai korupcinius veiksmus, kuriais siekiama neteisėtai perskirstyti rinką.

Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai – atgyvena. Besinaudojantis šiukšlių vamzdžiu dažniausiai nesirūpina šiukšlių rūšiavimu, nes čia skrenda viskas, kas telpa: vazonai su gėlėmis, pavojingos atliekos ar vakarykštė sriuba.

Pasaulyje augant atliekų kiekiui, žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip pastatyti namus naudojant kuo mažiau naujų žaliavų ir daugiau perdirbtų atliekų. Negana to, kad tai yra ekologiška, pigu ar net nemokama, tokie namai atrodo puikiai. CNBC sudarė sąrašą namų visame pasaulyje, kurie buvo sukurti iš jau nebevažiuojančių ir nebeskradančių transporto priemonių, iš pasenusių statybos medžiagų ir detalių bei netikėtų buities objektų.

JAV – liberalizmo bastionas – neretai stebina likusį pasaulį keistais suvaržymais, kurie netikėčiausiais būdais apriboja žmonių laisves, rašo CNBC. Michaelas Bloombergas, kovoje su nutukimu siūlo imtis draudimų ir apriboti kaloringų gaiviųjų gėrimų prekybą maisto prekių parduotuvėse. Daugelis amerikiečių baiminasi, kad toks kišimasis į jų gyvenimą yra netoleruotinas ir neatitinka laisvės dvasios. Esą kiekvienas turi asmeniškai nuspręsti, kas jam yra priimtina, o kas ne.

Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekų susidarymu. Tvarkant atliekas pasaulinėje praktikoje labiausiai paplitęs ir pigiausias yra atliekų šalinimas į sąvartynus. Pagrindinės sąvartynų problemos – tai galimas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai, pavyzdžiui biodegraduojančių atliekų fermentacija, kurios metu pakyla sąvartos temperatūra, vyksta sąvartos sėdimai bei susidaro sąvartynų dujų (ypač metano) dideli kiekiai, infekcijų pavojus bei sąvartyno filtrato susidarymas.

Trečiadienį ne vienas vilnietis galėjo stebėti dūmų kamuolius, kylančius po tiltu, esančiu šalia Lietuvos edukologijos universiteto. Susisiekus su ugniagesių atstovais paaiškėjo, kad užsidegė senos padangos ir šiukšlės. Manoma, gaisrą sukelti galėjo ir asocialūs asmenys.

Labiausiai užterštų pasaulio vietų topai sudarinėti ne kartą – dešimtukai, penkioliktukai, trisdešimtukai. Ir dažniausiai juose figūruoja tie patys vardai: Aralo jūra, Džmanos upė Indijoje, La Oroja miestelis Peru ir, žinoma, Černobylis. Portalas „Brainz“ irgi pasiūlė savąjį dešimtuką, kiek originalesnį.

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų. JAV mokslininkai perspėjo, kad mirtini mikroplastikai, dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai, grasina pakeisti natūralią vandenynų aplinką, praneša telegraph.co.uk. Laikotarpiu nuo 1972 iki 1987 metų daugumoje tyrimams paimtų mėginių mikroplastikų nerasta, teigiama Karališkosios mokslo draugijos žurnale „Biology Letters“ skelbiamame tyrime.

Tikriausiai nė vienas nepagalvojo, kokie turtingi mes esame ir kokia turtinga mūsų šalis – Lietuva. Taip, perskaitėte visiškai teisingai – mes esame turtingi, nes leidžiame sau prabangą išlaikyti ne tik gamtovaizdį bjaurojančius, aplinką teršiančius, bet ir mūsų kišenes tuštinančius sąvartynus.

Palaipsniui pradeda atsirasti verslininkų, kurie savo verslus kuria sugebėdami pelną gauti iš šiukšlių arba atliekų – to, ką daugelis tiesiog išmeta į sąvartynus. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, amerikiečiai 2010 metais išmetė apie 250 mln. tonų šiukšlių, iš kurių trečdalis buvo perdirbta. Dabar, dėka vis didėjančio dėmesio aplinkos apsaugai, kai kurie verslai pradeda užsidirbti iš šiukšlių ir atliekų.

Nemalonus įvykis nutiko Stoniškiuose. Ten mokyklos darbuotojai pradėjo švarinimosi darbus – degino šiukšles. Pasikeitus vėjo krypčiai ugnis persimetė į netoli mokyklos pastato suręstą malkinę. Laimei, atsipirkta nedideliais nuostoliais. Pranešimas apie gaisrą Stoniškių pagrindinės mokyklos malkinėje pranešta antradienio popietę. Ugnies malšinti išsiųstos net keturios autocisternos. Pirmoji jų atskubėjo per 7 minutes ir pranešė, kad iš mokyklos malkinės rūksta dūmai.

Jubiliejinėje akcijoje „Darom 2012“ sudalyvavo didžiausias savanorių skaičius per pastaruosius penkerius metus. Džiuginantys rezultatai byloja apie augantį žmonių sąmoningumą ir besivystantį „darytojų“ mentalitetą. VšĮ „Mes Darom“ ir toliau sieks kryptingai tausoti gamtą bei burti žmones bendroms iniciatyvoms. „Darom Global 2012" akcijoje sudalyvavo daugiau nei 210 tūkst. savanorių, aktyviai prisidėjusių prie mus visus supančios aplinkos švarinimo ir gražinimo iniciatyvos.

Praėjusį savaitgalį praūžė aplinkos tvarkymo akcija „Darom 2012“, vykstanti jau ne pirmus metus visoje Lietuvoje. Aplinką savanoriškai tvarkė ir Šiaulių miesto gyventojai. Iš viso buvo sudaryta 41 vieta, kurioje be jokio atlyginimo dirbo visi užsiregistravusieji. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) skyrė spalvotus maišus surinktoms atliekoms išmesti. Atliekas išvežti apsiėmė „Specializuotas transportas“. Bet kol vieni savanoriškai dirbo, kažkas iš to užsidirbs.