šiukšlės

Šiukšlių kalnus gamtoje paliekantiems teršėjams teks įsidėmėti Seimo narių ir savivaldybių vadovų veidus. Aplinkos ministerija didina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių komandą ir prie jos prisidėti pakvietė ir labiausiai visuomenėje matomus politikus. Į gamtos apsaugos veiklą panorę įsitraukti 23 Seimo nariai jau gavo neetatinių aplinkosaugininkų pažymėjimus.

Šiukšlių šalyje kasmet daugėja – vienam lietuviui per metus jų dabar tenka apie 420 kg. Vadinasi, vis dažniau jas tenka išvežti ir vis labiau apkraunami sąvartynai. Valdžios institucijos su tuo kovoti bando didindamos mokesčius atliekų vežėjams. Tačiau finansinė našta perkeliama ant gyventojų pečių.

Kol vieni marinasi badu ar jaučia geriamojo vandens stygių, kiti maistą išmeta. Kasmet pasaulyje išmetama trečdalis pagaminto maisto, o tam maisto derliui užauginti išeikvojamo vandens kiekio pakaktų visų šalių vartotojų poreikiams patenkinti. Meta dešimtimis kilogramų Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.

Vilniečiai ir miesto svečiai prie DAROM kviečiami prisijungti 45 sostinės vietose, surinktos šiukšlės bus išvežtos tą pačią dieną. Akcijos vietose Vilniaus miesto savivaldybė kartu su DAROM atstovais dalins specialius akcijai skirtus raudonos spalvos maišus. Visame mieste bus išdalinta 15 tūkstančių tokių maišų. Todėl sostinę nusprendę tvarkyti vilniečiai ir miesto svečiai turės su savimi turėti tik tvarkymo įrankius – pirštines ir kt.

Aplinkos ministerija (AM) nuo gegužės pirmosios ketina pradėti griauti šalies paežerėse išdygusias nelegalias tvoras. Nelegalių statinių savininkams, ribojantiems paprastų piliečių patekimą prie vandens telkinių, gresia 500 litų už vieną metrą tvoros bauda. Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai per 2013 metus ir du šių metų mėnesius patikrino 699 vandens telkinių pakrantes.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniaus savivaldybė kelia šiukšlių atvežimo į Kazokiškių sąvartyną mokestį. Tad nuo balandžio Vilniaus regiono šiukšlių vežėjams, kartu ir gyventojams, šiukšlių išvežimas brangs. Sostinės gyventojams ši paslauga pabrangs beveik trečdaliu. Vilniaus savivaldybės aplinkos apsaugos specialistai sako, kad šiukšlių atvežimo į sąvartyną, vadinamąjį vartų, mokestį didinti būtina.

Dėl neatsakingo elgesio su šiukšlėmis, kasmet nuostolius skaičiuoja ir atliekų tvarkymo bendrovės, ir gyventojai. Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ duomenimis, per praeitus metus užsidegė ar nepataisomai buvo sugadinta apie 450 vnt. konteinerių, vien Vilniaus miesto savivaldybėje – per 300 vnt. konteinerių. Padaryta žala per praėjusius metus sudarė apie 214 tūkst. Lt.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo metų pradžios individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės išvežamos dvigubai rečiau. Žmonėms pradėjus skųstis, kad atliekos netelpa į turimus konteinerius, valdininkai jiems pradėjo grasinti tūkstantinėmis baudomis už atliekų nerūšiavimą. Anksčiau individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės būdavo išvežamos kartą per savaitę.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos regione dalį į sąvartyną vežtų atliekų pradėjus deginti, aplinkinėms savivaldybėms gerokai pabrango jų atvežimas. Palangos valdžia padidėjusių sąnaudų perkelti ant gyventojų pečių sako kol kas neketinanti, bet atliekas žmonės turės labai rūšiuoti. Rinkliavos dydis gyventojams ir įmonėms už atliekų tvarkymą Palangoje buvo patvirtintas, kai išvežti toną į sąvartyną kainavo 55 litus.

Šiukšlių vežėjų paslapčių voratinklis raizgo administraciją. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) laikinosios vadovės stulbinančią karjerą liudijantys dokumentai – po devyniais užraktais, tylomis skelbiami konkursai.

Alma MOSTEIKAITĖ Ketvirtadienį Aplinkos ministerija su viešąja įstaiga „Mes darom“, garsėjančia atliekų rinkimo akcijų „Darom“ šalyje organizavimu, ir Vilniaus konsultacine bendrove „Ekokonsultacijos“ Alytaus miesto gyventojams surengė šviečiamąjį seminarą apie atliekų tvarkymą. Tokius seminarus ketinama organizuoti dešimtyje šalies regionų. Alytus jo sulaukė antras po Panevėžio regiono.

Ne veltui sakoma, kad metai nauji, o bėdos senos. Į atliekų tvarkymą šalyje investuota daug milijonų, tačiau nelegalūs sąvartynai dauginasi žaibo greitumu. Nijolė Mitkevičienė Dažniausiai nelegalūs sąvartynai atsiranda prie gyvenviečių. Kuo gyvenvietė didesnė, tuo didesnis ir sąvartynas. Sąvartynui – tvenkinio pakrantė Toks nelegalus sąvartynas „įsiveisė“ Gylių (Raseinių r.) gyvenvietėje šalia tvenkinio. Jo plotas – apie 10 ha.

Vis daugiau gyventojų imasi rūšiuoti atliekas ir daro tai atsakingiau. Didžiausios Vilniuje atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenimis, 2013 m. gyventojai išrūšiavo maždaug 15 proc. daugiau atliekų nei užpernai. „Praėjusiais metais iš sostinės gyventojų surinkome rekordinius kiekius antrinių žaliavų – daugiau nei 1,3 mln. kilogramų. Sostinės daugiabučių namų gyventojai į spalvotuosius konteinerius išmetė net 12 proc. daugiau atliekų.

Irena BUDRIENĖ Į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi pasipiktinę šiauliečiai, privačių namų gyventojai, dėl to, kad šiukšlių vežėjai pas juos užsuka tik du kartus per mėnesį. Vienkiemių gyventojai Šiaulių rajone paslaugos sulaukia dar rečiau – tik kartą per mėnesį, nors už ją moka brangiau – 72 litus žmogui per metus. Pasigenda tvarkos Šiaulietis, Kalniuko gyvenamojo rajono gyventojas, skundėsi, kad nuo gruodžio šiukšlės iš privačios jo namų valdos išvežamos tik du kartus per mėnesį.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ P.Šemetos gatvėje gyvenantys tauragiškiai vieną rytą po langais aptiko buitinių atliekų ir statybinio laužo krūvą. Miesto seniūno Virginijaus Žiliaus toks „šeimininkavimas“ Tauragėje nebestebina. Pasirodo, neseniai krūva atliekų buvo išversta T.Ivanausko gatvėje. Sudrausminti teršėjų kol kas galimybių nėra. P.Šemetos gatvė yra kiek toliau nuo centro. Šioje gatvelėje gyventojai dar tik kuriasi. Dešinėje gatvės pusėje tebeplyti laisvi, dar negyvenami sklypai.

JAV ekologai stebi prie Amerikos krantų artėjančią šiukšlių sankaupą, plotu prilygstančią Teksaso valstijai, pranešė „Los Angeles Times“. Šiuo metu ši maždaug 700 000 kvadratinių kilometrų dydžio dirbtinė sala dreifuoja Ramiajame vandenyne tarp Havajų ir Kalifornijos. Iki JAV vakarų pakrantės jai liko įveikti mažiau nei 3 tūkstančių kilometrų atstumą, sakoma pranešime. Šis vandenyne dreifuojantis milžiniškas sąvartynas susidarė po 2011 m. kovo mėnesį Japoniją nusiaubusio cunamio.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ praneša toliau stebinti pasaulyje siunčiamo elektroninio šlamšto kiekio mažėjimą. 2013 m. rugsėjį bendrovės analitikai užfiksavo šio rodiklio mažėjimą 1,4 proc. – šlamštas pašto sraute sudarė 66,2 proc. Tačiau nepageidaujamo pašto kiekio mažėjimas nereiškia, kad kenkėjai nebe tokie aktyvūs: jie ir toliau stengiasi eksploatuoti aktualiausias sezono temas ir parenka naujas priedangas kenkėjiškoms programoms platinti, sakoma bendrovės pranešime.

Neįtikėtino grožio vaizdas pro langą: Atlanto vandenynas, kalnai, gamta. Tokiu vaizdu galėtumėte mėgautis gyvendami didžiausiame pasaulyje lūšnyne Rocinijoje (Rocinha) viename didžiausių Brazilijos miestų Rio de Žaneire. Beveik vieno kvadratinio kilometro plote gyvena net 70 tūkstančių žmonių. Tiesa, kiek jų iš tikrųjų ten gyvena, nustatyti beveik neįmanoma. Nepatvirtintais duomenimis, suskaičiuota apie 200 tūkstančių rocinijiečių.

Dėl nesugebėjimo pasiekti politinį sutarimą sustojus JAV valdžios veiklai, kuriam laikui galime likti be įprastų ekonominių rodiklių, mat sustabdyta ir Jungtinių Valstijų statistikos biuro veikla, rašo businessinsider.com. Todėl siekdamas užpildyti atsiradusią tuštumą, JAV verslo naujienų portalas nusprendė pateikti pripažintų ekonominių indikatorių sąrašą, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek keistoki.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių miškų urėdija atveria vartus visiems, mylintiems gamtą. Tokia atvirų vartų savaitė urėdijoje vyksta jau septintą kartą. Pirmieji į urėdijos medelyną atvažiavo netolimo Bazilionų miestelio mokyklos mokiniai. Pasižvalgę miške jie kibo į darbą. „Radome daug šiukšlių,visokių butelių ir laiką praleidom labai naudingai“, – džiaugėsi LRT televizijos žurnalistės kalbintas vaikinas.

Nuo liepos 7 d. visi šalies žvejai mėgėjai įpareigoti užtikrinti švarą savo žvejybos vietoje. Šiukšlių aplink save nesusirenkantys žvejai gali būti baudžiami. Tačiau ne visiems reikia griežto įstatymo, kad pradėtų rūpintis pakrančių ir visos aplinkos švara. Rugpjūčio 23 d. į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą buvo pakviesta moteris, kuriai buvo įteikta aplinkos ministro Valentino Mazuronio padėka.

SKAITYTOJAI KLAUSIA Į redakciją kreipėsi šiaulietė, bendrabučio Tilžės g. 121 gyventoja. Name tvarkomi balkonai, tačiau statybų laužas neišvežtas. Šiukšlių surinkėjai prie konteinerio paliktos krūvos neliečia, o ši tik auga – gyventojai šalia palieka į konteinerius netelpančias atliekas.

Įsivaizduokite situaciją: yra dešimtys viešų šiukšlių konteinerių su dangčiais. Kai kurie iš jų pripildyti iki pat viršaus, tačiau kai kurie dar pustuščiai. Kokiu būdų šiukšlių konteinerius tvarkantys žmonės gali sužinoti, ar reikia tuos konteinerius ištuštinti? Tam, kad tokių situacijų nebūtų, egzistuoja „išmanusis“ sensorius „Enevo“. Jis leidžia sužinoti, kiek šiukšlių prisikaupė konteineryje. Dabar sistema yra bandoma Suomijoje.

Štai taip – galima mėtyti statybines medžiagas pro langą, apačioje stovintis gaudytojas vaikšto pirmyn-atgal. Tuo metu ten galėjo būti na kad ir koks nors vaikas.

Aplinkos ministerija užsimojo poilsiautojus gamtoje, žvejus, uogautojus kultūringo elgesio mokyti kirčiais per kišenę. Vasara toks metas, kai gamta tampa antraisiais žmonių namais tikrąja to žodžio prasme. Miškai pilni uogautojų ir grybautojų, prie vandens telkinių pristatyta palapinių, žvejai ir naktimis neištraukia meškerių iš vandens. Teks rinkti ir svetimas šiukšles Gamtoje kaip reikiant atsipalaiduoti įpratusiems gyventojams šiais metais teks keisti savo įpročius.

Estijoje atidaryta antroji Baltijos šalyse jėgainė, elektros ir šilumos energiją gaminanti iš buitinių atliekų ir biokuro. Šiam projektui skirtos investicijos siekia daugiau nei 362 mln. litų (105 mln. eurų). Jėgainėje gaminama šilumos energija bus tiekiama į Talino ir Mardu miestus, o elektra – parduodama vietos ir užsienio šalių biržose. „Iru miestelyje pastatyta jėgainė – naujas sprendimas tiek Estijos energetikos, tiek atliekų valdymo srityse.

Po to, kai atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ į greta Ukmergės esantį Bugenėlių mišką, kaip manoma, suvertė 45 tonas šiukšlių, valdžia griežtina sankcijas už panašias veikas. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas vadovas Rolandas Masilevičius situaciją komentavo lakoniškai. „Yra surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, byla teisme. Aš pats esu išvykęs, bet mano žiniomis šiukšlės jau išvežtos ir teritorija sutvarkyta“, - portalui balsas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centre netyla telefonai – gyventojai nerimauja dėl infekcinių ligų protrūkio. Nerimo priežastis – tik kas antrą savaitę išvežamos buitinės atliekos. „Gyventojai gali susirgti kirmėlinėmis, musių ir graužikų platinamomis ligomis: šigelioze, dizenterija, leptospiroze“, – perspėja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Everesto deimantinis jubiliejus iškilmingai minimas Nepale ir Jungtinėje Karalystėje. Sukanka lygiai 60 metų, kai pirmą kartą buvo pasiekta aukščiausia pasaulio viršukalnė. Nepale pagerbti britų ekspedicijos nariai, kurių drąsa ir sėkmė suteikė impulsą Nepalo turizmo industrijai. Dabar, kaip nuogąstauja daugelis alpinistų, niokojančiai aukščiausią pasaulio kalną.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo iki dešimties kartų padidino aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžius. Šis įsakymas buvo derinamas su Žemės ūkio, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijomis ir sulaukė jų pritarimo. „Iki šiol atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai buvo tik simboliniai.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ „Šiaulių naujienos“ Jau beveik du mėnesiai, kaip šiauliečiai plūsta, rašo, skambina į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją skųsdamiesi dėl šiukšlėse paskendusio miesto. Dar visai neseniai daugiabučių namų gyventojai nebegalėjo tylėti dėl sausakimšai užpildytų antrinių žaliavų konteinerių. Panašu, kad situacija kiek pagerėjo. Tačiau dabar perpildyti komunalinių atliekų konteineriai. Dar didesnis galvos skausmas kyla privačių namų savininkams.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Pastaruoju metu redakcijos telefonai netyla – žmonės piktinasi dėl mieste ilgą laiką neišvežamų šiukšlių, nelegaliai įrengtų šiukšlynų ir pan. Apie kritišką situaciją šiukšliname mieste rašome nuolat, tad ir toliau tęsime šių straipsnių ciklą, nes nuolat sulaukiame jūsų nuomonių bei nuotraukų, kuriose užfiksuoti šiukšlino miesto vaizdai, neišvežtų atliekų kalnai ir perpildyti konteineriai.

Turbūt daugelis iš mūsų yra gavę el. laiškų, kuriuose buvo raginama gauti didžiulį prizą, kurį mes kažkokiu būdu laimėjome, arba gauti palikimą, kurį mums paliko nežinia kaip į Nigeriją patekęs dėdė (nustebote, kad turite dėdę?). O kas būtų, jei sukčiai ne siuntinėtų el. laiškus, tačiau belstųsi tiesiai į jūsų duris? Būtent tai ir bandoma parodyti linksmame vaizdo klipe.

Loreta RIPSKYTĖ Į „Krašto žinių“ redakciją užsukęs joniškietis (redakcijai pavardė žinoma) pasidalino savo pastebėjimais: mišrių atliekų konteineriai šiemet išvežami ne kas dvi, o kas tris savaites, todėl turinys prasmirsta, ima pūti. Tuo tarpu Joniškio komunalinio ūkio direktorius Romanas Černius įsitikinęs, kad konteinerių išvežimo grafikas geras ir toks jis yra visoje apskrityje.

 Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymo projektą, kuriame įkainiai už atliekų išmetimą į aplinką didinami dešimtimis kartų. „Kai per akciją „Darom“ pamačiau, kas darosi mūsų miškuose, supratau, kad kitokios išeities neturime. Jei norime išvaduoti aplinką nuo dešimčių ar net šimtų „sąvartynėlių“, turime skubiai imtis griežtų priemonių“, – teigia V. Mazuronis.

Šimtus tūkstančių gyventojų savanoriškai tvarkyti aplinką suburianti akcija DAROM, šiemet, kaip ir kasmet sulaukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir jos komandos dėmesio. Burbiškėse, kur šeštadienį vyko kasmetinė Burbiškių dvaro tulpių žydėjimo šventė, šalies vadovė pasodino ąžuoliuką, taip nubrėždama gaires būsimoms DAROM iniciatyvoms. „Akcija „Darom“ – tai šventė. O šventės skirtos tam, kad pasigražintume.

Šeštadienį vilniečiai dalyvavo tradicinėje akcijoje DAROM’13, kur 80 tvarkymo taškų, pažymėtų specialiai akcijai pagamintais stulpeliais su užrašu „Vilniaus miesto savivaldybė MES DAROM“, rinko šiukšles ir tvarkė aplinką. Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad pasibaigus akcijai jau išvežta 8520 tonų šiukšlių. Savivaldybė iš nurodytų 80 taškų šiukšles po akcijos planuoja išgabenti per 5 dienas.

Pakuočių tvarkymo organizacija kartu su „Darom“ švarinimo talkos organizatoriais kviečia savanorius ne tik rinkti, bet ir rūšiuoti surinktas atliekas. Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų rūšiavimo svarbą bei paskatinti gyventojų sąmoningumą šioje srityje. „Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų rūšiavimą gana atsainus. Dauguma vis dar gyvena šia diena ir net nesusimąsto, kokią žalą jų pasyvumas daro aplinkai bei jų pačių gerovei.

Natalija KONDROTIENĖ Penktadienio rytą Šiaulių brūzgynus ir šiukšlynus tvarkė mokiniai, studentai bei nuteistieji. Vietoj pamokų – šiukšlių maišai Kelios minutės po aštuntos. Prie Pietinio rajono mokyklų, Šiaurės Lietuvos kolegijos ir kitų ugdymo įstaigų būriavosi moksleiviai bei mokytojai darbine apranga. Pirštinės, šiukšlių maišai, grėbliai – keli šimtai moksleivių ėmėsi darbo. Vaikai prieš tai buvo apipurkšti priemonėmis nuo erkių.

Daugelyje valstybių šiukšlės ir jų kaupimas yra opi problema. Ar seniai šiukšlėse skendo Neapolis? Tačiau kai kurios šalys (ypač – Šiaurės Europos valstybės) šiukšles naudoja kaip puikų energijos šaltinį. Didžiausias Norvegijos miestas, šalies sostinė Oslas bemaž pusę jam reikalingos energijos gauna degindamas šiukšles. Pasirodo, tai toks efektyvus energijos šaltinis, jog gamyklos užsisako jas ir importuoja iš Švedijos, Italijos, Jungtinės Karalystės.

Seimo staigmena gamintojams: nuo šių metų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių jau negalima vykdyti rūšiuojant atliekas sąvartynuose įrengtose rūšiavimo linijose. Taip viliamasi paskatinti rūšiavimo į konteinerius plėtrą, rašo „Verslo žinios“. Tačiau verslas tokį sprendimą vadina skubotu: gyventojai kol kas rūšiuoja vangiai, todėl pulkui įmonių – nuo pienininkų iki aludarių – šiemet gresia neįvykdyti atliekų tvarkymo užduoties ir mokėti baudas. Kiltų ir prekių kainos, pvz.

Nuo gegužės Klaipėdos paplūdimyje Smiltynėje šiukšles rinks gelbėtojai. Pirmąkart Klaipėdos savivaldybės biudžetinei įstaigai - Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai - patikėta visus metus rūpintis ne tik žmonių saugumu jūroje, bet ir Smiltynės paplūdimių bei rekreacinių zonų švara ir tvarka.

Nutirpus sniegui Šiaulių pakampėse, skveruose, krūmuose mirga šiukšlės. Vakar „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kaip elgiasi miestiečiai, aplinkui matantys per ilgą žiemą susikaupusias atliekas. Šiukšlės skrieja pro langus Tilžės gatve važiuojant į Pietinį rajoną, matyti šiukšlėmis nusėtos pakelės. Šaligatvį šluoja už miesto daugiabučių teritorijų tvarkymą atsakingos įmonės „Specializuotas transportas“ darbuotoja. Krūmuose – šiukšlynas, tačiau šluota į šią teritoriją nelenda.

Ant gimusio berniuko kūnelio smurto žymių nerasta. Policija įtaria, kad pagimdytas kūdikis galėjo būti paliktas mirti. Ekspertai nustato mirties priežastį, Naujagimio lavonėlį aptiko Kazokiškių sąvartyno lankytojai ir pranešė policijai. Pasak jų, berniukas paliktas antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelėje. Pareigūnai aiškinasi, ar kūdikis buvo išmestas su šiukšlėmis, ar paliktas mirti sąvartyne iškart po gimimo. Smurto žymių nerasta, todėl linkstama prie nuomonės, kad vaikas pagimdytas sąvartyne.

Apdegęs 55 metų R. K. aptiktas sostinės S. Žukausko gatvėje prie apleisto pastato. Užgesinus degančias šiukšles nuodėgulių krūvoje rastas apdegęs R. K., kuriam diagnozuotas antro ir trečio laipsnio kūno nudegimas. Pareigūnams vyras teigė, kad nepažįstamas asmuo jį apipylė degiuoju skysčiu ir padegė. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Daugelis jau įprato, kad aktorė Lindsay Lohan žiniasklaidos dėmesį dažniausiai patraukia arba laukiniais vakarėliais, arba susidūrimais su teisėsauga. Tačiau dabar ryškusis L. Lohan personažas iš laikraščių apkalbų skyrelių persikėlė į meno galeriją. Žinomas San Francisko menininkas Jasonas Mecieris, kuriantis įžymybių portretus iš šiukšlių, sukūrė ir šios Holivudo žvaigždutės atvaizdą, rašo Huffingtonpost.co.uk.

Asta VOLKOVAITĖ Mobilias svarstykles atliekoms sverti pirkę šiukšlių vežėjai neišvengė įstatymo pažeidimų. Civilinę bylą dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) pirktų svarstyklių nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas konkursą pripažino negaliojančiu. Tai ne pirmas abejonių keliantis ŠRATC‘o viešasis pirkimas. Reikalavo nepagrįstų dalykų Prieš keletą mėnesių ŠRATC buvo paskelbęs konkursą dėl keturių komplektų mobilių svarstyklių pirkimo.

Visame pasaulyje žinoma, kad pats pelningiausias verslas – šiukšlės. Tai patvirtina net legendinis Tony Soprano, o jis juk negalėjo klysti. Nors jei Tony gyventų Lietuvoje, gal užsiimtų dar ir šilumos verslu... Šiaulių regione nesutariant dėl naujų šiukšlių išvežimo gyventojams kainų, sujudo ir įmonės. Pasirodo, ŠRATC‘ui jos priverstos mokėti visą kainą už kiekvieną įdarbintą žmogų, net jei jis dirba tik kelias valandas per savaitę.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui gresia baudos, nes į komunalinių atliekų sąvartyną patenka per daug biologiškai skaidžių ir neapdirbtų atliekų. Centras tikisi pastatyti bent laikiną rūšiavimo liniją. Nesnaudžia ir verslininkai: bendrovės „Specializuotas transportas“ planuose – mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija. Pažeidžiamas įstatymas ir ES direktyvos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) gresia baudos.