šiukšlės

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.

Akcija „Darom“ šį kartą šalies gyventojus kviečia specialiame žemėlapyje žymėti labiausiai užterštas Lietuvos vietas. Tai gyventojai gali padaryti iki pirmadienio. Tikimasi, kad šalies gyventojai interneto svetainės mesdarom.lt specialiame žemėlapyje pažymės per tris tūkstančius užterštų Lietuvos vietų.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) pradės įsisavinti 46,3 milijono litų Europos Sąjungos paramą. Centro vadovas Raimundas Jakutis neseniai įsiliejo į socialdemokratų gretas, nes būtent socialdemokratai jį paskyrė ŠRATC direktoriumi. O kieno rankos žarstys gautus milijonus? Didis žmogus Už 46,3 milijono litų Aukštrakiuose planuojama statyti šiukšlių perdirbimo gamyklą. ŠRATC skelbs konkursą ir objekto operatoriui, ir statybos rangovui.

Ispanijos sostinėje Madride atidaromas viešbutis, kurios pagrindinė ir vienintelė statybinė medžiaga – šiukšlės, praneša BBC.Paplūdimyje įkurtas šiukšlių viešbutis yra pastatytas iš potvynių ir atoslūgių metu į krantą išmestų liekanų, sąvartynuose rastų atliekų bei blusų turguje pirktų laimikių. Penkių miegamųjų viešbutuką vokiečių menininkas Ha Schultas pastatė centrinėje Plaza de Callao miesto dalyje.

Pirmasis pasaulyje viešbutis pastatytas iš daugiau nei vieno milijono neorganinių, neperdirbamų šiukšlių stovės Madrido centre, Callao gatvėje, Turizmo mugės proga, sausio 19 - 23 dienomis. Viešbučio statybas inicijavo kampanijos „Išgelbėk paplūdimį“ organizatorius, Coronita, organizuojantis šią akciją jau nuo 2008, siekdamas atkreipti dėmesį į Europos paplūdimių prastą priežiūrą.

Plastikinius butelius, stiklo tarą ar popieriaus atraižas į tik šioms atliekoms skirtas talpyklas pritingintys mesti gyventojai teisinasi negalį namie laikyti keturių kibirų visų rūšių atliekoms atskirai kaupti. Kone penktadalį į Panevėžio mišrių komunalinių šiukšlių konteinerius supilamų ir į sąvartyną išvežamų atliekų sudaro dar kartą panaudoti tinkamos antrinės žaliavos.

Komunalinių paslaugų įmonės Didžiojoje Britanijoje nespėja išvežti šiukšlių. Daugelyje šalies regionų gyventojai yra perspėjami, kad susikaupusios šiukšlės bus išvežtos tik per mėnesį po žiemos švenčių, skelbia BBC naujienų tarnyba. Tokia padėtis susidarė dėl gausaus sniego, kuris uždengė visą Britaniją. Dėl to buvo paralyžiuotas komunalinių įmonių ir pašto tarnybų darbas. O Birmingame padėtį apsunkino dar ir šiukšlių vežėjų streikas.

Už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Galimybę mokėti pagal atliekų kiekį yra išsikovoję klaipėdiečiai. Seimui siūloma leisti žmonėms pasirinkti rinklaivos būdą, bet prieš tai jau stojama piestu.   Šiaulių rajono Žadžiūnų gyventoja Janina Zonienė piktinasi, kad už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Anot jos, pinigai turėtų byrėti ne už „galvas“, o už realius šiukšlių kiekius.

Atliekų tvarkymo studija palaiminta be Šiaulių balso. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba ketvirtadienį patvirtino regiono atliekų tvarkymo galimybių studiją, rašo „Šiaulių kraštas“. Apskrities rajonų tarybos studiją yra palaiminusios, o Šiaulių miesto politikai, kritikavę ir vis atidėlioję jos svarstymą, „liko su nosimi“. Projektą įgyvendinus, rinkliava prognozuojama pašoks nuo 56 litų iki 82 litų vienam gyventojui per metus.

Klaipėdos rajono politikai, palaikydami vietos bendruomenę, užkirto kelią verslininkų planams statyti atliekų deginimo jėgainę. Lietuvos įmonė, priklausanti koncernui „Icor“, ir viena Prancūzijos kompanija atliekas deginsiančią jėgainę norėjo statyti šalia Dumpių sąvartyno. Per metus įmonėje planuota sudeginti iki 150 tūkst. tonų atliekų. Tokiems verslininkų planams iškart pasipriešino aplink gyvenantys žmonės. Jie rinko parašus, rengė protesto akcijas.

Neapolio gatvėse jau stūkso 3 tūkst. tonų atliekų, trečiadienį pranešė šio Italijos miesto valdžią, kurią cituoja agentūra AFP. Prieš dvi savaites jų buvo „tik“ 1 tūkst. 700 tonų. Šiukšlių krizė paaštrėjo savaitės pradžioje uždarius Tercinjo sąvartyną. Tokio žingsnio imtasi dėl sąvartyno teršiamo geriamo vandens. Neapolio regione jau kelias savaites nesiliauja neramumai tarp policijos ir gyventojų, protestuojančių prieš tolesnį sąvartyno naudojimą ar jo plėtimą.

KK2 praneša, kad Lietuvos gyventojams brukamas naujas mokestis. Į pašto dėžutes šiuo metu plūsta sąskaitos už šiukšlių išvežimą ir konteinerius. „KK2“ redakciją užplūdo laiškai, pasipylė skambučiai iš visos Lietuvos kampelių. Kazlų Rūda, Panevėžys. Anykščiai. Ukmergė, Klaipėdos rajonas – tai tik menka dalis vietovių, kuriose žmonės patyrė atliekų tvarkytojų reketą. Tačiau atvejis Marijampolėje galutinai pribloškė. Štai sąskaita už atliekų tvarkymą. Ji pateikta Antanui Marcinkevičiui.

Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. „Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Giedriaus Krušnausko straipsnis „Lietuva šiukšlyne“. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. Valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Vyriausybės sprendimu, per penkerius metus savivaldybėms nupirkta beveik 20 tūkst.

Praėjusiais metais daugiau kaip pusantro tūkstančio tonų Panevėžio miesto ir rajono gyventojų išrūšiuotų antrinių žaliavų ne atgulė sąvartyne, bet iškeliavo į perdirbimo įmones ir bus panaudotos antrąkart. Miesto Savivaldybei siūloma įgyvendinti bandomąjį pakuočių atliekų tvarkymo projektą. Vakar jį aptarė Tarybos kolegija, o galutinį žodį tars visa Taryba.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Neapolyję tęsiasi neramumai dėl vadinamosios „šiukšlių“ krizės, miesto gatvėse susikaupus 2200 tonų atliekų, rašo „travel.ru“. Įniršę neapoliečiai gatvėse rengia protestus, mat pirmadienį suėjo terminas, iki kurio gatvės turėjo būti išvalytos. Dar spalio 22-ąją premjeras Silvio Berlusconis pažadėjo, jog tas bus padaryta per 10 dienų. Vien praėjusią naktį gaisrininkai užgesino 40 gaisrų, kilusių padegus gatvėse susikaupusias šiukšlių krūvas.

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Neapolio priemiestyje naujo sąvartyno įrengimo priešininkai per susirėmimą su policija sužeidė penkis pareigūnus, informuoja naujienų agentūra AFP. Incidentas įvyko nedideliame Tercinjė miestelyje. Protesto akcijos prieš naujo sąvartyno įrengimą dalyviai policijos pareigūnus apmėtė akmenimis ir fejerverkais. Penki policijos pareigūnai patyrė lengvų traumų. Po incidento pareigūnai įniršusią minią išvaikė ašarinėmis dujomis.

„Pagal vieno iš konkurso dalyvių pareiškimą teismas pritaikė laikinosios apsaugos priemones“, – „Respubliką“ informavo Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos centro atstovas spaudai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad „kita“ konkurso dalyvė, UAB „Fortum Klaipėda“, jau šiemet Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradės statyti šiluminę jėgainę, kuri degins miesto ir rajono buitines atliekas.

Vilniaus ir Kauno bendruomenės atstovai ketvirtadienį piketavo prie prezidentūros, reikalaudami šalies vadovės neleisti sostinėje statyti didžiulio pajėgumo atliekų deginimo gamyklos ir dar kartą paaiškinti Seimui ir Vyriausybei, jog Europos Sąjungos lėšos turėtų būti panaudotos ne atliekų deginimui, o jų perdirbimui.

Karas dėl atliekų persikėlė į teismus ir gyventojų kiemus. Bandoma nusikratyti bendrovės „Specializuotas transportas“ paslaugų ir vienas po kito traukiami koziriai. Šiaulių priemiesčiuose ir visame rajone jau žadama atpiginti atliekų vežimą ir atliekų vežėjams metami nauji įtarimai.

Karas dėl atliekų persikėlė į teismus ir gyventojų kiemus. Bandoma nusikratyti bendrovės „Specializuotas transportas“ paslaugų ir vienas po kito traukiami koziriai. Šiaulių priemiesčiuose ir visame rajone jau žadama atpiginti atliekų vežimą ir atliekų vežėjams metami nauji įtarimai.

Penktadienio vakarą Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) žiūrovai dalyvavo eksperimente, kurį įkvėpė vienas daugiausiai palankių atsiliepimų sulaukusių festivalio filmų – „Sąvartynas“ („Waste land“). Jis pasakoja apie originaliais sumanymais išgarsėjusį šiuolaikinį brazilų menininką Vik Muniz, kuris „Gramašu sodais“ vadinamame didžiausiame pasaulio sąvartyne fotografuoja dirbančius atliekų surinkėjus, vėliau leidžia jiems patiems iš šiukšlių sukurti savo fotografinius atvaizdus.

STT užčiuptas galimo sukčiavimo atliekomis siūlas – tik žiedeliai prieš tai, kas vyko pastaruosius dvejus metus Šiauliuose. Šiauliečiai nė nežino, kad už atliekų vežimą yra skolingi bemaž du milijonus litų ir yra tik dvi išeitys: pinigus sumokėti iš kiauro miesto biudžeto arba didinti atliekų surinkimo kainą. Tokia kaina prieš porą metų pradėto žaidimo, nuo kurio padvelkė ir politinis tvaikas.

Iš pradžių tik valdininkų kabinetuose dėl galimybės kontroliuoti šiukšlių lėšas vykusi kova neseniai persikėlė į Šiaulių rajono gyventojų kiemus. Privačiose valdose pradėta stumdyti šiukšlių konteinerius. Šiaulių rajono savivaldybė nusprendė iš rinkos pašalinti šiauliškę „Specializuoto transporto“ įmonę, o atliekas vežti be konkurso patikėjo Savivaldybės įmonei Kuršėnų komunaliniam ūkiui.

Šiau­lių re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne Aukštrakiuose pa­sta­čius me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio at­lie­kų ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nį, at­lie­kų iš­ve­ži­mo kai­na žmo­gui per me­tus gali šok­telti nuo da­bar mo­ka­mų 56 li­tų mies­te ar 60 li­tų ap­skri­ties ra­jo­nuo­se iki 83 li­tų. Tai numato Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos už dalininkų nugaros priimtas sprendimas.

Už ES paramą pastatytą  atliekų perdirbimo gamyklą ketinama perduoti į privačias rankas. Nors Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos galimybių studija dar tik rengiama, prasideda varžytinės, kas valdys perspektyvią rinką. Statys perdirbimo gamyklą Galimybių studijoje, kurią svarsto Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro valdyba, numatoma galimybė prie Aukštrakių sąvartyno statyti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklą.

Šią vasarą Palangą pamėgę koncertų ir kitokių renginių organizatoriai papildė savivaldybės kišenę. Po renginių kurorte likdavo kalnai šiukšlių, už kurių išvežimą į sąvartyną miestas moka iš biudžeto lėšų, rašo "Lietuvos rytas". Taip yra dėl to, kad Palangos savivaldybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos, kuri atliekų surinkimo rinkliavą leistų taikyti ir masiniams renginiams.

Nepakęsdami sklindančios smarvės, kaimyninių Vilniaus rajonų, kurių pašonėje įkurtas aplinką teršiantis Kazokiškių sąvartynas, ragina aukščiausias šalies institucijas pradėti spręsti sostinės komunalinių atliekų utilizavimo klausimą ir mažinti taršą Lietuvos sąvartynuose.

Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia šalių, kurios sutinka priimti kitur nepageidaujamų produktų/atliekų/asmenų, sąrašą. Rusija Rusijos ministras pirmininkas turi ambicingų planų Rusijos branduolinės energetikos sektoriui ir jie apima daug daugiau sričių nei tik jo siekis tapti pasauliniu tiekėju šalims, kurios negali pačios sodrinti urano. 2001 m. tuometinis prezidentas V. Putinas pasirašė įstatymų paketą, kuris atvėrė duris radioaktyvių atliekų perdirbimui ir saugojimui.

Pinigai, surenkami kaip mokestis už šiukšlių išpylimą sąvartynuose, turėtų padėti žmonėms įkurti savo daržus, teigia Vietos savivaldos asociacija. Jos atstovai pageidauja, kad dalis šio mokesčio lėšų atitektų Anglijos ir Velso savivaldybėms, kurios savo ruožtu kurtų daržus nenaudojamos žemės plotuose. BBC teigimu, pastaraisiais metais buvo jaučiamas augantis daržų poreikis. Vietos savivaldos asociacijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų išnyko apie 200 tūkstančių privačių daržų.

Didžiausios pasaulio užtvankos tikslas – tiekti ekologišką energiją milijonams žmonių. Bet Kinijos Trijų tarpeklių užtvankai kelia pavojų didelės plaukiojančios šiukšlių salos, kurias po smarkaus lietaus ir potvynio atplukdė Jangdzės upė, praneša mailonline.co.uk. Atliekos ir nuolaužos užkimšo upę ir blokuoja hidroelektrinės užtvanką, kurią pastatyti kainavo 25 mlrd. USD ir daugiau kaip 100 gyvybių. Vietomis šiukšlės susigrūdusios taip tankiai , kad žmogus gali ant jų stovėti.

„Kare kaip kare, o Biržuose kaip Biržuose", - sako kraštietis, žydinčiose priemiesčio pievose, aeroklubo teritorijoje ir šalia jos išvydęs statybinių atliekų kalnus. Iš čia pat esančio aerodromo pakilęs galėtum gėrėtis cementinių blokų, asfalto nuolaužų viršukalnėmis, apdengtomis grunto ir dulkių mišiniu.

Pagal tai, kiek senų daiktų ir atliekų išmeta miestiečiai, galima spręsti apie jų gyvenimo kokybę ir buities pokyčius. Šiemet ir praėjusiais metais panevėžiečiai buvo kur kas taupesni – mažiau išmetė buitinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros, senų baldų ir apskritai buitinių šiukšlių. Pagal pateiktus miesto švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenis, prie gyvenamųjų namų šiemet surinkta 7,57 tonos didžiųjų atliekų, dažniausiai buitinės technikos, baldų.

Lenkijos Centrinė kalėjimų tarnybos vadovybė ir Valstybinės miškininkystės ūkis pasirašė susitarimą, pagal kurį numatoma, kad galiniai valys prišiukšlintus miškus. „Be to, kad valys miškus, kaliniai sieks užkirsti kelią miškų gaisrams“ - teigia valstybinio miškų ūkio direktorius Marianas Piganas. Kasmet Lenkijos miškų valymui iš valstybės biudžeto būdavo išleidžiama apie 20 mln. zlotų (beveik 5 mln.

Italijos sostinėje Romoje aktyvistai pastatė laikiną viešbutį. Pagrindine statybos medžiaga tapo šiukšlės. Taip aktyvistai teigia siekiantys atkreipti dėmesį į paplūdimių užterštumą. Viešbutis „Save the Beach Hotel („Išgelbėkite paplūdimį“), yra papuoštas iš viso pasaulio paplūdimių atvežtomis šiukšlėmis. Viešbutyje yra 5 kambariai ir priimamasi. Statyboms buvo panaudota 12 tonų šiukšlių: žaislų, skardinių, automobilių išmetamųjų vamzdžių ir pan.

Vakar uostamiesčio Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija "ant kilimėlio" iškvietė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovus, kurie informavo apie bendrovės planus bei finansinę situaciją. Paaiškėjo, kad 2008 m. iš gyventojų už atliekų išvežimą ir tvarkymą buvo surinkta 7,65 mln. litų, o pernai - 17,6 mln. litų. 2009-aisiais įmonės pelnas siekė 168 tūkst.litų KRATC atstovų teigimu, šiuo metu rinkliavą moka 87 proc. klaipėdiečių. Pernai dėl nemokių vartotojų nesurinkta 2,4 mln.

Vilniuje vyksta stebuklai. Miesto valdžia rado atliekamų pinigų. Jie bus atiduoti "Fluxus" kolekcijos pardavėjams. Tiesa, atlyginimų už žiemą negavę kiemsargiai ir toliau kremta sužiedėjusią duoną. Mat jiems nesumokėtus atlyginimus už atliktą darbą žadama grąžinti kada nors. Šelps tik milijonierius Vilniaus valdžia džiaugiasi - susitarta dėl skolos mokėjimo Majos Stendal galerijai, kuriai atstovauja Lietuvos išeivis Jonas Mekas. Už "Fluxus" kolekciją, kuri buvo pirkta už 13 mln.

Startrash.lt pasiekė ypatingai skandalingąs gandas, kad "kelių ereliu" tituliojamas blondinės Ingos Paksaitės vyrelis Aivaras Stumbras neva vėl sėdo už automobilio vairo! Kaip žinia, teismas už daugybinius kelių eismo taisyklių pažeidimus net trims mėnesiams iš bernužėlio atėmė vairuotojo pažymėjimą. Tačiau šįkart svarbiausia ne “kelių erelio" vairavimai, o... Šiukšlės! “Turiu Jums gandą-faktą, kurį mačiau savo akimis.

Pasak patarlės, kiekviename kaime – savas kvailys. Galima sakyti, kad kiekviename mieste – savas šiukšlių kaupimo maniakas. Kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms taip pasimaišo galvoje, jog jie ima į namus maniakiškai tempti visas kelyje pasipainiojusias šiukšles. Vienas toks Radviliškio atmatų konteinerių maniakas sukėlė gaisrą, supleškino namus. Smarve ir žiurkėmis besiskundžiantys kaimynai sužinojo, kad įstatymų leidėjai pasirūpinę kankinamais šunimis, bet ne žmonėmis.

Planuodami keliones, galvojate apie malonius kelionių įspūdžius, kurie pasiliks po atostogų. Tačiau pasaulyje yra tokių vietų, kurių nenorėtumėte aplankyti ne tik dėl nemalonaus kraštovaizdžio, bet ir dėl to, kad jos yra velniškai kenksmingos sveikatai. 5. Asbesto kasykla Asbestas yra vertinamas dėl jo atsparumo ugniai ir garso absorbavimo ypatybių. Deja jis turi ir neigiamų savybių – tokių, kaip vėžio sukėlimas ir kitos kenkėjiškos ligos.

Po praėjusią savaitę kilusio ginčo, ar gyventojams dabar reikia mokėti rinkliavą už atliekas, Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) atstovai "Vakarų ekspreso" prašymu padėjo tašką šioje istorijoje. Žinia, teismas konstatavo, kad dalis rinkliavos nuostatų prieštarauja įstatymui.

Atrodė, kad po Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) sprendimo dėl vietinės rinkliavos už atliekų išvežimą debatai bus baigti, tačiau kai kurie politikai ir valdininkai toliau bando interpretuoti situaciją - esą gyventojams mokėti nereikia. Prieš VAT sprendimą nemokėti pinigų, bet juos dėti į stalčių, viešai ragino ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Ją už tai žodžiu įspėjo premjeras.

Mama man dar vaikystėje sakydavo: „Kultūringas žmogus yra tas, kuris nemeta šiukšlės ant žemės ne tik tada, kai visi mato, bet ir tada, kai niekas nemato.“ Prisimenu laikus, kai savaitgaliais važiuodavome į Sovetską bandelių ir net žadą atimdavo pamačius pakeles iš karto pervažiavus per tiltą į Rusijos teritoriją, o grįžus į Lietuvą apimdavo saldaus pasididžiavimo jausmas – pakelės nušienautos, švaru.

Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) gali tekti dar kartą narplioti klausimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. "Vakarų ekspresui" Seimo narė Irena Šiaulienė teigė, jog mūsų miesto Tarybai nesiėmus atitinkamų veiksmų bus prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus daugelio labai lauktą sprendimą dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą principų teisėtumo, viešojoje erdvėje pasirodė daug interpretacijų. Teisininkai bei atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai tvirtina, kad dažnai interpretuotojai sąmoningai akcentus dėlioja ne ten, kur iš tikrųjų reikėtų tai daryti.

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, jog klaipėdiečiams turi būti sudaryta galimybė mokėti už realiai sukauptą atliekų kiekį, ne tik priklausomai nuo to, kokio dydžio bute jie gyvena, keli miestiečiai kreipėsi į uostamiesčio valdžią prašydami grąžinti už atliekų tvarkymą nuo praėjusių metų pradžios sumokėtus pinigus, rašo "Respublika". Tačiau uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriumi Šarūnu Reikalu viešai pareiškė, ...