šildymas

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 111, susilaikė devyni parlamentarai. Kai kuriems Seimo nariams nuogąstaujant, jog lengvata numatyta tik centralizuotam šildymui, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog valstybės kompensacija už elektrą ir dujas šiemet yra didesnė už PVM.

Augant energijos kainoms, gyventojai jau nerimauja dėl artėjančio šildymo sezono. Būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų į savivaldybę besikreipiančių jau nusidriekė eilės. Panevėžiečiai būriuojasi Miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus koridoriuje ir laukia galimybės pateikti prašymus šildymo kompensacijai gauti. Kompensacijos prašytojų eilių nėra Panevėžio rajono savivaldybėje – prašymai teikiami rajono seniūnijų socialiniams darbuotojams.

Nu rugsėjo vidurio neveikianti ir lapkritį veiklą atnaujinti planuojanti atnaujinti Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ nebetieks pigesnės šilumos energijos miestui, todėl bendrovė „Panevėžio energija“ užkurs jos katilinę Kėdainiuose. Dėl to regiono gyventojams šildymas brangs iki 16 procentų. „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė sako, kad įmonės katilinėje Kėdainiuose šiluma bus gaminama iš dyzelinio kuro, kuris yra dukart pigesnis nei gamtinės dujos.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Savivaldybės sako, kad didžioji dalis gyventojų prašymus pateikti atvyksta į savivaldybes, todėl ir formuojasi eilės. Gyventojai taip pat raginami Skaičiuojama, kad susidomėjimas kompensacijomis už šildymą šiuo metu yra tris kartus didesnis nei ankstesniais metais. Dėl susidariusių spūsčių kai kuriose savivaldybėse vizitui registruojama tik gruodžio viduriui.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

Keletas paprastų katilo nustatymų pakeitimų padėjo Timui Džounsui sutaupyti 100 svarų sterlingų – ir tai užtruko vos kelias minutes. Išjungus katilo išankstinio šildymo nustatymą ir pažeminus temperatūrą, jis sumažino energijos sąnaudas. Timo metinė dujų sąskaita nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. siekė 380 svarų. Jo sąskaita už dujas po to, kai jis atliko energijos taupymo pakeitimus – nuo ​​2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.

Artėjanti žiema kelia nerimą ne tik dėl staiga išaugusių  elektros, bet ir kasmet augančių šildymo kainų. Gyventojai baiminamasi, kad pinigų pragyvenimui nebeužteks – didžiąją dalį pajamų reikės atiduoti mokesčiams. Tam, kad šis laikotarpis žmonėms būtų lengvesnis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad besikreipiantys dėl kompensacijų jas galės gauti visą šildymo sezoną.

Artėjant rekordiškai brangiam šildymo sezonui gyventojai jau šturmuoja savivaldybių socialinės paramos skyrius. Infliacijos išvarginti žmonės viliasi sulaukti kompensacijų ir bent kiek susimažinti finansinę naštą. Tiesa, šilumininkai teigia, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis už praėjusį, kainas šiek tiek sumažins tik valdančiųjų pažadas jau nuo kito mėnesio centralizuotai šilumai panaikinti pridėtinės vertės mokestį.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi Vyriausybės teikiamo projekto dėl naujos kompensacijų už šildymą tvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos numato, kad šildymo kompensacijos būtų taikomis iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Už projektą po pateikimo vienbalsiai balsavo 117 Seimo narių, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.  Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas įstatymo pakeitimas, numatantis kiek kitokią šildymo kompensacijų tvarką – jos bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seimui teiks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti kompensacijas už būsto šildymą ne 3 mėnesius, kaip yra dabar, o visą šildymo sezoną. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir artimiausiu metu jis bus svarstomas Seime. Siūloma, kad tokia kompensacijų tvarka galiotų šį ir kitų metų šildymo sezoną. Naujienų portalas tv3.lt vakar skaitytojams priminė, kokia tvarka šiuo metu yra skiriamos kompensacijos būsto šildymui.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Artėjant šildymo sezonui žmonės traukia į kietojo kuro aikšteles pildyti kuro atsargų. Ir ten patiria šoką – anglių, briketų kainos kyla nebe savaitėmis, o dienomis. Pardavėjai ragina nebelaukti, nes prieš pat šildymo sezoną kainos dar turėtų išaugti. Pavasarį anglių tona kainavo apie 300, rudenį tona gali atsieiti ir pusę tūkstančio eurų. Nuo pavasario anglys jau yra išbrangusios daugiau nei trečdaliu ir kaina dar kils, medžio briketai per kelis mėnesiu brango dvigubai.

Centralizuotos šilumos gamybai ketinant deginti mazutą Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kurui sutaupys beveik 100 mln. eurų, tačiau brangiau teks mokėti už taršą, todėl sąskaitos Vilniaus  gyventojams bus panašios, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, sako įmonės vadovas. Pasak Gerimanto Bakano, mazutas sostinei preliminariai galėtų kainuoti 90–100 mln. eurų, tuo metu dujos būtų kainavusios apie 200 mln. eurų.  „Nesinori spėlioti, nes tos kainos labai varijuoja.

Artėjantį žiemos sezoną centralizuotos šilumos gamyboje deginant mazutą, Vilniaus gyventojai už šildymą mokės tiek pat arba mažiau nei pernai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Mes puikiai matome, kad visi energetikos ištekliai yra nesąmoningai aukštose kainose. Vilniuje, aišku, mums tai atsiliepia lygiai taip pat, kaip ir kitur.

Rusijai sukinėjant dujų kranelį, kaip užsigeidžia, kai kurie Vokietijos miesteliai ir kaimai suskubo ruoštis šaltai žiemai. Vienas miško savininkas Šiaurės Rytų Vokietijoje pasiūlė kaimo gyventojams kūrenti jo medienos atliekas. O miestelis Vokietijos pietuose nusprendė pažaboti geoterminę energiją. Heineris Von Der Osten-Sacke turi 150 hektarų miško prie Knorrendorfo kaimo Šiaurės Rytų Vokietijos Meklenburgo–Pomeranijos žemėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Artėjantį šildymo sezoną kompensacijų už šilumos energiją gavėjų skaičius augs apie 21 proc., prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak ministerijos atstovės, tam didžiausios įtakos turės nuo birželio padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) koeficientas, turintis įtakos vertinant išlaidų ir pajamų santykį kompensuojant būsto šildymo išlaidų dalį. „Nuo birželio Vyriausybė reikšmingai padidino socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius, įskaitant ir VRP.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė aplaidžiai stebi susiklosčiusią situaciją dėl energijos išteklių brangimo ir ragina parengti krizės įveikimo planą žiemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak V. Blinkevičiūtės, rekordines aukštumas siekia jau ne vien dujų ir elektros kainos, bet ir biokuro, kuris daugelyje savivaldybių naudojamas šilumos gamybai.

Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Medvedevas išliejo įsiūtį ant Europos dėl Rusiją varžančių sankcijų. Jis kvietė europiečius „netylėti“ ir sukilti prieš valdžią, kad esą nereikėtų sulaukti šaltos žiemos „su išjungta dujine virykle ir šaltu radiatoriumi“. Jis įsitikinęs, kad europiečiai patys sau kenkia, griežtindami sankcijas Rusijai ir dėl to neva priversti „skalbti tualetinį popierių“. Kremliaus pakalikas D. Medvedevas mano, kad Europos gyventojai dėl sankcijų priversti „skalbti“ t...

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugpjūtį siekia 8,25 centro (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,1 proc. daugiau nei liepą ir 1,9 karto daugiau nei pernai rugpjūtį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, antradienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūtį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Vokietija žiemą sumažins viešųjų pastatų šildymą, kad sumažintų dujų poreikį, Rusijai sumažinus šių energijos išteklių tiekimą Europai, penktadienį pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Viešieji pastatai – žinoma, išskyrus ligonines ir kitas socialinės sistemos dalis – bus šildomos tik iki 19 Celsijaus laipsnių“, – interviu dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė R. Habeckas. Viešieji pastatai ir paminklai naktimis taip pat nebebus apšviečiami.

Augant dujų ir elektros kainoms, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui turėtų būti vienas pirmųjų rudenį spręstinų klausimų, sako prezidento patarėjas.  „Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą.

Artėjant rudeniui didelių sąskaitų už šildymą bijoti turėtų ne tik nuo dujų kainų priklausomas Vilnius. Jau kyla ir biokuro kainos, dėl to už šildymą daugiau gali sumokėti ir kiti šalies miestai, kurie kūrenasi biokuru. Seimo socialdemokratai ir verslininkai kaltina Vyriausybę neūkiškumu. Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis.

Aplinkosaugos ekspertai ir dalis politikų kritikuoja miesto savivaldybės planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas pakeisti taršesniu mazutu – ši kuro rūšis kritikuojama dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Tuo metu Vilniaus valdžia teigia, kad tai būtų laikinas sprendimas, taikomas tik vieną šildymo sezoną.

Šiuo metu daugelis žmonių gyvena atostogų nuotaikomis. Tačiau specialistai ragina jau dabar ruoštis šildymo sezonui. Anot jų, būtina sandarinti langus, duris ir balkonus. Taip pavyks sutaupyti ir šilumos, ir pinigų. Tačiau remonto darbus atliekantys meistrai pastebi, kad žmonės laukia paskutinės minutės, langus taiso, kai šie sulūžta. Tad už vieno lango sureguliavimą tenka mokėti nebe 7 eurus, o 70 eurų už jo remontą.

Jau dabar aišku, kad artėjantis šildymo sezonas kišenes tuštins dar labiau nei praėjęs – į rekordines aukštumas toliau šoka ir malkų kaina. Malkų pardavėjai skaičiuoja, kad jau dabar malkinė mediena pabrango kone dvigubai, mat malkas šluoja ir kainą kelia be rusiškų dujų žiemą liksiantys europiečiai. Neatmetama, kad artėjant šildymo sezonui malkos gali dar brangti. Valentinas iš Panevėžio rajono krauna jau pradžiuvusias malkas. Jos pirktos dar pernai.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau skaudu ir sunku bus visiems, teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas aiškino, kad šitas laikotarpis bus pereinamasis visai Europai.

Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“. Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Artėjančią žiemą Vilniuje ketinant deginti mazutą dėl didesnių taršos mokesčių centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti gerokai brangiau, sako aplinkos ministras. Anot Simono Gentvilo, ją pabrangintų maždaug 40 proc. didesnės išlaidos taršos leidimams.

Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms leista neskelbiamų derybų pirkti skystąjį kurą, kad naujo šildymo sezono metu vartotojams šiluma kainuotų pigiau. Energetikos ministerijos pateiktam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.  „Nutarimo tikslas yra šilumos tiekėjams sudaryti lankstesnes sąlygas 2022-2023 metų šildymo sezone organizuoti skysto kuro – mazuto ar dyzelino – pirkimus neskelbiamų derybų būdu su sąlyga, kad toks pirkimo būdas yra ekonomiškai naudingas.

Energetikos ministerija siūlo Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms  pasirinkti kuo pigesnes kuro rūšis bei žiemą vartotojams tiekti šilumos energiją kuo mažesne kaina. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  „Būtina užtikrinti, kad būtų galima saugiai, stabiliai ir operatyviai apsirūpinti energijos ištekliais, užsitikrinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis“, – nurodo ministerija.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Būsimas šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji tikisi, jog kai kuriuos sprendimus, kaip žmonėms lengviau išgyventi žiemą, pasiūlys ir Europos Komisija (EK).  „Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam ir manau, kad Europos Sąjunga taip pat pasiūlys žingsnius, kaip sąjunga, kaip geriau paruošti žiemai, todėl kad Europos Komisija turėtų komunikatą išleisti artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė I. Šimonytė.