šildymas

Vyriausybei trečiadienį nepavyko galutinai apsispręsti, kaip išjudinti būstų renovaciją, tačiau svarstoma galimybė valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį didinti iki 50 proc. Tiesa, šia subsidija bus galima pasinaudoti tik keletą metų – 2011–2013–aisiais. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, matant galimus šilumos, dujų kainų didėjimus šilumos vartotojams ir iki šiol vangiai vykusį renovacijos procesą, tam tikrą laikotarpį jį reikės itin skatinti.

Vilniaus miesto savivaldybė su naujuoju meru Artūru Zuoku Vyriausybei ir Energetikos ministerijai įteikė siūlymą iš monopolistinių tiekėjų kurą pirkti bei derėtis dėl mažesnių kainų centralizuotai, o ne kiekvienai savivaldybei atskirai. Anot jo tai, kiek sumažėtų kuro kaina, priklausytų nuo Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vykdomų derybų ir viešųjų pirkimų. „Lietuvoje šilumai gaminti sunaudojama kuro rūšių beveik už milijardą litų.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo pirmadienio, balandžio 18 dienos, mieste baigiamas šildymo sezonas. Šildymas nuo penktadienio jau išjungtas bendrojo lavinimo mokyklose, pirmadienį išjungiamas administraciniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose, o nuo ketvirtadienio bus išjungtas ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) nurodė areštuoti Ukmergės šilumos ūkio nuomininko, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“, turtą. Teismas tokiu būdu patenkino UAB „Ukmergės šiluma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip praneša Ukmergės rajono savivaldybės administracija, savivaldybės kontroliuojama įmonė „Ukmergės šiluma“ į teismą kreipėsi dėl 1,6 mln. litų UAB „Miesto energija“ skolos priteisimo, kuri susidarė dėl privatininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Sinoptikams vos prakalbus apie šiltėjančius orus, kai kurie gyventojai suskubo galvoti apie šildymo sezono pabaigą. Tokių namų jau yra, tačiau specialistai abejoja, ar protinga taip skubėti. Oficialiai šildymo sezoną nusprendžiama baigti tuomet, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne mažesnė kaip dešimt laipsnių šilumos. Tačiau pastarosiomis dienomis tokia šiluma panevėžiečiai tikrai neturėjo galimybės pasidžiaugti.

Savivaldybės administracijos vadovė Edita Gudišauskienė nesiryžo konkrečiu sprendimu pritarti Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko pasiūlymui paskutiniąją kovo dieną oficialiai užbaigti mieste šildymo sezoną. Centralizuotai tiekiama šiluma kauniečių būstus pasieks ir pirmosiomis balandžio dienomis. Tačiau pirmadienį Kauno miesto savivaldybės kolegija svarstys A. Kupčinsko siūlymą anksčiau baigti šildymo sezoną daugiabučiuose namuose.

Vilniaus miesto savivaldybė kitą savaitę jau planuoja išjungti šildymą. Teigiama, kad jau pakankamai šilta, jog būtų galima išjungti šildymą, rašo „Vilniaus diena“. Žvelgiant į sinoptikų prognozes, atrodo, kad šildymo sezono pabaigos ilgai laukti nebereikės. „Trečiadienio diena ir naktis į ketvirtadienį dar buvo tokios nelabai malonios, naktimis temperatūra vis dar laikėsi žemiau nulio.

Užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje siekiama Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui pateiktomis Šilumos ūkio, Konkurencijos įstatymų, Civilinio bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisomis. „Prezidentės manymu, būtina kovoti su daugelį metų toleruota šilumos ūkio monopolininkų ir namų administratorių savivale.

Vilniuje nuo balandžio vidutiniškai 7 proc. brangs šiluma ir 3-4 proc. - karštas vanduo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vienašališku sprendimu bendrovei „Vilniaus energija“ nustatyta 1,61 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepadengtų kuro sąnaudų kompensacija. Ji bus mokama metus. Nepadengtos kuro sąnaudos sudaro 41,419 mln. litų. Šiuo metu nepriklausomai nuo punkto visiems vartotojams šiluma kainuoja 23 centus už kilovatvalandę.

Vilniaus gyventojų bendrijos, suskubusios pasinaudoti patarimu perimti šilumos ūkio valdymą, nusvilo: beveik 40 tokių bendrijų už sausį sunaudotą šilumą moka brangiau negu vidutiniškai mieste. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, sausį sostinėje apšildyti kvadratinį metrą būsto kainavo vidutiniškai 4,03 lito, o, pavyzdžiui, apšildyti gyventojų bendrijai priklausantį namą Traidenio gatvėje kainavo 8,54 lito (su PVM). Taigi statistiškai vidutinio 50 kv.

Kauno savivaldybė jau metus miestiečius ragina renovuoti ne atskirus namus, o imtis tvarkyti visą kvartalą ir žada pagalbą. Kol kas norinčiųjų neatsiranda, tačiau projekto iniciatoriai viliasi, kad po rekordinių sąskaitų žiemos renovacija pajudės, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Kaune daugiabučių – 5 tūkst., o renovuotų – vos kiek daugiau nei trys dešimtys.

Po šalčių šoktelėjusios sąskaitos už šildymą didina Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų skolas už šilumą. Kai kuriuose šalies miestuose įsiskolinimai, palyginti su pernykščiais, pašoko nuo 10 proc. iki ketvirtadalio. Dalis skolų tempiasi dar nuo praėjusio šildymo sezono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pasak sostinei šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“, šiemet nuo šildymo sezono praždios iki dabar susikaupusios skolos ūgtelėjo maždaug 10 procentų.

Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ šiandien kreipėsi į Metrologijos tarnybą su užpildyta paraiška dėl duomenų, perduodamų iš Vilniaus šilumos punktų, proceso patikros. „Siekdami išsklaidyti dviprasmiškus vertinimus ir nepagrįstus įtarimus dėl šilumos punktų duomenų perdavimo, kreipėmės į Metrologijos tarnybą“, – sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. Jo teigimu, visi sostinės įvadiniai šilumos skaitikliai yra patikrinti metrologiškai.

Už valdžios skolas šilumos tiekėjams moka visas miestas? Tokia išvada peršasi paaiškėjus, kad miesto valdžia šildė tuščius pastatus ir beveik nemokėjo bendrovei „Šiaulių energija“. Šiuos metus Savivaldybė pradėjo šilumos tiekėjams įšaldžiusi net 14 milijonų litų skolą. Daugybė tuščių pastatų ir patalpų Šiaulių miesto savivaldybė turi mažiausiai keturias gyvenamąsias patalpas, kurios tuščios. Sąskaitos už šildymą, elektrą ir administravimo paslaugas apmokamos iš miesto biudžeto.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose, rašo „Lietuvos rytas“. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga. Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Šalta žiema sparčiai tuština ne tik gyventojų, bet ir Savivaldybės kišenę. Sausio mėnesį smarkiai šoktelėję mokesčiai už šilumą dar daugiau gyventojų paskatino ieškoti būsto šildymo kompensacijų. Jų skaičius žymiai padidėjo, jei lygintume ne tik šią ir praeitą žiemą, bet ir du paskutinius mėnesius. Mokesčiai suvalgo algą Kupiškėnės Ritos keturių asmenų šeima už 64 kvadratinių metrų buto šildymą gruodžio mėnesį gavo 432, o sausį - 322 litų sąskaitas.

Tuo metu, kai Biržų meras šiltuose kraštuose su turkais dalinosi gerąja veiklos patirtimi, rajono savivaldybę pasiekė jam adresuotas neįgalius vaikus auginančių ar globojančių tėvų raštas. Jie prašo pagalbos jau antrą žiemą ugdymo įstaigoje šąlantiems neįgaliems vaikams. Šildo vieni kitus beglausdami „Vaikučiai dažnai serga, nes būdami mokyklėlėje peršąla. Kaip beaprengtum, vaikai dejuoja, nes patalpos nepakenčiamai vėsios net suaugusiam žmogui.

Sausį žiemai tapus ne tokiai žvarbiai, panevėžiečiai už šildymą gavo maždaug 20 procentų mažesnes sąskaitas. Tačiau ne visi miesto gyventojai pasirūpino, kad jos būtų dar mažesnės. „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Arvydas Kriaučiūnas primena, kad mokesčio už šilumą dydis susideda iš dviejų pagrindinių dalykų – šilumos suvartojimo, padauginto iš kainos.

Vieno Anglijos miestelio valdžia leido plaukimo baseinui naudoti energiją, kurią pagamina šalia esantis krematoriumas, vandeniui pašildyti.Šis planas – pirmas tokio tipo Britanijoje.

Vieno Anglijos miestelio valdžia leido plaukimo baseinui naudoti energiją, kurią pagamina šalia esantis krematoriumas, vandeniui pašildyti.Šis planas – pirmas tokio tipo Britanijoje.

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.

Už dviejų kambarių keturiasdešimties kvadratinių metrų buto šildymą tytuvėniškių pensininkų šeima moka 172 litus. Mat dalį sąnaudų kompensuoja Savivaldybė. Jei nekompensuotų, jų sąskaitą būtų 562 litai. O temperatūra kambaryje — tik 8— 12 laipsnių. Gelbsti krosnelė ir antklodės Į redakciją nežinodamas, kur dar daugiau besikreipti, paskambino tytuvėniškis Algirdas Giedraitis. 73 metų žmogus pasakojo, jog centralizuotai šildomame jo dviejų kambarių bute neįmanoma apsikęsti šalčio.

Vilniaus Pašilaičių mikrorajono Medeinos gatvės dešimties daugiabučių gyventojai – nežinioje. Pažadais sulaukti pigesnių komunalinių paslaugų suvilioti žmonės netikėtai sužinojo, kad jų turtą ruošiamasi perduoti bendrovei, kuri siejama su nekilnojamojo turto oligarchais. “Respublikos" tyrimas rodo, kad nuolaidos tikrai žadamos – tačiau nebūtinai ilgam. Prisidengė pažadais Sumaišties Medeinos gatvėje organizatorius – vieno iš vietos daugiabučių gyventojas Romas Pavolas.

Valdžios susirūpinimas vilniečių piniginėmis dėl šilumos vyksta pagal tą patį scenarijų kaip ir vajus dėl išaugusių maisto produktų kainų: triukšmo buvo daug, rezultatų – jokių. Vakar į pasitarimą dėl sąskaitų už šildymą sukviesti atsakingų valstybės institucijų atstovai vardijo priekaištus šilumos tiekėjams, teisės aktų trūkumus, bet išsiskirstė nieko nenusprendę.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio dydžio būste gyvena. Tai priklauso nuo gyvenamosios vietovės – pavyzdžiui, tauragiškiams šiluma kainuoja beveik du kartus brangiau negu prieniškiams, o klaipėdiečiai už tokią pat šilumą moka penktadaliu mažiau nei kauniečiai. Tačiau net ir tame pačiame mieste vienodo ploto būstuose gyvenančios šeimos už šilumą sumoka nevienodai.

Pareiškęs susirūpinimą „Vilniaus energijos“ taikomų šilumos kainų vilniečiams pagrįstumu, premjeras Andrius Kubilius sušaukė žinybų pasitarimą, į kurį šilumininkų atstovų nepakvietė. Pasitarime dalyvavo Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Prezidentūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijų atstovai.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ragina Vyriausybę kuo skubiau imtis reikiamų priemonių, kad šildymo kaina Lietuvos žmonėms sumažėtų. Tačiau per tą laiką, jo nuomone, negalima sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kol skolos peržengs sveiko proto ribas. A. Butkevičius ragina įmones, aprūpinančias gyventojus šiluma, leisti mokesčius už šildymą sumokėti juos išdėstant dalimis per visus metus.

Kosminės sąskaitos baigia galutinai pasmaugti ir taip vos kėpuojančius Lietuvos žmones. Šildymo moksečiai už praėjusį mėnesį sumušė kone visus rekordus: aštuoni, devyni šimtai ir net tūkstantis litų. Pats premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę viešai paskelbė, kad mokesčiai už komunalines paslaugas neturi viršyti 20 procentų gyventojų pajamų. Vadinasi, jeigu žmonės komunalinių mokesčių sumoka apie 1000 litų, jų pajamos turėtų būti apie 5 tūkstančius litų.

Premjeras Andrius Kubilius, kuris dar vakar sakė, kad didelės šilumos kainos tik padės apsispręsti renovuoti būstą, jau šaukia pasitarimą dėl baisių sąskaitų. A. Kubilius išreiškė susirūpinimą dėl didelių šilumos sąskaitų, kurias gauna Vilniaus gyventojai, ir jas lydinčio neetiško „Vilniaus energijos“ politikavimo. „Vilniečiai gauna ne tik didžiules šildymo sąskaitas, kurių apskaičiavimo konkrečiam butui pagrįstumo niekas nesiteikia paaiškinti žmonėms.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymai apie šilumos kainas ir būsto renovaciją tik dar kartą papiktins žmones, – teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius. Portalui „Balsas.lt“ A. Butkevičius sakė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus pareiškimas, esą didelės sąskaitos už šilumą paskatins žmones būsto renovavimui, yra šoko būsenos ištikto žmogaus kalbos.

Dauguma astronomines sąskaitas už šildymą šį sausį gavusių panevėžiečių paburba ir jas sumoka. Tačiau atsiranda ir bandančiųjų susimažinti išlaidas – tiesa, kitais būdais, nei taupant. Augant šilumos kainai jos tiekėjams ir prižiūrintiesiems namų šilumos punktus pirmą kartą teko susidurti su didesniais nusikaltimais šilumos punktuose.

41,4 mln. litų skola, susidariusi dėl nepadengtų sąnaudų didėjant faktinei kuro kainai, guls ant sostinės šilumos vartotojų pečių. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos kontrolės sprendimu už šias sąnaudas yra nustatyta 1,61 ct (be PVM) už kWh kompensacija, kuri bus įskaičiuojama į šilumos kainą vartotojams. Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje artimiausiu metu bus sprendžiama, ar skolos kompensavimą nustatyti vienų, ar dvejų metų laikotarpiui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė privačios bendrovės „Miesto energija“ skundą dėl jos licencijos teikti šilumą ukmergiškiams sustabdymo.

Spus­te­lė­jus šal­čiams, gy­ven­to­jai daž­niau šau­kia­si ava­ri­nių tar­ny­bų pa­gal­bos. Nuo įša­lo ju­dan­tys že­mės sluoks­niai lau­žo van­den­tie­kio vamz­džius, o ne­kū­re­na­mos kros­nys tam­pa ava­ri­jų bu­tuo­se prie­žas­ti­mi. Trū­ki­nė­jan­čius cen­tra­li­zuo­to van­den­tie­kio vamz­džius UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas va­di­na žie­mos pro­ble­ma. Va­sa­rai ši bė­da nė­ra bū­din­ga.

Ukmergės rajono savivaldybė skųs Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti savivaldybės suteiktas licencijas bendrovėms „Ukmergės šiluma“ ir „Dainavos energetika“. Šiuo metu nutartis yra neįsiteisėjusi, todėl licencijų galiojimas nėra sustabdytas. Jeigu tokia teismo nutartis įsigaliotų ir savivaldybės kontroliuojamoms bendrovėms išduotos licencijos būtų panaikintos, tai reikštų, kad Ukmergėje šilumos tiekti negalėtų jokia bendrovė.

Pirmosios sąskaitos už šildymą daugelį vėl privertė susimąstyti, kaip jas sumažinti. Nuo lapkričio pradžios veikia naujos Šilumos naudojimo ir tiekimo taisyklės, kurios supaprastina atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos (CŠT) procedūras – daugelis galvoja, kad tokia išeitis žiemą padėtų išleisti mažiau pinigų šildymui. „Ekonomika.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Miesto energija“, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ir Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų ir jų pagrindu išduotų licencijų dėl šilumos tiekimo Ukmergei  panaikinimo, nusprendė patenkinti pareiškėjų prašymą.

Tikriausiai girdėjote sakant, kad roges ruošti reikia dar vasarą. Išmintinga ta liaudis: šaltuoju metų sezonu paprastai padidėja daugelio namų ūkių išlaidos, tad pokyčiai nėra tokie skausmingi tiems, kurie išlaidų augimui pasirengia iš anksto. Tai padaryti nėra taip sunku – pakanka prisiminti keletą dalykų, kurie žiemą padės jaustis finansiškai saugesniems. Šventes švęskite, bet ruoškitės joms iš anksto.

Siūloma įpareigoti šilumos tiekėjus suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad jie galėtų elektroninėmis ryšio priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Tokį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, projektas parengtas, siekiant ginti buitinių šilumos vartotojų interesus.

Pirmą kartą istorijoje Ukrainos parlamentas lieka be šildymo lauke tvyrant Sibirą primenantiems šalčiams. Šildymas parlamentui atjungtas buvo už skolas, siekiančias ne tiek jau ir daug – apie vieną milijoną grivinų (apie 118 tūkst. dolerių), rašo naujienų portalas Vesti.ru. Bet net ir toks iš pažiūros nedidelis įsiskolinimas, lyginant su sostinės skolomis už elektros energiją, tapo priežastimi atjungti šildymą.

Svajonę atsijungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo (CŠT) ir bute įsirengti individualų šilumos šaltinį daugiabučių namų gyventojai pagaliau gali įgyvendinti – supaprastinta atsijungimo tvarka jau nustatyta. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos ekspertai detaliai išanalizavo, kokios naudos gali tikėtis nuo pastato centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atjungto buto gyventojai ir kaip jų sprendimas gali atsiliepti kaimynams.

Daugiabučių gyventojai ieško įvairiausių kelių, kaip mažiau mokėti už butų šildymą ir gyventi šiltai. Yra už šildymą mokančių tik 1 litą. Tačiau daugeliui šiluma kainuoja labai brangiai, todėl vis daugiau žmonių ieško ir suranda pigesnių šildymo būdų . Kosminė kaina už 15 laipsnių šilumos Viename Šiaulių Ežero gatvės bendrabučių, administruojamo UAB „Bendrabutis“, gyvenantis Mindaugas Stankevičius rodo termometrą: 18 laipsnių šilumos.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Rūpestis, kaip apmokėti didžiules sąskaitas, kamuoja ir klebonus. Kaip ir jų parapijiečiai, Bažnyčios tarnai priversti suktis kaip išmanydami, kad parapija neliktų skolinga paslaugų teikėjams. Šaltuoju metų laiku tikintieji žino: einant į bažnyčią geriau šilčiau apsirengti, mat visose parapijose stengiamasi kiek įmanoma taupyti ir šildymą įjungti tik kai nebeapsikenčiama. Aišku, jeigu šildymo sistema bažnyčioje yra.

Kaip pirkėjui žinoti, koks šildymas jam apsimokės labiau – centrinis ar savarankiškai reguliuojamas? Kokiam šildymui būsto ieškantieji teikia pirmenybę, kokių pasiūlymų šiuo metu yra daugiau? Nors yra populiaru manyti, kad būsto pirkėjai neabejodami renkasi savarankiškai reguliuojamą šildymą, tačiau nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai patvirtina šį teiginį tik iš dalies. Apie 40 proc.

Alytuje įsibėgėjusios kogeneracinės biomasės elektrinės statybos – svarbi žinia visiems miesto gyventojams, besišildantiems centralizuotai. Baigus elektrinės statybas, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai. „Biokuro vartojimo plėtra yra strateginė kompanijos „Dalkia“ veiklos kryptis visame pasaulyje.