šildymas

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si miesto gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mokė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2011–2012 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 17 d., įjungiant šildymą gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose pagal grafiką, kurį sudarė UAB „Vilniaus energija“. Gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams, kuriems šilumą tiekia UAB „Balterma ir ko“ ir UAB ,,Vilniaus valda“, šildymas įjungiamas per pirmas dvi dienas nuo šildymo sezono pradžios.

Prognozuojama, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir vėl stipriai paplonins gyventojų kišenes. Domoplius.lt spalio mėnesio pradžioje atlikta apklausa parodė, kad daugeliui lietuvių teks apriboti asmeninius ar šeimos poreikius – 42 proc. žada taupyti maisto ir kitų būtiniausių prekių sąskaita. Dalis apklausos dalyvių žada taupyti kitais būdais – 22 proc. planuoja rečiau pramogauti, lankytis kavinėse ar baruose.

Šildymo sezonas kišenes paplonins ne tik daugiabučių gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, bet ir privačių namui savininkams. Dėl didėjančios biokuro paklausos, anot miškininkų, per trejus pastaruosius metus 40 procentų išaugo malkų kaina, vidutiniškai dešimtadaliu šį rudenį brango ir anglis. Nekito tik pjuvenų briketų ir granulių kaina, tačiau, anot jų gamintojų, lietuviai šio kuro vis dar perka nedaug, praneša LTV „Šiandien“. Bendrovė „Granulta“ sako 95 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2011–2012 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 12 d., trečiadienio, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose, ligoninėse. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Gyvenamiesiems namams įjungti šildymą numatoma kitą savaitę.

Išgąsdinti ateinančio šildymo sezono kainų, vilniečiai vis dažniau renkasi šildytis malkomis. Malkas parduodančių įmonių savininkai sakosi, kad visų užsakymų įvykdyti nespėja ir klientams kartais tenka palaukti, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“. „Žmogus, kuris daug metų kūrena krosnį, malkomis pasirūpina iš anksto. Apsiskaičiuoja, žino, iki kada jų užteks. Tai, kad vilniečiai malkas ėmė pirkti tik dabar, liudija, kad jie krosnis įsirengė neseniai.

Artėjant šildymo sezonui tiekėjai guodžia, kad blogiausios prognozės nepasitvirtino ir už šildymą mokėsim mažiau nei tikėtasi. Tačiau, praneša „Panorama“, šilumos tiekėjai skelbia naujajam šildymo sezonui pasiruošę ir nepaisydami valdžios pažadų apie galimą šildymo atpiginimą, ragina gyventojus iš anksto planuoti didėsiančias išlaidas už šildymą.

Vilniuje vykstančios energetrikos konferencijos „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ delegatai pabrėžė, kad nors nuostoliai Lietuvos miestų šilumos perdavimo tinkluose per pastaruosius 10 metų buvo sumažinti vidutiniškai nuo 32 iki 15 proc., mes vis dar atsiliekame nuo modernių Skandinavijos šalių šilumos ūkių, kuriuose prarandama tik apie 12 proc. šilumos.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

Išlaidos šildymui – viena skausmingiausių Lietuvos gyventojų ekonominių problemų. Šią, nenumaldomai artėjančią žiemą dėl pakilusios dujų kainos, jos gali išaugti dar labiau.

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris. Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, „Domoplius.

Energetikos ministerija inicijuoja siūlymą, kaip šalies didmiesčiuose centralizuotai tiekiamą šildymą atpiginti 4 ct/kWh. Tai būtų galima padaryti iš Elektrėnų „Lietuvos elektrinės“ perteklines dujas nemokamai perdavus termofikacinėms elektrinėms, kurios iš jų gamintų šilumą ir elektrą. „Lietuvos energija“ šiemet tikėtina turės nepanaudotų apie 45 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. „Lietuvos energija“ gali šitas dujas siūlyti termofikacinėms elektrinėms kaip žaliavą.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Portugalijoje protestavo prieš vyriausybės taupymo priemones. Profsąjungos CGTP duomenimis, sostinėje Lisabonoje į gatves išėjo 130 tūkst., o Porte – 50 tūkst. žmonių. Policija duomenų apie demonstrantų skaičių nepateikė, tačiau vietos žiniasklaida minėjo mažesnius skaičius.

Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad Andriui Kubiliui vadovaujant Vyriausybei dujų kaina šalyje padidėjo apie 20 proc. Taip sostinės vadovas reaguoja į Premjero jam išsakytą kritiką dėl 30 proc. pabrangusio šildymo vilniečiams A. Zuoko vadovavimo laikais. „Nuo to meto, kai atėjo A. Zuokas, šilumos kainos yra augę beveik 30 proc. ir žymiai daugiau negu bet kuriuose kituose didžiuosiuose miestuose“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ pareiškė Ministras Pirmininkas.

Premjeras Andrius Kubilius gyventojų sąskaitas už šildymą sieja su savivaldybių vadovybės gebėjimais tvarkytis savivaldoje. „Kaip matome, ten, kur savivaldybės tvarkosi, tai ten ir tas augimas yra žymiai mažesnis. Ten, kur savivaldybių vadovai politikuoja, tai ten ir augimas didesnis, dėl to kenčia vartotojai“, - pasiteiravus, kaip vertina Vilniaus mero Artūro Zuoko planus po pirmųjų sąskaitų už šildymą išvesti žmones į gatves, ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus šiandien Seime pristatė siūlymą, kaip sąskaitas už šildymą Lietuvos gyventojams sumažinti beveik 20 procentų. „Tereikia vieno Energetikos ministro įsakymo dėl kvotų perskirstymo Lietuvos termofikacinėms elektrinėms ir šilumos kaina visiems lietuviams sumažėtų.

Iki šildymo sezono pradžios liko nepilnas mėnuo, tačiau dar ne visos Kupiškio rajono mokyklos pasiruošę artėjančiai žiemai. Kai kur statybininkams, montuojantiems biokuru kūrenamus katilus, – pats darbų įkarštis. Tuo metu pro kiaurus langus jau dabar veržiasi šaltis, todėl mokytojai ir vaikai su nerimu laukia didesnio atšalimo. Salamiesčio ir Alizavos mokyklose – rekonstruojamos šildymo sistemos. Nuspręsta sumontuoti biokuru kūrenamus katilus. Tačiau darbai dar tik įsibėgėja.

Dar vienas valdančiųjų galvos skausmas – artėjantis ir bauginantis šildymo sezonas. Lietuvos vartotojai už šildymą sumoka beveik tris kartus daugiau nei už elektrą. Tačiau valdžia ir toliau visą savo dėmesį ir mokesčių mokėtojų pinigus siekia sutelkti būtent į elektros sektorių. Tuo metu ekspertai tikina, kad pertvarkius šilumos jėgaines, galėtumėme nemažai laimėti. Prognozės, kad šį rudenį „Gazpromo“ dujų kainos šoks į viršų, pildosi.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Ukmergėje gyventojai su nerimu laukia pirmadienio, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės, ar Ukmergės rajono savivaldybė sutartį su privačiu šilumos operatoriumi UAB „Miesto energija“ nutraukė teisėtai. Mieste sklinda gandai, kad teismai privatininko pusėje ir jau antradienį jie perims katilines. Ketvirtadienį 12 val. gyventojai pradėjo rinktis į mitingą, jie ruošiasi saugoti katilines. Mitingo metu protestą išreiškė apie 100 žmonių.

Iniciatyvos „Taupykime šilumą“ dalyviams garantuojamas mažesnis šilumos suvartojimas. Tokį įsipareigojimą paskelbė Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) nariai šiandien pasirašytoje oficialioje deklaracijoje.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Ar vis labiau įsigalint rudeniškiems orams, o energetikams ir politikams lyg tyčia gąsdinant, kad artėjantis šildymo sezonas kaip niekad anksčiau tuštins mūsų pinigines, nes tai, esą, priklauso ne nuo jų, o nuo rusiškų dujų kainos, jūsų neima nenumaldomas noras emigruoti? Ne, ne į valstybes, kurios istorinės lemties dėka atsidūrė gerokai piečiau Europoje negu Lietuva ir ne anapus Atlanto. Tik iš vieno mūsų šalies rajono į kitą? Kurį – pasirinkite patys, pasižiūrėję į šilumos kainas juose.

Probleminiu rajonu pripažintoje Naujojoje Akmenėje renovuojama keliasdešimt daugiabučių namų. Skaičiuojama, kad baigus darbus, sąskaitos už šildymą, siekusios net iki 900 litų per mėnesį, sumažės perpus. Šį sezoną šiluma turėtų pigti ir visiems Akmenės gyventojams, nes šilumą ir karštą vandenį gamins naujai pastatyta biokuro katilinė. Seniausiame miesto kvartale statytiems daugiabučiams per 60 metų. Pradžioje jie šildyti krosnimis, vėliau prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje rasime visų Lietuvos miestų ir rajonų šilumos kainas. Visų, išskyrus vieną – Ukmergę: šilumos kainą šiame rajone tvirtina pati savivaldybė. Ukmergės rajono savivaldybės  administracijos Juridinio skyriaus vedėjo Rimo Jurgilaičio teigimu, vėliau, kaip ir visur kitur, ji gali keistis, tačiau šiuo metu yra 23,75 ct/kWh.  Bet yra ir dar viena kaina – 28,40 – 28,60 ct/kWh.

Prognozuojant, kad šiais metais kainos už šildymą šoktels apie 17 proc., prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas kol kas negali atsakyti, ar rasis papildomų lėšų kompensacijoms, tačiau užtikrina, kad skurdžiausiai gyvenantieji valstybės pagalbos sulaukti turėtų. „Ateinančių metų biudžetas kol kas yra formuojamas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. „Iš tikrųjų yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą.

Artėjantis šildymo sezonas ne vienam kelia galvos skausmą. Juolab kad sinoptikai žada itin šaltą žiemą. Prieš ruošiantis įrengti katilinę, būtina apsispręsti, kuo gi kūrensite. Populiariausias kuras – malkos, anglis, medžio pjuvenų ir durpių briketai, ateityje populiarės medžio ir spalių granulės. Kuris kuras geriausias „Anglį, antracitą, briketus galima pirkti paruoštus kūrenti ir jų atsargų nebūtina sukaupti visiems metams.

Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis, yra palankios didelėms savivaldybėms. Tuo metu mažos savivaldybės šio įstatymo pakeitimo naudos nepajustų.Taip teigia Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Dar neemigravęs lietuvis virtuvėje gali pajuokauti: kad ir kas pigtų pasaulyje, Lietuvoje tai pabrangs. Vienas prabangiausių metinių „malonumų“ – šildymo sezonas, todėl vienas kitas pradeda dairytis pigesnių alternatyvų. Vietoje malkų – presuota mediena Artimiausias vartotojui pakaitalas, tikriausiai, tas, kuris nereikalauja technikos pokyčių. Tie, kurių namai šildomi malkomis, gali labai greitai ir lengvai pereiti prie pjuvenų ar durpių briketų.

Aiškintasi, kokių šildymo, elektros, dujų, naftos ir maisto produktų kainų galime tikėtis šį rudenį. Artėjant šildymo sezonui „Vilniaus energija“ vėl pranešė kelsianti šildymo ir karšto vandens kainas. „Žinoma, šios naujienos nenudžiugino.

Kaskart artėjant šildymo sezonui virš sostinės pakimba niūrios nuotaikos, kurias sukelia milžiniškos sąskaitos už šildymą. Rugpjūčio 24 dieną šildymo kainų mažinimo planų aptarti susirinko Vilniaus meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas Romas Adomavičius, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Jaroslav Kaminski ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo prie...

Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar „Gazprom“ nasrus, rašo „Kauno diena". Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą.

Pakilus dujų kainoms, ruošdamiesi žiemai dalis privačių namų savininkų metėsi prie malkų. Bet ir malkų pardavėjai nesnaudžia — šiemet prašo kone dvigubai daugiau nei pernai. Norėdami sutaupyti žmonės sugalvoja įvairių išeičių: susimažina šildomą gyvenamąjį plotą, kraustosi pas giminaičius ar išnuomavę savus būstus žiemoti išvažiuoja į šiltus kraštus.

Seimo opozicija siūlo veiksmingą ir paprastą būdą sumažinti šildymo kainas artėjant žiemai. Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys penktadienį užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, numatantį nulinį PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Alytaus miesto savivaldybė, pakėlusi vėzdą prieš šilumos tiekėją – bendrovę „Litesko", paduota į teismą dėl norimos sutrumpinti šilumos ūkio nuomos sutarties su šia įmone. Miesto tarybos sudaryta darbo grupė atliko šilumos ūkio valdymo strategijos analizę, įvertino esamo valdymo modelio efektyvumą ir padarė esminę išvadą – jis naudingas šilumos tiekėjams, bet ne vartotojams. O pastarieji vis labiau spaudžiami didesnių šildymo kainų, kurių galutinių negali nustatyti savivaldybė.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau jos gali ir nesumažėti – šilumos ir karšto vandens tiekėjai nuo liepos 1 dienos padidino įkainius. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusios naujos šilumos ir karšto vandens kainos nustebino ne vieną panevėžietį.

Pritarus Šilumos kainų nustatymo metodikos principams, šilumos kainos vartotojams keistųsi kaskart pasikeitus kuro kainoms. Tokiu būdu, dažniau keičiantis kainoms, būtų išvengta didelių kainų šuolių per ilgesnį laikotarpį. „Tuomet išvengtume tokių atvejų, kai šilumos tiekėjai nekeičia šilumos kainų, kai kuro kainos keičiasi, ir, galiausiai, po metų jos keičiasi žymiai. Jeigu mažėja kaina, vartotojas iš karto pajus, jei didėja kaina, vartotojas irgi iš karto pajus.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau ne vienam iš jų tenka ir bylinėtis – dėl skolų kai kurie šilumos tiekėjai kasdien surašo po kelis ieškinius.

Sako, šiluma kaulų nelaužo. Vis dėlto ji ne tik sukelia galvos skausmą, bet ir tuština piniginę. Šilumininkams prabilus, kad lietuviams reikėtų ne apie atostogas, o apie artėjantį šilumos sezoną galvoti, premjeras liepė tautiečių negąsdinti ir padėti taupyti šilumos sąnaudas bei kuo greičiau rasti būdą pereiti prie perpus pigesnio biokuro. Apie šildymo sezoną kalbamės su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Edvardas Žakaris,Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Bronius Pauža, Mindaugas Bastys užregistravo įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos bei sutrukdytų dar vienam šilumos kainų šuoliui. Verslo liudijimams – mažesnė kaina Jau šiemet pajamų mokestis už verslo liudijimą buvo sumažintas 12 kartų: praėjusiais metais pajamų mokestis už visus metus buvo 1440 litų., šiemet – 120 litų.

Gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios gali pabrangti 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir siekė 1482 Lt/tne. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Estijos metinė infliacija gegužės mėn. išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje. Stabilesnės Estijos infliacijos tendencijos atitinka prognozes. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų infliacijos spaudimas turėtų pradėti stabilizuotis po antrojo šių metų ketvirčio.

Pirmadienį 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje Jaunimo sąjūdžio atstovai grandinėmis prisirakino prie radiatorių. Tokiu protestu jie pradėjo parašų rinkimo akciją po peticija už Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Atsinešę raudona spalva nudažytus radiatorius su užrašu „Red gas go home“ (angl. Raudonos dujos – grįžkite namo) ir svarmenis, prie jų grandinėmis prisirakino keturi jaunuoliai. Taip jie simboliškai pavaizdavo Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Daugiau kaip 210 milijonų litų vartotojai liko skolingi už šildymą pasibaigus šiemetiniam šildymo sezonui, o prošvaisčių nematyti. Dėl brangstančių dujų pakilsiantys mokesčiai į skolas įklampins ir tuos, kurie šiemet dar įstengė susimokėti. Šiemet žmonės skolas atidavinės visą vasarą. Rudenį užgrius naujos. Iš neturtingųjų antstoliai neturi ko atimti – skolininkai yra bedarbiai, nėra jokio turto, krūva mažamečių vaikų.

Šildymo sezonas nesaldus ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir privačių namų savininkams: malkos ir kitas kietasis kuras gerokai patuština ir pastarųjų kišenes. O į kompensacijas gali pretenduoti tik skurdžiausieji. Ankstų antradienio rytą Panevėžyje į vieno Šermukšnių gatvės gyventojo namus pasibeldė nepažįstamas vyriškis. Pasikalbėjęs su neseniai pakirdusiu šeimininku svečias pasiūlė jam pigiau atvežti gerų malkų.