šildymas

Kai kuriems miestams jau skelbiant šildymo sezono pabaigą, Vilniaus valdžia to daryti dar nežada, nors savaitgalį prognozuojama 15–16 laipsnių šiluma. Į klausimą, ar sostinė paseks Kauno pacyzdžiu, kuris ketina šildymo sezoną baigti jau rytoj, Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė: „Kol kas sekame oro prognozes. Turi būti tam tikras dienos temperatūros vidurkis, o naktį pliusinė temperatūra, kad būtų galima atjungti šildymą.

Vyriausybei nepriėmus svarbių energetinių sprendimų, už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje. Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonas. Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis valstybės piliečių už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti.

Keiksnojant kuro, kuris naudojamas energijai gaminti, kainas kartais pamirštama, kad gyvename daugiau ar mažiau rinkos sąlygomis ir šios labiausiai lemia energetinių išteklių kainų lygį. Tik transportui naudojamo kuro kainoje yra reikšminga valstybės mokesčių įtaka, kurią lemia prie kuro savikainos pridėtas akcizo mokesčio dydis, beje, kurio minimalų dydį nustato Europos Sąjungos reguliavimas.

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Kosminės šildymo sąskaitos žudo ne vien gyventojus ir biudžete šilumai nė cento nenumačiusią Savivaldybę. Antrą mėnesį iš eilės kylanti šildymo kaina ir dėl šalčių trigubai išaugęs šilumos suvartojimas atsigręžė prieš pačią „Panevėžio energiją“. Šilumos vartotojų įsiskolinimui perkopus 25 mln. Lt, įmonė skelbia nebeišgalinti atsiskaityti su savo darbuotojais, vandens ir dujų tiekėjais.

Tarp miš­kų pa­si­kly­du­sia­me Daug­ši­ga­lių (Pak­ruo­jo se­niū­ni­ja) kai­me tė­ra pen­kios so­dy­bos. Dvie­jo­se iš­jung­ta elektra. Už sko­las. Už tą pa­tį be elekt­ros ne­se­niai li­ko so­dy­ba kai­my­ni­niuo­se Te­li­šio­niuo­se. Jo­se įsi­kū­rę rem­ti­ni, so­cia­liai ne­sa­va­ran­kiš­ki žmo­nės. Ne­su­sit­var­kan­tys nei su pi­ni­gais, nei bui­ty­je. Pas­lys­tan­tys „ant bam­ba­lio“. Vie­ni šių bė­džių gai­li­si.

Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir jai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Tai padaryta vadovaujantis pernai įsigaliojusiu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu. Pavyzdžių minėtai programai parengti savivaldybė beveik neturėjo, nes atsinaujinančios energijos naudotojų šalyje, tuo labiau Alytuje, nėra daug, ypač tarp daugiabučių namų.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si kel­miš­kis Ro­mual­das Jo­ku­baus­kas. Re­no­vuo­ta­me na­me gy­ve­nan­tis skai­ty­to­jas pik­ti­no­si, kad butuo­se per karš­ta.

Kultūros fabrikas, dar vadinamas menų inkubatoriumi, – jau brangsta iki 13 milijonų litų. Paaiškėjo, kad Šiaulių valdžia melavo įtikinėdama, kad miestui reikės prisidėti tik dviem milijonais litų. Politikai investicijas į Kultūros fabriką sumąstė pakišti po šilumos tiekimo bendrovės „Šiaulių energija“ biudžetu ir taip padidinti šilumos kainas. Oficialiai skelbiama, kad Kultūros fabriko statybas didžiąja dalimi remia Europos Sąjungos fondai, skyrę iki aštuonių milijonų litų.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį darbo biržoje užsiregistravusieji tą pačią dieną gali kreiptis į socialinės paramos skyrių prašyti kompensacijos už šildymą ir ją gauti, savivaldybes ėmė atakuoti ant skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandėliavimui, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba paversti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti. Netradicinė išeitis Vietoj apleistos slėptuvės – neblogai atrodantis būstas pačiame sostinės centre, visai šalia Seimo rūmų.

Nelaimė įvyko šeštadienį apie tryliktą valandą Širvintų rajone, Kaimynėlių kaime, esančioje sodyboje. Norėdama pakurti krosnį, moteris įmėtė malkų. Pradėjusi šilti krosnis sprogo. Manoma, jog tai įvyko dėl užšalusios vandens sistemos. Sodybos šeimininkė dėl veido nudegimų bei rankos kaulo lūžio, kirstinių žaizdų veide paguldyta į Vilniaus ligoninę.

Tautos išrinktieji užšalo: ketvirtadienį sostinės šilumos trasoje įvykus neeilinei avarijai, Seimo pastatas liko be šildymo. Jau rytoj, trečiadienį, vasario 8-ąją, 20.30 val. TV3 eteryje pikantiškiausių ir aktualiausių žinių laidos „Be komentarų“ specialieji korespondentai aiškinsis, kokiame šaltyje teko dirbti mūsų tautos išrinktiesiems. „Seime iš tikrųjų labai šalta, mane tik kailinukai ir sušildo, – prisipažins skandalingasis parlamentaras Petras Gražulis.

Daugiausiai už sausio mėnesį suvartotą šilumą mokės kauniečiai, mažiausiai – Panevėžio gyventojai. Tokią šilumos suvartojimo statistiką didžiausių šalies miestų senos statybos daugiabučiuose pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). „Didžioji dalis daugiabučių yra seni ir nerenovuoti visuose šalies miestuose, todėl ir šilumos suvartojimo statistika labai panaši. Vadinasi, mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Spustelėję šalčiai privertė šauktis kaminkrėčio pagalbos. Specialistai sako, kad gyventojai neturėtų bėdų, jei tinkamai prižiūrėtų kaminus. Ugniagesiai įspėja, kad pagrindinė gaisrų priežastis tokiu metu – būtent krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir naudojimo pažeidimai. Kaminkrėčiai sako, kad vos tik spustelėjo šaltukas, iškvietimų padaugėjo kone dvigubai.

Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie Tauragės verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos. Statybininkams šaltis – prastas palydovas Statybomis besiverčiančios bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus.

Temperatūrai nukritus žemiau dvidešimties laipsnių šalčio, bendrovė „Lietuvos energija“ nuo sausio 30 d. Elektrėnuose paleido antrąjį 300 MW galios energijos bloką. Abu šiuo metu veikiantys blokai dienos metu dirba maksimaliu režimu. „Lietuvos energijos“ teigimu, tokių priemonių imtasi siekiant patenkinti 11 proc. išaugusį elektros energijos poreikį. Šiuo metu „Lietuvos energijos“ elektrinėse per parą pagaminama 13 mln. kWh elektros energijos.

Šilumos tiekimas į sostinės centre esančius namus atnaujintas. Kaip skelbia „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, šildymo problemos sureguliuotos. Šiuo metu visi butai šildomi. Namuose budėjo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrėjo 67 specialistai. Dėl avarijos šildymas ketvirtadienį laikinai buvo nutrauktas beveik 150 namų. Specialistai, siekdami atnaujinti energijos tiekimą, dirbo iki išnaktų.

Šilumos trasos avarijos, kokia ketvirtadienį įvyko šalia Lukiškių aikštės sostinės centre, dažniausiai įvyksta dėl susidariusio temperatūrų skirtumo tarp šilumnešio ir lauko, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Arturas Rogoža.

Dėl šilumos trasos avarijos šalia Lukiškių aikštės sostinės centre kelioms valandoms atjungtas šildymas. (Papildyta 21.06) Specialistai kol kas nepajėgė pilnai atstatyti šilumos tiekimo 146 miesto centre esantiems namams. Daugiabučių gyventojams šilumininkai jau siūlo nemokamą nakvynę viešbutyje. „Kompensuosime nakvynės išlaidas gyventojams, kurie baimindamiesi sušalti nutarė pernakvoti viešbutyje. Gyventojams reikėtų išsaugoti čekį, sąskaitą už viešbučio paslaugas.

Dar lapkričio viduryje dviejų vaikų tėvas, dirbantis ir mokantis mokesčius valstybei, paprašė kompensacijos už buto šildymą. Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriuje jam prireikė ne tik humoro jausmo, bet ir geležinės kantrybės. Tris mėnesius nešęs krūvas pažymų ir rašęs pasiaiškinimus, vyras įsitikino: Šiauliuose sukurtas tobulas valdininkų valstybės modelis. Pradžia. Bandymas Kompensacijos už buto šildymą keturių asmenų šeima paprašė todėl, kad pagal pajamas į ją gali pretenduoti.

Nuo vasario dar pabrangs karštas vanduo ir šildymas – labiausiai Panevėžyje, mažiausiai – Šiauliuose. Šilumininkai aiškina, kad kainų didėjimą lemia tik brangstantis kuras. Vilniuje šiluma ir karštas vanduo brangs 1 procentu, Kaune vanduo brangs 2, šiluma – 3 procentais. Klaipėdoje atitinkamai 3 ir 4 proc. LTV „Panoramos“ teigimu, Panevėžyje šiluma brangs 11, o karštas vanduo – 8 procentais, Šiauliuose 0,4 – 0,6 proc.

,,Aš abejoju, ar Lietuva būtų pajėgi mažinti pirminės energijos vartojimą, jeigu ekonomika augs. Vargu, ar mes galime greitai sutaupyti dėl naujų technologijų arba namų modernizavimo“, – sakė hab. dr.

Daugiabučių bendrijos skambina pavojaus varpais. Naujasis Šilumos ūkio įstatymas gresia didžiulėmis išlaidomis: gyventojams teks ne tik rūpintis, bet ir išpirkti šilumos punktus. Jie nerimauja, kad įstatymo pakeitimai kainų už šildymą nesumažins, o padidins 8–9 procentais ar net daugiau. Trisdešimties Šiaulių miesto bendrijų pirmininkai jau kreipėsi į Prezidentę.

Vienų Šiaulių miesto savivaldybės įmonių milijonus surijo banko „Snoras“ griūtis, kitų – kuro, elektros kainos. Šilumos tiekėjai uždirbo pelno, bet pinigų neturi. Optimistai – knygų pardavėjai, nors ir neuždirba milijonų. Šiluma kaulus tebelaužo Už 2011 metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja pelną. Kol kas tikslių skaičių įvardinti negalėjo net generalinis direktorius Česlovas Kasputis. Jis skaičiavo, kad Šiauliuose gruodį gyventojai sunaudojo 30 procentų mažiau šilumos energijos.

Geoterminį šildymą įsirengusi vieno Alytaus daugiabučio bendrija už šilumą moka 3 kartus mažiau nei kiti alytiškiai.Tačiau ji negali pretenduoti į Vyriausybės paramą daugiabučių renovacijai, praneša LTV „Panorama“. Alytaus centre esantis daugiabutis namas pirmasis mieste šildosi šiluma iš žemės gelmių. Už gruodį jo gyventojai mokės kone triskart pigiau nei kiti alytiškiai – po 1,90 Lt už kvadratinį metrą, gyvatuko kaina nesiekia nė 20 litų.

Šiaulietis Modestas Gelžinis su šeima jau ketvirtą sezoną gyvena namuose, kuriuose įrengė geoterminį šildymą. Kokią jo naudą ir trūkumus įžvelgia vartotojas? Šilumos siurblys ir šaldytuvas – panašūs tik išoriškai „Einam pirmiausia apžiūrėti mano šaldytuvo“, – kviečia svetingai savo namų duris mums pravėręs Modestas. Ir veda į namo rūsį apžiūrėti tik išoriškai buitinį šaldytuvą primenantį šilumos siurblį – geoterminio šildymo sistemos širdį.

Vilniaus miesto savivaldybėje vicemero Romo Adomavičiaus vadovaujama darbo grupė ir speciali nepriklausomų ekspertų komisija nustatė, kad 507 daugiabučiuose šilumos suvartojimo padidėjimo priežastys lapkritį nėra aiškios ir dėl to reikalinga detalesnė Valstybinės energetikos inspekcijos analizė. Šilumos suvartojimas šiuose daugiabučiuose išaugo vidutiniškai 28 proc., palyginti su 2010 metų lapkričiu.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Nuo Naujųjų Utenos rajono gyventojams 10 proc. pigs šildymas ir bus vienas pigiausių Lietuvoje. Mat pastačius naują vandens šildymo katilą, pereita prie biokuro, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kai vieni gyventojai, ypač vilniečiai, pyksta dėl šiemet gerokai išaugusių šildymo kainų, uteniškiai džiaugiasi sužinoję, kad jau nuo Naujųjų mokės mažiau.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Šaltuoju metų laiku metų daugelis Lietuvos gyventojų svarsto sudėtingą dilemą: kaip išgyventi šildymo sezoną? Į kiekvieną šilumos kainų šuolį reaguojama labai skaudžiai, nes žmonės žino - už šildymą sumokėti vis tiek privalės. Vadinasi, turės atsisakyti ko nors kito: sumažinti išlaidas maistui, drabužiams, net vaistams.

Nors šių metų lapkritis beveik toks pat šiltas kaip ir pernai, už šildymą vis tiek mokėsime daugiau. Brangesnį šildymą nulėmė didesnė dujų kaina. Vilniaus savivaldybė teigia, kad dėl to kompensacijų už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį prašančiųjų tik daugėja. Be to, nuo sausio kompensacijas galės gauti ir tie socialiai remtini žmonės, kurie gyvena ne tik nuosavame, bet ir nuomojamame būste, praneša LTV „Šiandien“. Manoma, kad kuo lauke šilčiau, tuo už šildymą mokame mažiau.

Tiems, kurie vis dar mano, jog daugiabučio atnaujinimas yra abejotinas, neatnešantis naudos, o tik plėšantis pinigines, geriausias „antidepresantas“ – faktų ir skaičių kalba.

Daugiausiai šilumos butuose iššvaistoma dėl pralaidžių namo sienų. Specialistų teigimu, gyventojai gali šią problemą šiek tiek sumažinti, savo butuose už radiatorių įsirengę šilumą atspindinčius ekranus. Tokius veiksmus skatina Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), visoje Lietuvoje vykdanti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Visuose kambariuose už radiatorių įsirengus šilumą atspindinčius ekranus oro temperatūra bute gali pakilti 1–2ŗC.

Nugaras paprastiems darbuotojams atgręžusiai Šiaulių valdžiai grasinama miestą paversti mažąja Graikija. Švietimo darbuotojų piketo išsigandusiems miesto vadovams pažadėtos viešos protesto akcijos ir streikai. To profsąjungos ketina griebtis, jeigu miesto valdžia neatsisakys planų 25 procentais nurėžti švietimo įstaigų finansavimo. Valdžia nesišneka Ketvirtadienio vakarą Savivaldybės salė buvo sausakimša.

Spalį 57 litais už toną naftos ekvivalento (tne) sumažėjus iš Rusijos importuojamų dujų kainai, šių metų gruodį turėtų mažėti ir šilumos kaina, teigia šilumą gaminančios įmonės. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, miestuose, kuriuose didžiąją šilumos gamyboje naudojamo kuro dalį sudaro gamtinės dujos, šilumos kaina gruodžio mėnesį sumažės apie 1,5 procento - apie 0,45 ct/kWh.

Brangstant dujoms ir malkoms, ieškoma alternatyvų tradiciniam šildymui. Pažangios technologijos leidžia efektyviai naudoti šilumą iš natūralių šaltinių – žemės, oro ar saulės – ir iki 70 procentų sumažinti išlaidas būstui šildyti. Taip šildantis neteršiamas oras. Brangi investicija, pigus šildymas „Žmonės pamažu nusigręžia nuo prabanga tapusio dujinio šildymo, bet ir pečkuriais dirbti nenori“, – sako „Vilpra“ pardavimų vadybininkas Nerijus Keniausis.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Vienuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas juda gana sparčiai, tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi. Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

Šiluma trijų didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučiuose vartojama nevienodai efektyviai. Tai paaiškėjo palyginus jų svertinį šilumos suvartojimo koeficientą. Vilniuje šis koeficientas siekia 29, Kaune – 30, Klaipėdoje – 32. Didžiųjų Lietuvos miestų, asociacijos narių administruojamų daugiabučių energetinio efektyvumo tyrimą atliko Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), šį rugsėjį pradėjusi vykdyti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Šį tyrimą atlikti paskatino gyventojų susidomėjimas.

Gasdinančios šilumos kainos nesikeis, kol nebus imtasi rimtų pertvarkų. Savivaldybėms, išnuomojusioms šilumos ūkius privačiam verslui, svarbiausias uždavinys turėtų būti peržiūrėti sutartis ir nuolat sekti, ar jos nepažeidinėjamos ir vis dar naudingos. Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas.

Lietuvos geografinė padėtis mums lėmė laimę, o gal negandą, įvertinti visų keturių metų laikų privalumus ir trūkumus. Vasarą galime puikuotis šokoladiniu įdegiu, o žiemą pasitikrinti pusiausvyrą ant slidžių. Tačiau geografinė padėtis viena ranka glosto, kita suduoda – išryškina ne tik malonius sezoninių pramogų kontrastus, bet ir išlaidų pokyčius. Grėsmingiausias išlaidų pikas pasiekiamas šaltojo sezono metu, kuris jau pasibeldė ne tik į mūsų duris, bet ir į pinigines.

Rinkdamiesi būstą, netgi 97 proc. Aruodas.lt respondentų atsižvelgia į šildymo tipą, o netgi pusei iš jų šildymo tipas yra pats svarbiausias dalykas, nesvarbu, būstą ruošiamasi pirkti ar nuomotis. Prasidėjus šildymo sezonui, viena pagrindinių diskusijų apie nekilnojamąjį turtą – šildymo išlaidų įtaka būsto nuomos kainoms. Atėjus šildymo sezonui, patys gyventojai prognozuoja, kad šaltasis metų laikas turės įtakos būsto nuomos kainoms. Dauguma (36 proc.) Aruodas.

Išsausėjusias akis išgelbės dirbtinės ašaros ir patalpų vėdinimas. „Mano akys bijo šviesos, nuolat ašaroja ir niežti – ir vėjuotą dieną lauke, ir ilgiau pasėdėjus prie kompiuterio“, – tokie ar panašūs skundai yra įprasti akių gydytojams, ypač prasidėjus rudeniui, kai orai vis labiau šąla ir po truputį įsibėgėja šildymo sezonas. Apie išsausėjusias akis kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akių ligų gydytoja Žaneta Kavaliauskienė.

Nepasiturintys žmonės gali tikėtis naujos kompensacijos – tiems, kurie nuomoja būstą, jei bus pakeisti įstatymai, bus grąžinama dalis šildymo kainos. Baiminantis fiktyvių nuomų bus reikalaujama turėti legalią, registruotą nuomos sutartį. Valdžia tikisi, kad tokiu būdu bus legalizuota dalis šešėlio – butus nuomojantys, tačiau valstybei mokesčių nemokantys gyventojai bus skatinami legalizuoti savo veiklą. Nuo Naujųjų metų šildymo našta kai kuriems gyventojams gali palengvėti.