šildymas

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo. Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

Keliomis dienomis vėliau nei praėjusiais metais šį rudenį Kaune prasidės centralizuoto šildymo sezonas. Nuo kitos savaitės pradžios bus pradėtos šildyti ikimokyklinio mokymo įstaigų ir ligoninių patalpos. Baigiantis šiai darbo savaitei, sprendimas dėl oficialios šildymo sezono pradžios visame mieste kol kas Kauno miesto savivaldybėje nėra priimtas. Praėjusiais metais, primena ELTA, šildymo sezonas Kaune prasidėjo spalio 14 dieną.

Nors ateinantys Seimo rinkimai Lietuvoje lems kur kas daugiau negu kai kurie ekonominiai veiksniai, finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad verslas netiki Seimo rinkėjų pažadais, tokią nuomonė „Versli Lietuva“ konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad jiems visiškai nusispjauti, ką siūlo visos šitos partijos ir kuo jos maitina rinkėjus.

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams. Kitą rudenį mokėsime mažiau Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, šių metų spalį gyventojams šildymas brangsta vidutiniškai 8,5 proc. Tačiau ne visuose Lietuvos miestuose šildymas kainuos vienodai – kai kur kainos skiriasi net du kartus. Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui, vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 2,73 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, pigo beveik visoje Lietuvoje (2–4 proc.

Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalį, palyginus su rugsėju, sumažėjo 2,73 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginus su rugsėju, pigo beveik visoje Lietuvoje (2-4 proc. ribose). Pradėjus eksploatuoti termofikacines elektrines, kūrenamas biokuru, šilumos kaina Šiauliuose mažėja 16,6 proc., Alytuje - 11,3 proc., Panevėžyje - 5,2 proc.

Aktyviai į Seimo rinkimų kampaniją įsitraukusi Energetikos ministerija surado stebuklingą žodį, kuris esą išspęs visas šilumos ūkio problemas Lietuvoje. Kas tai? Konkurencija. Tačiau energetikos ekspertams šis stebuklas kelia šypseną. Dirbtinė ir chaotiška konkurencija šilumos ūkyje bus tik dar vienas mokestis, kuris guls ant gyventojų pečių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 10 d., trečiadienio, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigose. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Gyvenamiesiems namams, kitoms ugdymo įstaigoms šildymą įjungti bus svarstoma kitą savaitę.

Importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms rugsėjo mėnesį kainavo 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Tai – 2,84 proc. mažesnė kaina nei rugpjūtį, kuomet šilumininkai dujas pirko už 2005 litus. Mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems 1,5-2 proc. pigesnę šilumą miestuose, kuriuose  pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos. Prieš metus, 2011-ųjų rugsėjo mėnesį, šilumos tiekėjai už dujas mokėjo 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

„Eesti Energia“ įmonių grupė šiandien Latvijoje pradėjo eksploatuoti naujausią savo kogeneracinę elektrinę. Netoli Valkos miesto pastatyta jėgainė gamins šilumos ir elektros energiją. Ši elektrinė yra pirmoji bendrovės investicija į energijos gamybą kitoje Baltijos valstybėje. „Vertiname plėtros ar investicijų galimybes ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, kurioje matome didelį neišnaudotą potencialą biomase kūrenamų termofikacinių elektrinių plėtrai.

Rugsėjį gamtinių dujų kaina mažėjo 2,84 proc., bet laukiama brangiausio istorijoje šildymo sezono. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms rugsėjį kainavo 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, kas yra 2,84 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai šilumininkai dujas pirko už 2005 litus. Anot šilumininkų, mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems 1,5–2 proc.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dės jau po po­ros sa­vai­čių. Nau­jas se­zo­nas – nau­jos ir są­skai­tos. Tei­gia­ma, kad Šiaulių mies­te šil­dy­mas pigs la­biau­siai ša­ly­je – net 16,6 pro­c. Gy­ven­to­jų tai vis tiek ne­džiu­gi­na, nes yra ir to­kių, ku­rie dar neat­sis­kai­tė už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą. At­ro­dy­tų žmo­nės tu­rė­tų dai­ry­tis pi­ges­nių šil­dy­mo bū­dų, bet šie­met nė vie­nas na­mas neat­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Ruduo, iki šiol lepinantis gana švelniais orais, leidžia panevėžiečiams lengviau atsikvėpti. Įprastai apie spalio vidurį pradedamas šildymo sezonas Panevėžyje dar nenumatomas, nors būta metų, kai radiatoriai miestiečių butuose jau kaito spalio 6-ąją. Šilčiau gyventi kol kas nenori Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos.

Druskininkuose baigiami biokuro katilinės projektavimo ir pradėti biokuro katilo statybos darbai. Šiluma, naudojant biokurą, kurorto gyventojams bus pradėta gaminti po metų. Į naujos biokuro katilinės įrengimą kurorte bus investuota beveik 12 mln. litų. Beveik 6 mln.

Sostinės Fabijoniškių ir Kariotiškių sąvartynuose susikaupusios dujos būtų tikusios sostinėms butams šildyti, tačiau galimybe, kuria nepasinaudojo Vilnius, pasinaudos 30 kilometrų nutolęs Vievis, rašo „Lietuvos rytas“. Vievyje naudojant sąvartyne besikaupiančias dujas penktadaliu atpigs šildymas. Šalia šio miesto esančiame Kariotiškių sąvartyne - 75 proc. šiukšlių iš Vilniaus. Vievis laukia, kol bus nutiestas vamzdis iki sąvartyno ir bus paleista veikti kogeneracinė jėgainė.

Permainos „Kauno energijos“ valdyme. Neeiliniame  akcininkų susirinkime pakeista stebėtojų taryba, kuri išrinko ir naują valdybą. Kauno meras Andrius Kupčinskas eis dar vienas pareigas – neeiliniame akcininkų susirinkime jis tapo „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininku. Ankstesnei tarybai vadovavo opozicijoje esantis Rytis Šatkauskas.

Artėjantis, kaip teigiama, iki šiol pats brangiausias Lietuvoje šildymo sezonas – viena didžiausių daugelio šalies gyventojų nerimo priežasčių pastaruoju metu. Anot buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vyganto Sidzikausko, žmogui svarbiau ne šilumos kaina, o sąskaita. „Manau, kad artėjantis sezonas labai nesiskirs nuo ankstesnių, nes kuro kainos nemažės. Gamtinių dujų kaina priklauso nuo Europos rinkoje esančių kuro kainų.

Lietuvos pramogų pasaulį krečia nauja aktualija - žvaigždėms kelia siaubą artėjantis šildymo sezonas!  Visi jau girdėjo baisius pranešimus, kad ir taip jau rekordinės būstų išlaikymo  kainos netrukus dar augs. Taigi, ką daryti? Kur pasidėti? Kuo šildytis?! Malkomis, angliais, dujomis  ar elektra?! O gal... grūdais?„“ Šio antradienio vakarą 20.55 val. laidoje „Karamelinės naujienos“ pusbroliai Aliukai ir sesutė Silvija žiūrovams atskleis neįtikėtiną receptą.

Premjero Andriaus Kubiliaus kalbos apie tai, kad Lietuva, padedama Europos Komisijos (EK), baigia įveikti Rusijos dujų monopolininkę GAZPROM, yra valdančiųjų triukšmai prieš rinkimus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė turi geras galimybes regioninėms iniciatyvoms, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.

Lie­tu­vo­je bran­giau­sia ši­lu­ma yra Pak­ruo­jy­je – 37,30 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kai­nos re­kor­das „Pak­ruo­jo ši­lu­mo­je“ su­muš­tas, nes per va­sa­rą su­var­to­jus ma­žiau gam­ti­nių du­jų ši­lu­mai ga­min­ti, išau­go du­jų tie­ki­mo mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams teks ap­mo­kė­ti ir ši­lu­mos tie­kė­jų sko­las. Lau­kia pri­bloš­kian­čios są­skai­tos Dau­ge­lį pa­kruo­jie­čių są­skai­tos už šil­dy­mą rug­sė­jo mė­ne­sį ga­li pri­blokš­ti.

Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. Tačiau skųstis juo galės tikrai ne visi Lietuvos žmonės. Kai kurių miestų gyventojai šią žiemą mokės net mažiau nei pernai ar užpernai. Užtat kitur kainos įkopė į rekordines aukštumas. „Tai tikras fenomenas.

Ūkio ministrui Vilniaus šilumos ūkį valdančią bendrovę apkaltinus gaunant per didelį pelną, „Vilniaus energijos“ pusėn stojo kainų ir energetikos kontrolės komisija. Esą bendrovei mesti kaltinimai – politikavimas. Energetikos ministro teigimu, kainų komisija ir Vilniaus savivaldybė per mažai kontroliuoja „Vilniaus energiją“. Tyrimo žada imtis Seimo Audito komitetas.

Po Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos šildymo kaina sostinėje bus viena mažiausių Lietuvoje Vilniečiai už šilumą moka 10 proc. mažiau nei Kauno bei dalies kitų miestų gyventojai. Ateinantį šildymo sezoną padėtis nesikeis, o po sostinės šilumos ūkio modernizacijos Vilniuje šiluma bus gaminama aplinkai draugišku būdu ir bus vienas pigiausių Lietuvoje.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Lino Sėlio straipsnis „Į politiką – daryti verslo“. Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną. Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą.

Penktadienį susitikusi su žurnalistais prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė abejojanti, ar baigiantis kadenciją Seimas sugebės atlikti esminius šilumos ūkio pertvarkos darbus. „Šis Seimas kelis žingsnelius yra padaręs šilumos ūkio pertvarkos link, bet pagrindinė ir esminė šilumos ūkio pertvarka nėra inicijuota ir pradėta. Ir aš abejoju, ar šis Seimas sugebės tai atlikti“, – pareiškė žurnalistams D. Grybauskaitė.

Sąžiningai už šildymą mokėję klaipėdiečiai netikėtai sužinojo, jog yra skolingi šilumą tiekiančiai bendrovei. Paaiškėjo, bendrija šilumininkams nepervesdavo pinigų. Tokios žinios šokiruoti žmonės turės mokėti antrą kartą, nes atrasti iššvaistytus pinigus beveik nebėra galimybių, mat bendrijos pirmininkas mirė. Aiktelėjo iš netikėtumo Bendrijai, kurios nariai pateko į nepavydėtiną padėtį, priklauso du uostamiesčio devynaukščiai namai – daugiau nei šimtas butų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad pildosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozės dėl šilumos kainų. Kaip ir prognozavo VKEKK, miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra brangusios gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina augs ir vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Rugpjūčio mėnesį gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais kainavo 2005 lt/tne. Tai yra 15 proc.

Šiau­lie­čiams nuo spa­lio ši­lu­ma tu­rė­tų pig­ti apie 15 pro­cen­tų – dėl pra­dė­to de­gin­ti bio­ku­ro. Bet kiau­ri na­mai to­liau tuš­tins ki­še­nes. Apsk­ri­ty­je bran­giau­sias šil­dy­mo se­zo­nas lau­kia Jo­niš­kio, kur ši­lu­mai ga­min­ti de­gi­na­mos tik gam­ti­nės du­jos, ir Pak­ruo­jo gy­ven­to­jų. Į šil­dy­mo se­zo­ną – kaip į ka­rą.

Prognozuojama, kad spalio–lapkričio mėnesiais į Lietuvą importuojamos gamtinės dujos kainuos bene trečdaliu daugiau nei pernai, rašo „Lietuvos žinios“. Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad dujos rudeniop pasieks gegužės mėnesio aukštumas ir vidutiniškai kainuos daugiau nei pernai. „Nuo naftos kainų priklausanti dujų kaina atsilieka maždaug pusmečiu. Taigi, stebėdami naftos kainų pokyčius, galime prognozuoti ir gamtinių dujų kainas.

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti projektą, kuriuo siūloma didžiųjų šalies miestų termofikacinėms elektrinėms elektros gamybos kvotas ne didinti, o mažinti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) perspėja, kad toks žingsnis užkerta kelią šilumos kainų mažinimui. „Akivaizdu, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesiruošia palengvinti gyventojams mokėjimų už šildymą naštos, todėl šilumos vartotojų laukia sunkus šildymo sezonas.

Lietuvos gyventojai kiekvieną žiemą gauna į neviltį varančias sąskaitas už šildymą, tačiau retas kuris susimąsto apie vis dar merdinčią renovaciją. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl stringa pastatų modernizacijos procesas – dalis gyventojų nebeturi ekonominės motyvacijos ir mano, kad renovacija paprasčiausiai neatsiperka, nes už būsto atnaujinimą sumokama brangiai, o norimas rezultatas – nepasiekiamas.

Praėjo lygiai metai, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2011 metų rugpjūčio 24 dieną pateikė pasiūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams. Per visus metus Vilniaus miesto savivaldybė Vyriausybei ir Energetikos ministerijai buvo pateikusi ne vieną realiai įgyvendinamą pasiūlymą, ministras Arvydas Sekmokas ne kartą buvo kviečiams diskutuoti ir rasti optimaliausią sprendimą šilumos tarifui sumažinti.

Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama. Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą.

Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina. „Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Gyventojų skolos šią vasarą augo lėčiau, bet ekspertai nerimauja, kad naująjį šildymo sezoną Lietuvos piliečiai susidurs su dar didesniais išbandymais nei praėjusiais metais. Mokesčių kilpa verš stipriau, o gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidės dar 250 mln. litų. Už šilumą mokėsime vis brangiau Artėjant naujam šildymo sezonui energetikos ekspertai gyventojams nežada nieko gera. Šildymo sezonas bus brangiausias per visą Lietuvos istoriją.

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Vis daugiau miestų ir miestelių rengiasi deginti biokurą. Tiekėjai skaičiuoja, kad būsimą sezoną jo reikės bent pusantro karto daugiau nei praėjusį. Panevėžys, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Alytus, Visaginas – tai miestai, kurie artėjantį sezoną šilumos iš biokuro gamins daugiau negu iki šiol, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Nesnaudžia ir mažesni miesteliai. Taigi biokuro reikės gerokai daugiau. „Žaliavos reikės 1,5 karto daugiau nei pernai.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniuje po dešimtmečio gali nelikti troleibusų ir išdygti saulės energija šildomų daugiabučių kvartalas, rašo „Lietuvos rytas“. „Per artimiausius dešimt metų mes iškelsime troleibusą iš Vilniaus ir keisime tramvajumi ir ekologiškais autobusais“, – penktadienį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo diskusijoje Prienų rajone sakė A. Zuokas. Vilniaus meras taip pat tvirtino, kad šalies sostinės plotas daugiau nedidės.

Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate. „Mirė tolima, vieniša giminaitė.

Kai kurių šilumos tiekėjų siūlomą atsiskaitymo už šildymą būdą, kai visus metus mokamas vienodas mokestis, gyventojai renkasi nelabai noriai. Manoma, kad žmonės tiesiog gauna per mažai informacijos apie tokią galimybę arba bijo būti apgauti. UAB „Vilniaus energija“ gyventojams siūlo tokį atsiskaitymo variantą, kai už šilumą ir kitas teikiamas paslaugas galima mokėti pastovų mokestį šildymo ir nešildymo sezono laikotarpiu.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) energetikos ministrui A. Sekmokui pakartotinai pateikė siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, perskirstyti elektros energijos supirkimo kvotas ir užtikrinti galimybę gyventojams už šilumą mokėti mažiau. „Pernai pasiūlymas nebranginant elektros sukurti rezervą šilumos kainoms mažinti buvo atmestas.

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Šiau­lių po­li­ti­kai neišb­ren­da iš svars­ty­mų, ko­kius ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fus tvir­tin­ti. Na­mų ad­mi­nist­ra­to­rius tei­gia, jog „iš mu­sės da­ro­mas dramb­lys“. Ne­be­tu­ri kur trauk­tis Mies­to Ta­ry­bai šį mė­ne­sį vėl bus tei­kia­mi ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fai. Šį kar­tą al­ter­na­ty­vūs spren­di­mo pro­jek­tai: vie­nas – ad­mi­nist­ra­ci­jos, ki­tas – So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos. Ga­li bū­ti ir dar vie­nas – ak­ty­vių pi­lie­čių.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto, – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Dujomis namus šildantys Lietuvos gyventojai jau skaičiuoja, kiek kainuos kuras rudenį, rašo „Lietuvos rytas“. Tai turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Neabejojama tik dėl vieno - gamtinių dujų kainų šuolis bus milžiniškas. Skirtingai nei užsienyje, kur jos greičiausiai atpigs. Vilnietis Vytautas Ratkevičius su nerimu sutiko žinią, kad nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos greičiausiai brangs dar 22 proc.

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.