šildymas

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o jeigu vertintume ir visų šeimos narių sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas, internetą – skaičiui išauga dar didesnis. Norėdami išgirsti, kodėl daugiabučių ir privačių namų gyventojai nusprendžia ieškoti alternatyvų, kalbiname kelis asmenis, kurie naudojasi mokesčių platformos „Viena sąskaita“ paslauga. Greta (38 m.) – savitarnos platforma naudojasi 3 mėn.

Vos tik Lietuvoje prasideda šildymo sezonas, dalis gyventojų stveriasi už galvų, matydami šildymo kainas. Vis tik prieš du dešimtmečius nerimo išvydus sąskaitas už šilumą buvo kur kas daugiau – tąkart Lietuvoje nusprendus išskaidyti šildymo ūkį, daliai miestų šildymas brango ir dvigubai, ir trigubai. Prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje nuspręsta decentralizuoti šilumos ūkį, šį perduodant savivaldybių žinion.

Pirmadienį Klaipėdoje pradėtas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Ugdymo bei gydymo įstaigos Klaipėdoje šildomos nuo spalio 4 dienos. Spalio pradžioje šildymo sezonas pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, praėjusios savaitės pabaigoje – Kaune. Šildymas įjungiamas, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės būna žemesnė nei 10 laipsnių.

Vilniuje nuo ketvirtadienio pradedamas šildymo sezonas visiems vartotojams, BNS patvirtino administracijos direktorius Povilas Poderskis. Panevėžys iki šiol buvo vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, pradėjusių šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose. Šiauliuose nuo trečiadienio pradėtos šildyti gydymo ir ugdymo įstaigos, Kaune šildymas jose bus įjungtas nuo ketvirtadienio. Sostinės švietimo ir sveikatos sektoriaus įstaigos šildomos jau nuo praėjusios savaitės.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Panevėžys nuo antradienio pradeda šildymo sezoną. Miesto savivaldybė pranešė, kad gyvenamuosiuose namuose ir kitų šilumos vartotojų pastatuose šildymas bus įjungtas per tris dienas nuo šildymo sezono paskelbimo. Miesto ugdymo įstaigos šildomos nuo penktadienio. Dėl šildymo sezono šios savaitės pradžioje turėtų apsispręsti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiti didmiesčiai šildymo sezono skelbti dar neplanavo.

Atšalus orams, penktadienį Vilniaus ir Panevėžio darželiuose ir gydymo įstaigose pradedamas šildymo sezonas, kai kurios šių įstaigų jau šildomos ir Klaipėdoje. Daugiabučius pradėti šildyti tarp didžiųjų miestų artimiausiu metu svarsto Panevėžys. Dėl šildymo sezono pradžios Vilniuje bus sprendžiama kitos savaitės pradžioje, pranešė savivaldybė. Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS sakė, kad šildymo sezono pradžios mieste skelbti kol kas neplanuojama.

Pasiruošimas šildymo sezonui pradedamas visose regiono valstybėse, tačiau ne visur jis vyksta sėkmingai. Dėl pasenusių vamzdynų Sankt Peterburgo centre, vykdant šilumos tiekimo bandymus, žuvo du jauni žmonės.  Tragedija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Izmailovo prospekte, vienoje iš kavinių, kurią užliejo verdantis vanduo sutrūkinėjus karšto vandens vamzdynui.

Išsivasarojusių lietuvių laukia naujos didesnės kainos. Artėjantis šildymo sezonas daliai gyventojų bus gerokai brangesnis. Kai kuriuose miestuose centrinis šildymas gali brangti net ketvirtadaliu. Naujam būriui skolininkų šilumos įmonės jau ruošiasi. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio buitiniams vartotojams brangs ir dujos. Salininkuose gyvenantis senjoras Romas savo daugiabučio kieme dar mėgaujasi šiltais saulės spinduliais.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Kaune nuo trečiadienio baigiamas šildymo sezonas, patvirtino miesto savivaldybė. „2017-2018 metų šildymo sezonas Kaune baigiasi balandžio 11 dieną. Šiemet baigiamas neįprastai anksti“, – BNS sakė savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas. Ankstesnis, 2016–2017 metų, šildymo sezonas Kaune baigtas pernai gegužės pradžioje. Alytuje šildymo sezonas oficialiai baigtas antradienį, Vilniuje – pirmadienį – mėnesiu anksčiau nei pernai.

Nuo šiandienos, balandžio 9 d. Vilnius baigia šildymo sezoną, kuris šiemet visu mėnesiu trumpesnis, nei praėjusiais metais ir kainavo pigiau: vilniečiams taikytos šilumos kainos buvo vienos mažiausių šalyje. Palyginti su kitais Lietuvos miestais ir didmiesčiais, Vilniaus šilumos kaina per visą sezoną buvo antra ar trečia pagal mažumą, sumažintas ir mokestis už karšto vandens skaitiklių priežiūrą.

Vasariškų orų išsiilgusius lietuvius meteorologai džiugina prognozėmis apie balandžio viduryje šalį užplūsiančią šilumą, bet vargu, ar ji taps pretekstu baigti šildymo sezoną. Didžiųjų miestų savivaldybės dar neapsisprendė, kada vertėtų nutraukti šildymą, tačiau sako nenorintys be reikalo skubėti. Šildymo sezono pabaiga skelbiama, kai tris dienas vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos.

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų. Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija.

Brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,4 proc. mažiau nei kovą ir 2 proc. mažiau nei pernai balandį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių. Mažiausia šilumos kaina tarp didmiesčių balandį bus Šiauliuose – 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 laipsniai šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 laipsnių šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Kainų komisija trečiadienį vienbalsiai pritarė naujai šilumos supirkimo tvarkai, bet kiek pavėlino jos įsigaliojimo datą. Nauja tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio. Tik nesutariama, kainos mažės nuo to vartotojams, ar didės.  „Šilumos supirkimas pagal naują tvarką jau vyks nuo sausio 1 dienos, aukcionai turės būti organizuojami 2018 metų gruodžio mėnesį“, – teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2017-ųjų sausį. Tiesa, didžiuliai skirtumai fiksuojami tarp tame pačiame mieste esančių daugiabučių.  Šį sausį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –2,3 0C šalčio, 2017 metų sausio mėnesį – apie –4,6 laipsnius šalčio.

Toliau didėjant šilumos kainoms, Lietuvos gyventojai su nekantrumu laukia pavasario bei šildymo sezono pabaigos. Tačiau komunalinių mokesčių statistika atskleidžia, kad artimiausiais mėnesiais žiema bent jau iš sąskaitų „nepasitrauks“. Kaip pasikeitė mokesčiai už šildymą pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir kokias realias sumas atšilus orams sutaupys gyventojai? Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosiu...

 Nemažai daliai gyventojų nepavyko pasinaudoti dar spalį valdžios nuleista kartele ir gauti kompensacijas už šildymą – nors deklaruota, kad į paramą galės pretenduoti net ir dirbantieji, aiškėja, kad kompensacijas už šildymą gauna tik mažiausias pajamas gaunantys – pensininkai, antradienį pranešė LRT televizijos naujienų laida „Panorama“. Kompensacijų ratas nesiplėtė, nes pernai buvo gerokai šiltesni orai, todėl sąskaitos nebuvo tokios didelės, kad priklausytų valstybės parama, o ir, pasak ...

Vasarį už didžiųjų miestų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą brangiausiai mokės kauniečiai, o pigiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Kauno energija“ vasarį šilumą parduos parduos po 5,62 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 mažiau nei sausį, bet 7 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2016-ųjų gruodį. 2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +0,5 0C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie –0,6 0C šilumos. Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro.

 Seime – naujas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ir tiems gyventojams, kurie būstus šildo elektra, malkomis ar kitais būdais, bet nesinaudoja centralizuota šilumos tiekimo sistema. Konservatorius Antanas Matulas siūlo 9 proc. PVM taikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektros energijai. Išplėsti lengvatinio PVM taikymą šilumai pernai siūlė visų partijų atstovai, bet Seimas visus siūlymus atmetė.

Vidutinė šilumos kaina sausio mėnesį yra 5,19 cento už kilovatvalandę (be PVM). Palyginti su gruodžiu šiluma pabrango 2,17 proc, o per metus – 7,45 proc., skelbia Kainų komisija. Tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai. Sausį, palyginti su gruodžio mėnesiu, bendrovės „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 9,04 proc. iki 5,67 cento už kWh be PVM.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo sausio didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Šiaulius, didės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. Bendrovė „Šiaulių energija“ sausį šilumą parduos po 4,37 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,2 proc. mažiau nei gruodį, ir 2,7 proc. pigiau nei šių metų sausį. Tai bus mažiausia šilumos kaina tarp visų didmiesčių. Brangiausiai šilumą parduos „Kauno energija“ – po 5,67 cento – atitinkamai 9 proc. ir 8 proc.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau sureagavo į raginimą įteisinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje. Nauji reglamentai užkirstų galimybę šilumos tiekėjams pelnytis gyventojų sąskaita. Tačiau atsirado besibaiminančių, kad įtvirtinta konkurencija šildymo kainas tik išpūstų. VKEKK narys Donatas Jasas trečiadienį Seimo Energetikos komisijai pristatė projektą, kuriame numatoma patobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką.

 Visuotinis brangimas jau skverbiasi ir į šilumos ūkį. Šiluma kas mėnesį brangsta ir greitu metu viršys pernykštes kainas. Ypač brangsta šildymas Klaipėdoje ir Kaune. Dėl to esą kalta šlapia vasara, brangstančios dujos ir biokuras. Žmonės neslepia – kad susimokėtų už šildymą, teks badauti. O, beje, šilumininkai pirmąsias šio sezono sąskaitas tautiečiams jau siunčia. Pirmąsias šio sezono šildymo sąskaitas jau rengiantys šilumininkai nudžiuginti neturi kuo.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje lapkritį per metus sumažėjo 0,6 proc., tačiau palyginti su spaliu – šiluma brango 6,2 procento. Kainų komisija pranešė, kad vidutinė šilumos kaina be PVM lapkritį siekia 4,99 cento (be PVM) už kilovatvalandę – 0,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį, tačiau 6,2 proc. daugiau nei spalį. Pigiausiai lapkritį už šilumą mokės Utenos gyventojai – 4,24 cento (su PVM) už kilovatvalandę, daugiausiai Biržų rajono – 9,21 cento.

Šilumos kaina lapkritį augs visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Brangiausiai šildysis klaipėdiečiai, o pigiausiai - šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Centralizuotai šilumą Vilniaus vartotojams tiekianti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) lapkritį šilumą parduos po 4,73 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 1,7 proc. daugiau nei spalį, tačiau 7,3 proc. pigiau nei pernai lapkritį. „Kauno energijos“ šilumos kaina bus 4,9 cento - atitinkamai 15,3 proc.

Jei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės išvys dienos šviesą, planuojama, kad vilniečiai ir kauniečiai per porą metų sulauks reikšmingai mažesnių šildymo bei atliekų tvarkymo kainų. Seimo Energetikos komisijos posėdyje „Lietuvos energijos“ atstovas pristatė numatomus Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių rezultatus.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą per trejus metus siūloma sumažinti 3 procentiniais punktais iki 18 procentų. Atitinkamą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą registravo liberalas Eugenijus Gentvilas. Jeigu Seimas tokia siūlymui pritartų, PVM tarifas grįžtų į ikikrizinį lygį - iki 2009 metų rudens. „Buvo pažadėta krizei pasibaigus grąžinti PVM į buvusį lygį. Tai dabar krizei seniai pasibaigus, labai švelniai, laipsniškai siūlau grąžinti tą buvusį lygį.

Kuo sparčiau vyks daugiabučių renovacija, tuo greičiau bus grįžtama prie diskusijų dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo šildymui atsisakymo, sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

Vyriausybė nusprendė palikti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą centriniam šildymui ir atsisakyti planų įvesti naują 15 proc. tarifą. Tokie planai numatyti Vyriausybės parengtame biudžeto projekte, BNS antradienį patvirtino Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius. „PVM lengvatinis tarifas bus toks, kokį patemps biudžetas. Šiuokart buvo paskaičiuotas biudžetas, kad jis išveš tuos 9 procentukus, ir paliekami 9 proc. ir 5 proc.

Štai ir vėl atėjo spalis, pro langą žvelgdami į jo darganą galime nujausti, kad netrukus prasidės jis – šildymo sezonas. Pasižiūrėkime, kada jis dažniausiai prasideda ir kada baigiasi. Šildymą ugdymo įstaigoms nuo antradienio jau įjungė Šiaulių savivaldybė, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybės šildymą planuoja įjungti nuo trečiadienio. Vilnius sprendimą žada priimti ketvirtadienį.  Netrukus šildymo prireiks ir daugiabučių gyventojams.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Didieji šalies miestai šią savaitę ketina pradėti šildymo sezoną, šildymo iš didžiųjų šalies miestų kol kas neplanuoja jungti Klaipėda. Šildymą ugdymo įstaigoms nuo antradienio jau įjungė Šiaulių savivaldybė, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybės šildymą planuoja įjungti nuo trečiadienio. Vilnius sprendimą žada priimti ketvirtadienį. „Pirmiausia jungiame darželius, švietimo įstaigas, poliklinikas ir ligonines, kurios nori, toliau visus pageidaujančius iš eilės.

 Lietuvoje orai visai atšalo, antra para – žemiau 10 laipsnių. O sinoptikai atšilimo nebeprognozuoja. Tai reiškia, kad valdininkai dar šią savaitę gali pradėti šildymo sezoną. Senjorė Donata nusprendė nebesikankinti nuo kaulus laužančio šalčio. Šiame bute Antakalnyje gyvenanti moteris prisipažįsta, kad kol centrinis šildymas dar neįjungtas, jai jau tenka šildytis štai taip kūrenant dujas ir didžiąją dalį dienos praleisti virtuvėje, prie viryklės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė Seimo praėjusią savaitę priimtą įstatymo pataisą, kuria laikinai grąžinama 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Tai BNS patvirtino šalies vadovės atstovė Daiva Ulbinaitė. Seimas rugsėjo 19 dieną nusprendė, jog PVM lengvata galios nuo spalio 1-osios iki gruodžio 31-osios. Nuo 2018 metų, tikėtina, PVM tarifas bus padidintas iki 15 proc. - dėl to Seimas spręs, priimdamas kitų metų biudžetą.

Orų prognozėms pranašaujant netolimą šildymo sezoną - šimtams tūkstančių lietuvių siūloma jau dabar pasidomėti, kiek tai palengvins kišenes. Nors šilumos kainą sumažins biokuras, nebūtinai atpigimą pajus paprasti gyventojai, mat Seimas iki šiol neapsisprendė, koks bus pridėtinės vertės mokestis. Kad žmonės eilėse nesigrūstų šildymo kompensacijų, valdžia siūlo internetinę skaičiuoklę, tačiau paramos dalintojai abejoja, ar ji sumažins eiles.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sukūrė būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei socialinės pašalpos dydžio skaičiuokles. Tad gyventojai neišėję iš namų patys gali pasiskaičiuoti socialinę pašalpą ar kompensaciją. „Kad suvaldytume žmonių srautus, norinčių pasitikrinti, ar jiems priklauso parama, sukūrėme skaičiuoklę. Pasitikrinus ir pamačius, kad asmenims priklauso parama, juos kviečiame kreiptis į savivaldybę.

  Seimas linkęs nuo spalio iki sausio grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai. Už tai balsavo 107 Seimo nariai, prieš -4, o susilaikė 6. Jeigu Seimas ketvirtadienį pataisą priims, 9 proc. tarifas galiotų iki sausio 1-osios, po to, tikėtina, jis bus padidintas iki 15 proc. Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc.

Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį Seimui pateiks Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos centriniam šildymui nustatyti 9 proc. PVM tarifą. Tačiau nuo 2018 m. pradžios šilumai galiotų didesnis tarifas – Vyriausybė siūlo įvesti 15 proc. lengvatinį PVM tarifą. Gabrielius Landsbergis tokį Vyriausybės siūlymą vadina politine savižudybe. Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Seimas imasi Vyriausybės siūlymo iki šildymo sezono pradžios grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiojusį iki vasaros. Parlamentarams ketvirtadienį finansų ministras Vilius Šapoka pristatys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria centriniam šildymui nustatyti 9 proc. PVM tarifą siūloma nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos. Seimo pirmininko pirmoji pavaduoti Rima Baškienė BNS sakė, kad dėl PVM lengvatos šildymui Seimas balsuotų kitą ketvirtadienį.