šildymas

Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų. „Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas.

Iki šildymo sezono liko vos mėnuo, tačiau lietuviai net ir įsivaziduoti negali, kokios sąskatos už jį gresia. Mat to neįsivaizduoja ir pati valdžia. Pasirodo, iki šiol neaišku, ar išliks mokesčių lengvata šildymui. Valdantieji jau panaikino PVM lengvatą, tačiau nuo Naujųjų žada ją iš dalies grąžinti, o kaip bus šį rudenį – dar neapsisprendė. Didindami mokesčius šildymui valdantieji žadėjo ir naują, internetinę kompensacijų sistemą, tačiau ir ji dar nebaigta.

Kėdainių rajono savivaldybėje – tikras chaosas. Šį kartą savivaldybės administracija ir jos vadovai prisidirbo rimčiau nei rimtai. Nemenka tikimybė, kad jiems su žmonėmis dėl tiesiogiai padarytos žalos gali tekti susitikti teisme. Miesto bei rajono gyventojai, gavę sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, švelniai tariant, pakraupo ir gulte apgulė savivaldybę. Vyresnio amžiaus žmonėms net medikų pagalbos prireikė. Ir ne be pagrindo.

Vyriausybei siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui nuo kitų metų padidinti nuo 9 iki 15 proc., didžiajai daliai gyventojų šildymas pabrangs apie 3 eurus, o prastos būklės daugiabučių gyventojai gaus apie 6 eurais didesnes sąskaitas, skaičiuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė sako, kad komunalinės paslaugos ir būsto šildymas sudaro bene didžiausią šeimų išlaidų dalį, todėl bet koks paslaugų pabrangimas skaudžia...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai turi užtikrinti socialiai teisingesnę aplinką, tuo metu dabartiniai siūlymai didins šilumos kainą, o naujos „Sodros“ įmokų lubos dar didins labai daug uždirbančių žmonių pajamas. „Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, - komentare BNS sakė D.Grybauskaitė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtina, jog pastaruoju metu šalyje infliaciją didino alaus kainos ir pabrangęs šildymas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio tarifo šilumai panaikinimo. „Turbūt reikėtų sutikti su tuo, kad du žingsniai, tai akcizai buvo, ypač alaus akcizas pakilęs. Didžiąją dalimi infliaciją nulėmė alaus akcizas. Kitas dalykas buvo šilumos PVM, kitaip sakant - šilumos kainos padidėjimas nuo birželio 1 dienos.

 Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui ir viešbučiams išliks, o siūlomą tarifo dydį Vyriausybė paskelbs kitą savaitę. Šildymui iki šių metų birželio buvo taikomas 9 proc. tarifas, toks tarifas galioja ir apgyvendinimo paslaugoms. Vyriausybė anksčiau svarstė šių lengvatų atsisakyti ir pradėti taikyti įprastinį 21 proc. dydį.

 Politikams susitarus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimo, gyventojai ja tikriausiai galės naudosis jau šį rudenį, sako finansų ministras Vilius Šapoka. V.Šapoka interviu BNS prognozavo, kad dėl lengvatos grąžinimo neteks koreguoti šių metų biudžeto, tačiau pripažino, kad norint nustatyti naują 15 proc. tarifą, gali tekti atsisakyti vieno iš dviejų dabartinių (5 ir 9 proc.) lengvatinių PVM tarifų.

„Valstiečių“ ir konservatorių lyderiams antradienį susitarus sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui mainais už paramą urėdijų reformai, Savivaldybių asociacijos vadovė teigia, kad keisdama poziciją, valdžia rodo nepagarbą žmonėms. Tuo metu atsinaujinančios energetikos ekspertas teigia, kad PVM lengvata apskritai yra nereikalinga, nes ji skatina neefektyvios energijos vartojimą.

  Vyriausybė už konservatorių balsus dėl urėdijų pertvarkos, svarstys galimybę grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.   „Sutarta, kad bus Vyriausybės teikimui pritarta dėl lengvatos šildymui įvedimui“, - antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras. „Iki spalio 1 dienos mes esame įsipareigoję pateikti ir priimti reikalingus įstatymus, nuo kada ji (lengvata - BNS) įsigalios spręs įstatymas“, - pridūrė premjeras.

Konservatoriams siūlant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, juos nutarė palaikyti ir valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai - jie trečiadienį įregistravo pataisą dėl 9 proc. PVM tarifo grąžinimo. Jeigu Seimas pataisą priimtų, lengvata įsigaliotų nuo 2018 metų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo 13 socialdemokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

  Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad opozicija galėtų balsuoti už „valstiečių“ siūlomą miškų urėdijų pertvarką mainais į valdančiųjų palaikymą grąžinant pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui.   „Aš siūlau tokį tam tikrą susitarimą su opozicija galbūt vienam šitam įstatymui, kuris leistų priimti šitą įstatymą, leistų eiti toliau į priekį.

Kai kurie Vyriausybės nariai, kurių kuruojamos sritys sulaukė prezidentės kritikos, tikina, kad ji buvo skirta visiems politikams. Kiti ministrai atsakomybę už jau padarytus sprendimus linkę numesti ankstesnės kadencijos Seimui. Treti sako nesutinkantys su Dalios Grybauskaitės kritika. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybės parengta kai kurių mokesčių pertvarka sprendžia problemas, į kurias atkreipė dėmesį ir šalies vadovė.

Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 30-35 mln. eurų. Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.

  Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 21 mln. eurų. Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.

Seimo antradienį panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui nebuvo teisinga, nes ja naudojosi tik dalis gyventojų, teigia Seimo pirmininkas. Viktoro Pranckiečio nuomone, teisingiau yra skirti kompensacijas vargingiausiems, o ne taikyti lengvatą visiems, naudojantiems centralizuotą šildymą.

Seimas kitą savaitę svarstys kompensacijų mokėjimo tvarką, jei nuo birželio būtų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Už jos pratęsimą pasisako ne tik kai kurie parlamentarai, bet ir prezidentė. Pataisos Seimui bus pateiktos gegužės 9-ąją, pusšimtis Seimo narių siūlo skubos tvarka apsvarstyti ir lengvatos pratęsimo galimybę. Konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad šildymo lengvata turėtų būti pratęsta „Tokia lengvata turėtų galioti mažiausiai iki 2020 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos atsisakymas yra politiškai, socialiai ir finansiškai sunkiai pateisinamas sprendimas. Šalies vadovė teigia, kad lengvatos atsisakymas į biudžetą atneštų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“. „Visada, kai kalbame apie vieno ar kito finansinio instrumento panaudojimą, turime galvoti apie tikslą.

Idėja naikinti PVM lengvatą šildymui pakibo ant plauko. Beveik pusšimtis parlamentarų siūlo skubos tvarka apsvarstyti lengvatos pratęsimą. Tam pritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sakydamas, kad lengvatos panaikinimas suerzintų 400 tūkst. gyventojų. Ekonomistai sako, kad ši lengvata – socialiai jautriausia. Tačiau naikinti ją – būtina. Seimo pirmininkas išsigando gyventojų pykčio Dvejonės dėl PVM lengvatos šildymui nesibaigia.

Vilniaus valdžia trečiadienį, o Panevėžio - ketvirtadienį ketina nuspręsti, ar baigti dėl vėsių orų ilgiau nei įprastai užsitęsusį šildymo sezoną. „Trečiadienį ryte renkasi mūsų specialistai ir nuspręs dėl šildymo sezono pabaigos“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Neringa Kolkaitė. Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovė Vilma Kučytė BNS teigė, kad ketvirtadienį bus sprendžiama, ar nutraukti šildymo sezoną.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad PVM lengvatos šildymui nereikėtų panaikinti. Anot jo, lengvatos panaikinimo nauda yra menka, todėl būtų galima šio klausimo neliesti. „Aš būčiau už poziciją, kad nereikėtų didinti to PVM, nes tai būtų per daug vandens judinimo“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė V.Pranckietis. Jis tikina, kad tai neprieštarauja Vyriausybės, kuri siūlo lengvatą naikinti, pozicijai, mat tai yra jo asmeninė nuomonė.

Specialistai skelbia, jog šiais metais šildymo sezonas – kitoks, nei esame įpratę. Jis – rekordiškai ilgas. Pavyzdžiui, Vilniuje taip ilgai radiatoriai nekaito jau dešimtmetį. Dalis žmonių, ypač pensininkai, skundžiasi, kad išjungti centralizuotą šildymą reikėjo jau prieš porą savaičių – kiekviena diena, kai radiatoriai kaista, tuština piniginę.

Seimui gali tekti grįžti prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui palikimo svarstymų. Keli Seimo nariai ketina registruoti pataisas dėl tokios lengvatos pratęsimo iki 2019 metų birželio. „Taip, ši lengvata nėra tobula, bet ją naikinant bandome atimti ją iš 5 proc. žmonių, kurie neturėtų gauti jos, bet kitu galu 95 proc. viduriniosios klasės gyventojų mušame, kurie naudojasi šia lengvata.

Nors oficialiai šildymo sezono pabaigos dar neskelbia, Vilniaus gyventojai jau gali jį užbaigti patys.   Šildymo sezono pabaigą sostinės savivaldybė paskelbs, kai vidutinė lauko oro temperatūra pasieks 10 laipsnių šilumos tris paras iš eilės. Remiantis hidrometeorologijos tarnybų duomenimis, artimiausią savaitę Vilniuje temperatūra tokios ribos dar nesieks, tačiau visi šilumos vartotojai turi teisę šildymo sezoną pabaigti ir savo iniciatyva.

Šilumos kaina Vilniuje nuo birželio didės 8,2 proc., ketvirtadienį nutarė Kainų komisija. Didesnes sąskaitas vartotojai gaus liepą. Tačiau valdantiesiems dar anksčiau nutarus birželį panaikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, šiluma sostinėje turėtų brangti gerokai daugiau. Tuo metu nuo kovo pabaigos sostinės šilumos ūkį valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) norėjo, kad bazinė šilumos kaina didėtų dar labiau - 12 proc.

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ po 15 metų trukusios nuomos perdavė visą sostinės šilumos ūkį savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Turto priėmimo-perdavimo aktas ką tik pasirašytas. Aktas įsigalios nuo vidurnakčio“, - BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų atstovė spaudai Edita Sirutienė.

Vilniaus valdžia turi sumokėti 25,179 mln. eurų Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos tiekimo bendrovei „Vilniaus energija“ už savivaldybės ir jos valdomoms įstaigoms tiektą šilumą, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 16 dieną kiek padidino pirmosios instancijos teismo priteistą sumokėti sumą. Teismas atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

Savivaldybės valdomiems Vilniaus šilumos tinklams perimant šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“, šilumos kaina nuo balandžio sostinės gyventojams turėtų išaugti apie 6 procentais. Kaina ūgtels, nes iš jos nebebus išskaičiuojama dalis už „Vilniaus energijos“ 2012-2014 metais nepagrįstai surinktas lėšas.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Centralizuotai tiekiama šiluma kovo mėnesį brangs Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Kaune ji mažės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. „Vilniaus energijos“ klientai kovą už šilumą mokės 4,28 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 6,8 proc. brangiau nei vasarį, bet 23,6 proc.

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62-64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos.

Sąskaitos už šildymą priklauso ir nuo oro temperatūros, ir nuo nustatyto tarifo. Tad net jei ir vasarį vyraus šiltesni orai, sąskaitos gali būti didesnės nei įprastai. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasarį kiek didės trijuose didmiesčiuose - Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o kituose didžiuosiuose miestuose ji išliks stabili, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys.

Teismui įpareigojus, Kainų komisija iš naujo vertins, ar ji buvo nustačiusi teisingas bendrovės „Vilniaus energija“ 2010-2015 metų bazines šilumos kainas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį nutarė, kad komisija privalo iš naujo vertinti „Vilniaus energijos“ sąnaudas šilumos ir karšto vandens tiekimui, pranešė komisija, kuri teigia būtinus sprendimus priimsianti, kai išnagrinės teismo sprendimą.

Nors per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 16,58 proc., lyginant ją su praeitu gruodžio mėnesiu, kaina auga. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) pranešė, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 4,83 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžiu, didėja 1,47 proc.  Sausį, palyginus su gruodžio mėn., 11,93 proc. (0,87 ct/kWh su PVM) šiluma atpigo AB ,,Prienų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Dar vasarą, kai buvo pristatomas 2017 metų Valstybės biudžeto projektas, pirminiame jo pristatymo etape, tuometinė Finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė aiškiai pasakė, kad PVM lengvata nebus pratęsta ir nuo lengvatinių 9% ji kils iki įprasto 21%. Praėjus pusmečiui, naujasis Seimas nubalsavo, kad PVM lengvata visgi bus pratęsta iki kitų metų birželio mėnesio.

Seimui nusprendus pavasarį sugrįžti prie sprendimo naikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui, savivaldybė suskaičiavo – kiek Vilniui tai papildomai kainuos ir kiek gyventojų gali užplūsti į savivaldybę kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį jau po gegužės 31 d. Panaikinus PVM lengvatą šildymui, iškart padidėtų gyventojų, gaunančių kompensaciją, skaičius, o išmokų našta būtų perkelta savivaldybei, kas nebuvo numatyta planuojant 2017 metų miesto biudžetą. Sausio – lapkričio mėn.

Politikams po ilgo blaškymosi pagaliau apsisprendus pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė per pusmetį ketina peržiūrėti visas PVM lengvatas ir įvertinti, ar jos yra reikalingos, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Antradienį Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs. Premjeras Saulius Skvernelis balsavo prieš. LRT laidoje „Dėmesio centre“ dalyvavęs premjeras tikino, kad tarp partiečių jokių žiežirbų nėra, todėl net bet kokios kalbos apie menką lyderio vaidmenį, yra bergždžios. „Tai nieko nereiškia. Nieko naujo Lietuvoje neįvyko.

Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs. Į tokį sprendimą socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „PVM lengvata šildymui pratęsta iki kitų metų liepos mėnesio. Šį šildymo sezona kainos nekils. O per pusmetį bus pasiruošta kitam šildymo sezonui.

Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs.

„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui pirmadienį pranešus, kad valdantieji Seime palaikys siūlymą PVM lengvatą šildymui pratęsti iki 2017 metų birželio, premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė nepritariantis tokiam ketinimui. „Premjero pozicija yra, kad lengvata šildymui neturėtų būti pratęsta“, - BNS sakė S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui liks iki 2017 metų birželio, sako „valstiečių“ lyderis, pripažįstantis, kad savivaldybės privertė laikinai atsisakyti idėjos atšaukti sumažintą PVM tarifą šilumai. Ramūnas Karbauskis BNS patvirtino, kad antradienį bus balsuojama dėl lengvatos pratęsimo. „Kadagi savivaldybės aiškiai viešais pareiškimais boikotuoja mūsų idėją.

Seimas nepratęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui dar vienam šildymo sezonui. Tačiau mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bus mokamos kompensacijos – dėl to keičiama jų skaičiavimo tvarka. Pastaruoju metu daugiausiai kritikos sulaukiantys valstiečių partijos atstovai dėl nesiėmimo spręsti rimtų klausimų, o prisidengiantys mažais – pateikė netikėtą staigmeną.

Vyriausybei nutarus nuo sausio nebetaikyti pridėtinės versės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskas sako, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jis teigia, kad kol kas nėra teisingos kompensacijų socialiai remtiniems žmonėms sistemos. „Dar nėra galutinio sprendimo. Mes suprantame, kad tai labai svarbu, ir bandysime iškoti sprendimo, tariantis su Vyriausybe“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui yra neteisinga, nes didelė dalis ja besinaudojančių gyventojų turi galimybes susimokėti pilną šildymo kainą. „Mes turime pripažinti, kad šildymo PVM lengvata, kaip ir daugelis kitų PVM lengvatų, nėra socialiai teisinga. Nemažai žmonių gyvena daugiabučiuose, bet didelė dalis jų galėtų susimokėti pilną kainą už šildymą, nes tai leidžia gaunamos pajamos.