šildymas

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui yra ydinga, tačiau šį šildymo sezoną ji dar išliks. „Šitą klausimą svarstysime, kol kas tiesaus atsakymo neturiu. Bet turbūt visi puikiai supranta, kad šios lengvatos pobūdis yra ydingas, nes ja naudojasi ir tie gyventojai, kuriems ta lengvata yra reikalinga, ir tie, kuriems galbūt viduje net gėda ja naudotis“, - interviu BNS teigė V.Šapoka.

Buvęs ekonomistas Vytautas Mileris 6 metus kovoja su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigdamas, kad mokesčiai už „gyvatuką“ yra apskaičiuojami neteisingai. Nors teismas skundą patenkino iš dalies, istorija dar nesibaigia. Senolis įsitikinęs, ši problema liečia daugybę Lietuvos gyventojų, todėl kovos ir toliau.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Seimui ypatingos skubos tvarka prieš porą savaičių nepavykus dar vienam šildymo sezonui - iki 2017 metų birželio 1-osios - pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, baigiantys kadenciją parlamentarai ketvirtadienį dėl tai numatančios pataisos taip pat nebalsuos. Klausimas išbrauktas iš Seimo ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Paskelbus šildymo sezoną, kiekvieno gyventojo namuose įsivyravo jauki šiluma, deja, per piniginę plūstelėjo pirmasis šaltas sąskaitų vėjo gūsis. Su šildymo sezonu kartu atkeliauja ir galvos skausmas dėl padidėjusių išlaidų. Žvelgdami į praeitų metų spalio mėnesio sąskaitas galime nusiteikti, kokiai sumai ruoštis. Tikslias sąskaitas išvysime tik joms atkeliavus į namus, apie lapkričio 10–12 dienas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad antradienį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui Seime nepavyko pratęsti, nes parlamentarai užsiima rinkiminėmis agitacijomis. Tačiau jis tikina, kad bet kuriuo atveju geriau lengvatą būtų pratęsti kartu su biudžeto projektu, o ne atskirai. „Tie, kurie dalyvauja toliau rinkimuose, yra viena pagrindinių priežasčių. Aš manau, kad PVM lengvata šildymui turi būti priimta, būtų gal net geriau kartu su biudžetu, kad neiškiltų interpretacijų.

Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už šildymą galima būtų panaikinti tik tuo atveju, jei būtų sukurtas šildymo kainų kompensacijos mechanizmas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Jeigu kartu su biudžetu būtų pateikti konkretūs argumentai ir sistema, kaip būtų kompensuojama kitaip žmonėms už šildymą, tada aš kalbėčiau apie PVM padidinimą, nes ta dabartinė schema nėra labai socialiai teisinga.

Klimatas nuolat kinta, įrodyta, kad jis šyla. Atrodytų, kad šį šiltėjimą turėtume pajusti ir mes, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu šildymo sezonu. Jei klimatas pradėjo drastiškai šilti, tai ir šildymo sezonas turėtų kasmet prasidėti vis vėliau, o baigtis anksčiau, bet ar taip yra? Palyginkime dešimt šildymo sezonų ir sužinosime, ar klimatas sutrumpina mūsų šildymo sezoną. Šiais metais šildymo sezonas jau prasidėjo, šildomės dar tik pora savaičių, nuo spalio 6 dienos.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia balsuosiąs už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimą šildymui. „Aš balsuosiu, kad PVM lengvata būtų pratęsta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius. Tuo metu jo vadovaujamos Vyriausybės teikiamame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad 2017 metais PVM lengvatos šildymui nebebus. Premjeras tvirtino, kad PVM lengvata niekuomet nebūdavo įrašoma į biudžeto projektą.

Vos tik kalendoriaus puslapiuose atvertėme spalį – už lango pasirodė pirmoji šalna. Diena po dienos tampa šaltesnė, mes traukiame vis šiltesnius megztinius, kojines, o namuose įsijungiame šildymą. Tiesa, būsto šilumos kaina tolygiai kyla su minusine oro temperatūra: kuo šalčiau – tuo mokame daugiau. Didelių sąskaitų už šildymą neapsikentusi moteris sugalvojo genialų būdą tam, kad sutaupytų.

Socialdemokratams neapsisprendžiant dėl PVM lengvatos šildymui, įsikiša ir prezidentė bei kitos didžiosios partijos. Dalia Grybauskaitė stoja į šios lengvatos palikimo pusę, kai tuo tarpu kitos būsimos parlamentinės partijos palaiko finansų ministrę.  Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad trečiadienį pritarę kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, valdantieji stokoja socialinio jautrumo.

  Socialdemokratams siūlant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, jų deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia nuomonės nekeičianti ir mananti, kad tokia lengvata neturėtų būti taikoma. PVM lengvatos naikinimui trečiadienį pritarė Vyriausybė, tačiau valdantieji socialdemokratai apsigalvojo ir ketvirtadienį įregistravo lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.

Valdančioji socialdemokratų partija atsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui - ją ketinama pratęsti dar vienam šildymo sezonui. Tai BNS patvirtino Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. „Tai yra bendras sprendimas - ir mano, ir Vyriausybės (...) Lengvatą siūlome pratęsti šiam šildymo sezonui, iki 2017 metų birželio 1 dienos“, - BNS sakė I.Šiaulienė.

Kadenciją baigiančiai Vyriausybei siūlant panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministrė teigia, kad vargingiausiesiems šildymas turėtų būti kompensuojamas pagal kitą metodiką, kurią turėtų parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Rasa Budbergytė ketvirtadienį Žinių radijui teigė, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas šildymui yra neteisingas, nes juo naudojasi ir turtingi žmonės.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta, teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas - 21 procentą. „Šiuo metu biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. (...) Reiškia tai, kad iš tiesų tie žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti.

Kainų komisijai nustačius, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų siūloma grąžinti, šilumos kainą nuo gruodžio sumažinant beveik ketvirtadaliu. Kainų komisija kitą penktadienį ketina patvirtinti projekcinę šilumos kainą, kuri mažinama 23,2 proc. iki 3,88 cento už kilovatvalandę.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Atsižvelgus į faktinę lauko temperatūrą ir orų prognozes nuo šiandienos – spalio 6-osios – Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose namuose. Darželiuose ir sveikatos įstaigose jų vadovų sprendimu buvo įjungtas dar rugsėjo 29 dieną. Pagal grafiką šildymas pradedamas jungti gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nusprendė pradėti šildymo sezoną nuo pat jo paskelbimo pradžios.

Orams sparčiai šąlant, keturi didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys jau šią savaitę pradeda šildymo sezoną. Vilniuje daugiabučių gyventojai šilumos sulauks ketvirtadienį. Tuo tarpu individualių namų savininkai vis dažniau renkasi nebe dujų, o kietojo kuro katilus. Žmonės viliasi, kad malkomis šildysis gerokai pigiau. Juolab, kad ir malkos pastaruoju metu pinga. Geri šeimininkai dar šiltuoju metų laiku – netgi vasarą imasi ruošti malkas žiemai.

Vienas svarbiausių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslų – padėti senos statybos daugiabučiams sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 proc. Kokie renovacijos rezultatai ir kaip daugiabučio modernizavimas pakeitė šildymo sąnaudas, pasakoja Klaipėdos ir Varėnos gyventojai bei daugiabučių renovaciją šiuose miestuose administruojančių įmonių atstovai.

  Vilniuje ketvirtadienį prasidėjus šildymo sezoną, kiti didieji Lietuvos miestai kol kas neketina šildyti namų.   Sostinės savivaldybė pranešė, kad nuo ketvirtadienio pradedamos šildyti mokyklos, darželiai ir sveikatos įstaigos, tačiau ar pradėti šildymo sezoną, sprendžia patys įstaigų vadovai. Vilniaus daugiabučiai šią savaitę dar nebus šildomi. Kauno mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius BNS teigė, jog artimiausiu metu dėl šiltų orų miestas neketina pradėti šildymo sezono.

Standartiniame 90-ies butų penkiaaukštyje gyvenantys klaipėdiečiai už karštą vandenį nuo šiol mokės mažiau nei kiti. Sumanūs gyventojai įdarbino saulę. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Antanas Paulauskas karštą dieną kviečia ant stogo. Čia trys ritiniai vamzdžių, kuriais iš šiluminio punkto atiteka techninis vanduo. Pusės kilometro ilgio keliu tekėdamas techninis vanduo kaip reikiant įšyla ir grįžta į šiluminį punktą, čia įšildo jau į butus tiekiamą karštą vandenį.

Šilumininkai skelbia, kad šių metų balandis buvo 1 laipsniu šiltesnis nei pernai, be to, šildymo įmonės vis daugiau naudoja už dujas 3 kartus pigesnio biokuro, tad sąskaitos bus ketvirtadaliu mažesnės nei už pernykštį balandį. „Šių metų balandis nors prisimena mums kaip labai šaltas, buvo šiltesnis už 2015 balandį. Buvo 5 laipsniai vidutinė temperatūra, o šiemet 6,4 laipsnio“, - aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.

Atšilus orams, Vilniuje pirmadienį baigiamas šildymos sezonas, pranešė savivaldybė. Kaune ir Šiauliuose šildymo sezonas toliau tęsiasi ugdymo įstaigose ir ligoninėse, Klaipėdoje dėl šildymo sezono pratęsimo sprendžia gyventojai. Tuo metu šios savaitės pradžioje Panevėžyje atnaujintas šildymo sezonas tęsiasi.

 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi vartotojo skundą dėl gyvenamajame name taikomo šilumos paskirstymo metodo teisėtumo ir pagrįstumo, priėmė sprendimą atmesti reikalavimus kaip nepagrįstus.

Kauno bendrojo lavinimo įstaigose ir darželiuose nuo šio pirmadienio atnaujintas šildymo sezonas. Kiti šilumos vartotojai, susiderinę su šilumos tiekėju, taip pat gali atnaujinti šildymo sezoną. Daugiabučiuose namuose šildymo sezonas neatnaujinamas, bet gyventojai balsų dauguma gali priimti sprendimą dėl šildymo atnaujinimo – kauniečiams reikia apie tai informuoti šilumos tiekėją.

Vilniečio Milanijaus bute dabar – plius 20. Dar prieš kelias dienas buvo tik 16, mat prieš savaitę centrinis šildymas sostinėje išjungtas. Tačiau atvėsus orams lauke, miesto valdžia persigalvojo – nuo šiandien radiatoriai vėl šyla. Milanijus tikina, kad dabar ir buto gyventojams, ir visiems augintiniams gerokai smagiau. Tiesa, privalomai šildymas atnaujintas tik miesto darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose. Daugiabučiai šyla tik tada, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė gyventojų.

Atšalus orams, Vilniaus valdžia nusprendė nuo penktadienio vėl įjungti centralizuotą šildymą. Tuo metu Klaipėda ir Šiauliai ketvirtadienį baigia šildymo sezoną, o kiti didmiesčiai šildymo sezono atnaujinti kol kas neplanuoja. „Atsižvelgusi į gyventojų prašymus ir įvertinusi orų prognozes, kurios žada, kad temperatūra gali ir vėl nukristi žemiau nulio, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nuo balandžio 15 dienos pratęsti šildymo sezoną“, - pranešė Vilniaus savivaldybė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, tik kiek daugiau nei 20 proc. lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Gydytojų bei mitybos specialistų teigimu, skubantys biuro darbuotojai itin dažnai pietums renkasi maitinimosi įstaigose siūlomą maistą arba parduotuvėje esančius pusgaminius, neatsižvelgdami į jų sudėtį, bet siekdami kuo greičiau numalšinti alkį.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Klimatologai griebiasi už galvų. Šis vasaris šilčiausias per pastaruosius du šimtus metų. Vidutinė mėnesio temperatūra pasaulyje nuo praėjusių metų šoktelėjo beveik pusantro laipsnio. O itin ryškūs pokyčiai – Europoje. Šiaurinėje žemyno dalyje fiksuojamas net 10 laipsnių pakilimas. Nors Lietuvoje vasaris ir nebuvo rekordinis, užfiksuotas 6 laipsnių nukrypimas nuo normos. Klimato kaitą stebintys specialistai įžvelgia dvi permainų priežastis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 0C šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 0C šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus.

Nepaisant beveik dukart šiemet išaugusios dujų kainos Druskininkams, šiluma miesto vartotojams nuo kovo atpigs 18,4 procento. Kainų komisija ketvirtadienį patvirtino naujas „Druskininkų šilumos“ kainas, BNS pranešė komisijos veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė. „Pagal naujas Druskininkų savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainos dedamąsias šilumos kaina vidutiniškai turėtų mažėti daugiau nei 1 centu už kilovatvalandę“, - BNS sakė A.Griškonytė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad dėl ypač šalto oro šį sausį daugiabučiuose buvo suvartota vidutiniškai 35 proc. daugiau šilumos nei 2015-ųjų sausį. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Vilniuje buvo apie 7,5 laipsnio šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, kuri sudaro 5,6 laipsnio šalčio. 2015-ųjų metų sausis pasižymėjo tik 1 laipsniu šalčio, gruodžio vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Šilumos kaina Vilniuje, peržiūrėjus dalį jos dedamųjų, nuo kovo laikinai turėtų sumažėti maždaug 1 proc., skaičiuoja Kainų komisija. Tačiau ar šilumos kaina bus mažesnė ir kitą šildymo sezoną, paaiškės po to, kai visa kaina bus peržiūrėta iš esmės. Kainų komisija penktadienį spręs dėl laikinos „Vilniaus energijos“ šilumos kainos, tačiau dėl klaidų grąžins ją Vilniaus savivaldybei. Jei miesto taryba per mėnesį nepatvirtins, Kainų komisija kainą nustatys vienašališkai.

 Gindamas vilniečių šilumos vartotojų interesus, Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien kreipėsi į „Vilniaus energiją“ kontroliuojantį akcininką „Veolia Environnement VE SA“ ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) - dėl nepagrįstos šilumos bazinės kainos.

Didžiausią sąskaitą už centralizuotai tiekiamą šilumą gruodį gavo kai kurie Palangos gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys. Brangiausiai mokančių vartotojų sąskaitos per metus - gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžiu, sumažėjo 14 eurų (8,2 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - vidutiniškai 13 eurų (2,5 karto). Bene brangiausiai už 60 kv. metrų ploto butą turės mokėti Palangos Kretingos gatvės namo gyventojai - 174,79 euro (1,4 proc.

 Kol vieni kankinasi šaltyje ir nespėja kasti sniego, Klaipėdoje vieno daugiabučio gyventojai po namus sukasi trumpomis rankovėmis, o naktį miega prie atidarytų langų. Pasirodo, klaipėdiečių gyvenimą pragaru pavertė sugedusi detalė šilumos punkte. Pasak gyventojų, kai detalė sugedo, kad namas neliktų be šildymo, reguliatorius buvo nustatytas ties didžiausia padala ir dar priremtas metaliniu strypu. Naujos detalės paieškos gerokai užtruko, tad gyventojai ir kentė karščius.

Šilumininkai tikisi nudžiuginti žmones teigdami, kad praėjęs šiltas gruodis gyventojams kainuos pigiau nei 2014 metais. Vidutinio 60 kvadratinių metrų buto šildymo kaina bus apie 60 €, nors prieš metus siekė 80 €. Šiluma atpigo, nes vidutinė oro temperatūra buvo apie 2 laipsnius šilumos ir dėl pigesnio biokuro. „Vidutinė Lietuvos šilumos kaina mažesnė lyginant su 2014 gruodžiu dėl platesnio biokuro naudojimo šilumos gamybai. Gruodžio sąskaitos bus 30 proc.

 Žiemos sezonas Lietuvai atnešė dar vieną problemą – oro užterštumą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių metų sausio 6 d. visuose miestuose buvo užfiksuotas rekordinė oro tarša, kuri net tris kartus viršijo normą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsimojo netradiciniu būdu kovoti su oro tarša ir tam tikslui planuoja naudoti dronus.  Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę.

Trečiadienio vakarą dalis Vilniaus Šeškinės mikrorajono daugiabučių liko be šilumos ir karšto vandens tiekimo.  Tai portalui tv3.lt patvirtino „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Pasak jo, šilumos ir karšto vandens tiekimas keliems daugiabučiams Šeškinėje nutrūko dėl gedimo vienoje iš boilerinių.

 Vidutinės sąskaitos už lapkritį šildymui Kaune suvartotą šilumą bus apie 32,2 proc. mažesnės nei už tą patį laikotarpį pernai. Tai – sumažėjusių šilumos kainų bei didesnės laiko temperatūros pasekmė. Praėjusių metų lapkritį šilumos kaina Kaune siekė 6,31 euro ct/kWh (be PVM), tuo tarpu šiemet ji 20,6 proc. mažesnė (5,01 euro ct/kWh be PVM). Aukštesnė buvo ir vidutinė lauko oro temperatūra (2,8 oC pernai ir 4,9 oC šįmet). Dėl šios priežasties šilumos buvo suvartota vidutiniškai 14,3 proc.

Gyventojus nuolat nepatenkintus šildymo kainomis, šį mėnesį pasiekė geros naujienos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje centralizuoto šildymo kainos mažėjo maždaug 40 procentų, palyginus su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vidutinė šilumos kaina, su 9 procentų PVM, šių metų lapkritį siekė 5,6 euro ct/kWh. Tai 1,3 euro ct mažiau nei praeitų metų lapkritį.

Premjeras Algirdas Butkevičius bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos branginimą gruodžio mėnesiui vadina manipuliacija. „Kadangi šitas klausimas aktualus ir svarbus Vyriausybei, galėčiau pakomentuoti paprasčiausiai, kad „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkant kurą. Vertinu tai, kaip nekorektišką elgesį.

Gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams dujų kainos nuo sausio nesikeis - Kainų komisija pirmadienį patvirtino pirmojo 2016 metų pusmečio tarifus. „Stabilius gamtinių dujų tarifus gyventojams išlaikyti sudarė prielaidas sukaupta dujų importo kainos nuolaida, kuri bus paskirstyta iki 2017 metų vidurio“, - rašoma Kainų komisijos pranešime spaudai.

Šalies vadovė „Vilniaus energijos“ tiekiamos šilumos branginimą gruodį vertina kaip dar vieną manipuliaciją, Anot Dalios Grybauskaitės, Kainų komisija ir Vilniaus savivaldybė turi atidžiai įvertinti bendrovės veiklą. Tuo metu „Vilniaus energija“ teigia apgailestaujanti, jog D.Grybauskaitė buvo suklaidinta. „Tokie pareiškimai yra atvira politizacija, tuo labiau, kad nuo pat metų pradžios matėme įvairias manipuliacijas su kuro pirkimais būtent šios įmonės.

Daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo spalį pirkusiai „Vilniaus energijai“ didinant šilumos kainą, energetikos ministras teigia, tokios manipuliacijos destabilizuoja padėtį rinkoje. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, tai rodo, jog šilumos rinkos modelis neveikia ir palikta per daug vietos manipuliacijoms. „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat, kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkamo kuro kaina.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Veolia“) valdoma „Vilniaus energija“ gruodį brangina jos gaminamą šilumos energiją. Anot bendrovės, kainos kils, nes spalį bendrovė pirko daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. „Šilumos kaina keisis priklausomai nuo terminalo dujų kiekio, kuris daro didžiausią įtaką tarifui. Kas mėnesį esame įpareigoti įsigyti skirtingą kiekį terminalo dujų.