saugus eismas

Vienas iš pagrindinių vairuotojo pojūčių yra regėjimas, kuris artėjant žiemai ir ilgėjant tamsiajam paros metui patiria didžiausius išbandymus. Specialistų teigimu, tamsusis periodas yra tas metas, kai išvažiavusiems į kelius tenka susikaupti dvigubai, o palengvinti vairavimą gali nebent šiuolaikiškos automobilių technologijos. Anot vairavimo eksperto Artūro Pakėno, geras matomumas yra gyvybiškai svarbus siekiant važiuoti saugiai ir prognozuojamai.

Kauno viešojo transporto vežėjas UAB „Kauno autobusai“ tęsia ambicingus planus atnaujinti viešojo transporto parką, paverčiant jį ne tik visiškai žemagrindžiu, bet ir ekologišku. Įsigijus 100 naujų hibridinių autobusų „MAN“ daugiau nei pusė autobusais teikiamų paslaugų bus teikiamos naujomis transporto priemonėmis. Lapkričio 22 d. Kauno miestui istorinė – šiandien pasirašyta 24 mln. eurų (be PVM) sutartis dėl 100 hibridinių autobusų pirkimo.

Aktyviai ruošiamasi daugiau nei 40 km magistralinio kelio „Via Baltica“ A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstrukcijai. Šio „Via Baltica“ ruožo rekonstrukcijos specialiajam planui šiandien pritarė Vyriausybė. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai bus baigti iki 2025 metų pabaigos.

Šią savaitę Amalių geležinkelio pervažą kirto paskutiniai automobiliai. Už kelių šimtų metrų atidarytas vienas iš dviejų automobiliams skirtų tunelių sujungė R. Kalantos ir Chemijos gatves. Nors baigiamieji darbai tęsis iki gruodžio mėnesio vidurio, vairuotojai gali pamiršti prie pervažos nusidriekdavusias ilgas eiles.   „Pervaža jau uždaryta. Šiuo metu prie jos dirba technika, įrenginėjamos kliūtys kirsti geležinkelio bėgius.

Nuo kitų metų pražios įsigalios Susisiekimo ministerijos teiktos pataisos dėl antialkoholinių variklio užraktų naudojimo. Nauja tvarka leis vairuotojams, praradusiems vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo neblaiviam, anksčiau nei nustatytas terminas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, sutikus su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai.

Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti susisiekimo ministro įsakymu skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos. „Lietuvos kelių tinkle magistralė Vilnius–Kaunas išsiskiria eismo intensyvumu. Ja važiuoja gerokai daugiau krovininių transporto priemonių nei kitomis magistralėmis.

Seimui pristatytas Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132, kuriuo siūloma nuo kitų metų sausio 1 d. reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu tvarką. Mokestį mokėtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre valdytojas.

Europos Sąjungos parlamentas oficialiai priėmė galutinį sprendimą, kuriuo transporto priemonių gamintojai bus įpareigoti nuo 2022 metų į automobilius, furgonus, autobusus ir vilkikus diegti tam tikrus vairavimo asistentus. Pagal naująjį teisės aktą, daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartinės įranga Europos Sąjungos teritorijoje parduodamoms naujoms transporto priemonėms. Nors šis reikalavimas įsigalios 2022 metų gegužės mėnesį, jis iš pradžių galios tik visiškai naujiems modeliams.

Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, sutinkamas skeptiškai. Kas antras šalies vairuotojas laikosi nuomonės, kad tai padidins spūstis ir sulėtins eismą. Reprezentatyvią apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, didesnių spūsčių tikisi 57 proc., o lėtesnio judėjimo – 53 proc. šalies vairuotojų. Atitinkamai geresnį eismo pralaidumą prognozuoja vos 7 proc., o greitesnį eismą – tik 2 proc. vairuotojų.

Sostinės Konstitucijos pr. ties Linkmenų g. pradėti eismo organizavimo pakeitimai, jog visi eismo dalyviai judėtų saugiau ir didėtų paties ruožo pralaidumas. Šioje vietoj ilgės eismo juosta posūkiui į kairę Linkmenų g. ir bus fiziškai atskirtos pirmoji automobilių ir viešojo transporto eismui skirtos juostos – dėl to keisis ir išvažiavimo iš G. Baravyko g. tvarka sukantiems į Linkmenų gatvę.

Siekdama labiau saugoti aplinką ir mažinti poveikį klimato kaitai, Susisiekimo ministerija ketina kartu su universitetais ieškoti būdų, kaip sumažinti transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. „Transporto sektoriaus keliama tarša yra neabejotinai žinoma problema, tačiau ilgą laiką šis klausimas nebuvo sprendžiamas.

Prasidėjus tamsiajam metų laikotarpiui, kai keliuose kyla nemažai sumaišties, kelininkai baigė atnaujinti kelių linijas ir horizontalųjį ženklinimą visuose krašto ir rajoniniuose, o dar vasarą darbai buvo atlikti ir magistraliniuose keliuose. Vairuotojams matomas kelio linijos atspindys – svarbus faktorius, darantis įtaką eismo saugumui, ypač vairuojant tamsiu paros metu: tarptautinė praktika rodo, kad tai gali sumažinti avaringumą net 10 proc.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje kasdien fiksuoja dešimtis smulkių eismo įvykių, kurių metu padaroma nedidelė žala automobiliams. Kaip pažymi Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, ypač dažnai tokių incidentų pasitaiko rytinio bei vakarinio piko metu, kai keliuose suintensyvėja eismas. Nepaisant nedidelių nuostolių, tokios avarijos gali smarkiai sugadinti nuotaiką, ypač – jei vėliau neteisingai užpildoma eismo įvykio deklaracija.

Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Skaitmeninės plėtros vadovas Ar jūs rinktumėtės automobilį tik vedini noro prisidėti prie mažesnės klimato kaitos? Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, elektromobilį tik dėl ekologijos pasirinktų mažiau negu dešimtadalis šalies gyventojų. Tačiau net 2 iš 3 lietuvių rinktųsi tokią transporto priemonę dėl mažesnių sąnaudų. Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga, tačiau itin lėtai. Šiuo metu šalyje registruota apie 1,3 tūkst. elektromobilių.

Penktadienis vairuotojus pasitiks naujove – jau nuo lapkričio 1-osios galios netenka Kelių eismo taisyklių (KET) 75 punktas, kuris pakoreguos vairuotojų įpročius važiuojant per sankryžas. Iki lapkričio 1-osios vairuotojams sankryžose, kuriose įrengta papildoma sekcija posūkiui į dešinę, buvo draudžiama atlikti manevrą, jei sekcijoje nedega žalia rodyklė. O jau nuo penktadienio vairuotojai turi galimybę sukti į dešinę trimis atvejais (žr.

Prasidėjus padangų montavimo sezonui dalis vairuotojų sprendžia dilemą: kokias pasirinkti? Kietesnio europinio mišinio ar minkštesnio „Nordic“ tipo, o gal – dygliuotas? Patikimoje naujų padangų parduotuvėje dirbantys specialistai gali tikslingai pakonsultuoti šia tema, tačiau pirkėjui rekomenduojama turėti ir savo nuomonę. Ją susidaryti leis atsakymai į kelis žemiau esančius klausimus. Kur važinėjate? Tai yra pagrindinis kriterijus sprendžiant, kokias padangas pasirinkti.

Iš Vilniaus ar į jį Molėtų plentu keliaujančius vairuotojus jau greitai pasitiks ne liūdnai pagarsėjęs „betoninis kelias“, bet vienas moderniausių kelio ruožų šalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ vykdo A14 kelio 4 km ilgio atkarpos šalia Vilniaus rekonstrukcijos darbus.

Trečiadienį naujienų portalas tv3.lt pranešė apie Kuršėnų miesto problemą – neapšviestą pėsčiųjų perėją, kurioje jau žuvo du žmonės. Nors po pirmosios žūties 2018-ųjų sausį gyventojai į Lietuvos automobilių kelių direkciją kreipėsi dėl perėjos apšvietimo ir sulaukė pažado apšvietimą įrengti per 2018-2019 metus, vis dėlto sutvarkyti problemos nespėta – antradienį ryte perėjoje vėl žuvo vyras. Kelių direkcija ginasi – yra planų perėją sutvarkyti, tačiau vis atsiranda biurokratinių trukdžių.

Netrukus vairuotojai turės pratintis prie eismo pokyčių – jau nuo lapkričio 1-osios galios neteks Kelių eismo taisyklių (KET) 75 punktas, kuris koreguos vairuotojų įpročius važiuojant sankryžose. Iki lapkričio 1-osios vairuotojams, jeigu ties pagrindiniu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus. Jis vylėsi, kad šis Seimas mokestį galiausiai patvirtins. „Tikimės palaikymo ir ėjimo į priekį mažinant taršą iš automobilių išmetamų teršalų“, – sakė K. Mažeika.

Vilniaus daugiabučių namų kiemuose bus daugiau tvarkos ir patogumo: sostinės savivaldybė šiemet įrengė dvigubai daugiau nei pernai – 1200 – naujų automobilių stovėjimo vietų 39-iose žaliųjų korių aikštelėse.  Esamų kiemų erdves tarp daugiabučių pasistengta išnaudoti kuo sumaniau: kur įmanoma, buvo išlygintas paviršius, sutvirtintas skalda ir paklota speciali korinė danga. Tokių žaliųjų korių dydis neretai prilygsta krepšinio aikštelei.

Eismo sąlygos rekonstruojamame magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože – vadinamoje „Megos“ sankryžoje ties Kaunu – netrukus pagerės. Dar šiais metais čia planuojama leisti eismą tiek pagrindiniu, tiek jungiamaisiais keliais. „Pagal sutartį magistralės rekonstrukcija buvo numatyta iki kitų metų balandžio mėn.

Lietuvoje vis gausėja alternatyvių transporto priemonių, sparčiai populiarėja ir elektriniai paspirtukai. Vis dėlto besirenkantys šią susisiekimo priemonę turėtų galvoti ne tik apie patogumą, pramogas ar ekologiją, bet ir apie saugumą. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad paspirtukų vairuotojai šią vasarą daugiau nei dvigubai dažniau pateko į draudiminius įvykius. „Paspirtukininkai dažniausiai patyrė traumas nukritę nuo šios transporto priemonės.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Aplinkos ministerijos siūlomam taršių automobilių mokesčiui. Kaip Vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte nurodo ministerija, projektu nustatomas mokestis, kurį mokėtų pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos transporto priemonės valdytojas.

Automobilio pastatymas į jam skirtą stovėjimo vietą nėra ypatingai sudėtingas uždavinys. Ypač, jeigu turite užtektinai erdvės ir vairuojate neypatingai didelę mašiną. Tuo tarpu štai šio „Honda Accord“ vairuotojas sugebėjo lygioje vietoje sukelti nemalonų incidentą. Privažiavęs prie laisvos stovėjimo vietos, „Honda“ vairuotojas automobilio pastatymo procesą pradėjo tvarkingai ir be didesnių rūpesčių.

Spalio 12 d. įsigaliojo tvarka, pagal kurią kiekvienam nustatytus kriterijus atitinkančiam fiziniam asmeniui, įsigijusiam mažiau taršų automobilį, bus skiriama 1000 eurų kompensacinė išmoka. Kompensacinės išmokos bus mokamos iš Klimato kaitos programos lėšų.

Viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip putomis „perekupai“ (automobilių perpardavinėtojai – liet.) sutvarkė važiuoklę. Kaip tai atrodo, pasižiūrėkite patys vaizdo įraše. Gal kai kuriems, kurie mažiau supranta automobilių eksploataciją, įraše užfiksuotas vaizdas nieko nesako, bet tie, kurie nusimano, tikrai pasakys, kad tai – visai nejuokinga ir gali kainuoti ne vieną gyvybę.

Keliaudami automobiliu po Europą dažnai palyginame kelių kokybę Lietuvoje ir užsienyje. Kelių ir jų priežiūros kokybės lygį lemia šalyse galiojantys standartai. Kokią Europos šalių teigiamą praktiką galime pritaikyti pas mus gerinant eismo saugumą? Olandijoje didesni kokybės reikalavimai Olandija, viena iš šalių lyderių, garsėjančių inovatyviais sprendimais kelių ženklinimo srityje. Lietuvoje pokyčiai šioje srityje nėra tokie dideli, kad galėtume lygintis su dauguma Europos šalių.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ pabaigė beveik 2 mln. eurų vertės Vilniaus Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukciją. Šia investicija į infrastruktūrą siekiama pagerinti bendrovės plėtojamo biurų komplekso „S7“ poveikį aplinkai – rekonstrukcija padidins Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių pralaidumą, o tai mažins automobilių spūstis bei aplinkos taršą.

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiautojai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi mėgstamiausias vietas, kuriose „dirba“. Išaiškinti piktavališkus nesąžiningų vairuotojų veiksmus yra sudėtinga, tačiau su policija bendradarbiaujantys draudimo žalų ekspertai išnarplioja vis daugiau sukčiavimo schemų ir įspėja klientus – šiemet jau atskleista daugiau galimų „pakišinėtojų“ negu pernai.

Vis garsiau kalbant, kad jau 2020-ųjų sausio 1 dieną bus pradėtas skaičiuoti automobilių taršos mokestis, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ panagrinėjo, kokių gamintojų transporto priemonės patikros metu dažniausiai „išbrokuojamos“ dėl išmetimo sistemos trūkumų.

Šį pirmadienį į Kauno gatves išriedėjo 10 naujų mažos talpos „Mercedes-Benz“ autobusai. Iki rugsėjo pabaigos miesto viešojo transporto parką papildys dar 20 tokių nedidelių autobusų. Juose galioja visos lengvatos, kuriomis šiuo metu naudojasi įprasto dydžio autobusų ir troleibusų keleiviai. „Mažieji autobusai mums reikalingi dėl kelių priežasčių.

Vilniaus centre 9 valandas buvo paslėptos kameros, kurios filmavo du vaikus – Dominyką ir Gabrielę. Jie vaidino, kad ruošiasi bėgti per gatvę – vyresnis berniukas tempė paskui save jaunesnę mergaitę ir ragino eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paaiškėjo, kad 9 iš 10 tokį pavojingą vaikų elgesį mačiusių suaugusiųjų vaikų nestabdė ir nekreipė dėmesio, kad vaikams gali nutikti nelaimė.

Vilniaus centre 9 valandas buvo paslėptos kameros, kurios filmavo du vaikus – Dominyką ir Gabrielę. Jie vaidino, kad ruošiasi bėgti per gatvę – vyresnis berniukas tempė paskui save jaunesnę mergaitę ir ragino eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paaiškėjo, kad 9 iš 10 tokį pavojingą vaikų elgesį mačiusių suaugusiųjų vaikų nestabdė ir nekreipė dėmesio, kad vaikams gali nutikti nelaimė.

Nuo rugsėjo 2 d. prasidės nauji mokslo metai, gatvėse ir keliuose padaugės jaunųjų eismo dalyvių. Po vasaros atostogų darželinukai, moksleiviai, studentai vyks į mokymo įstaigas autobusais ir automobiliais, dviračiais ir paspirtukais. Intensyviame eisme dalyvaus daugiau pradedančiųjų vairuotojų, keliuose padidės transporto priemonių srautai, praneša Lietuvos policija.

Penktadienio vakarą Ateities plentu atnaujintas eismas. Pernai prasidėjusi itin svarbios miesto gatvės rekonstrukcija – dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant Pietrytinio aplinkkelio projektą. „Kauno pietrytinis aplinkkelis yra vienas iš svarbiausių ir didžiausių mieste vystomų infrastruktūros projektų.

Pavėžėjai toliau nesiliauja stebinti savo vairavimo kultūra ir nepagarba kitiems eismo dalyviams. Užfiksuotas vaizdo įrašas, kaip iš pavėžėjo „Toyota Prius“ automobilio per langą iki pusės išlindęs keleivis. „Klausimas, ar tokiems veikėjams pavyko saugiai pasiekti kelionės tikslą.. Vaizdas baisus, atsakingumo jokio.. Video padarytas šeštadienio rytą, didelis klausimas, kokia situacija su blaivumu tiek vairuotojo, tiek keleivio.

Per nepriklausomybės laikotarpį keitėsi ne tik vairavimo kultūra, bet ir kelių eismo taisyklės bei ženklinimas. Išbandyti nauji ženklinimo būdai. Vieni iš jų pasiteisino, kiti, dar laukia savo įvertinimo. Kas pasikeitė kelių ženklinime Eismas Lietuvos keliuose intensyvėja, tad ir kelių kokybė turi būti pritaikyta naujam gyvenimo būdui: buvo pradėtos naudoti tiek naujos linijos, tiek kitokios ženklinimo medžiagos.

Saugaus eismo ekspertas, Baltasis Zebriukas, kviečia visus, didelius ir mažus, šį šeštadienį, birželio 8d. atvykti į Birštono miesto šventę. Čia visą dieną, palapinėje, nuo 10 iki 19 val. bus daug veiklų ir vaikučiams, ir jų tėveliams, globėjams ar seneliams. Mokysimės saugaus eismo, ir kaip teisingai ir saugiai atstogauti vasarą.

Balandį saugaus eismo bendrovės „Biseris“ darbuotojai Lietuvoje pradėjo kelių ir gatvių ženklinimo darbus. Anksčiau to padaryti paprastai neleidžia orai. Ieškodama būdų, kaip diversifikuoti veiklą ir šaltuoju metu nenutraukti darbų, bendrovė išmėgino Saudo Arabijos kelių ženklinimo rinką, kuri ir nustebino, ir pradžiugino. Padeda efektyvinti veiklą Horizontalusis kelių ženklinimas Lietuvoje – sezoninė veikla.

Daugeliui žmonių automobilis yra priemonė, padedanti greitai ir komfortiškai nuvykti iš taško A į tašką B. Galime juos pavadinti „namais“, „darbu“, „mokykla“, „parduotuve“ ar bet kokiu kitu objektu, tačiau esmė nesikeičia – automobilis šiandien yra greičiausia ir patogiausia susisiekimo priemonė Lietuvoje. Nei viešasis transportas, nei dviratis ar trumpalaikė automobilio nuoma dar neprilygsta asmeninei motorinei transporto priemonei.

Rezultatas – nulis. Puiku! Ypač tuomet, kai kalbame apie žmonių žūtis mūsų šalies keliuose ir gatvėse. Prie šio siektino rezultato, kai nė viena mirtis keliuose nėra toleruotina, gali prisidėti kiekvienas. Tam ir skirtas Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamas renginys „Nevairuok išgėręs“, kuris vyks balandžio 6-ąją, minit Saugaus eismo dieną, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Karolis Klikna Pagauti girti ir ar už kitas nuodėmes nubausti vairuotojai jau netrukus galės greičiau atgauti vairuotojo pažymėjimus. Tiesa, su viena sąlyga. Seimas palaimino naujovę: nusikaltusiems vairuotojams leidžiama sutrumpinti teisių atėmimo laikotarpį, jei šie savo automobiliuose įsidiegs variklio užvedimą blokuojančius alkotesterius – kitaip dar vadinamas „alkoblokus“. Jie vairuotojui neleidžia pajudėti iš vietos tol, kol nepapučia ir nepasitikrina blaivumo.

Kaune veiklą pradeda Eismo valdymo centras, padėsiantis efektyviau valdyti augančius automobilių srautus. Centre dirbantys specialistai, naudojantys išmanią eismo valdymo sistemą, miesto sankryžas stebi visą parą. „Visose naujai įrengtose ar rekonstruotose sankryžose diegiama išmani valdymo įranga, kurios surinktą informaciją apdoroja naujasis eismo valdymo centras. Miestas auga, tad auga ir transporto srautai.

Jau netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai. Šiuolaikinės technologijos fiksuos ne tik greitį viršijančius vairuotojus, bet pagal valstybinius numerius atskirs ir kitus pažeidimus. Vairuotojai neprasmuks be techninės apžiūros, draudimo. Taip pat bus ieškoma vogtų mašinų. Visgi daliai žmonių atrodo, kad toks kiekvieno automobilio stebėjimas yra totalus žmonių sekimas.

Lietuvos policijos departamentas praėjusiais metais paskelbė, jog į mūsų šalies kelius išrieda net šeši naujutėliai, nežymėti policijos automobiliai, kurių paskirtis tėra viena – sudrausminti taisyklių nesilaikančius vairuotojus.  Lietuva nėra vienintelė valstybė kuri naudoja įvairiausias priemones, kurios leistų sumažinti nedrausmingus vairuotojus. Pasauliniame kontekste mūsų šalis atrodo pakankamai liberaliai.

Vokietija – vienintelė valstybė, kurioje galime surasti keletą ilgų atkarpų, kuriose kiekvienas vairuotojas gali važiuoti jam patinkančiu greičiu. Nesvarbu ar tai būtų 120 ar 220 km/val. Vairuotojams suteikta laisvė, panašu, tapo puikiu pavyzdžiu Kalifornijos valstijos gubernatoriui, Johnui Moorlachui, kuris šnekučiuodamasis su žiniasklaidos atstovais pareiškė, jog Vokietijoje esantys greitkeliai turėtų būti pavyzdys Kalifornijos valstijai.

Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino, jog netolimoje ateityje į naujus automobilius bus privaloma diegti tam tikras technologijas, kurios, teoriškai, turėtų sumažinti nelaimingų incidentų skaičių.  Pagal naująjį teisės aktą daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartine įranga Europos Sąjungoje pardavinėjamuose naujuose automobiliuose.

Išmanieji telefonai kiekvienam iš mūsų suteikė neribotą prieigą prie milžiniškos informacijos kiekio. Nesvarbu, ar tai būtų mielų kačiukų vaizdo įrašai ar informacija apie sraigtinio variklio darbo ciklus.   Akivaizdu, jog išmaniajame telefone įdiegtos funkcijos ir galimybes prikausto kiekvieno žmogaus dėmesį. Net ir tų, kurie vairuoja automobilį. Būtent išmanaus telefono naudojimas vairavimo metu pastaruoju metu tampa vis didesnė problema visose pasaulio šalyse.