saugus eismas

Visuomenė kviečiama susipažinti ir teikti pasiūlymus parengtiems Via Baltica ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo projektams. Gyventojai bus supažindinami ir galės teikti siūlymus dėl kiekvieno iš keturių ruožų rekonstravimo projekto atskirai.  Projektų pristatymus organizuoja Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybės.

Lentvaryje įsibėgėjo vieno svarbiausių šalies geležinkelio mazgų rekonstrukcija. Rekonstrukcijos darbus atliekanti bendrovė „Tilsta“ po veikiančiu geležinkeliu pradėjo stumti iš dviejų segmentų sudarytą 64 metrų ilgio ir 6720 tonų svorio automobiliams skirtą tunelį. Tokia automobilių tunelio įrengimo technologija Lietuvoje ir Baltijos šalyse taikoma pirmąkart.

Statistikos departamento duomenimis, vairuotojo pažymėjimą turi kas antras Lietuvos gyventojas, tad vairavimo kultūra ir etiketas yra itin svarbūs aspektai visiems eismo dalyviams. Atlikus reprezentatyvų Lietuvos vairuotojų įpročių tyrimą paaiškėjo, kad jaunesni vairuotojai yra emocionalesni ir labiau linkę kelyje elgtis rizikingai, o vyresnių vairuotojų įpročiams kelyje emocijos ar kitų vairuotojų elgesys turi gerokai mažiau įtakos.

Ne paslaptis, kad didelė dalis automobilių vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo kelyje nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, o tas pats galioja ir dviratininkams. Kad ir kiek girdi draugų ar artimųjų raginimų nesinaudoti mobiliuoju telefonu esant prie vairo, dažnas vis tiek numoja ranka ir tikisi, kad nelaimė tikrai aplenks. Tuo, kad važiuojant dviračiu itin pavojinga būti įnikus į mobilujį įrenginį, įsitikinsite pažiūrėję šį balandžio 3 d. užfiksuotą vaizdelį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paslaugų teikėjus kviečia dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimo. Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, iki šių metų balandžio 12 dienos paslaugų teikėjai gali teikti pastabas techninio darbo projekto parengimo techninei specifikacijai.

Nuo šiol policijos pareigūnai sustabdyti gali ne tik dėl netinkamo elgesio kelyje. Su tuo susidūrė ir šiaulietė Marija (vardas pakeistas – aut. past.), kuri sustabdyta policijos gavo ne nuobaudą, o pagyrimą už taisyklių laikymąsi. Policijos atstovų teigimu, tai – tęstinė akcija, o pavyzdingi vairuotojai gali būti „gaudomi“ ir kituose miestuose. Šiauliuose gyvenančią Mariją antradienį netikėtai sustabdė policija.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius daugiau nei 9,5 tūkst. kartų užfiksuotas pažeidimas, kai vairuojant naudojamasi mobiliuoju telefonu. Palyginti su 2020 m. sausio ir vasario duomenimis, šis skaičius išaugo beveik triskart. Draudimo bendrovės „If“ inicijuotas visuomenės tyrimas atskleidė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant – lietuvius labiausiai erzinantis vairuotojų įprotis. Tačiau aplinkinių susierzinimas netrukdo tokiam elgesiui dažnėti.

Pamažu artėjantis naujasis „Euro 7“ taršos reglamentas kaip reikiant sunervins automobilių gamintojus. Viešumoje pasirodęs naujo reglamento juodraštis priverstų gamintojus užtikrinti, jog automobiliai su benzininiais arba dyzeliniais varikliais, tiek vasarą, tiek žiemą, varikliui veikiant laisva eiga arba tempiant priekabą, išmestų tokį patį kiekį emisijų. Tuo tarpu gamintojai sako, jog to pasiekti tiesiog neįmanoma.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 24 sekundes viso pasaulio keliuose žūva vienas žmogus. Kiekvienais metais viso pasaulio keliuose miršta net 1,35 mlrd. žmonių, kurių didžiąją dalį sudaro jauni žmonės. Tarptautinis vairuotojų mokymo portalas „Zutobi“ atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama sužinoti kur ir kokiose šalyse yra pavojingiausia vairuoti. Bendrovės tyrime buvo atsižvelgta į 56 šalių pateiktus duomenis apie žuvusiųjų skaičių, į šalyje galiojančius greičio apribojimus.

Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc.

Siekis sumažinti tragiškai pasibaigusių eismo įvykių skaičių gali paskatinti naujo reikalavimo atsiradimą, kuris priverstų gamintojus diegti maksimalaus greičio ribojimą ties 180 km/val. padala.  Maksimalaus greičio ribojimas – nėra tas dalykas, kuris automobiliuose yra ką tik atrasta naujovė. Daugelis gamintojų automobilių maksimalų greitį riboja ties 250 km/val. padala, tačiau 2016 metais „Volvo“ pademonstruota iniciatyva gali sulaukti žymiai didesnio atgarsio.

Sniegu padengti ar net apledėję keliai netolimoje ateityje galėtų tapti tik atmintyje įstrigusiu prisiminimu.  Didžiausia Europos kelių tiesimo bendrovė „Eurovia“, Prancūzijoje oficialiai pristatė naują kelio tiesimo būdą, kuris, teoriškai, turėtų padėti atsikratyti slidžių kelio paviršių, pagerinti eismo sąlygas žiemą bei sumažinti eismo įvykių skaičių.

Sukinėjimasis daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje arba bandymas įsprausti automobilį į laisvą vietą, vos didesnę už jo matmenis, visuomet kelia šiek tiek streso, ypač jei skubama. Vienas neatsargus judesys vairu gali baigtis nedideliu eismo įvykiu, kuris reiškia sugadintą nuotaiką, sugaištą laiką ir kėbulo remontą. Automobiliai dėl saugumo ir komforto reikalavimų tampa vis erdvesni, kartu tobulėja ir technologijos, lengvinančios manevravimą bei parkavimą.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas vairuojant elektromobilį ir tos pačios galios įprastą automobilį skiriasi tik nuo, kad neturi darbinio tūrio kategorijos. Toliau viskas priklauso nuo to, kaip intensyviai eksploatuojama transporto priemonė, kur važinėjama ir kokia vairuotojo patirtis. Tos pačios taisyklės galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse.

Trečiadienio rytą eismo sąlygas sunkina snygis, keliuose slidu, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 val. duomenimis, dėl buvusio ar besitęsiančio snygio eismo sąlygos sudėtingos visoje Lietuvoje. Magistralinių kelių dangos šlapios, vietomis padengtos prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Provėžoti ir slidūs yra ir krašto bei rajoniniai keliai. Vakarų Lietuvoje didelė plikledžio susidarymo tikimybė.

2021 m. gegužės mėn. įsigalios naujas ES padangų ženklinimas, kuris pirkėjus geriau informuos apie padangų charakteristikas. Naujoje padangų etiketėje buvo pakeistos riedėjimo pasipriešinimo ir stabdymo šlapiame kelyje klasės, o triukšmingumas bus nurodomas decibelais ir A, B arba C raidėmis. Taip pat pirkėjai papildomą informaciją galės rasti ES duomenų bazėje, nuskenavę QR kodą.

Ko­ky­biš­kai vei­kian­ti au­to­mo­bi­lio stab­džių sis­te­ma – be­ne svar­biau­sias ma­ši­nos ele­men­tas, kad ke­ly­je bū­tu­me sau­gūs. Efek­ty­vūs stab­džiai rei­ka­lin­gi visais metų laikais, ta­čiau žie­mą jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Specialistai dalijasi patarimais, kaip prižiūrėti stabdžių sistemą šaltuoju metų laiku ir kokie požymiai išduoda, jog laikas susirūpinti.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pasirašė sutartį dėl paskutinio – IV ruožo – įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“. 2020 m. pavasarį, vykdant viešąjį pirkimą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdy...

Vairo stiprintuvo sistema šiuolaikiniuose lengvuosiuose automobiliuose jau tapo standartu ir sunkiai beatmename laikus, kai vairą tekdavo sukti pasitelkiant savo jėgas.  Todėl jei pastebėjote, jog vairas sukasi sunkiai, verta susirūpinti. Ekspertai akcentuoja, jog dažniausios vairo stiprintuvo gedimo priežastys yra susijusios su netinkamu vairo stiprintuvo skysčio naudojimu.

Per paskutinius kelerius metus Kauno mieste gerokai sumažėjo per eismo įvykius nukentėjusių bei žuvusių žmonių. Situacija gerėja, bet skaudžių avarijų vis dar pasitaiko, todėl saugaus elgesio gatvėse ne tik teoriškai, bet ir praktiškai Kaune bus mokoma nuo mažens. Eiguliuose, šalia Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos jau kyla pirmasis Lietuvoje kompaktiškas edukacinis miestelis su visa reikalinga infrastruktūra ir priemonėmis.

Kaip žinote patys, Farerų salos – autonominis Danijos regionas, kuris pasižymi ypatingai vaizdingomis vietovėmis. Šiame pasaulio kampelyje gyvena tik apie 50 tūkst. žmonių. Daugelis iš jų dirba žuvininkystės pramonėje, dėvi languotus marškinius, vilnonius megztinius ir kasdien į reikiamą tašką keliauja naudodamiesi automobiliu, nes tai tiesiog patogiausias būdas nusigauti iš vieno taško į kitą.

Vilniuje atnaujinta per Naujosios Vilnios ir Rasų seniūnijas 7 km besidriekianti S. Batoro gatvės dalis – nuo Drujos iki Dūmų gatvės. Bendrovė „Grinda“ čia paklojo naują asfalto dangą, sutvarkė šalia besidriekiantį pėsčiųjų taką, automobilių apsisukimo vietas, atnaujino 12 viešojo transporto stotelių. Rekonstruotos 3 pėsčiųjų perėjos. Įrengti nuolydžiai pagerino lietaus vandens nutekėjimą ir sumažino gatvės užtvindymo riziką.

Automobilių prikimšti daugiabučių namų kiemai bei įvažiavimai į juos sudaro daug nepatogumų specialiosioms tarnyboms. Medikai, ugniagesiai ar komunalinių paslaugų teikėjai negali įvažiuoti ir suteikti pagalbos ar paslaugų, tuo tarpu bet kokia kaina kuo arčiau namų savo automobilį įsprausti besistengiantys vairuotojai perspėjami, kad už tokį elgesį gali sulaukti rimtų nemalonumų.

Vilnius siūlo Lietuvoje įteisinti Nyderlanduose ir Belgijoje taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą. Į gerąją šių valstybių praktiką dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija, ieškanti būdų įgyvendinti darnaus judumo planuose keliamą tikslą. Saugaus eismo komisija paragino Susisiekimo ministeriją inicijuoti Lietuvos Kelių eismo taisyklių pakeitimus įteisinant „dviračių gatvės“ sąvoką.

Neįmanoma nepastebėti, o dar sunkiau suskaičiuoti Kaune šiuo metu vykstančius atnaujinimo darbus. Iš pagrindų tvarkomos tiek centrinės transporto arterijos, tiek ir atokesnės gatvės bei šaligatviai. Bendras jų ilgis viršija 30 kilometrų. Vasarą prasidėję darbai tokie gausūs, kad visų jų pabaigti iki rudens tiesiog neįmanoma suspėti. Aišku viena – dar iki Kalėdų miesto susisiekimas taps gerokai patogesnis ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems.

Po nuotolinio mokymosi pavasarį, moksleiviai grįžta į mokyklas. Kartu su šiuo grįžimu į tradicinį mokymąsi, tikėtinas ir įprastas sujudimas miestuose, didesnis automobilių srautas, spūstys keliaujant į mokymo įstaigas. Tradicinė, visoje šalyje vykstanti socialinės atsakomybės akcija „Apsaugok mane“ kviečia būti atidiems kelyje ir primena, kad visi šalies moksleiviai yra nemokamai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje į mokyklą visą rugsėjį.

Kad ir koks išmanus didmiestis bebūtų, visą jo potencialą gali nubraukti neefektyvus kelių tinklas, verčiantis gyventojus leisti laiką spūstyse. Todėl miestų planuotojai kartu su technologijų bendrovėmis ieško sumanių sprendimų, leidžiančių realiu laiku stebėti automobilių judėjimą ir padedančių efektyviau planuoti eismo srautus, o tuo pačiu – ir paprasčiau nustatyti chaosą gatvėse keliančius eismo taisyklių pažeidėjus.

Šią savaitę finišo tiesiąją pasiekė dar pavasarį prasidėję du vaikų piešinių konkursai: „Dviratis – mano draugas“ ir „Saugus kelias į mokyklą“. Patys įspūdingiausi darbai, atrinkti iš beveik 600 pretendentų, mėnesį laiko puošė improvizuotas galerijas Seimo rūmų koridoriuose, o rugsėjį pradės kelionę po įvairias įstaigas ir organizacijas, prisidėjusias prie šio projekto gimimo.

Gerai išvystyta naudojimosi automobiliais infrastruktūra Vilniuje yra miesto siekis ar problemų šaltinis? Tokį klausimą kelia urbanistai vertindami sostinės gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vilniečiai yra patenkinti gerai išvystytu susisiekimu mieste, tačiau didžiausia savo gyvenamųjų rajonų bėda įvardija automobilių parkavimo vietų trūkumą.

Eismo įvykius sukeliančios aplinkybės ir priežastys Lietuvoje linkę kartotis – draudikų teigimu, kasmet dažniausia eismo įvykio aplinkybe tampa važiavimas atbuline eiga. Nesikeičia ir avaringiausios vietos – pagal avarijų skaičių keletą metų pirmauja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančios gatvės. „Nors Lietuvoje nuolat garsiai kalbama apie saugumą keliuose, atkreipiamas vairuotojų dėmesys į dažniausiai jų daromas klaidas, situacija beveik nesikeičia.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) pasirašė rangos darbų sutartį  dėl 112 (56 ruožų) vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) įrengimo valstybinės reikšmės keliuose. Sutartis, kurios vertė 1,9 mln. eurų, sudaryta su UAB „Fima“. Minėtus VGMS planuojama įrengti per 7 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo.

Šnipiškės sparčiai atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvovo gatvių Vilniuje jau rugpjūtį bus pradėta tiesti nauja dviejų eismo juostų gatvė: bus paklota nauja asfalto danga, įrengtas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas, atsiras dvi sankryžos, pasodinti nauji želdiniai. Kitąmet pavasarį beveik kilometro ilgio gatvėje bus įrengtos trys viešojo transporto stotelės, viena jų – Žalgirio gatvėje. Kernavės gatvės rekonstrukcija kainuos daugiau kaip 4,5 mln. eurų. Savivaldybė skirs daugiau kaip 2,6 mln.

Vasaros lietus gali ne tik sugadinti suplanuotas atostogas, bet ir surengti rimtą egzaminą vairuotojams, kurie ne visuomet sugeba suvaldyti automobilį ant šlapios kelio dangos. Draudikai sako pastebintys, kad dažniausiai lietus pakiša koją tiems, kurie galvoja, kad nieko atsitikti negali ir vairuodami lyjant pernelyg atsipalaiduoja. „Vairuotojai dažnai mano, kad automobilis ir ant šlapios kelio dangos valdomas taip pat kaip ant sausos.

Šiuo metu Kauno centre tvarkomos infrastruktūros sąrašą papildė L. Sapiegos gatvė. Iki vasaros pabaigos kelininkai atnaujins gatvės važiuojamąją dalį, šaligatvius bei apšvietimą. Valstybinių įstaigų gausa garsėjančioje gatvėje kurį laiką nepavyks statyti automobilių, tačiau vietos gyventojams ir darbuotojams bus užtikrintas pravažiavimas. Ribos automobilių patekimą Remonto darbai L. Sapiegos gatvėje prasidės jau nuo ankstyvo trečiadienio ryto.

Jau nuo antradienio, liepos 7 d., Vilniaus senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka – Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie savo namų, darbo vietų ir traukos objektų, tačiau negalės kirsti Senamiesčio. Ką svarbu žinoti artėjant pokyčiams? „Svarbiausia – reikia neskubėti ir važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu (20 km/val.), kad suspėtumėt stebėti kelio ženklus.

Gerai žinomas padangų gamintojas „Bridgestone“ suvienijo jėgas su technologijų milžine „Microsoft“, kad kartu sukurtų naują, apgadintų padangų aptikimo sistemą, kuri galėtų žymiai sumažinti eismo įvykių riziką. Be to, tai taip pat galėtų prisidėti gerinant kelių būklę ateityje. Vis dėlto, pagrindinė naujosios padangų pažeidimų stebėjimo sistemos (TDMS) funkcija yra aptikti padangų pažeidimus.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas šiandien paskelbė azoto dioksido (NO2) koncentracijos duomenis Kaune ir Klaipėdoje. Duomenys verčia sunerimti: labiausiai užterštose vietose mokyklos, vaikų darželiai, šeimų pamėgti prekybos centrai. „Nepateisinama, kad šalia judriausių transporto arterijų, vedančių į prekybos centrus, pastatomos žaidimų aikštelės vaikams.

Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimus. Šie įstatymų projektai parengti siekiant mažinti fiktyvių sandorių sudarymo transporto priemonių prekybos srityje mastą ir užtikrinti transporto priemonių pardavėjų, arba perpardavinėtojų, atsakomybės neišvengiamumą.

Panaikintų pavojingų vietų sąrašą Kaune papildė nuo ketvirtadienio uždaroma Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Ją pakeitė po bėgiais „pakištas“ požeminis tunelis ir naujas transporto mazgas. Vairuotojai naujoves gali išbandyti jau nuo Joninių. Uždaro pervažą Pirmieji vairuotojai šią savaitę jau išbandė važiavimą naujuoju tuneliu. Pasak statybos darbus atlikusios bendrovės „Autokausta“ gamybos direktoriaus Justino Jasiulevičiaus, tunelio aukštis siekia apie 7, o plotis 9 metrus.

Seimui pristatytas projektas kuriuo siekiama reglamentuoti ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Pasak projekto iniciatoriaus Seimo nario Mykolo Majausko, tyrimai ir savivaldybių apklausos rodo, kad tokių automobilių kiemuose būna net iki 20 proc. Per metus Vilniuje gaunama 2000 skundų, Kaune – 600 skundų dėl nenaudojamų automobilių kiemuose.

Pastaraisiais metais į Kauno gatves išrieda vis daugiau elektra varomų automobilių. Viena to priežasčių – didėjantis įkrovimo stotelių tinklas. Šiuo metu mieste yra trys dešimtys elektromobiliams skirtų įrenginių, dar 10 modernių ir estetiškai atrodančių prietaisų planuojama pastatyti iki metų pabaigos. Laukia pasiūlymų iš vairuotojų Elektromobilių savininkai ar planuojantys juos įsigyti kauniečiai kviečiami siūlyti vietas, kur būtų patogiausia pakrauti draugiškas aplinkai transporto priemones.

Į Vilnių tiesiai iš gamyklos Kinijoje atvyko naujos kartos elektrinis autobusas – „Yutong U12“. Ieškant tinkamiausios ir efektyviausios transporto priemonės kursuoti Vilniuje, maršrute elektrinis autobusas bus testuojamas iki liepos 12 d. „Didžiausią, rekordinį viešojo transporto atnaujinimą Vilniuje tęsiame nuolat ieškodami ekologiškų sprendimų.

Iki 2021 metų rugsėjo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Darbai bus atlikti pagal š. m. birželio 9 d. įsigaliojusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) ir jungtinės veiklos ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Maniga“ ir UAB „Tiltuva“, sutartį. Sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 4,83 mln. eurų su PVM.

Koronaviruso pandemija stipriai pakeitė vairuotojų elgseną renkantis draudimo paslaugas. Ilgus metus Lietuva išsiskyrė tuo, jog, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, didelė dalis žmonių buvo įpratę draustis fiziniuose draudimo biuruose. Tačiau nuo pavasario praktiškai visa draudimo rinka buvo priversta persikelti į internetą.

Kiekvienais metais vis daugiau kalbama apie tai, kaip reikėtų pakeisti benzininius ir dyzelius automobilius į elektromobilius arba hibridinius. Tačiau klausimas dėl aplinkos taršos vis dar neatsakytas: ką daryti su pusės tonos ličio baterijomis, kai jos nusidėvi? Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) docento Arūno Tautkaus, baterijas būtina perdirbti ir vėl panaudoti tų pačių baterijų ar kitų elektromobilio detalių gamybai.

Neseniai startavę dar vienos ypač svarbios Kauno transporto arterijos kapitalinio remonto darbai įgauna pagreitį. Kovo 11-osios gatvėje bus atnaujintos požeminės komunikacijos, važiuojamoji danga, šaligatviai, įrengtas atskiras dviračių takas bei poilsio aikštelės. Dėl didelio darbų masto gatvė bus tvarkoma atkarpomis, o visiškai užbaigti darbus planuojama kitąmet.

Šiandien dažnam vairuotojui greičio matavimas siejasi su „trikoju“ – mobiliu greičio matuokliu „PoliScan FM1“, kurį nuo šių metų pradžios vis dažniau išvystame gatvėse. Tačiau greičio matavimas, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų – tik viena iš daugybės dedamųjų, kam yra naudojami greičio sensoriai. KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Markevičius ir Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas prof.

Liepos 1 d. keisis žaliosios kortelės (angl. Green Card) – privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį – forma ir spalva. Kirtus mūsų šalies sieną, pakaks žaliosios kortelės dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo blanko formoje. Tokia galimybė įteisinta visose valstybėse, kuriose veikia žaliosios kortelės sistema.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.  Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, analizuota projektų įgyvendinimo eiga ir vėlavimo priežastys.