saugus eismas

Baigtas krašto kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožo kapitalinis remontas. 1,45 km ilgio kelio atkarpos, esančios šalia Rūdninkų karinio poligono, rekonstrukcija kainavo beveik 5 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Projektą įgyvendino bendrovė „YIT Lietuva“, kuri pagal sutartį su valstybinės reikšmės kelius administruojančia įmone „Via Lietuva“ parengė techninį darbo projektą, atliko rekonstrukcijos darbus ir rūpinosi jų priežiūra.

Žiemą vairuotojai dažnai susimąsto: kodėl net ir esant slidžiai kelio dangai, barstytuvai ne visada pasirodo iškart? „Kelių priežiūra“ aiškina, kad jų darbas vyksta pagal aiškiai suplanuotą schemą, o ne atsitiktinai, rašoma pranešime spaudai.  Barstytuvų maršrutai sudaromi taip, kad būtų padengtas kuo didesnis kelių tinklas. Jie dirba žiediniu principu – grįžta papildyti atsargų ir vėl išvažiuoja į kitą ruožą.

Dar prieš trisdešimt metų žiedinės sankryžos Lietuvoje buvo pakankamai retas reiškinys, nes eismą daugumoje sankryžų reguliavo šviesoforai. Tačiau pastarąjį dešimtmetį dauguma saugus eismo ekspertų tvirtino, kad žiedinės sankryžos yra gerokai saugesnės, mat leidžia sklandžiau reguliuoti eismą.

Augant savitarnos ir modernių plovyklų populiarumui Lietuvoje, vairuotojai vis dažniau susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo netinkamo plovimo priemonių naudojimo iki atsitiktinių automobilio apgadinimų. Neatsargumas ar žinių trūkumas tokiose situacijose gali lemti kėbulo pažeidimus, papildomas remonto išlaidas ar net techninius gedimus. Draudimo ekspertai įvardija dažniausiai pasitaikančias vairuotojų klaidas plovyklose ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti.

Kiekvienas vairuotojas turi savo baimių, tačiau daugeliui visuomet nerimą kelia masinė avarija greitkelyje prastomis oro sąlygomis. Net ir kelią gaubiantis lengvas rūkas priverčia daugelį vairuotojų įsitempti, tačiau tai – normalu. Ne visi yra užtikrinti savo jėgomis, o ir dalis vairuotojų yra linkę pasirinkti mažesnį ir saugesnį greitį, mat niekas nežino kas jų gali laukti vos už kelių šimtų metrų.

Lietuvoje tradiciškai dominuoja kompaktinės ir vidutinės klasės automobiliai, nes jie yra pakankamai universalūs, kad atitiktų daugelio vairuotojų poreikius. Tačiau kaip lietuvių pasirinkimai atrodo platesniame Europos vairuotojų kontekste? Pažvelkime į 50 populiariausių automobilių Europoje. 2024 metais Europos naujų lengvųjų automobilių rinka augo minimaliai – vos 0,9 proc.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tūkstančiai Rusijos vairuotojų, įsigijusių automobilius iš užsienio, sulaukė nemalonių naujienų – muitinė jiems siunčia reikalavimus sumokėti papildomus mokesčius, kurių anksčiau pavyko išvengti. Jei to nepadarys, jų transporto priemonės bus išregistruotos. Paralelinio importo bumas Nors oficiali Kremliaus propaganda skatina vietinių automobilių gamybą, Rusijos gyventojai išlieka ištikimi vakarietiškiems ir japoniškiems modeliams.

Šiemet sukanka dešimt metų nuo tada, kai paaiškėjo, kad „Volkswagen“ dyzeliniai varikliai nėra tokie „švarūs“, kaip juos pristatė vokiečių automobilių gamintojas. Šis skandalas ne tik sudavė smūgį dyzelinių variklių technologijoms, kurios anksčiau buvo itin populiarios Europoje, bet ir pakeitė visą automobilių pramonę.

Techninė apžiūra (TA) – viena iš būtiniausių procedūrų kiekvieno automobilio savininko kasdienybėje. Tačiau Lietuvos vairuotojų įpročiai ir sezoniškumas lemia, kad pavasarį ir vasarą TA stotys tampa gerokai apkrautos, o eilės – neišvengiamos. Ar galima to išvengti? TA įmonių atstovai tvirtina, jog taip, tačiau tam reikalingas pačių vairuotojų sąmoningumas. Statistika rodo, kad transporto priemonių patikros srautas ryškiai didėja pavasarį.

Vyriausybės programoje yra 40 punktų, o tarp siūlymų – kelių fondo atsiradimas, „e-tolling“ sistemos įdiegimas ir kiti pokyčiai. Naujai išrinktas ministras pasakė, ar dėl to kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas privalės susimokėti už naudojimąsi valstybiniais keliais.

Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka dėl vairuotojų pažymėjimo galiojimo. Štai jei automobilį vairuosite, o medicininė pažyma negalios, vairuotojo pažymėjimas taip pat nebus galiojantis.

Per pirmąsias dvi šių metų savaites dėl negaliojančios sveikatos pažymos nubausta 250 vairuotojų, BNS informavo Policijos departamentas. „Nuo sausio 1 iki 14 dienos surašyta 250 protokolų“, – BNS sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su medicininės pažymos galiojimu – nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegali dalyvauti eisme.

Lietuva ir Lenkija sutarė artimiausiu metu kartu teikti paraišką Europos Komisijai (EK) dėl paramos kelio tarp Augustavo Lenkijoje ir Vilniaus pritaikymui karinio mobilumo reikmėms. Dėl to ketvirtadienį Varšuvoje sutarė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą. Pasak ministro, šiuo metu turimas tinklas yra per didelis ir neatitinka saugumo priemonėms keliamų kriterijų. „Aš nematau didesnio poreikio plėtrai arba, sakant paprastai, kažkokiam papildomam pasipinigavimui“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E. Sabutis. „Greičio matuokliai ir visos saugumo priemonės turi turėti savo atitinkamą logiką ir funkciją.

Diskusijos apie Lietuvos kelių finansavimą įsibėgėjo kartu su naujų metų biudžeto tvirtinimu. Didėjantis infrastruktūros poreikis ir kelininkų spaudimas verčia ieškoti efektyvesnių sprendimų. Vienas jų – modernizuoti kelių mokesčio sistemą, kuri šiuo metu pagrįsta vinječių naudojimu.

Rugsėjį įsigaliojus Sumažintos taršos zonai (STZ) ir už rinkliavos surinkimą atsakingai biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“ naudojant keturias skirtingas programėles mokėjimams atlikti, parkavimas Kaune virsta galvos skausmu.

Baudos už greičio viršijimą yra taikomos visame pasaulyje, tačiau skirtingose šalyse iš greitį viršijusių vairuotojų reikalaujama skirtinga suma. „DiscoverCars“ atliko tyrimą, kuriame palygino baudas, skiriamas visoje Europoje, rašoma „Insurance Edge“. „DiscoverCars“ sudarė šį reitingą nustatydamas įprastą greičio ribą miestuose – 50 km/val. ir išsiaiškino, kokią baudą skirtingos Europos šalys skirtų vairuotojams už šios ribos viršijimą 14 km/val.

Neseniai kelius Lietuvoje prižiūrinti „Via Lietuva“ pranešė, jog Lietuvoje per 2024 m. buvo sutvarkyti net 300 km valstybinės reikšmės kelių. Visgi socialiniuose tinkluose žmonės atkreipia dėmesį, kad ne visi šie pareiškimai atitinka realybę. Štai kelyje Utena-Molėtai dėl neva „sutvarkytame“ kelyje paliktų atitvarų vairuotojai vis dar turi priverstinai sumažinti greitį, kad galėtų saugiai pravažiuoti keliu.

Vairuotojai su nekantrumu laukė „betonke“ pravardžiuojamo kelio Vilnius-Utena remonto pabaigos. Rekonstruota kelio atkarpa tarp Molėtų ir Utenos mašinoms jau atverta. Tačiau aiškėja, kad nors kelias lyg nulietas, vairuotojų laukia tikras kantrybės ir budrumo išbandymas. Vairuotojai skundžiasi, kad kelkraščiai per siauri, o viduriu einanti ir lenkti draudžianti ištisinė linija driekiasi ištisas atkarpas. „Via Lietuvos“ atstovai teisinasi, kad esą platesniam keliui pinigų nebuvo.

Gruodžio mėnuo – tai metas, kai miestų gatvės tampa sausakimšos, spūstys neišvengiamos, o kelionės trunka ilgiau. Tokiomis sąlygomis didėja ne tik vairuotojų stresas, bet ir eismo įvykių tikimybė. Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto pasiruošus galima sumažinti nelaimių riziką ir išvengti papildomų trikdžių kelyje. BTA ekspertas Andrius Žiukelis siūlo dar prieš išvažiuojant į kelią susipažinti su eismo įvykio deklaracijos pildymo tvarka.

Jungtinėje Karalystėje pradėtas pilotinis projektas, skirtas išbandyti dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančius radarus, galinčius identifikuoti vairuotojus, galimai sėdančius už vairo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų. Šios technologijos pagrindą sudaro australiškos kompanijos „Acusensus“ sukurta sistema „Heads Up“, jau įdiegta mobiliuosiuose kamerų įrenginiuose, kurie šiuo metu bandomi Devono ir Kornvalio regionuose.

Norvegijoje vykdomas vienas ambicingiausių infrastruktūros projektų – tiesiamas „Rogfast“ vardu pavadintas tunelis, kuris taps ilgiausiu ir giliausiai iškastu keturių eismo juostų tuneliu pasaulyje.  Šis strateginės reikšmės infrastruktūros projektas sujungs Karmøy pusiasalį ir Stavangerą, ir ženkliai sutrumpins kelionės laiką tarp šių regionų. Baigus projektą, kelionės laikas sutrumpės nuo 90 minučių iki mažiau nei 25 minučių.

Nuo kitų metų keliose centrinėse Panevėžio miesto gatvių atkarpose siūloma įvesti mažos taršos zoną. Tai numatyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtame nutarimo projekte, jį dar turės patvirtinti taryba.  Mažos taršos zona apimtų Elektros gatvę ir Vasario 16-osios gatvės atkarpą nuo Kranto iki Respublikos gatvių. Šioje zonoje būtų apribotas visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimas.

Vilniuje kitąmet planuojama įrengti 14 naujų ramaus eismo zonų, siekiant padidinti eismo dalyvių saugumą sostinėje. Visgi vairavimo ekspertai kritikuoja šį savivaldybės sprendimą ir teigia, kad tokiu būdu siekiama, kad sostinės vairuotojams paprasčiausiai pasidarytų nebepatogu važiuoti automobiliais. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad prieš pradėdama darbus nuo 2025 metų sausio mėnesio pirmiau planuoja susitikti ir pasikonsultuos su gyventojais, o tada pradėti įrenginėti zonas.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasibaisėtinos būklės Lietuvos kelius sutvarkyti reikia apie 15 milijardų eurų.

Šią savaitę baigti prie įvažiavimo į prekybos centrą „Mega“ Kaune esančio viaduko remonto darbai. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, iš viso remontas atsiėjo daugiau kaip 3 mln. eurų be PVM kainavę viaduko rekonstrukcijos darbai, juos investavo AB „Baltic Shopping Centers“. Pranešama, kad jau baigti ir eismo juostų dažymo darbai ant viaduko bei jo prieigose, Jotvingių ir Užnerio gatvių sankryžoje, taip pat keliuose prie privažiavimo į prekybos centrą.

Italija, dažnai laikoma iššūkiu tvarkingiems ir mažiau patyrusiems vairuotojams, nusprendė padidinti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Gruodžio 14 dieną įsigaliojusi nauja Italijos kelių eismo taisyklių įstatymo pataisa apima daugybę naujovių.  Įstatymas, kurį aktyviai palaikė infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini, tikina, jog šie pakeitimai leis padidinti saugumą keliuose ir užtikrinti drausmę, kurios Italijos keliuose tikrai trūksta.

Šaltasis sezonas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, primena vairuotojų pareigą užtikrinti, kad automobilio valstybiniai numeriai būtų švarūs ir aiškiai matomi. Daugelyje šalių kelių eismo taisyklėse numatyta, kad važiuoti su sniegu ar purvu uždengta valstybinio numerio lentele draudžiama, tačiau Japonijoje ši problema neegzistuoja.  Sniegas ir purvas lengvai prilimpa prie šaltų metalinių lentelių, o jų nuolatinis valymas rankomis – varginanti užduotis.

Artėjant šventėms, didžiųjų miestų gatvėse pastebimai išauga automobilių srautai, o spūstys tampa kasdienybe. Ypatingai situacija neprognozuojama sostinės Vilniaus gatvėse, kur vairuotojai susiduria ne tik su didesniais eismo srautais, bet ir smulkių eismo įvykių rizika. Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad prieššventiniu laikotarpiu eismo įvykių skaičius ženkliai padidėja.

Europos liaudies partija (ELP), didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente, paragino peržiūrėti planuojamą vidaus degimo variklių draudimą Europos Sąjungoje (ES). ES siekia iki 2035 m. uždrausti naujų vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimą kaip dalį kovos su klimato kaita. Šis draudimas yra vienas pagrindinių ES Žaliojo kurso tikslų, siekiant iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą.

Lietuvos policija skelbia, jog kai kurie Kelių eismo taisykles mėgstantys pažeisti vairuotojai sulauks perspėjimų su aktualia informacija. „Nuolatinių KET pažeidėjų nepaleidžiame iš savo akiračio. Beveik 900 vairuotojų, kurie šiemet 5 ar daugiau kartų bausti už KET pažeidimus (bent vienas iš jų – daugiau kaip 30 km/val. viršytas leistinas greitis), gaus draugiškus policijos perspėjimus.

2024 m. spalio 24 d. apie 20 val. Vilniaus apskrityje, magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, patruliuojant Policijos departamento Kelių policijos valdybos pareigūnams, keleivinio automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas (gim. 1992 m.) nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Siekdamas išvengti sustabdymo, vairuotojas ėmė pavojingai manevruoti, didindamas greitį Žirnių gatve ir sukurdamas avarines situacijas.

Artėjant 2025 m. sausio 1 d., kuomet medicininės pažymos galiojimas bus susietas su vairuotojo pažymėjimu, dalis Lietuvos vairuotojų vis dar nesusitvarkė reikiamų dokumentų. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakytas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad sveikatos patikros neatlikę yra 10 proc. vairuotojo teisę turinčių asmenų. Tokiems vairuotojams nuo sausio pradžios grės vairavimo teisės sustabdymas.

Pirmadienio rytą Vilnių sukaustė rekordinės spūstys. Vairuotojai sostinės keliuose strigo po valandą ir daugiau, stipriai vėlavo viešasis transportas. Nors oro sąlygos nebuvo išskirtinės, eismą paralyžiavo nuo pat ankstyvo ryto pasipylusios avarijos. Ekspertai teigia, kad užsikimšusias miesto gatves lemia dar viena priežastis – prastai išvystyta kelių infrastruktūra. Pirmadienio rytą spūstyse strigo ir komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įgyvendinti naują projektą, kuriuo siekiama padidinti eismo saugumą ir patogumą miesto gatvėse. Planuojama įvesti 14 ramaus eismo zonų ir eismo saugos sprendimus pritaikyti keliose pavienėse gatvėse. Projektas šiuo metu yra planavimo stadijoje, o pirmuosius rangos darbus ketinama pradėti 2026 metais. Savivaldybės teigimu, ramaus eismo zonos apims gyvenamųjų rajonų gatves, kuriose bus užtikrintas mažesnis greitis ir saugesnė judėjimo aplinka.

Elektroninės kelių vinjetės yra įprastas būdas rinkti lėšas kelių infrastruktūrai daugelyje Europos šalių. Tačiau nuo 2025 m. kai kuriose kaimyninėse valstybėse šie mokesčiai padidės. Patyrę keliautojai po Europą žino, kad daugelyje šalių naudojimasis gerai išvystytu greitkelių tinklu yra mokamas. Mokesčių dydžiai ir numatyta tvarka skiriasi priklausomai nuo šalies: vienur jie yra simboliniai, kitur – reikšmingi.

Sinoptikams prognozuojant naktį plikledį, savivaldybės įmonė „Grinda“ praneša pradedanti prevencinius barstymo darbus. „Lapkričio 13 d., 23 val., pradėsime pirmuosius šio sezono prevencinius barstymo darbus. (…) Siekiant užtikrinti saugumą, barstysime druską ant metalinių viadukų ir tiltų virš upės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įmonė. Pasak „Grindos“, barstymo darbai truks 2–3 valandas, o jei naktį lis, pakartotinai technika į gatves išvažiuos 3 val. ryto.

Prancūzija ruošiasi ženkliai atnaujinti keliuose naudojamų greičio matuoklių tinklą, pasitelkdama dirbtinį intelektą. Naujos kartos matuokliai gebės vienu metu užfiksuoti ne vieną, o keletą skirtingų pažeidimų. Dažnai į Prancūziją keliaujantys vairuotojai netrukus turės būti itin budrūs. Prancūzijos policija paskelbė, kad ketina atnaujinti 4 000 greičio matuoklių ir papildomai įrengti dar 160 visoje šalyje.

Nors alternatyvų nuosavam automobiliui vis gausėja, didžiosios dalies Lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai lieka nepasikeitę. 75 proc. šalies vairuotojų pastaraisiais metais teigia neiškeitę nuosavo automobilio į viešojo transporto ar dalijimosi platformų paslaugas. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenys parodė, kodėl mūsų šalies žmonės atsisako galimybės sėsti prie vairo: neturi vairuotojo pažymėjimo, nuosavo automobilio, o dalis žmonių negeba įveikti vairavimo baimės. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų.

Nuo rugsėjo mėnesio didmiesčiuose vėl stipriai išaugo eismo spūstys. Ne paslaptis, kad vadinamieji kamščiai ypač aktualūs sostinėje – Vilniuje. Vairavimo mokytojas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad mieste trūksta konkrečios strategijos, kaip būtų galima suvaldyti eismo spūstis.

Tarp Baltijos šalių vairuotojų greitį dažniausiai viršija lietuviai (76 proc.), nepaisant to, beveik pusė greitį viršijančių mūsų šalies vairuotojų (48 proc.) baudos už šį nusižengimą nėra gavę – tai paaiškėjo po bendrovės „Ergo“ inicijuotos apklausos, kurios duomenis, apklaususi 3002 Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojus, pateikė bendrovė „Norstat“. Nedrausmingiausi vairuotojai – Lietuvoje Tyrimo duomenys atskleidė, kad didelė dalis Baltijos šalių vairuotojų yra linkę viršyti greitį.

Rengdamiesi rugsėjui, kuomet į šalies mokyklas po atostogų sugrįš moksleiviai, policijos ir „Lietuvos draudimo“ atstovai ketvirtadienį aptars vaikų saugumo šalies keliuose situaciją bei priemones, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Diskusijos metu taip pat bus pristatyta Pauliaus Norvilos knyga „Saugus kelyje“. Joje dalijamasi vaikams skirtais patarimais ir įžvalgomis, kaip būti saugesniems mieste, gatvėje, kelyje, parke ar autobuse. Draudikų duomenimis, net 40 proc.

Kas ketvirtas šalies vairuotojas (28 proc.) nurodo, kad jiems patiems arba jų šeimos nariams per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis. Tokius duomenis atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.   10 proc. apklaustųjų teigia automobilio apgadinimus yra patyrę dar dažniau, tai yra 2-3 kartus per metus.

Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas raštu kreipėsi į Europos Komisiją, norėdamas atkreipti dėmesį į absurdišką situaciją, dėl kurios milijonai automobilių jau kitąmet nebegalėtų važinėti Europos Sąjungos keliais.  Europos Komisija nori griežtesnių taisyklių Šiuo metu Europos Teisingumo Teisme nagrinėjama byla, susijusi su procedūrinių reglamentų aiškinimu.

Automobilių ir kitų transporto priemonių vairuotojai visoje Lietuvoje nuo šiol galės lengviau ir greičiau pranešti apie kelyje atsiradusias kliūtis, keliuose atsivėrusias duobes ar kitus kelio defektus.

Nesibaigiantys kelio darbai, avarijos, neefektyviai sureguliuoti šviesoforai, telefonuose paskendę vairuotojai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių turime laiką leisti spūstyse, tačiau „Numbeo“ atliktas tyrimas parodė,  jog pasauliniu mastu kamščių mąstai Lietuvos sostinėje – nykštukiniai. Daugiau nei dešimtmetį veikianti nepriklausoma organizacija „Numbeo“ kasmet atlieka išsamius gyvenimo kokybės, nekilnojamo turto kainų, taršos, eismo spūsčių tyrimus.

Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. Eismas viaduku stabdomas dėl sijų remonto, pradėto birželio viduryje – siekiant užbaigti darbus uždaryti tiltą būtina dėl eismo dalyvių ir darbuotojų saugumo. Transporto srautas liepos 8–21 dienomis bus nukreiptas apylanka per Sargėnų sankryžą, o lengvinant eismą juostos bus išplatintos.