saugus eismas

Vilniuje šiuo metu įrengta 18 stacionarių pažeidimų fiksavimo įrenginių, kurie matuoja ne tik vairuotojų pasirinktą greitį, bet ir kitus vairavimo ypatumus. Prie šio skaičiaus prisideda dar 5 matuokliai skirtingose miesto vietose.  Įrenginiai yra metrologiškai patikrinti, integruoti į Administracinių pažeidimų registrą, jie fiksuos nusižengimų protokolus ir išsiųs pažeidėjams automatiškai. Palaipsniui gruodžio mėnesį nuolatiniam darbui bus paruošti visi 5 matuokliai.

Iškritus sniegui, Lietuvos keliuose pasipylė virtinė avarijų. Nors automobilio slydimas kelyje daugeliui vairuotojų yra tikras prakeiksmas, kai kam tai tampa pramoga. Tačiau policija įspėja, kad už chuliganiškus manevrus kelyje teks ne tik piniginę patuštinti, bet ir gali prarasti ir vairuotojo pažymėjimą. Įspėja šonaslydžio mėgėjus Policijos atstovai drifterių kategorijos surinktoje nuobaudų statistikoje neišskiria.

Jau nuo kitų metų šalies gydymo įstaigos ir visos registruotos kelių bei geležinkelių transporto priemonės turės atsinaujinti savo pirmosios pagalbos rinkinius. Bendradarbiaudama su greitosios medicinos pagalbos medikais, kurie dažniausiai yra pirmieji, atvykstantys į įvykio vietą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino naujas pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijas ir ragina nedelsti bei pasiruošti pokyčiams iš anksto.

Seimas priėmė Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2022 m. atleisti nuo transporto priemonių registracijos mokesčio gyventojus, registruojančius paveldėtą automobilį. Už tai numatančius teisės akto pakeitimus balsavo 122 Seimo nariai. Pasak šių pataisų iniciatoriaus Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, naujos nuostatos buvo parengtos atsižvelgiant į gyventojų gautus pareiškimus ir prašymus.

Kiek daugiau nei 1000 gyventojų, kurie įsigydami automobilį sudarė užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (pasirašė vadinamąjį kauferį), netrukus sulauks VMI dėmesio – jiems bus siunčiamas specialus klausimynas. Dalis asmenų, dėl kurių transporto priemonės įsigijimo sandorio aplinkybių realumo kils abejonių, bus kviečiami pokalbiui, jie turės pateikti papildomus dokumentus.

Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja ilgalaikę valstybinių šalies kelių perspektyvą – svarbiausi tikslai ir plėtros kryptys numatomos parengtame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijos iki 2035 m. projekte.

Nuo Naujųjų metų įsigalios dalis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, todėl Susisiekimo ministerija kviečia vairuotojus iš anksto pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai 81 kelio ruože ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Pastarojoje šalyje, kaip ir Skandinavijoje, didžioji dalis žmonių rudens ir žiemos mėnesiais nekelia kojos iš namų be atšvaito, šviesą atspindinčios liemenės ar kitų žmonių matomumą tamsoje gerinančių priemonių.

Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus bei įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Oficiali statistika rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje eismo įvykiuose kasmet nukenčia apie 3 tūkst. žmonių. Dažniausia priežastis – saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas.

Šiais metais VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) sudarė sutarčių už maždaug 9 mln. eurų beveik 100 km blogiausių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga šalyje remontui. Darbai pradėti vykdyti šiais metais ir bus tęsiami  kitais.  Valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga pradėta taisyti iš pagrindų, kad būtų pagerinta jų būklė.

Šaltasis sezonas automobilių savininkus gina keisti padangų. Šią žiemą maždaug vienas iš trijų (32 proc.) transporto priemonių savininkų Lietuvoje įsigijo visiškai naujas padangas. Dar trečdalis (34 proc.) vairuotojų naudoja dvejų metų, o ketvirtadalis (27 proc.) – trejų metų ir senesnes padangas. Tai atskleidė draudimo bendrovės „If“ atlikta gyventojų apklausa.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Kaip žinoti, kuris autoservisas atsakingai tvarko atliekas, jų nedegina ir nešalina miškuose bei kitose atokesnėse vietose? Daugiausia padangų atliekų, kaip ir kitų automobilių detalių, susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse (autoservisuose). Ir, nors tie patys reikalavimai galioja jau daug metų, vis dar pasitaiko atvejų, kai padangas keičiantys autoservisai  atsisako priimti senas padangas iš gyventojų arba už tai pareikalauja papildomai sumokėti.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) primena, kad nuo lapkričio 1 d. Lietuvos keliuose pradeda galioti Kelių eismo taisyklių sezoniniai reikalavimai –  važiuosime lėčiau, keisime vasarines padangas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse ir greitkeliuose bus galima važiuoti ne didesniu nei 110 km/val.

Iki 2050 m. užsibrėžus pasiekti, kad Europa virstų 0 CO2 emisijų išmetančiu žemynu, įvairių šalių mokslininkai vykdo gausybę skirtingų bandymų, kur panaudoti sugautą CO2. Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – sugauto anglies dvideginio panaudojimas degalų gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis tik VGTU Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai įsitikinę, kad norint sukurti aplinkai draugiškus degalus atsakymų reikia ieškot kitur.

Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl.

Siekdama gerinti Lietuvos kelių būklę ir užtikrinti kuo efektyvesnį keliams skiriamų lėšų panaudojimą, Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai šiandien pritarė Vyriausybė.

Kas šeštas Lietuvos vairuotojas po eismo įvykio pirmiausia skambintų numeriu 112. Tuo tarpu trečdalis vairuojančių mūsų šalies gyventojų pirmuoju kontaktu laiko savo antrąją pusę. Taip dažniau teigia moterys (37 proc.), nei vyrai (22 proc.). Šias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Vairuotojų elgsena po eismo nelaimės gali atspindėti ir eismo įvykių pobūdį.

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) paskelbė statistinius duomenis apie kelių ir infrastruktūros kokybę atskirose pasaulio šalyse.  Infrastruktūros įvertinimo indeksas, pasak Pasaulio ekonomikos forumo, yra vienas iš geriausių konkurencingumo rodiklių. Jeigu šalis turi išvystytą ir skirtingus poreikius patenkinančią infrastruktūrą, tos šalies ekonomika yra stabilesnė ir turi daugiau galimybių augti.

Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose. Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų.

Žemės ūkio ministerija atsisako tarnybinių automobilių ir vairuotojų. Darbuotojams bus sudarytos sąlygos rinktis alternatyvų transportą – pavėžėjus, automobilių dalinimosi paslaugas, paspirtukus ar automobilių nuomą. Iki šiol Žemės ūkio ministerija turėjo aštuonis automobilius ir keturis vairuotojus. Ministerijoje lieka vienas vairuotojas ir vienas automobilis, skirtas ministrui. Kiti automobiliai bus perduoti kitoms įstaigoms, kurios vykdo žemės ūkio valdymo srities funkcijas.

Seimas svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Andriaus Kupčinsko teiktas Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, organizuodama ir koordinuodama valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat atliktų planuojamų valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų, kurių vertė viršija 1 mln. eurų, kaštų ir naudos analizę.

Įsigaliojusi naujoji savininko deklaravimo kodo (SDK) sistema visiems transporto priemonių turėtojams jau taps ne vienintele naujiena. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad pardavėjų, klastojančių automobilių vertę pirkimo–pardavimo sutartyje, laukia patikra. Specialistai pasakoja, kaip veiks naujoji sistema ir ko gali tikėtis automobilių savininkai.

Lietuva yra pasirengusi stipriai išplėsti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą ir užtikrinti patogią infrastruktūrą, skirtą naudotis elektromobiliais, – tai pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien dalyvaudamas Energetikos ministerijos surengtoje diskusijoje „Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija“. „Siekdami ES žaliojo kurso tikslų ir skatindami darnų judumą, jau artimiausiu metu Lietuvoje numatome stipriai pagerinti sąlygas elektra varomam trans...

Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės. Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto. Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams. Dalis korekcijų įsigalios nuo sausio, tačiau didžiausi pokyčiai, tokie kaip dviračių gatvės atsiradimas, paspirtukų eismą draudžiantys kelio ženklai ar specialūs šviesoforai viešajam transportui įsigalios nuo kitų metų birželio. „Klausimas, kuris labai aktualus daugeliui žmonių. Ar vairuoja, ar vaikšto pėsčiomis.

Susisiekimo ministerija Seimo rudens sesijai teikia devynių teisės aktų paketus. Vieni iš svarbiausių – pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą, įteisinti inovatyvią eSIM technologiją, taip pat numatomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo pertvarkos.

Pasibaigus sutarčiai su ankstesnės kelių mokesčių rinkliavos paslaugos „viaToll“ rengėjais, Lenkijos institucijos paskelbė naujojo administratoriaus konkursą. Jį laimėjęs įmonių konsorciumas kartu nusprendė pakeisti ankstesnę technologiją ir diegti palydoviniu ryšiu paremtą sistemą „eToll“, kuria naudotis reikės ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems šioje šalyje ir kertantiems ją tranzitu.

Didžiausia tikimybė nutikti eismo įvykiui yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur itin intensyvus automobilių srautas ir didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet eismo įvykiai kur kas dažniau nei didmiesčiuose fiksuoti šalies kurortuose bei turistų pamėgtuose regionuose, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje – 7 kartus, Birštono – 6 kartus dažniau nei pernai, rodo draudikų atlikta avaringumo analizė.

Rugsėjį didžiųjų miestų gatves papildė į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir  į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir, deja, padažnėjusias avarijas. Visgi dalies jų galima išvengti, jei vadovaujamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.

Lietuvos keliuose atsirandant vis daugiau atskirų prietaisų, neretas vairuotojas pradėjo spėlioti: kurie iš įrenginių matuoja greitį, o kokie – skenuoja atskirus duomenis, eismo srautą ar, pavyzdžiui, atlieka meteorologinius matavimus. Važiuojant automobiliu, kelio pakraštyje įrengtas, ant stulpo pakabintas kameras ar kitus prietaisus pastebi turbūt kiekvienas vairuotojas. Visgi kai kuriems iš jų nusakyti, kuris gi prietaisas iš tiesų matuoja greitį, yra sudėtinga.

Šalyje kasmet daugėja su elektriniais paspirtukais susijusių nelaimingų atsitikimų – per 8 šių metų mėnesius tokių draudiminių įvykių užfiksuota 43 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 85 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Visgi ši statistika negąsdina paspirtukų vairuotojų, kurie ir toliau ignoruoja saugaus eismo taisykles dėl kartais net kurioziškų priežasčių. „Su paspirtukais susijusiuose įvykiuose nukenčia ir juos vairuojantys, ir pėstieji, neapsaugoti nei suaugę, nei vaikai.

Kasmet milijonai transporto priemonių Europoje tampa netinkamos eksploatuoti. Kai tokie automobiliai nėra deramai tvarkomi, jie gali kelti grėsmę aplinkai, prarandama milijonai tonų medžiagų, nors jos gali būti perdirbamos. Šiuo metu Europos Komisija peržiūri prieš du dešimtmečius priimtą Direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei svarsto gamintojams numatyti daugiau įsipareigojimų ir dėl automobiliuose naudojamo plastiko.

Žvilgsnis į unikalų miestelį Lietuvoje – jame gatvės, parduotuvės, šviesoforai ir žiedinės sankryžos. Tačiau jo nėra jokiame žemėlapyje.  Prabangus „BMW X6“ pajuda Saugėnų gatve… O prie vairo – vaikai, ir BMW vaikiškas, o ir tokio miestelio žemėlapyje nerasite. Saugėnai – unikalus edukacinis miestelis, vienintelis toks Baltijos šalyse.

Transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“ pirmoji Suomijoje verslui pradėjo teikti naują paslaugą, leidžiančią stebėti įmonių valdomo transporto išmetamą CO2 emisijų kiekį. Suomių bendrovė svarsto galimybes šią paslaugą pasiūlyti ir Baltijos šalių verslams bei organizacijoms.

Rugsėjo 1 d. baigėsi tolerancijos laikotarpis, susijęs su atsakomybės taikymu dėl Savininko deklaravimo kodo (SDK) pažeidimų, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija. Tolerancijos laikotarpiu kontroliuojančios institucijos siekė ne bausti, o įspėti, padėti ištaisyti klaidas, suteikti informacijos apie gegužės 1 d. įsigaliojusią transporto priemonių savininkų registravimo tvarką.

Nuo spalio 1 d. B kategorijos praktikos egzaminas „Regitroje“ su naujovėmis – jame atsiras savarankiško vairavimo užduotis. Jos metu būsimas vairuotojas apie 10-15 minučių kelyje turės vadovautis navigacija. Šia naujove siekiama, kad vairuotojai kiek įmanoma labiau būtų pasiruošę realioms situacijoms eisme, išmoktų teisingai paskirstyti dėmesį bei savarankiškai planuoti kelionę, kai šalia nėra mokymo instruktoriaus ar egzaminuotojo.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Estijos startuoliu „Fusebox“  pradėjo įgyvendinti pirmąjį mūsų šalyje bandomąjį projektą, kurio metu aiškinsis elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo panaudojimo galimybes elektros sistemos balansavimui, stabilumui ir saugumui užtikrinti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien Prienuose paskelbė apie pradedamą kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcijos projektą. Šio ruožo rekonstrukcija pagerins eismo sąlygas kasdien juo važiuojantiems 11,5 tūkst. vairuotojų, užtikrins saugesnį eismą ir 90 km/val. leistiną greitį visame Kaunas–Prienai ruože.

Vasaros pradžioje prasidėjęs intensyvus vadinamojo Kauno pilies žiedo ir jo prieigų kapitalinis remontas sparčiai artėja pabaigos link. Kaip ir buvo planuota, dar pirmąją rudens dieną eismas bus paleistas pačioje žiedinėje sankryžoje ir P. Vileišio tiltu. Tačiau kelininkai dar kiek užtruks Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvėse – čia važiuojamosios dalies darbus planuojama užbaigti per artimiausias kelias savaites. Nuo rugsėjo 1-osios transporto srautus priims ir P. Kalpoko gatvė.

Automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni – tai lėmė ne tik žmonių gyvenviečių plėtimasis į jų teritorijas, tačiau ir pastarųjų metų karantinas. Dėl sumažėjusio eismo keliuose mažiau triukšminga, tad gyvūnai vis drąsiau prie jų artinasi. Tokie susidūrimai itin pavojingi ir gali padaryti daug žalos tiek žmonių sveikatai, tiek ir turtui.

Norėdami pastatyti automobilį į parkavimo vietą, vairuotojai turi tiksliai įvertinti, ar ji pakankamai erdvi, taip pat preciziškai manevruoti transporto priemone. Ne visiems šiuos veiksmus pavyksta atlikti sėkmingai iš pirmo karto, o kartais automobilis pastatomas netvarkingai ir trukdo kitiems eismo dalyviams. Vairavimo instruktorių patirtis rodo, kad daugybei mažiau patyrusių vairuotojų kyla ir kitokių iššūkių, pavyzdžiui, tinkamai įvertinti stovėjimo vietos erdvę.

Pasaulyje pirmaujanti dyzelino iš atsinaujinančių degalų ir tvarių aviacinių degalų gamintoja „Neste“ gali būti pirmoji pasaulyje, sukūrusi benziną iš atsinaujinančių žaliavų, kurį galėtų naudoti visi šiuo metu benzinu varomi automobiliai. Prasidėjo paskutinis bandymų etapas, kurio metu siekiama baigti komercinius degalų bandymus ir taip žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą benzinu varomuose ir hibridiniuose automobiliuose.

Seimo narys Petras Gražulis iškėlė mintį, kad perėjos Pylimo g. puošimas vaivorykštės spalvomis neatitinka Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas sako, kad spalvotas perėjos ženklinimas gali klaidinti eismo dalyvius. P. Gražulis „Facebook“ paskyroje nurodė, kad galimai pažeisti du KET punktai, o juodais dažais purškę asmenys neva laikydamiesi KET tvarkos pašalino kliūtį nuo kelio.

Į kelią išbėgantys laukiniai gyvūnai kasmet tampa eismo įvykių priežastimi. Policijos duomenimis, vien per šiuos metus įvyko 1341 avarijos. O tai 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Atsižvelgdami į prastėjančią statistiką šalyje, kelininkai pataria, kaip galima išvengti tokių susidūrimų ir ką reikėtų daryti, jei nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko.

Halogeninės lemputės, pradėtos gaminti dar 1960 m., jau turi savo įpėdinę –  iki šiol Europos keliuose galiojusi taisyklė, jog sertifikuotos halogeninės automobilio lemputės negali būti keičiamos LED šviesos šaltiniais visai neseniai tapo praeitimi. Vokietija pirmoji Europoje patvirtino LED modifikacijų naudojimą viešuosiuose keliuose – tikimasi, kad naujausi sprendimai bus pradėti naudoti ir kitose šalyse.