sankcijos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį išreiškė solidarumą su protestuotojais Baltarusijoje ir paragino šios šalies valdžią nedelsiant nutraukti represijas bei paleisti politinius kalinius, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „(Baltarusijos) valdžia tikisi, kad pasaulis ir vėl užmirš šiuos drąsius žmones, – pareiškė A. Merkel. – Negalime to leisti.

Rusijos teismui antradienį skyrus realią laisvės atėmimo bausmę iškiliausiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Europos Sąjunga (ES) nedelsiant turi spręsti dėl sankcijų už tai atsakingiems asmenims, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės, kad jei svarstymai ES užtruks, Lietuva gali pati pritaikyti sankcijas rusų opozicionieriaus suėmimą ir kalinimą inicijavusiems žmonėms. „Turiu pripažinti, kad šis teismo sprendimas nenustebino.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino perversmą įvykdžiusius Mianmaro kariškius nedelsiant perduoti valdžią civiliams ir paliepė savo administracijai apsvarstyti galimybę grąžinti sankcijas šiai šaliai, atšauktas jai pradėjus perėjimą prie demokratijos. „Tarptautinė bendrija turėtų kalbėti vienu balsu, spausdama Birmos kariškius nedelsiant perduoti valdžią, kurią jie užgrobė“, – sakė J. Bidenas, pavartodamas ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Minsko režimui uždarytos Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai ketvirtadienį rengia protesto akciją. Planuojama, kad šimto automobilių kolona pajudės nuo Parko tilto, važiuos pro sanatoriją, taip pat M. K. Čiurlionio gatve, tuomet pro sanatorijai priklausantį daugiabutį Gardino gatvėje ir pro „Swedbank“ Druskininkų skyrių.

Penkios Europos Sąjungos partnerės prisijungė prie bloko sankcijų Baltarusijai dėl nesąžiningų prezidento rinkimų ir taikių protestuotojų, opozicijos narių ir žurnalistų bauginimo bei smurtinių represijų prieš juos, penktadienį paskelbė ES Taryba. „Šalys-kandidatės Albanija, Šiaurės Makedonija ir Juodkalnija bei Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos valstybės Islandija ir Norvegija prisijungė prie ES Tarybos sprendimo įvesti sankcijas Baltarusijos atžvilgiu“, – sakoma pranešime.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų paveiktos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojai teigia penktadienį pasikreipę į Seimo narius ir Vyriausybės atstovus, prašydami sudaryti specialią darbo grupę gydymo įstaigos situacijai spręsti.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį kreipėsi į „Swedbank“ banką, prašydama leisti naudoti dėl Europos Sąjungos sankcijų įšaldytas Druskininkų sanatorijos „Belorus“ lėšas darbuotojų atlyginimams išmokėti. „URM kreipėsi į banką dėl ribojamųjų priemonių taikymo ir leidimo disponuoti lėšomis išskirtinai darbuotojų atlyginimams ir kitoms su darbo santykiais susijusioms reikmėms“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad valstybės institucijos šiuo metu svarsto, kaip būtų galima tiesiogiai padėti druskininkiečiams, dirbusiems nuo Europos Sąjungos sankcijų nukentėjusioje sanatorijoje „Belorus“. Bankas šį mėnesį įšaldė sanatorijos sąskaitas, nes ES įvedė sankcijas sanatorijos dalininkei Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas absurdu vadina kurorte esančios sanatorijos „Belorus“ sąskaitų įšaldymą dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų. Mero teigimu, dėl tokio sprendimo gali nukentėti šimtai sanatorijoje dirbančių lietuvių, jie kol kas nesulaukia centrinės valdžios pagalbos.  „Tai yra absurdas, tai yra apgailėtina, kad eiliniai žmonės kenčia dėl kažkokių tarptautinių politinių reikalų.

Taikėsi į Lukašenką – nukriaudė šimtus niekuo dėtų lietuvių. Europos Sąjungai įvedus sankcijas diktatoriaus rėžimui, Lietuvoje veikiantis bankas užšaldė Baltarusijos valstybei priklausančios sanatorijos Druskininkuose  „Belorus“ sąskaitas. Beveik 400 darbuotojų, kurių dauguma Lietuvos piliečiai, gali likti be algų.

Į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą įtrauktas Baltarusijos verslininkas Aleksandras Šakutinas yra Vilniaus rajone veikiančios įmonės „Amkodor Baltic“ savininkas, jis anksčiau yra gavęs Lietuvos paramą verslui vystyti, penktadienį pranešė LRT.  Pasak nacionalinio transliuotojo, traktorius ir miško techniką gaminanti įmonė Lietuvoje yra gavusi ES paramą, ji įtraukta į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, todėl jai leista mokesčius valstybei sumokėti vėliau.

Europos Sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį sutarė įvesti sankcijas Baltarusijos įmonėms ir asmenims, kurie remia Aliaksandro Lukašenkos režimą, pranešė diplomatinis šaltinis. „Trečias sankcijų paketas priimtas. Jis kokybiškai kitoks – jau atsirado ir asmenys bei įmonės, kurios prisideda prie brutalaus režimo išlaikymo“, – BNS sakė neįvardintu norėjęs likti šaltinis. Sankcijos įvestos 29 fiziniams ir septyniems juridiniams asmenims.

Baltarusijos opozicijos lyderė paragino Lietuvą įvesti sankcijas Lukašenkos režimo valdomai trąšų gamintojai „Belaruskali“, kuri savo produkciją pasauliui tiekia per Klaipėdos uostą. Esą ši įmonė – tai Lukašenkos kišenė, kurią reikėtų užsiūti. Politologai sako, kad sankcijos tokiai įmonei būtų pagaliau veiksmingas smūgis Lukašenkos režimui. Bet panašu, kad Lietuva vienašališkai nubausti įmonės negali, lauks bendrų ES sprendimų.

Rusija pratęsė iki ateinančių metų pabaigos žemės ūkio produktų embargą šalims, paskelbusioms sankcijų Maskvai už Krymo aneksiją ir vaidmenį Rytų Ukrainos konflikte, pirmadienį pranešė vyriausybė. Atitinkamas nutarimas buvo pasirašytas praėjusį trečiadienį ir vėliau oficialiai paskelbtas. Į „juodąjį“ sąrašą, galiosiantį iki ateinančių metų pabaigos, įtraukta ir iš Europos Sąjungos išstojusi Jungtinė Karalystė. Maskva pirmąkart šį embargą įvedė 2014 metų rugpjūtį.

Vokietijos vyriausybė penktadienį nepagrįstais vadino Rusijos planus paskelbti atsakomąsias sankcijas vokiečių ir prancūzų pareigūnams, po sankcijų dėl rusų opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas taip sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ketvirtadienio pranešimą, kad Kremlius netrukus informuos Vokietiją ir Prancūziją dėl naujų sankcijų.

Kanada, sekdama Europos Sąjungos pavyzdžiu, penktadienį paskelbė sankcijų dar 13 Baltarusijos pareigūnų, pranešė Užsienio reikalų ministerija Otavoje. „Koordinuodama veiksmus su Europos Sąjunga, Kanada šiandien įveda papildomas sankcijas 13 Baltarusijos pareigūnų. Kanada ir ES yra labai susirūpinusios dėl dabartinės padėties Baltarusijoje“, – priduriama dokumente.

Europos Sąjungos įvestos naujos sankcijos Baltarusijai neliks be atsako, penktadienį pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolis Hlazas. „Mes dabar ramiai ir atidžiai viską nagrinėjame.

Europos Sąjunga penktadienį patvirtino papildomą sąrašą asmenų, kam taikomos sankcijos dėl smurtinių represijų ir bauginimo taikių demonstrantų, opozicijos narių ir žurnalistų atžvilgiu po šių metų Baltarusijos prezidento rinkimų. Į šį sąrašą įtraukti dar 15 šalies pareigūnų, įskaitant Vakarų nepripažįstamą prezidentą Aliaksandrą Lukašenką bei jo sūnų ir patarėją nacionalinio saugumo klausimais Viktarą. Iš viso sąraše yra 59 asmenys. Šis sprendimas paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje.

Europos Sąjunga trečiadienį nusprendė įvesti sankcijas Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš savo piliečius. Tai BNS patvirtino Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė ketvirtadienį įvedė sankcijas dviem Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU aukšto rango pareigūnams už jų numanomą vaidmenį 2015 metais organizuojant kibernetinę ataką prieš Vokietijos parlamentą. Tiek ES, tiek Britanija taikys sankcijas GRU vadovui viceadmirolui Igoriui Kostiukovui ir šios tarnybos 85-ojo vyriausiojo specialiųjų operacijų centro pareigūnui Dmitrijui Badinui.

Kremliui oficialiai įvestos sankcijos už opozicionieriaus Navalno apnuodijimą cheminiu ginklu. Įvardinti ir 6 artimi Putinui asmenys, kurių sąskaitos įšaldytos Europos Sąjungoje ir Britanijoje. Tuo metu Vokietijos spauda paskelbė, kur dabar dienas leidžia apnuodijimą „Novičioku“ išgyvenęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas su šeima. Sveikstančio opozicionieriaus pėdsakai žurnalistus atvedė į dabar akylai policijos saugomą kaimą nuostabiame Vokietijos Švarcvalde.

Ukraina prisijungia prie Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Baltarusijai ir išnagrinės klausimą dėl prisijungimo prie naujų sankcijų, kai jas įves Bendrija, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.    „Mūsų pozicija dėl Baltarusijos nuo pirmos šios krizės dienos yra nuosekli ir aiški: mes prisijungėme prie atitinkamų Europos Sąjungos pareiškimų. Dėl jau paskelbtų sankcijų – mes prie jų prisijungsime.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos narės elgiasi „neatsakingai“, ruošdamosi įvesti sankcijų Maskvai dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių. ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį iš principo sutiko paremti bendrą Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą skelbti sankcijas Rusijos pareigūnams dėl opozicijos lyderio A. Navalno apnuodijimo, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovai pagaliau vieningai sutarė taikyti sankcijas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, įtraukti jį į sąrašą ir kitus naujus asmenis. „Buvo gal šioks toks ginčas, ar jį (A. Lukašenką – BNS) įtraukti, ar neįtraukti, tai ta opozicija – kaip ir nėra jau jos, abejojančiųjų nebeliko.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė skelbti sankcijas Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatiniai šaltiniai, blokui siekiant didinti spaudimą dėl jo režimo susidorojimo su protestuotojais. Du šaltiniai nurodė, kad A. Lukašenkos pavardė bus įtraukta į sąrašą, kuriame jau yra 40 jo režimo pareigūnų.

Prancūzija ir Vokietija nusprendė dėl sankcijų, kurios bus reakcija į Aleksėjaus Navalno apnuodijimą. Sąrašą turėtų sudaryti devyni žmonės iš Rusijos prezidento administracijos ir valdžios struktūrų, rašo nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo portalas „TV Dozhd“. Be to, skelbiama, kad sankcijos bus paskelbtos ir Valstybiniam organinės chemijos ir technologijos tyrimų institutui, kuriame sovietmečiu buvo kuriami nuodai „Novičiok“. Į sąrašą įtrauktiems asmenims bus už...

Vokietija ir Prancūzija trečiadienį tiesiogiai pripažino Rusijos „įsitraukimą ir atsakomybę“ už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir pabrėžė, kad jos ragins Europos Sąjungą paskelbti atitinkamų sankcijų. Galingosios Europos šalys ne kartą prašė Maskvos pateikti išsamios informacijos apie apnuodijimą, įvykusį Rusijoje, bet „iki šiol Rusija nepateikė jokio įtikinamo paaiškinimo“, sakoma Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų pranešime.

Vokietija trečiadienį perspėjo Rusiją, kad ji „neišvengiamai“ sulauks sankcijų, jeigu nebendradarbiaus ir nesuteiks informacijos apie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą. „Buvo įvykdytas rimtas tarptautinės teisės pažeidimas panaudojant kovinę cheminę medžiagą, ir tai negali būti palikta be pasekmių“, – įstatymų leidėjams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Galiausiai įveikę Kipro pasipriešinimą, Europos Sąjungos lyderiai skelbia po ilgų derybų sutarę dėl sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui. Tiesa, pačio buvusio Baltarusijos prezidento Europos Sąjungos nepageidaujamų asmenų sąraše nėra. Tuo metu įpykęs Minskas skelbia apie atsakomąjį sankcijų sąrašą. Kas į jį bus įtrauktas ir už ką – neskelbiama.

JAV Iždo departamentas penktadienį paskelbė sankcijų aštuoniems Baltarusijos pareigūnams dėl jų vaidmens organizuojant „suklastotus“ prezidento rinkimus ir vėlesnį smurtinį susidorojimą su protestuotojais. Sankcijos bus taikomos vidaus reikalų ministrui Juryjui Karajevui ir jo pavaduotojui Aliaksandrui Barsukovui, taip pat keletui saugumo pareigūnų, anot JAV, atlikusių vadovaujamą vaidmenį šiurkščiai malšinant protestus.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė ilgai lauktų sankcijų Baltarusijos pareigūnams dėl politinės krizės šalyje ir sulaukė pikto atsako iš Minsko ir jo sąjungininkės Maskvos.  Po daugiau nei šešias savaites trukusių diplomatinių pastangų viršūnių susitikime Briuselyje ES lyderiai pagaliau įtikino Kiprą neblokuoti sankcijų, nukreiptų prieš 40 Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad nuo tolesnių įvykių Baltarusijoje priklausys, ar Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka bus įtrauktas į asmenų, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas, sąrašą. „Mes atidžiai stebėsime įvykių eigą“, – Ch. Michelis sakė per spaudos konferenciją Briuselyje, atsakydamas į klausimą apie sankcijų jam galimybę. Pasak Ch.

Turkija penktadienį kaip „nekonstruktyvų“ atmetė Europos Sąjungos grasinimą paskelbti sankcijas dėl Ankaros dujų gavybos veiklos Viduržemio jūros rytinėje dalyje. ES lyderiai anksti penktadienį perspėjo, kad gali nubausti Turkiją, jeigu ji nenutrauks gręžimo darbų, kuriuos blokas laiko neteisėtais, taip pat energijos išteklių žvalgymo vandenyse, į kuriuos pretenzijas reiškia Kipras ir Graikija.

Reaguodama į Europos Sąjungos sankcijas, Baltarusija skelbia savo sankcijų sąrašą, penktadienį pranešė baltarusių Užsienio reikalų ministerija. „Dėl ES priimtų vizų sankcijų virtinei baltarusių pareigūnų baltarusiai nuo šiandien įveda atsakomąjį sankcijų sąrašą. Pagal susiklosčiusią civilizuotą diplomatinę praktiką mes jo neskelbsime“, – sakoma pranešime.

Įveikę Kipro prieštaravimus, Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė skelbti sankcijas Baltarusijai dėl politinės krizės ir griežtai perspėti Turkiją dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose. Šis sprendimas atveria kelią paskelbti kelionių draudimus ir turto įšaldymą maždaug 40 Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, kuriems priskiriama atsakomybė už prezidento rinkimų klastojimą ir represijas prieš protestuotojus, atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, sušauktoje ES vidaus rinkos, pramonės politikos, skaitmeninimo klausimams ir užsienio politikos darbotvarkei aptarti. Pirmoji sesijos diena skirta užsienio politikos klausimams – situacijos Baltarusijoje, ES santykių su Kinija ir padėties Viduržemio jūroje aptarimui.

Baltarusijoje – tikras protesto simbolių naikinimo vajus. Aliaksandro Lukašenkos režimo dar klausantys komunalininkai po nakties priedanga šluoja gėles nuo memorialais virtusių Minsko vietų ir visais įmanomais būdais tušuoja baltai-raudonai-baltas vėliavas. Nesiliauja ir protestai, vakarais kiemuose skamba dainos ir šūkiai, o dieną savo pilietinę poziciją garsiai reiškia studentai. Baltai-raudonai-baltos vėliavos gatvėse. Ir ant viadukų. Eisenos kiemuose su šūkiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atsakomųjų Baltarusijos sankcijų buvo galima tikėtis, nes „visa režimo retorika jau iš pradžių buvo karinga, agresyvi“. „Tikrai to buvo galima tikėtis, nes visa režimo retoriška jau iš pradžių buvo karinga, agresyvi. Mes įvedėme sankcijas tik tuomet, kai pasidarė aišku, kad normalus mediavimas tampa nebeįmanomas“, – antradienį žurnalistams Jonavos rajone, Rukloje, sakė G. Nausėda.

Baltarusija rugsėjo 29-ąją įvedė „atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims“, skelbiama šios šalies Užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Sunku komentuoti nelogiškus mūsų kaimynų iš Baltijos šalių emocinius gestus, kartais besiribojančius su isterija, – „RIA Novosti“ cituojamas Baltarusijos URM atstovas Anatolis Hlazas.

Jungtinės Amerikos Valstijos sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus, planuoja paskelbti kitą savaitę, sako JAV valstybės sekretoriaus antrasis pavaduotojas Europos klausimams George'as Kentas. Anot jo, žmogaus teisių pažeidimai šioje šalyje turi būti atitinkamai įvertinti, o už tai atsakingi asmenys negali likti nenubausti.

Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Lietuva ir Estija paskelbė, kad į sąrašą įtraukė 98 pareigūnus, Latvija – 101 asmenį, jame yra teisėjų ir jėgos struktūrų darbuotojų.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams nepavykus priimti sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai, šį klausimą svarstys vėliau šią savaitę susirinksianti Europos Vadovų Taryba, pirmadienį informavo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Ministrai aptarė sankcijas [Baltarusijos atžvilgiu].

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viliasi, kad Europos Sąjunga apsispręs dėl sankcijų ir teigia, kad tai mažiausia, ką Bendrija gali padaryti. „Europos balsas buvo išgirstas, dabar metas apčiuopiamam, aiškiam veiksmui, ir mažiausia, ką galime padaryti, – paskelbti sankcijas. Tikiuosi, mūsų kolegos Europos Sąjungoje nepaliks ES nežinioje, nepadarys jos įkaite, nes metas veikti“, – pirmadienį prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje žurnalistams sakė L. Linkevičius.

Baltarusijoje tęsiasi gandai apie sienų uždarymą Baltijos šalių vežėjams. Kaip pranešė Baltarusijos portalas tut.by, keletą dienų vežėjai, ekspeditoriai gavo pranešimus apie tai, kad nuo rugsėjo 10 d. bus uždaromos sienos su Baltijos valstybėmis.

Norvegija palaikys į Minsko režimą nukreiptas Europos Sąjungos sankcijas, jei nepavyks pasiekti laisvų rinkimų Baltarusijoje, sako Norvegijos premjerė Erna Solberg. Ji sako, kad naujų skaidrių prezidento rinkimų reikėtų siekti pirmiausia. „Taip, manau, kad to nepasiekus, turime įvesti sankcijas prieš Baltarusijos režimą. Ir tai Norvegija pasakė: mes paremsime Europines sankcijas, kai jos atsiras, nes turime tai padaryti kartu.

Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos grasinimai įvesti ekonomines sankcijas Lietuvai, nukreipiant baltarusiškus krovinius nuo Klaipėdos uosto, yra politinio pobūdžio, sako susisiekimo ministras. Jaroslavas Narkevičius antradienį patikino, kad kroviniai Klaipėdos uosto kryptimi juda kaip įprastai. „Šiai dienai tai yra politinis pagrasinimas, mes esame kontakte ir su jūrų uosto direkcija, „Lietuvos geležinkeliais“, kitų institucijų vadovais.

Skirtinga Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicija dėl Baltarusijos sumenkins šalies šansus tapti demokratine bei neprisidės prie stabilumo regione, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį paragino Maskvą bendradarbiauti vykdant tarptautinį tyrimą dėl Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir sakė, kad blokas neatmes sankcijų galimybės. „Europos Sąjunga ragina Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), kad būtų užtikrintas nešališkas tarptautinis tyrimas“, – sakoma J. Borrellio pareiškime.

Baltarusija parengė atsakomąsias sankcijas Lietuvai, Latvijai ir Estijai ir patvirtino „juodąjį“ sąrašą, kuriame esantiems asmenims bus uždrausta atvykti, trečiadienį pranešė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.