sankcijos

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka – nepageidaujamas Lietuvoje. Kartu su Latvija ir Estija, Lietuva taip baudžia jį ir dar apie 30 Baltarusijos pareigūnų už rinkimų klastojimą ir protestuotojų žudynes. Lukašenka grasina sankcijomis smogti atgal  – žada per Lietuvą vežamus baltarusiškus krovinius nukreipti kitur.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus paskirtos sankcijos Minsko režimo atstovams. Sąraše – 30 asmenų, tarp kurių yra ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka bei jam artimi asmenys. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad šis sąrašas suderintas su Latvija ir Estija, tačiau tai yra tik „pradinė sąrašo versija“ ir jis bus pildomas ateityje.

Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos į kitus jūrų uostus, taip atsakant į svarstomas Vilniaus sankcijas Minskui, Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad artimiausiu metu tai nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.    „Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už veiksmingas sankcijas Baltarusijai Europos Sąjungos, regioniniu bei nacionaliniu lygiu, reaguojant į valdžios institucijų smurtą, sako šalies vadovo patarėjas. Tokią poziciją Lietuvos prezidentūra išsakė po to, kai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino nutraukti baltarusiškų krovinių tranzitą per Lietuvą, reaguojant į svarstomas sankcijas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė šalies Vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus.  Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo įvesti nacionalines sankcijas daugiau kaip šimtui Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. „Užsienio reikalų ministerija pateikė Vidaus reikalų ministerijai patikslintą sąrašą. Dabar jame yra 118 asmenų, kuriuos siūloma sankcionuoti“, – BNS trečiadienį sakė ministro Lino Linkevičiaus patarėja Rasa Jakilaitienė.

Diktatorius Lukašenka nesiliauja žvanginęs ginklais. Jis mobilizuoja atsargos karius ir skelbia karinę parengtį ginkluotosiose pajėgose. Visgi Lietuvos valdžia ramina – esą tai desperatiškas Lukašenkos mėginimas bauginti tautą išorės priešais. Antradienį Minske vyksta švietimo darbuotojų ir studentų protestai. Milicininkai ragina žmones skirtstytis. Į protestą atvyko dešimtys milicijos furgonų aktyvistams išvežti.

Sąrašas Baltarusijos režimo atstovų, kuriems ketinama įvesti sankcijas, vis dar pildomas, teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Sąrašas šiuo metu pildomas, derinamas. Kai bus pateiktas galutinis variantas, jis bus pasirašytas“, – BNS antradienį sakė R. Tamašunienė. Praėjusią savaitę 32 asmenų sąrašas, kuriame ir Aliaksandras Lukašenka, jėgos struktūrų vadovų pavardės, buvo perduotas tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai.

TV3 žinios pristato išskirtinį pokalbš su į Vilnių atvykusiais Sviatlanos Cichanouskajos bendražygiais. Jos atstovė bei patarėjas pasakoja paskui lyderę į Lietuvą trumpam persikėlę ir palaikyti jos psichologiškai, ir paspartinti darbus buriant baltarusių visuomenę daryti spaudimą Lukašenkai. Jie atskleidžia ir kokiais būdais, vykdami į Lietuvą, bandė neįkliūti režimui.

Lietuva parengė nacionalinių sankcijų Baltarusijos režimui sąrašą, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, Užsienio reikalų ministerijos parengtas sąrašas trečiadienį perduotas tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai, jame – 32 asmenys. „Sveikiname Europos Vadovų Tarybos pasiryžimą tęsti tą procesą, kurį esame apsprendę per Užsienio reikalų ministrų tarybą, pradėti procesą dėl europinių sankcijų, tai yra labai svarbu.

Po nuotolinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Europos Sąjunga yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Pasak prezidento, sankcijos bus taikomos artimiausioje ateityje. „Buvo kalbėta ir apie sankcijas.

Elektrošokas ir replėmis raunami dantys – apie tokias taikių protestuotojų patirtis Baltarusijos kalėjimuose prabilo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir baltarusių aktyvistai. Liudijimai skambėjo Lietuvos Seimo salėje. Į neeilinį posėdį susirinkęs parlamentas oficialiai paskelbė nepripažįstantis Aleksandro Lukašenkos teisėtu baltarusių vadovu. Salėje netrūko emocijų. Stebėti posėdžio atvyko saujelė baltarusių, kuriems Lietuva tapo antraisiais namais.

Vokietija pirmadienį paskelbė, kad yra pasirengusi paremti Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos pareigūnams išplėtimą dėl kruvino baltarusių demonstracijų slopinimo. ES ministrams penktadienį sutarus parengti Baltarusijos figūrų, kurioms būtų taikomos naujos sankcijos, sąrašą, Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas sakė, kad reiktų svarstyti dar griežtesnes priemones.

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pranešė, kad šis klausimas bus keliamas penktadienį šaukiamame neeiliniame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje. „Pirmiausia siekiame suformuoti bendrą europinę poziciją, apie tai kalbamės su kolegomis.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad efektyviausios sankcijos Baltarusijai už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus būtų individualios, tačiau ketinama svarstyti „įvairias opcijas“. „Manau, kad šiuo metu ant to vadinamojo darbinio stalo bus įvairios opcijos, greičiausiai, mano asmenine nuomone, efektyviausia yra tos individualios – tokie asmenys, kurie labiausiai prisidėjo prie rinkimų falsifikavimo, prie smurto prieš taikius protestuotojus“, – trečiadienį Žinių radijui sa...

JAV Senatas ketvirtadienį vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomos sankcijos Kinijos pareigūnams, besikėsinantiems į Honkongo autonomiją, Pekinui siekiant prastumti prieštaringai vertinamą nacionalinio saugumo įstatymą. Įstatymo projektą, kuris leistų Jungtinėms Valstijoms taikyti sankcijas Kinijos pareigūnams bei Honkongo policijai ir bankams, bendradarbiaujantiems su minėtais pareigūnais, dar turi patvirtinti Atstovų Rūmai.

Rusija nemato būtinybės šiuo metu aptarinėti su Europos Sąjunga sankcijų panaikinimo, antradienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 metais, reaguodama į Krymo aneksiją, paramą separatistams Ukrainos rytuose ir olandų keleivius skraidinusio Malaizijos keleivinio orlaivio numušimą. Bendrijos ekonominės sankcijos yra nutaikytos į Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektorius, jos kasmet pratęsiamos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sušvelnino sankciją Liberalų sąjūdžiui – dėl Seimo rinkimų kampanijos finansavimo šiurkštaus pažeidimo prieš kelerius metus netekusi 394 tūkst. 880 eurų, pusę šios sumos partija gali atgauti. Teismas pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2017 metų spalį skirta sankcija liberalams buvo per giežta, ir į biudžetą turėjo būti grąžinta ne visa pusmečio dotacija, kaip nusprendė komisija, o jos dalis – 197 tūkst. 440 eurų.

Tarptautinis politinis skandalas Vilniaus oro uoste. Į Vilnių atskrido ir čia laikomas lėktuvas, kuriam amerikiečiai taiko sankcijas, mat orlaivis priklauso tamsiais darbeliais garsėjančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui oligarchui Jevgenijui Prigožinui. Oro uosto ir aviacijos valdininkai teisinasi, kad J. Prigožinas neįtrauktas į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, tad nusileidimui jie neprieštaravo. Visgi kilus skandalui, lėktuvo čia remontuoti jau niekas nebesiima.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba kartu su Estijos saugumo policija Rygoje ir Taline atliko kratos dėl įtarimų tarptautinių sankcijų pažeidimais. Pasak Latvijos valstybės saugumo tarnybos atstovo, per kratas, vykdant praėjusių metų gruodį pradėtą baudžiamąjį tyrimą pagal Baudžiamojo kodeksą straipsnį – ES įvestų sankcijų pažeidimas, atliktas iš anksto susitarusių asmenų grupės, paimta dokumentų ir informacijos laikmenų.

Naujosios JAV sankcijos Iranui padarys didelį neigiamą poveikį Irano ekonomikai, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Išleidau dekretą, pagal kurį suteikiama teisė taikyti sankcijas bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi turto, dirba, prekiauja ir dalyvauja Irano ekonomikos statybos, gamybos, tekstilės pramonės ir kasybos veikloje, taip pat bet kokiam asmeniui, teikiančiam pagalbą dalyvaujantiesiems veikloje, kuri patenka į šių sankcijų taikymo sritį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį pirmąkart oficialiai komentuodamas Irano surengtus raketų smūgius prieš karines bazes Irake, kuriose yra laikoma amerikiečių karių, pareiškė, kad šiitiška respublika „atrodo atsitraukianti“ nuo savo užmojų eskaluoti įtampą regione, bet pridūrė, kad Vašingtonas toliau svarstys visas galimybes ir „nedelsdamas įves papildomas baudžiamąsias ekonomines sankcijas“ Teheranui.

Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas mūsų kaimynams latviams, tiksliau – korupcija ir pinigų plovimu įtariamam latvių politikui ir oligarchui, valdančiam svarbius šalies infrastruktūros objektus. Latvijos vyriausybė net suskubo perimti Ventspilio uosto valdymą, kad dėl sankcijų nesutriktų jo veikla. Latvijos oligarchas ir politikas Aivars Lembergs dėl šiuo metu vykdomų korupcijos ir pinigų plovimo tyrimų nušalintas nuo Ventspilio mero pareigų.

JAV Iždo departamentas pirmadienį, minint Tarptautinę kovos su korupcija dieną, paskelbė sankcijas virtinei veikėjų Europoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, įskaitant Latvijos oligarchą ir Ventspilio merą Aivarą Lembergą.

Šią savaitę susitinkantys Europos Sąjungos lyderiai peržiūrės ekonomines sankcijas Rusijai, pirmadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. Pasak H. Maaso, nėra priežasčių švelninti sankcijas Maskvai, įvestas už jos vaidmenį separatistiniame Rytų Ukrainos konflikte. Sankcijos nukreiptos prieš visus Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant naftos ir dujų pramonę.

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov USA“ per Baltijos šalyse veikiantį Švedijos banką „Swedbank“ pervedė daugiau nei 1 mln.

Sirijoje tęsiantis kruvinam Turkijos puolimui, pranešama apie subombarduotą kalėjimą, kuriame buvo laikomi Islamo Valstybės kovotojai. Skaičiuojama, kad per tris dienas dėl turkų puolimo namus teko palikti daugiau kaip 60 tūkst. civilių žmonių. Tuo metu Vašingtonas ir Europa grasina Turkijai sankcijomis. Pranešama, kad Turkijos puolimas prieš kurdus Sirijos šiaurės rytuose, 120 kilometrų ruože intensyvėja.

2019 m. rugpjūčio 27 dieną Lietuvos krepšinio federacija (LKF) gavo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sprendimą dėl galimai nesąžiningo krepšininkų Deivido Pogužinsko ir Luko Grabausko elgesio. Informuojama, kad krepšininkai yra suspenduojami toliau išdėstyta tvarka: Deividas Pogužinskas – nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. gegužės 7 d.; Lukas Grabauskas – nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 7 d. „Netoleruojame veiklos, prieštaraujančios sporto etikai ir sąžiningam krepšiniui.

Antradienį Kaune vyko Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu kiekvienos lygos atstovai (MKL, Moterų lyga, LSKL, RKL, NKL, LKL, trenerių asociacija, teisėjų asociacija, 3×3 asociacija) pristatė paskutinių keturių metų veiklą, ateinančio sezono planuojamą biudžetą bei jo sandarą, trūkumus ir laukiančius iššūkius, privalumus bei pasididžiavimus. Taip pat, ateities viziją – kas planuojama tobulinti ir kaip planuojama tai daryti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino Rimantui Jonui Dagiui skirtą sankciją: kaip partijos kandidatas jis negalės dalyvauti kituose Seimo rinkimuose.  Tokiam Priežiūros komiteto siūlymui pritarta 18 balsų „už“, trims prezidiumo nariams balsavus prieš ir dviem susilaikius, po posėdžio žurnalistams pranešė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Ukrainos prorusiškos partijos „Opozicijos platforma“ politinio vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Medvedčukas pareiškė, kad po derybų su jų partijos atstovais Maskva panaikino dalį sankcijų Kijevui ir leido per savo teritoriją tranzitu gabenti į sankcijų sąrašą įtrauktas prekes iš Ukrainos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai nebus panaikintos tol, kol Krymas nebus sugrąžintas Ukrainai. „Aptarėme Ukrainos suvereniteto ir jo atkūrimo procesą, kalbėjomės apie Donecką ir Luhanską. Deja, pastaruoju metu pažangos pasiekta nebuvo. Sankcijos (Rusijai) nebus atšauktos, kol Krymas negrįš Ukrainai“, – pareiškė A. Merkel per bendrą spaudos konferenciją su Berlyne viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Liko vos 26 dienos, po kurių Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imsis veiksmų prieš tuos, kurie gražiuoju nesumokės pamirštų mokesčių. Kol kas tą galima padaryti išvengiant baudų ir delspinigių. Suklusti turėtų gyventojai, kurie turi sąskaitų užsienyje, pavėžėtojai, taip pat įmonės.

 Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atsisakė dalyvauti renginiuose, skirtuose Europos Sąjungos iniciatyvos „Rytų partnerystės“ įkūrimo metinėms paminėti, dėl bloko tebetaikomų sankcijų Baltarusijai, antradienį pranešė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus. „Liūdna.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas šeštadienį pareiškė, kad JAV sprendimas dislokuoti 1,5 tūkst. papildomų karių Artimuosiuose Rytuose kelia „grėsmę tarptautinei taikai“, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Didėjantis JAV pajėgų skaičius mūsų regione yra labai pavojingas ir kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, todėl su tuo negalima taikstytis“, – prieš išvykdamas į savo šalį po vizito Pakistane iraniečių valstybinei naujienų agentūrai IRNA pareiškė M. J. Zarifas.

Europos Sąjunga penktadienį priėmė taisykles, leisiančias nubausti kibernetinių atakų, keliančių grėsmę Bendrijai, vykdytojus iš trečiųjų šalių. „(Europos Sąjungos) Taryba nustatė tvarką, leisiančią ES taikyti tikslines ribojamąsias priemones siekiant atgrasyti ir atsakyti į kibernetines atakas“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Lenkijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva siūlys įvesti papildomas sankcijas Rusijai, jeigu šį tęs agresyvią politiką prieš Ukrainą. „(...) jeigu įvykiai klostysis ir toliau blogai ir Rusija neis į jokias kalbas bei toliau vykdys agresyvią politiką visoje Ukrainoje ir Kerčės pusiasalyje, be jokios abejonės siūlysime ir papildomas sankcijas“, – žurnalistams Liubline sakė šalies vadovė.

Graikijos taurės pusfinalio rungtynių prieš Atėnų „Panathinaikos“ nebaigusiems Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkams Graikijos lygos atstovai skyrė maksimalią bausmę.  Tituluotas Pirėjo klubas neteko 6 balų Graikijos pirmenybių turnyrinėje lentelėje. Tai reiškia, kad pirmoje vietoje buvęs „Olympiacos“ klubas smunka į šeštą lentelės vietą. Tai yra maksimali bausmė, kurią gali skirti lygos atstovai.

JAV Iždo departamentas sekmadienį atšaukė sankcijas Rusijos aliuminio milžinei „Rusal“ ir dviem kitoms susijusioms įmonėms, kai į „juoduosius sąrašus“ įtrauktas milijardierius Olegas Deripaska ėmėsi veiksmų smarkiai sumažinti savo kontroliuojamų akcijų dalį šiose bendrovėse. Šis verslo magnatas yra žinomas dėl draugiškų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir anksčiau palaikė verslo ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo buvusiu rinkimų štabo pirmininku Paulu Manafortu.

Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) Atletų komitetas trečiadienį pareikalavo paskelbti naujas sankcijas Rusijai, iki nustatyto termino neperdavusiai svarbių laboratorinių tyrimų mėginių ir duomenų iš dopingo skandalo įtrauktos Maskvos laboratorijos. WADA interneto svetainėje paskelbtame pareiškime sportininkams atstovaujantis agentūros komitetas ragina organizaciją po praleisto termino paskelbti, kad Rusija nesilaiko reikalavimų.

Rusijai niekaip nepavyksta pabėgti nuo dopingo skandalo šešėlio ir problemos tik gilėja. Kaip žinia, dėl to Rusijos sportininkai pastaruoju metu svarbiausiose varžybose negalėjo ginti savo šalies garbės. Šiais metais Pasaulinė antidopingo agentūra WADA buvo panaikinusi diskvalifikaciją Rusijai. Tiesa, pareikalavo, kad Maskvos laboratorija būtų atverta nepriklausomiems ekspertams.

JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU 15 narių dėl jų numanomo vaidmens kišimesi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus ir mėginimo įsilaužti į Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kompiuterines sistemas. Sankcijos taip pat buvo skirtos GRU agentams Anatolijui Čepygai ir Aleksandrui Miškinui, kaltinamus pasikėsinimu nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį per kovą Didžiojoje Britanijoje įvykusį incidentą.

Rusijos vyriausybė leido Vakarų sankcijų sulaukusiems bankams neatskleisti informacijos apie save, aukščiausiojo lygio vadovus, savininkus ir kontroliuojančius asmenis, kaip to reikalauja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. „Šių sprendimų tikslas – apsaugoti interesus Rusijos bankų ir kitų kreditavimo organizacijų, kurių atžvilgiu užsienio valstybės taiko ribojančias priemones, atsispirti jų spaudimui.

Europos Sąjunga dėl incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pakrančių apsaugos laivas apšaudė tris Ukrainos karinius laivus, turi įvesti papildomų sankcijų Maskvai ir nusiųsti į konflikto rajoną tarptautinių stebėtojų, mano Estijos gynybos ministras Juri Luikas. Jis pažymėjo, kad šiuo atveju kalbama apie eilinę Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu apraišką.

Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios, kaip tvirtina Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, tapo „savęs realizavimo“ ir „stimulo plėtrai“ šaltiniu, kelia baimę daugumai Rusijos verslininkų. 86 proc. Rusijos didžiųjų įmonių savininkų ir aukščiausio lygio vadybininkų sankcijų išplėtimą laiko rimta rizika verslui Rusijoje, rašo finansz.ru. Kaip rodo Adizo instituto apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 įmonių savininkų ir generalinių direktorių, rezultatai, tik 3 proc.

Rusija ketvirtadienį įvedė finansines sankcijas šimtams Ukrainos piliečių ir dešimtims šios šalies bendrovių kaip atsakomąjį žingsnį dėl Kijevo veiksmų prieš Maskvą. Vyriausybės spaudos tarnyba paskelbė premjero Dmitrijaus Medvedevo pasirašytą dokumentą, įpareigojantį įšaldyti 332 Ukrainos piliečių ir 68 verslo įmonių aktyvus.

Nuo pat 2014-ųjų Rusija gyvena Vakarų šalių taikomų sankcijų sąlygomis. Už kiekvieną Kremliaus išpuolį, ar tai būtų Krymo aneksija, ar Didžiojoje Britanijoje panaudotas cheminis ginklas, kišimasis į rinkimus JAV, ar karas Donbase, sankcijos būdavo griežtinamos. Tačiau nuo šiol situacija keičiasi, o JAV kantrybė Rusijos atžvilgiu, rodosi, baigiasi.

Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) ketvirtadienį informavo Lietuvos futbolo federaciją (LFF), kad lapkričio 17 dieną Ploješčio mieste vyksiančios Tautų lygos rungtynės Rumunija–Lietuva vyks už uždarų durų. UEFA Drausmės komitetas priėmė šį sprendimą ir paskyrė sankcijas Rumunijos futbolo federacijai dėl netinkamo sirgalių elgesio spalio 14 d. vykusių Rumunija-Serbija rungtynių metu.

Lietuvos futbolo rinktinės fanams, nusipirkusiems bilietus kelionei į Rumuniją - UEFA smūgis. Rungtynės Ploještyje vyks be žiūrovų, rašo portalo sportas.info žurnalistas Ingvaras Butautas. Paskutiniai išlikę ištikimi Lietuvos rinktinei aistruoliai, ketinantys palaikyti ją lapkričio 17 dienos Tautų lygos turnyro rungtynėse Rumunijoje, vargu ar pateks į Ploješčio miesto stadioną.