sankcijos

Bulgarija rengia naują įstatymą, kuris jai leistų perimti svarbią naftos perdirbimo gamyklą, priklausančią JAV įvestų sankcijų prispaustai Rusijos naftos gigantei „Lukoil“, ketvirtadienį pranešė britų naujienų portalas „The Independent“. „Burgas“ naftos perdirbimo gamykla yra vienintelė tokio tipo gamykla Bulgarijoje ir buvo svarbi „Lukoil“ verslo imperijos užsienyje dalis. Dabar bendrovė susiduria su JAV sankcijomis dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įvestos sankcijos Rusijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra stiprus signalas jautriausiam Kremliaus režimo sektoriui, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. Pasak jo, Vašingtono sprendimas rodo, kad spaudimas iš Vakarų – auga.  „Tai yra labai svarbu žingsnis į priekį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas smogė Maskvai – paskelbtos sankcijos skaudžiausiam Rusijos taikiniui, naftos sektoriui, o Vašingtonas kartu su Europos Sąjunga pritarė, kad iššaldytas Rusijos turtas būtų skirtas Ukrainos paramai ir ginklams.

Žalią naftą iš Rusijos į Indiją turėjęs nugabenti tanklaivis apsisuko ir dreifavo Baltijos jūroje po to, kai JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, trečiadienį remdamasi „Bloomberg“ pranešė „The Moscow Times“. Pasak nepriklausomo Rusijos naujienų portalo, neįprastas laivo manevras, ko gero, atskleidė prastėjančią Rusijos naftos eksporto situaciją po naujų sankcijų, dėl kurių Indijos naftos perdirbėjai bent laikinai nustojo pirkti rusišką naftą.

Indijos valstybinė aeronautikos įmonė antradienį pranešė pasirašiusi sutartį su Rusijos orlaivių gamintoju, kuriam taikomos JAV ir Europos sankcijos, o tai gali papiktinti Naujojo Delio sąjungininkus Vakaruose. Bendrovė „Hindustan Aeronautics Limited“ (HAL) paskelbė apie sandorį su „United Aircraft Corporation“, pagal kurį pirmą kartą Indijoje bus gaminami civiliniai keleiviniai orlaiviai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi naujų priemonių prieš Rusiją – Vašingtonas užtikrins, kad naujos griežtos naftos sankcijos būtų įgyvendintos, siekiant priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Apie tai interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. „Mes įvedėme šias sankcijas ir planuojame užtikrinti jų laikymąsi“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę JAV įvestos sankcijos Rusijos naftos bendrovei „Rosneft“ neturės įtakos jos dukterinėms įmonėms Vokietijoje, antradienį pranešė vyriausybė. Šių dukterinių įmonių administravimą valstybė perėmė po to, kai prieš daugiau nei trejus metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Dėl kontrabandinių balionų premjerei Ingai Ruginienei paprašius Užsienio reikalų ministeriją suderinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog bus siekiama suvienodinti dalį Maskvai ir Minskui taikomų ribojimų. „Kaip atsaką į (oro erdvės pažeidimus – BNS) mes matome kelias priemones.

Rusų prezidento Vladimiro Putino tarptautinis pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas sekmadienį pasmerkė „titaniškus bandymus“ sužlugdyti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, jam lankantis šioje šalyje, reaguojant į Vašingtono įvestas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms.  „Matome titaniškus bandymus sužlugdyti bet kokį dialogą tarp Rusijos ir JAV ir skleisti dezinformaciją“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė K. Dmitrijevas.

Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė naujų apribojimų Rusijos naftos ir dujų sektoriui pagal 19-ąjį bloko sankcijų paketą, priimtą nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė ES ir pažėrė naujų grasinimų blokui. „Tiek įsitraukusi į savo išskirtinumą, ES šantažuoja vis daugiau trečiųjų šalių, plisdama „antrines“ sankcijas“, – sako ji. „Tai darydama, ji (Europa – red. past.

Rusija sureagavo į naujas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva analizuoja ribojimus ir ketina veikti „pagal savo interesus“. „Šiuo metu analizuojame nustatytas ir paskelbtas sankcijas ir, žinoma, elgsimės taip, kaip geriausiai atitinka mūsų interesus. Tai yra pagrindinis mūsų veiksmų motyvas. Mes veikiame ne prieš kitus, o savo pačių labui. Taip ir elgsimės“, – aiškino D. Peskovas.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.  Į klausimą, kaip vertina „prieštaringus signalus iš Vašingtono“ – galimą apribojimų panaikinimą naudoti tolimą ginkluotę prieš Rusiją ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimybę smogti iki 3 tūkst.

Europos Sąjungos planai suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą žlugo po netikėto Belgijos sprendimo. Belgijos premjeras Bartas De Weveris sustabdė iniciatyvą, kuri būtų leidusi panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, o diplomatai šią situaciją jau vadina „visišku chaosu“. Belgijos ministras pirmininkas B. Weveris sužlugdė Europos Sąjungos planus konfiskuoti įšaldytus Rusijos turtus ir suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sarkastiškai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginį, kad naujos sankcijos Rusijai nepaveiks jos ekonomikos. D. Trumpas atitinkamas pastabas išsakė kalbėdamasis su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Žurnalistai JAV lyderio paklausė, ką jis mano apie V. Putino pareiškimą, kad naujausios JAV sankcijos neturės rimto poveikio Rusijos ekonomikai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė pirmąsias sankcijas Rusijai, ir šį kartą jos pateisina žodžio „milžiniškos“ panaudojimą, nes taikiniais tapo du pagrindiniai Rusijos ekonomikos ramsčiai – naftos bendrovės „Rosneft“ ir „Lukoil“, rašo „The Telegraph“. Leidinyje pateikiami duomenys, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti.

Naujosios JAV sankcijos Rusijai yra smūgis tiesiai į Maskvos karo ekonomikos širdį, rašo „Sky news“ analitikas Davidas Blevinsas. Naftos gigantai „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra varikliai, pumpuojantys pinigus į Rusijos karines gyslas.

Tarptautinės sankcijos Rusijai, anot Kyjivo, smarkiai apribojo jos geopolitinį buvimą Lotynų Amerikos šalyse. Tai sakoma Ukrainos žvalgybos ataskaitoje. „Vadinamoji Primakovo doktrina, pavadinta pagal buvusį užsienio reikalų ministrą ir premjerą Jevgenijų Primakovą, kuri numatė bendradarbiavimo su regiono šalimis plėtrą, šiuo metu įgyvendinama tik simboliniais gestais – delegacijų vizitais, studentų mainais ar antraeilių atstovų susitikimais.

Po tarptautinių sankcijų Iranui atnaujinimo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kala Kallas paragino tęsti pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą.  Sankcijų grąžinimas ir branduoliniai ribojimai negali būti diplomatijos pabaiga, pareiškė ji Briuselyje. ES, anot K. Kallas, laikosi nuomonės, kad tvarus branduolinio klausimo sprendimas įmanomas tik derybomis. Ir ji pati esą ketina toliau palaikyti dialogą su visomis susijusiomis šalimis.

Vėl įsigaliojus JT sankcijoms Iranui ir jo branduolinei programai, Islamo Respublika paskelbė apie „ryžtingą ir deramą“ atsaką. „Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas. Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms.

Praėjus beveik dešimčiai metų po istorinio branduolinio susitarimo su Iranu, žlugus deryboms, vėl įsigaliojo JT sankcijos šaliai. Terminas Teheranui pasiekti susitarimą su derybų partnerėmis Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija baigėsi naktį į sekmadienį 2.01 val. Vidurio Europos laiku. Dabar vėl galiojančios priemonės, be kita ko, apima bendrą ginklų embargą, tolesnio urano sodrinimo draudimą bei daugybę sankcijų prieš atskirus asmenis ir organizacijas.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, svarsto įvesti sankcijas visam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT). Sprendimas dėl sankcijų prieš instituciją turėtų būti priimtas netrukus, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šeši su situacija susipažinę asmenys. Tai būtų eskalacija po to, kai Vašingtonas jau pritaikė tikslines sankcijas atskiriems prokurorams ir teisėjams. „Individualių sankcijų instrumentas išnaudotas, – sakė aukštas diplomatas.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho. Vėliau penktadienį apie tai smulkiau komentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatys naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją, dėl kurio turės balsuoti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho.

Po JAV pareiškimo dėl kolektyvinės atsakomybės už antrines sankcijas iš Rusijos perkančioms naftą ir dujas Indijai ir Kinijai – ES ir Japonijos lyderiai staiga susigūžė ir pareiškė, kad tokių sankcijų Rusijos naftos ir dujų pirkėjams įvesti negali.  Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo žinoma, kad Rusija ilgai negalės kariauti, jeigu jos gamtiniams resursams bus įvestos sankcijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sakė, jog yra pasirengęs įvesti sankcijas Rusijai, bet su sąlyga, kad visos NATO sąjungininkės sutiks visiškai sustabdyti rusiškos naftos pirkimą ir įves savo sankcijas. Jis taip pat pasiūlė transatlantinio aljanso narėms apsvarstyti galimybę taikyti Kinijai nuo 50 iki 100 proc. tarifus ir taip padėti nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai. 100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Vienas iš rusų, kuris dėl „techninių priežasčių“ buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo, yra Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Toks sprendimas priimtas remiantis ES Bendrojo Teismo nutartimi jo naudai, rašo „Evropeiskaja pravda“. Šaltinis nurodė, kad iš atnaujinto sankcijų sąrašo išbrauktas Rusijos pilietis yra Pavelas Ezubovas. Jo išbraukimą nulėmė 2025 m. birželio 25 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas.

Japonija penktadienį išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir įšaldė daugiau asmenų ir grupių turto bei sumažino rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Tokijas įšaldys 14 asmenų ir 51 organizacijos, įskaitant Rusijos pareigūnus, bendrovių vadovus ir prorusiškus veikėjus Ukrainoje, turtą.

Europos lyderių koalicija įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Rusija neketina baigti karo Ukrainoje ir turi būti priversta sėsti prie derybų stalo. Dabar Europai tenka tartis su Baltaisiais Rūmais, kaip tai padaryti, praneša „Politico“. Per pastarąją savaitę vyko intensyvūs diplomatiniai vizitai, kurių metu aukšti pareigūnai iš abiejų Atlanto vandenyno pusių susitiko aptarti naujų finansinių apribojimų ir planų nutraukti Rusijos naftos bei dujų tiekimą.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį susitarė dar pusei metų pratęsti sankcijas daugiau nei 2,5 tūkst. Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, nurodė diplomatai. Šios sankcijos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims buvo įvestos po to, kai Maskva daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 27 bloko valstybių narių ambasadoriai pritarė šiam žingsniui prieš pirmadienį nustatytą terminą.

Paskirtasis užsienio reikalų paskirtasis ministras Kęstutis Budrys sako, kad JAV sankcijų baltarusių oro bendrovei „Belavia“ panaikinimas bus didelis testas Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos stuburui. „Tai nereiškia, kad, JAV priėmus tokį sprendimą, iš karto bus ES sprendimas. Bus didelis testas ES sankcijų politikos stuburui. Man atrodo, jį reikės išlaikyti, ir Lietuva tikrai prisidės prie to, kad mes jį išlaikytume“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Julija Navalnaja paragino Europos Sąjungos institucijas neįvesti visiško turistinių vizų išdavimo draudimo Rusijos piliečiams, numatyto naujame sankcijų pakete. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „X“ ir nurodė, kad atitinkamą kreipimąsi išsiuntė ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas. „Spaudimas visiems Rusijos Federacijos piliečiams negali pakeisti Rusijos valdžios ir jos prezidento nuomonės.

Vokietija ir Prancūzija siekia, kad Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ būtų pritaikytos naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė diplomatai. Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai 27 valstybių blokas bando koordinuoti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis dėl didinamo spaudimo Maskvai, nepaisančiai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) taikos pastangų.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl JAV sankcijų Rusijai yra svarstomos „visos galimybės“, rašo CNN. Jis pastebėjo, kad netgi ir po Donaldo Trumpo susitikimo Vladimiras Putinas toliau atakuoja Ukrainą.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti antrines sankcijas, siekdama užkirsti kelią trečiosioms šalims padėti Rusijai apeiti ES taikomas sankcijas Maskvai, rašo „Bloomberg“. Tai leidiniui patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. „ES rengia 19-ąjį sankcijų paketą, kuris, kaip numatoma, bus skirtas Rusijos ukrainiečių vaikų pagrobėjams.

Kinija smogė Lietuvos bankams – įvedė sankcijas „Urbo bankui“ ir „Mano bankui“, taip atsakydami Europos Sąjungai, kuri pati anksčiau įvedė sankcijas kinų finansinėms įstaigoms. Lietuvą kinai, pasak ekspertų, tikriausiai pasirinko neatsitiktinai. Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra vieni prasčiausių senajame žemyne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Vilniuje įsikūręs „Urbo bankas“ tapo Kinijos taikiniu. Finansinė įstaiga sulaukė sankcijų.

 Kinijos prekybos ministerija trečiadienį pranešus apie įvestas sankcijas dviem Lietuvos bankams – Urbo bankui ir Mano bankui, Urbo bankas pareiškė neatliekantis jokių sandorių Kinijoje, todėl sankcijos jo veiklai ir paslaugoms įtakos neturės.  „Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis.

Reaguodama į Kinijos bankų įtraukimą į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą, šalies prekybos ministerija paskelbė neatidėliotinas atsakomąsias priemones dviem Lietuvos bankams. UAB „Urbo Bankui“ ir AB „Mano Bankui“ nuo šiol draudžiama vykdyti sandorius su Kinijos subjektais, praneša „Bloomberg“. Į savo atsakomųjų priemonių sąrašą bankus UAB „Urbo Bankas“ ir AB „Mano Bankas“ Pekinas įtraukė trečiadienį.

Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos Biysko oleumų gamykla (BOZ) Pietų Sibire, gaminanti sprogmenis kariniams tikslams, per tarpininkus Kinijoje gavo Vokietijos kompanijos „Siemens“ įrangą. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi muitinės duomenimis ir viešųjų pirkimų dokumentais. BOZ yra dalis „Federal State Enterprise Ya.

Keturi tanklaiviai su Rusijos nafta stovi prie Indijos vakarinės pakrantės dėl sankcijų, praneša „Bloomberg“. Teigiama, kad priežastis yra didėjantis JAV ir ES spaudimas, reikalaujantis, kad Naujasis Delis atsisakytų pirkti žaliavas iš Rusijos. Pagal stebėjimo sistemų duomenis, tanklaiviai „Achilles“ ir „Elyte“ šiuo metu stovi prie Džamnagaro miesto.

Kremlius pareiškė, kad Rusija išsiugdė „imunitetą“ Vakarų sankcijoms. Tai teigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą, kuriame reikalaujama, kad Rusija per 10 dienų sutiktų nutraukti karą Ukrainoje, praneša Rusijos agentūra TASS.

Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai liepos 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos Rusijos ir jos sąjungininkių asmenims bei organizacijom...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai. Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui. „Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis. Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų. „Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.

Likus kelioms dienoms iki Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimo, Pekinas pagrasino atsakomosiomis priemonėmis reaguoti į Briuselio sankcijų paketą. ES, nepaisydama pakartotinių prieštaravimų, įtraukė kinų įmones į 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir dėl „pramanytų kaltinimų“ įvedė sankcijas dviem Kinijos finansų institutams, Pekine pareiškė Prekybos ministerija. Kinija esą tai kategoriškai atmeta ir imsis priemonių, kad apsaugotų savo įmonių ir finansų institutų teises.

Dmitrijus Medevedevas sureagavo į ES paskelbtą 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą: jo teigimu, sankcijos „smogs patiems jų skelbėjams“, tačiau tuo pačiu jis žadėjo ateityje keršyti ir „mokytis nekęsti taip, kaip (europiečių) nekentė mūsų protėviai“.  „Taip pat būtina skatinti kuo labiau atsiriboti nuo ES ir labiausiai odiozinių Europos Sąjungos šalių, kurioms dabar priklauso ne tik nelaimingos Baltijos šalys, suįžūlėję šuchoncai (senovinis Baltijos finų, įskaitant ir Naugardo žemių gyventojus,...