sankcijos

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai negautų apie 19 mln. eurų pajamų per metus, teigia bendrovės vadovas Mantas Bartuška.  Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų. „Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln.

Baltarusija artimiausiomis savaitėmis pradės taikyti atsakomąsias priemones į sankcijas jos atžvilgiu, sakoma penktadienį baltarusių Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.  „Artimiausiomis savaitėmis palaipsniui pradės veikti atsakomosios priemonės, apie kurias ne kartą skelbėme. Europos politikams seniai laikas suprasti: spaudimas ir sankcijos – tai ne ta kalba, kuria reiktų kalbėti su Baltarusija“, – sakoma pareiškime, paskelbtame ministerijos interneto svetainėje.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai priėmė bendrą susitarimą įvesti sektorines sankcijas Baltarusijos ekonomikai. Nenutylant skeptikų kalboms, kad šios sankcijos atsisuks prieš pačią ES, ekspertai ramina ir sako, kad sankcijų paketas suduos stiprų smūgį ne tik Lukašenkos režimui, bet ir jo santykiams su Putinu. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį. Užsienio reikalų ministro teigimu, naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai paketas gali paliesti Lietuvą.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį patvirtino sankcijas kalio trąšų, taip pat naftos ir jos produktų eksportui iš Baltarusijos, smogdami dviem svarbiems Minsko režimo pajamų šaltiniams. Šių priemonių imamasi Bendrijai didinant spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui už oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą praėjusį mėnesį ir juos skridusio opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės sulaikymą.

Europos Sąjungos šalių ministrai skelbia naujas sankcijas Baltarusijos režimui. Juodajame sąraše atsidūrė apie 80 asmenų – ne tik atsakingų už „Ryanair" lėktuvo užgrobimą, bet ir artimų Lukašenkos šeimos narių. Sutarta ir dėl plačių ekonominių sankcijų, dėl kurių Lietuvoje gali būti stabdomas baltarusiškų prekių eksportas, per mūsų šalį gali nebevažiuoti ir baltarusiškos trąšos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Bendrija gali parengti penktą sankcijų Baltarusijai paketą, kad sustiprintų spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, kaltinamam rinkimų klastojimu, taip pat represijomis prieš opoziciją, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią. Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui bus įvedamos etapais. „Akivaizdu, kad sankcijų įvedimas bus etapinis, kad jis neapimtų viso sektoriaus iš karto“, – BNS telefonu iš Briuselio pirmadienį sakė G. Landsbergis. Taip ministras kalbėjo ES baigiant derinti sektorinių sankcijų Baltarusijai paketą, apimantį septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur bus tariamasi dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai. Svarstoma naujas sankcijas nukreipti į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.

Vladimirą Putiną ir Aleksandrą Lukašenką šlovinančiam, Krymo aneksiją pateisinančiam Filipui Kirkorovui į Lietuvą durys neatsiveria. Po to, kai Migracijos departamentas uždraudė jam atvykti į mūsų šalį, F. Kirkorovas tokį draudimą apskundė teismui, tačiau šį skundą atmetė. Per pandemiją atšaukęs koncertus, F. Kirkorovas su koncertais į Lietuvą planavo grįžti kaip tik šiomis dienomis.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pasirašė įstatymus, sugriežtinančius atsakomybę už „nesankcionuotus“ protestus ir sukelsiančius naujų kliūčių opozicijai, nepripažįstančiai lyderio perrinkimo šeštai kadencijai praeitais metais.

Kai kurios Europos skrydžių kompanijos po sekmadienio incidento paskelbė nebesinaudosiančios Baltarusijos oro erdve ir toliau ją tiesiog aplenksiančios. Visgi, avialinijų atstovų teigimu, kelionės dėl papildomų kuro sąnaudų lenkiant Baltarusijos teritoriją nebrangs, tik kiek prailgs. Sprendimą nesinaudoti Baltarusijos oro erdve aviakompanijos priėmė po to, kai Baltarusija savo teritorijoje privertė nusileisti į Vilnių iš Atėnų skridusį keleivinį lėktuvą.

Lukašenkos ir jo rėžimo melai bliūkšta kaip muilo burbulai. Užsienio žiniasklaida viešina kopiją laiško, kurį neva „Hamas“ teroristai siuntė Minsko oro uostui. Tačiau melą tuoj pat demaskavo šveicarai, paties elektroninio pašto paslaugų valdytojai. Bendrovė „Ryanair“ iš pilotą apgavusio Minsko nesulaukia atsakymų, kodėl lėktuvą su neva sprogmeniu lyg niekur nieko priparkavo ne nuošaly, o tiesiai prie terminalo, iš jo nebuvo evakuoti keleiviai.

Sekmadienį Minske priverstinai nutupdžius keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, buvo sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Po šio įvykio tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių vadovai šį įvykį pasmerkė ir ragina, kad pro Baltarusijos oro erdves nebeskristų jokie keleiviniai lėktuvai. Ateityje planuojama įvesti sankcijos, kurios palies Baltarusijos ekonominius sektorius.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Karantino pratęsimas. Vyriausybė karantiną Lietuvoje pratęsė iki birželio pabaigos, tačiau dalį suvaržymų nuo kito mėnesio atlaisvino. Iki vidurnakčio pailgintas barų ir lauko kavinių darbo laikas, tokiomis pat sąlygomis galės veikti naktiniai klubai. Renginiuose lauke žiūrovų skaičius ribojamas nebebus, uždarose erdvėse galės būti ne daugiau 250 žiūrovų, užimta ne daugiau kaip 50 proc. vietų.

Europos Sąjungos šalims paskelbus apie naujas sankcijos Lukašenkos režimui, Minskas grasina atsakyti tuo pačiu. Priešiškai nusiteikusioms šalims žada įvesti prekių importo embargą ir uždrausti tranzitu vykti per šalį. Europos šalims užsidarant nuo baltarusių oro vežėjų ir jų neįsileidžiant, „Belavia“ lėktuvai priversti sukti ratus danguje.  Baltarusios opozicijos lyderiai vieningai sako nesustoti – ruošiasi naujai didesnei protestų bangai.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka nesitikėjo, kad Europos Sąjungos ES lyderiai bus tokie vieningi ir priims ryžtingus sprendimus, reaguojant į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, teigia Prezidentūra. „A. Lukašenka nepasakė nieko naujo, tik pakartojo jam įprastą „apgultos Baltarusijos“ naratyvą.

Europos Sąjunga turi „iš pagrindų naujai apibrėžti“ savo santykius su Rusija ir Baltarusija, nes „esame atsidūrę ties sankcijų politikos ribomis“, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Progresyvinių sankcijų politika nėra veiksminga politika“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją po Briuselyje įvykusio ES viršūnių susitikimo, kai buvo paklaustas dėl bloko veiksmų, siekiant užtikrinti, kad abiejose šalyse būtų paleisti politiniai kaliniai.

Norint įtikinti Baltarusijos režimą, kad Europos Sąjunga nejuokauja, reikia jėgas suvienyti visoms valstybėms, teigia politologas Vytis Jurkonis. Naujienų portalo tv3.lt laidos metu „Dienos pjūvis“ tokiai jo minčiai pritarė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.  Laidos metu juos kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Dabar Lietuvoje tikimasi, kad Vakarų Europa sureaguotų ir taikytų vis griežtesnes sankcijas Lukašenkos režimui.

Po Lukašenkos režimo akibrokšto, kai buvo nutupdytas į Vilnių skrendantis keleivinis lėktuvas, Lietuva skelbia pirmąsias sankcijas – į šalį nebus įleistas joks lėktuvas, skrendantis per Baltarusijos oro erdvę, kai kurios aviakompanijos aplenkti baltarusiją ir virš jos neskristi nusprendė savarankiškai.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų, o labiausiai paveiktų  transporto sektorių, teigia Lietuvos bankas (LB). Valstybės institucijos sako esančios pasiruošusios įgyvendinti politinius Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos sprendimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, atsakant į jos elgesį priverstinai Minske nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“ panaikinimas reikštų Rusijos pergalę. „Tai bus didelė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį nusprendus netaikyti sankcijų Šveicarijoje įsikūrusiai įmonei, koordinuojančiai „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos iki Vokietijos tiesimą, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliu...

Po ilgos pertraukos Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Briuselyje susitinka gyvai aptarti svarbiausių bendros užsienio politikos klausimų. Tarp jų ir kaip reaguoti į vis labiau agresyvėjančią Kremliaus politiką.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė, kad blokas rengia ketvirtą sankcijų Baltarusijos valdžiai paketą. „Režimas tęsia represijas prieš savo paties piliečius, [tęsia] jų bauginimą. Dabar jie nusitaikė į lenkų bendruomenę“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. „Rengiame kitą sankcijų paketą ir tikiuosi, kad jis bus priimtas artimiausiomis savaitėmis“, – pridūrė J. Borrellis.

Baltarusija parengė naujas sankcijas Vakarams, kurios bus skelbiamos, jeigu jie tęs savo sankcijų politiką, pareiškė užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.      „Panašios priemonės svarstytos ir anksčiau, jos parengtos... Jos bus adekvačios besiklostančiai situacijai. Visi mūsų oponentų, įskaitant ir Europos, Vakarų šalis, žingsniai sulauks atsako.

Jau penktas mėnuo, kai Druskininkuose stovinčios ,,Belorus” sanatorijos darbuotojai negauna pajamų. Nuo to laiko, kai bankas, kaip sankciją Baltarusios režimui, įšaaldė sąskaitas, žmonės teigia neturintys pinigų pragyvenimui ir laukia pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės. Ketvirtadienį „Belorus“ darbuotojų druskininkiečių kantrybė išseko. Didelė kolona, kartu su miesto meru, pajudėjo Vilniaus link.

Europos Sąjunga pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl Maskvos sprendimo paskelbti sankcijų keliems Europos pareigūnams, įskaitant įtakingus Briuselio pareigūnus. „Buvo iškviestas Rusijos ambasadorius. Jis turėtų būti priimtas šią popietę“, – nurodė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

Baltarusijos vyriausybė, vykdydama prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsaką dėl atsakomųjų priemonių sankcijas Baltarusijai įvedusioms valstybėms, paskelbė draudimą importuoti „Škoda Auto“, „Nivea“, „Beiersdorf“ produkciją.

Joe Bideno paskelbtos sankcijos Rusijai už kibernetines atakas ir agresiją Ukrainoje rusus jau verčia susimąstyti apie artimiausiu metu galimai brangsiančius būtiniausius produktus. Sankcijos viešai vadinamos ne vien signalu, o tikslingais smūgiais Rusijos ekonomikai ir diplomatijai. Tuo metu diplomatus išsiunčia ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Lenkija. Lietuva kol kas tokių žingsnių nesvarsto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sprendimą paskelbti sankcijas 2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją nuverstam buvusiam valstybės vadovui Viktorui Janukovyčiui, ekspremjerui Mykolai Azarovui ir kitiems jų bendražygiams, taip pat prorusiškų separatistų veikėjams Rytų Ukrainoje ir Rusijos aneksuotame Kryme.

Jei agresyvi Rusijos laikysena nesikeis, Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga įvestų šiai šaliai papildomas sankcijas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Blogėjanti padėtis Rusijoje žmogaus teisių ir laisvių srityje bei aktyvėjanti agresyvi šios šalies laikysena, kaip antai kariuomenės pajėgų telkimas ties siena su Ukraina, nenuteikia pozityviai, tad Lietuva sieks, kad ES įvestų papildomas sankcijas Rusijai, jei situacija nesikeis“, – sako šalies vadovas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką „Dėl specialiųjų priemonių taikymo“, pranešė jo spaudos tarnyba. „Įsakas numato įvedimą draudimo įvežti į šalį tam tikrų kategorijų prekes, taip pat importuoti darbus (paslaugas), kuriuos atlieka juridiniai asmenys iš valstybių, kurios ėmėsi specialių priemonių (sankcijų) prieš Baltarusijos juridinius ar fizinius asmenis“, – teigiama pranešime.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pirmadienį pareiškė toliau taikysiantis sankcijas Baltarusijos sporto lyderiams ir pažymėjo esąs „labai nusivylęs“, jog nėra garantijų, kad Baltarusijos atletai nebebus persekiojami dėl jų politinių pažiūrų.

JAV kovo 2-ąją įvedė naujų sankcijų rinkinį Rusijai. Nors naujiena tai pavadinti sunkoka, mat didžioji dalis dėl A. Navalno nuodijimo ir neteisėto įkalinimo įvestų ribojimų jau galiojo nuo 2018-ųjų po Skripalių nuodijimo skandalo – naujojo prezidento sankcijos formaliai tik šiek tiek pasirodė griežtesnės už Donaldo Trumpo. Tačiau Rusijai šios sankcijos gali atsiliepti netolimoje ateityje ir tai yra nemenkas pagrindas Kremliaus nerimui augti.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį nutarė dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, sakoma trečiadienį Federalinio registro biuro paskelbtame pranešime. Pareiškime nurodoma, kad su Ukraina susijusi padėtis „tebekelia rimtą grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Dėl šios priežasties nepaprastosios padėties režimas, įvestas 2014 metų kovo 6 dieną, taip pat priemonės, priimtos.

Kremlius trečiadienį pareiškė, jog naujos Vakarų sankcijos Rusijai yra „visiškai nepriimtinos“, ir „pasipiktinimą keliančiais“ pavadino tvirtinimus, kad už opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimą atsakinga Federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Mes manome, kad tokios priemonės yra visiškai nepriimtinos, nes jos labai kenkia ir taip prastiems santykiams“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas po to, kai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paskelbė Maskvai naujų sankc...

Europos Sąjungos sankcijos Rusijai dėl konflikto Donbase liks galioti, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai, viešėdamas Ukrainoje antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Per savo pirmąjį vizitą į Rytų Ukrainą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aš išreiškiau besąlygišką ES paramą šalies suverenitetui ir teritorijos vientisumui. Gėdinga realybė – kad žmonės čia ir toliau miršta ir susiduria su siaubingomis konflikto pasekmėmis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį metams pratęsė sankcijas, įvestas autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui dėl brutalaus antivyriausybinių protestų malšinimo. Pernai blokas paskelbė sankcijas 88 asmenims, siejamiems su represijomis, įskaitant A. Lukašenką ir jo sūnų; visiems jiems uždrausta įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, jų turtas įšaldytas.

Mažiausiai 18 Europos kompanijų dėl JAV sankcijų grėsmės jau atsisakė bet kokio dalyvavimo Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projekte „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos leidinys „Tagesspiegel“, remdamasis JAV valstybės sekretoriaus pranešimu Kongresui.

Gavusi įrodymų, Lietuva keltų Europos Sąjungos (ES) sankcijų klausimą dėl žmogaus teisų pažeidimų Kryme, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva galėtų pasiūlyti paramą galimoms Europos Sąjungos sankcijoms, kai tik Ukraina bus pasirengusi dalytis įrodymais, žmonių sąrašais, kurie piktnaudžiavo žmogaus teisėmis šiuo metu okupuotose Krymo ir Rytų Ukrainos teritorijose“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos Sąjunga svarsto klausimą dėl papildomų sankcijų Baltarusijai paskelbimo, pirmadienį pranešė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Valdžia tęsia represijas ir vis didesnį žmonių ir pilietinės visuomenės persekiojimą, ir mes svarstome galimybę įvesti papildomų sankcijų“, – spaudos konferencijoje sakė J. Borrellis. „Esame pasirengę judėti į priekį šiuo klausimu. Ir tai padarysime“, – pridūrė jis.

Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pirmadienį pareiškė, kad Maskva atsakys į naujas Europos Sąjungos sankcijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga neturėtų apsiriboti sankcijomis tik už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuteisimą atsakingiems asmenims, jos turi paveikti ir atsakingus asmenis iš artimiausios prezidento Vladimiro Putino aplinkos.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasiekė „politinį susitarimą“ įvesti tikslines sankcijas asmenims Rusijoje, atsakingiems už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą ir griežtas priemones prieš jo šalininkus, sakė diplomatai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad gali nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, jeigu ir toliau bus taikomos naujos sankcijos. Kremlius vėliau buvo priverstas teisintis dėl tokių išsišokimų. Tačiau nei gąsdinimas, nei nevykęs bandymas teisintis neturėtų padėti išvengti gresiančių sankcijų.

Pažeminimą Maskvoje patyręs Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozefas Borrelis aiškinosi Europos Parlamentui. Jis sako, kad Rusija suka autoritarizmo link, kad jos nedomina joks dialogas ir jau kalba apie sankcijas, kurias žada inicijuoti pats. Tuo metu Lietuva kartu su kaimynėmis rengia vadinamąjį Navalno sąrašą ir siekia įvesti sankcijas prisidėjusiems prie jo sulaikymo ir įkalinimo. Po fiasko Maskvoje Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis stoja prieš Europos Parlamentą.

Rusijai, Baltarusijai rengiami sankcijų paketai, patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Kalbant apie Rusiją, Baltarusiją, sankcijų klausimas yra darbotvarkėj, Rusijai dėl sankcijų, susijusių su A. Navalno suėmimu, ir ką Lietuva ir bendramintės šalys gali pasiūlyti Europos Sąjungai, ypač po vyriausio įgaliotinio J. Borrellio vizito į Maskvą“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Skaisgirytė.