sam

Lietuvoje jau kelinta savaitė auga sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Jau fiksuota ir pirmoji mirtis nuo gripo Lietuvoje. Nors sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis prasidėjo kaip niekada anksti, Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nerimauti kol kas nėra dėl ko.

Sergantiesiems retomis ligomis ir juos prižiūrintiems specialistams neretai tenka nueiti kryžiaus kelius norint iškovoti paciento bilietą gyvenimui. Nors gydymo galimybės kaip reikiant pažengusios, trūksta ne tik lėšų, bet lankstesnių atsakingų institucijų sprendimų. Pasak medikų, nėra normalu, kad šeimos išgelbėti jų vaikų gyvybėms turi prašyti geros valios žmonių aukos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Daug batalijų sukėlusios Farmacijos įstatymo pataisos Seime sulaukė daugumos parlamentarų palaikymo. Vis tik pacientai įsigąsdinę, kad nuo kitų metų nebegaus jiems reikiamų vaistų. Taip pat ir vaistų gamintojai perspėja, jog dėl to iš kompensuojamųjų vaistų kainyno gali iškristi daugiau medikamentų. Įstatymo pataisoms pritarta 89 Seimo nariams balsavus „už“, vienam – „prieš“ ir 23 susilaikius.

Naujųjų metų pacientai paprastai laukia su nerimu, nes tuomet įsigalioja naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas, o jame vaistų nuolat mažėja. Dėl to kai kurie gyventojai, norėdami tęsti jiems pasiteisinusį gydymą, už medikamentus yra priversti susimokėti iš savo lėšų.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas iškyla, tačiau Vyriausybės darbotvarkėje šiuo metu jo nėra, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  PSD įmokų tarifas šiuo metu siekia 6,98 procento. „Manau, kad tas klausimas iškyla kiekvienam mąstančiam žmogui. Reikia žiūrėti į faktus, visi norime didesnės pyrago dalies. 6,98 proc.

Paprastai daugiausiai problemų su besikeičiančiu kompensuojamųjų vaistų kainynu turėdavę pacientai, dabar kryžiaus kelius eina kone kiekvieną kartą, gavę gydytojo receptą. Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta ne tik kai kurių lėtinėms ligoms skirtų vaistų, bet ir antibiotikų ar paprasčiausių preparatų nuo kosulio.

Eilės sveikatos sektoriuje jau gerokai įgriso tiek pacientams, tiek patiems gydytojams. Jie tvirtina, kad situacijai pagerinti sprendimų yra ir daug jie nekainuoja. Atsakingos institucijos gi ne tik sako turinčios savo planą, bet ir tikina įsiklausysiančios į savo kailiu sistemos netobulumus jaučiančių specialistų patarimus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 metų organizuos ir vykdys centralizuotai. SAM ketvirtadienį pranešė, kad nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus numatoma per 2023–2026 metus. Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas.

Šiandien Vyriausybė pritarė Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašui, kuriuo vadovausis šias paslaugas organizuosiantys valstybės ir savivaldybių įgaliotų įstaigų darbuotojai, pacientai ir gydymo įstaigos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti net keturi efektyvūs organų donorai: trys donorai registruoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o vienas donoras registruotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK). Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybės ir mirties aspektai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę atmetė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės prašymą grąžinti prokuratūrai ar nutraukti jos baudžiamąją bylą. „Teismo manymu, kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

Pirmadienį viešojoje erdvėje pasipylė medikų skundai apie nuo pat ryto vėl neveikiančią e.sveikatą. Dėl to gydytojai negali išrašyti receptų ir visavertiškai konsultuoti pacientų. Tik baigiantis dienai pranešta, kad pagaliau sistema veikia visu pajėgumu. Medikai nuo ryto perpykę ir negaili karčių žodžių ir replikų Registrų centrui, kuris atsakingas už e.sveikatos sistemos koordinavimą.

Ne tik užgauliojimų, grasinimų užmušti ar reikalavimų vežti į vieną ar kitą gydymo įstaigą kone kasdien prisiklausantys greitosios pagalbos medikai šiandien kaip niekada garsiai kalba apie tai, jog skubėdami padėti kitiems patys saugūs nesijaučia.  Visuomenę sukrėtusi paauglį gelbėjusio paramediko mirtis, neadekvataus paciento sužalotas greitosios vairuotojas – šie neseni įvykiai atvėrė seniai pūliuojančias sistemos žaizdas.

Koronavirusinė infekcija, sudėliojusi kasdienę žmonių gyvenimo eigą nauja vaga ir taip pat atnešusi didelių netekčių ir skausmo, prislopo. Nors SARS-CoV-2 pakliuvo į endeminių virusų sąrašą, medikai ragina neužmiršti, kad tikimybė susirgti šia COVID-19 liga išlieka, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į galimus infekcijos simptomus, kaip reikia gydytis namuose, bet ir įsidėmėti, kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, gydytoja prof.

Lietuvos vairuotojai turės ne tik atnaujinti pirmosios pagalbos vaistinėles automobiliuose ir reguliariai gauti medicininę pažymą, kad yra tinkami vairuoti. Jų gali laukti ir dar viena užduotis – kas penkerius metus pakartoti pirmosios pagalbos kursus. Norėdami gauti teises, vairavimo mokyklose kiekvienas būsimas vairuotojas išklauso 8 valandų trukmės pirmosios pagalbos kursus.

Atnaujinta vaistų išrašymo tvarka leidžia tam tikrais atvejais recepte nurodyti ne tik vaisto bendrinį pavadinimą, bet ir konkretų vaistą. Tai padės paprasčiau rasti tinkamą vaistą retomis ligomis sergantiems pacientams, taip pat asmenims, kuriems konkretų preparatą nusprendė skirti gydytojų konsiliumas, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Į Lietuvą pristačius papildomų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė atnaujinusi vaikų skiepijimą nuo koronaviruso. „Šiuo metu Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliuose atvežta 9,6 tūkst. „Comirnaty“ vakcinų, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės užsakyti ir vėl tęsti vaikų skiepijimą“, – nurodoma pranešime.

Po ką tik nuskambėjusių skaudžių įvykių, kai gelbėdamas paauglį mirė greitosios medicinos pagalbos paramedikas ir buvo sumuštas greitosios vairuotojas kaip niekada garsiai pradėta kalbėti apie šios tarnybos bėdas. Kaip vieną būtinųjų pokyčių patys profesinės sąjungos atstovai nurodo skubiosios pagalbos išties nereikalaujančių iškvietimų apmokestinimą.

Vaistų gamintojų asociacija atkreipia dėmesį, kad prie priėmimo stadijos priartėjęs Farmacijos įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų, o priešingai – kuria naujas. Gamintojai perspėja, kad numatytas naujas reguliavimas turės neigiamą poveikį konkurencijai rinkoje, o tai atsilieps tiek pacientams, tiek gydytojams.

Siekdama patobulinti bendradarbiavimą tarp pagalbos tarnybų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį pranešė burianti tam skirtą darbo grupę. Šiuos bendradarbiavimo algoritmus planuojama išbandyti per pratybas ir tobulinti bendrų mokymų metu.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Nemažai aistrų sukėlę nuo sausio 1 d. planuojami pokyčiai dėl vaistų kompensavimo tvarkos artėja finišo tiesiosios link. Tiesa, vis tik dar pavasarį užgimusi 100 proc. kompensuoti vaistus jau nuo 65 m., panašu, realybe iškart nevirs. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį po svarstymo pritarė Farmacijos iš Sveikatos draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti kompensuojamųjų vaistų kainodaros pokyčius.

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė prašo jos baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti prokurorui. „Aš palaikau prašymą, kaltinamasis aktas turi būti patikslintas, esu mokslų daktarė, profesorė, nestudijavau teisės, kaltinamasis aktas man neaiškus, man svarbu žinoti, už kokius veiksmus esu kaltinama, jeigu to nežinau, galimybės gintis yra ribotos“, – teismo posėdžio pradžioje antradienį sakė kaltinamoji L. Jaruševičienė.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Įsibėgėjant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi netolygų norinčiųjų pasiskiepyti srautą savaitės dienomis. Dėl to darbo savaitės pradžioje skiepijančiose gydymo įstaigose yra daugiau laisvų laikų ir vietų vakcinacijai, o savaitės pabaigoje užimtumas užauga beveik dvigubai, todėl gyventojai turi mažesnį pasirinkimą, kur ir kada skiepytis.

Seimas palaiminus Medicinos praktikos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų keičiasi rezidentų darbo užmokesčio dydis ir bendrai apmokėjimo sistema. Taip pat sudaromos sąlygos plėsti rezidentūros bazių skaičių Lietuvoje, taip skatinant gydytojų rezidentų pritraukimą į regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Už įstatymą balsavo 116 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Pasirodžius informacijai apie Seime planuojamą priimti Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo mėginama ligonių kasoms suteikti baudėjo galias sustabdant ar net nutraukiant sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, suskubo sureaguoti ir pacientams atstovaujančios organizacijos.

Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.

Trečiadienį, lapkričio 9 d., Seimo Sveikatos reikalų komitetas pradeda svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektus, kuriuose siūloma įteisinti naujus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimus. SAM skaičiavimais, siūlomos taikyti priemonės padės sutaupyti 18,5 mln. eurų valstybės lėšų.

Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.  Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.

Šalies ligoninės aktyviai ir sėkmingai ieško priemonių, kaip sumažinti sunaudojamus energijos kiekius, ir taip apkarpant sąskaitas už paslaugas. Kai kurios ligoninės, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jau gali pasigirti įspūdingais rezultatais – sąskaitos už elektros energiją sumažėjo ir 50 tūkst. eurų. Tokie rezultatai pasiekiami, netaupant medikų ir pacientų sąskaita, praneša ministerija.

Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai nuo lapkričio 1 dienos vadovauti pradės Tadas Žentelis. Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jis pakeis Norą Ribokienę, pasibaigus jos penkerių metų vadovavimo kadencijai. „Tarnybai keliami labai svarbūs uždaviniai – būti pacientų balsu ir užtikrinti gydymo įstaigų darbo kokybę.

Įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš savivaldybių perima šias paslaugas teikiančių įstaigų turtą. Šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 48 įstaigos: 16 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir dvi privačios įmonės.

Šalį purtant energetinei krizei ir toliau laikantis milžiniškai infliacijai medikai konstatuoja, kad ministerijos žadamas algų kilimas – tik lašas jūroje. Tuo metu pacientų nepasitenkinimas ir reikalavimai tik auga. Juo labiau liūdina tai, kad daugėja užleistų būklių ir klesti savigyda.

Atsižvelgdama į visuomenės iniciatyvą ir pasitelkdama gydytojų akušerių ginekologų profesionalią nuomonę, sudaryta galimybė vietoje gimdymo natūraliu būdu pasirinkti cezario pjūvio operaciją, jeigu gimdyvė turi reprodukcinės funkcijos sutrikimų arba esant tam tikriems rizikos faktoriams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Cezario pjūvio operaciją rekomenduojama atlikti, tik esant medicininėms indikacijoms, kai gimdymas natūraliu būdu gali sukelti pavojų gimdyvės arba v...

Siekiant geresnės jaunimo psichikos sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi raštingumo ugdymo šioje srityje. „Ji skirta tiek žinioms, tiek gebėjimams, tiek nuostatoms apie psichikos sveikatą, rūpinimąsi ja ir supratimą, kada reikia pagalbos kreiptis ir koks yra pagalbos tinklas“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė. Anot jos, ši programa bus pradėta nuo kitų metų, tam kitais metais numatyta 280 tūkst. eurų europinių lėšų.

Pertvarkos Kėdainių gydymo įstaigose nesibaigia ir vis skaudžiau smogia. Kėdainiečiai sunerimo, kad mūsų mieste gali nelikti „greitosios“. Nerimui pagrindo yra. Tai patvirtino informaciją „Kėdainių mugei“ suteikusi Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė. Šiuo metu rajone paslaugas teikia 5 VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos brigados.

Lietuvoje kiekvienais metais vartojama vis daugiau vaistų. Bet ar žinome, kaip tai daryti atsakingai ir saugiai? Sveikatos apsaugos ministerija kartu su partneriais organizuoja nemokamų seminarų ciklą, kurio metu gyventojams bus pristatomi racionalaus vaistų vartojimo principai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, nuo spalio mėnesio keičiasi palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos reikalavimai. Tai leis užtikrinti geresnę stacionarinės slaugos kokybę. Pagal naująją tvarką, nepriklausomai nuo to, kokia liga serga pacientai, jiems bus teikiama palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga, jeigu jie negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra.

Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatyta lėšų didesniems medikų atlyginimams – jie turėtų augti 8 proc., sako  sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais turėtų augti vidutiniškai apie 8 proc.“, – pristatydamas Seime kitų metų PSDF biudžetą teigė A. Dulkys.    Pasak ministro, medikams, dirbusiems su koronaviruso pacientais, iš rezervo bus išmokėta 23,5 mln. eurų.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gyrėsi, kad pavyko pakartoti precedentą – lėšos augs visose sveikatos priežiūros srityse. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais simboliškai peržengta 3 mlrd. eurų ribą. „Augimas yra 9,3 proc. arba apie 260 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais“, – sakė jis. Išlaidų struktūroje didžioji dalis – apie 70 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams. Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.

Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, orientuotas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas, rašoma pranešime spaudai.

Dėl vyriausiojo epidemiologo pareigybės likimo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apsispręsti ketina iki kitų metų vasaros. Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Tomo Bagdono, Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad vyriausiasis epidemiologas, „eidamas ir skyriaus vadovo pareigas, nepriima atskirų užkrečiamosios ligos valdymo sprendimų, o juos tik įgyvendina“. „Valstybės kontrolė rekomenduoja, kad vyriausiasis epidemiologas dalyvautų formuojant politiką užkrečiamųjų ligų epidemiologinė...