sam

Rokiškio gydymo įstaigose apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad turi būti užtikrintas bendradarbiavimas tarp pirminės ir antrinės grandies gydymo įstaigų, išvengiant perteklinio pacientų vaikščiojimo iš vienos įstaigos į kitą. Susitikime su Rokiškio gydymo įstaigų vadovais ministras atkreipė dėmesį ir į gydytojų pritraukimo į regionus aktualumą – apie trečdalis regionuose dirbančių gydytojų yra vyresnio nei 60-ies metų amžiaus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) sukūrė naują eilių pas gydytojus stebėjimo įrankį. Švieslentė, atvaizduojanti Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinės sistemos duomenis, leis stebėti eilių dinamiką ir identifikuoti problemas, taip pat stebėti taikomų poveikio priemonių efektyvumą.

Rokiškyje besilankantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje reikia išvengti situacijų, kai pacientai siuntinėjami tarp skirtingų gydymo įstaigų, nors to ir nereikia. „Pacientas kartais kaip futbolo kamuolys tarp skirtingų įstaigų, iš ligoninės vėl grįžta pas šeimos gydytoją – ko grįžta, lyg ir dar kartą pasikonsultuoti, kad išrašytų siuntimą, kurį iš karto ligoninėj galėjo išrašyti.

Penktadienį iš Lietuvos į Ukrainą iškeliavo dar viena humanitarinės pagalbos siunta, skirta karo krečiamos šalies gydymo įstaigoms. Siuntą sudaro vaistai, medicinos įranga ir priemonės, kurias skyrė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos, ligoninės ir privatūs rėmėjai, rašoma pranešime spaudai.

Laužomas inventorius ir į darbą paleidžiami kumščiai – su tokia realybe, o ne vien gydymu ir pagalba pacientams, šiandien tenka susidurti medikams. Jie pasakoja, kad dažnu atveju yra ne tik sunku suvaldyti konfliktinę situaciją, mat to universitetuose nemokoma, bet ir įrodyti smurto atvejus.

Nors ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad jo su komanda ruošiama sveikatos įstaigų tinklo reforma padės spręsti įsisenėjusias biurokratizmu apaugusios sistemos bėdas, medikų atstovai – ne vien optimistinės nuomonės. Jie mato didelę riziką, kad reforma gali neatnešti norimų rezultatų.

Nors pagrindinis visuomenei į galvą kalamas bendros pagalbos numeris yra 112, greitąją medicinos pagalbą (GMP) galima išsikviesti ir paskambinus 113. Kai kurie gyventojai net pasakoja, kad taip yra dar greičiau. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu šį numerį daugiau pristato kaip skirtą medicininėms konsultacijoms.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Sveikatos apsaugos ministras tęsia apsilankymus regiono ir rajoninėse gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Pakruojo rajono. „Puikūs Pakruojo GMP komandos darbo rezultatai, labai šiltas bendravimas. Dabar kuriama nacionalinė GMP, kad gerėtų sąlygos visiems GMP darbuotojams visoje Lietuvoje, todėl ši komanda bus stipri pagalba visai naujai organizacijai“, – rašė A. Dulkys socialiniame tinkle.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį užsiminė, kad šiais metais galima tikėtis pakeitimų vaistų receptų išrašymo ir jų galiojimo tvarkose. „Manau, kad šiais metais bus pakeitimų ir dėl receptų išrašymo, ir dėl jų galiojimo“, – antradienį LRT radijui kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kaip gydymo įstaigose organizuojamas pacientų registravimas. Po rezonansinių įvykių Klaipėdoje, kai pacientai buvo priversti registracijos pas kardiologą laukti gyvoje eilėje lauke, ministerija gydymo įstaigoms išsiuntė užklausas, kuriose prašoma pateikti duomenis apie pacientų registravimo praktikas.

Šią savaitę šeimos gydytojų bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė derinimui Vyriausybės nutarimą. Jame numatyti pokyčiai paliko gydytojus be žado – juodu ant balto perskaitė, kad teks dirbti naktimis, o 1200 pacientų neturinčioms mažoms šeimos medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms teks užsidaryti.

Botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik šiai veiklai licencijuoti gydytojai, baigę medicinos studijas bei atitinkamos srities rezidentūrą, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje atitinkamą licenciją. Bendrosios praktikos slaugytojai tokių paslaugų teikti negali – jų kompetencija niekaip negali būti išplėsta per mokymus, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stiprina bendradarbiavimą tarp ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių. Pradėjo veikti specialiai tam skirta Nacionalinė bendradarbiavimo platforma, kurioje pakviesti dalyvauti savivaldybės, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir visuomenės sveikatos biurai, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Pirmadienį, vasario 6 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Vilkaviškyje, kur susitiko su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, pirminės sveikatos priežiūros centro ir ligoninės darbuotojais. Ministras domėjosi, kaip vyksta Vilkaviškyje GMP stoties prijungimas prie nacionalinės tarnybos, kaip sprendžiamos eilių problemos bei su kokiais iššūkiais susiduria gydymo įstaigos.

Kaip jau buvo ne kartą minėta viešai, jau kurį laiką su antibakterinių vaistų stygiumi susiduria dauguma Europos Sąjungos šalių, ypač trūksta vaistų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas, pranešta Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Gydytojai skatinami prieš išrašant šiuos vaistus pacientams, pasitikrinti informaciją tarnybos svetainėje.

Keliomis lėtinėmis ligoms sergantiems pacientams – vadinamiesiems poliligotiems – atsivėrė daugiau gydymo galimybių. Skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose įgyvendinami projektai, kurių metu diegiami inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai. Pirmieji rezultatai rodo, kad pacientų, dalyvavusių projektuose, būklė itin pagerėjo, normalizavosi daugelis jų sveikatos rodiklių.

Nors šeimos gydytojai jau dabar negaili skundų valdininkams dėl per didelės biurokratizmo naštos, stringančios e.sveikatos ir kitų sistemos bėdų, dar tik ruošiami pokyčiai juos pribloškė. Medikai žodžio kišenėje neieško – įspėja, kad po tokių pakeitimų be gydytojo šalia namų likę pasipiktinę pacientai tiesiog sulips į ministeriją pro langus. Arūnas Dulkys gi pažadėjo, kad grąžins dokumentą persvarstyti.

Santaros klinikų atstovai pirmadienį pranešė, kad gydymo įstaigoje darbą pradėjo naujas padalinys. Kaip teigiama paskelbtame įraše, čia darbą pradėjo Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius. „Santaros klinikose darbą pradėjo naujas padalinys – F korpuse (Santariškų g. 2A) 3 aukšte atidarytas Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius“, – teigiama pranešime.

Nuo šiol asmens sveikatos priežiūros paslaugos namuose teikiamos kasdien – nuo 8 val. iki 20 val. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatoma, kad slaugos paslaugų teikimas pacientų namuose turi būti užtikrinamas vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat greitu metu pas pacientus vykstančias komandas papildys dar vienas specialistas – ergoterapeutas. Šiais pokyčiais siekiama užtikrinti pacientams kuo visapusiškesnę pagalbą ir galimybę ją gauti, kai to labiausiai reikia.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Vilkaviškyje, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Greitosios medicinos pagalbos stotyje, Pirminės sveikatos priežiūros centre, ligoninėje.

Nors eiles pas gydytojus iš dalies lemia sisteminės problemos, kiekviena įstaiga atsakinga už darbo organizavimą taip, kad jų nebūtų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis taip trečiadienį kalbėjo kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės įamžintų dešimčių gyvoje eilėje laukiančių žmonių, kaip teigiama, siekiančių užsiregistruoti pas kardiologą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša apie žengtą dar vienas žingsnį, įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką – antradienį šešiolikos GMP pagalbos stočių vadovai ministerijoje oficialiai pasirašė reorganizavimo sąlygas. Tai reiškia, kad stotys galutinai perėjo iš savivaldybių į valstybės rankas ir jos prijungiamos prie VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties.

Regionų ligoninės turėtų išlaikyti ryšį su mediciną studijuojančiais kraštiečiais ir siekti pritraukti juos atgal, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, pirmadienį lankydamasis Tauragėje, jis, be kitų dalykų, aptarė medikų trūkumo klausimą. Pasak pranešimo, jis Tauragėje ypač aktualus, nes miestas nutolęs nuo universitetų, ruošiančių medikus.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo.

Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas sako, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.

Daliai visuomenei kaip niekada aktyviai ėmus domėtis lašelinėmis kaip sveikatos pagerinimo priemone, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pavedė ištirti tokio gydymo teisėtumą. Apie tai ministras pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. „Pavedžiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM išsiaiškinti „gydymo“ lašelinėmis pagrįstumą ir teisėtumą. Mokslas – šviesa, be mokslo – prieblanda.

Pirmadienį, sausio 23 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Kaišiadorių gydymo įstaigose. Ministras detaliai susipažino, kaip gydymo įstaigose organizuojamos paslaugos gyventojams, domėjosi, kokie sprendimai taikomi, mažinant eiles pas specialistus, taip pat išklausė pasiūlymų, kaip mažinti biurokratinę naštą medicinos personalui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi kandidatų į pasitraukusios viceministrės vietą, jos funkcijas perskirstė kitiems viceministrams. „A. Dulkys neatmeta galimybės, kad politinė komanda gali pasipildyti, jei bus tinkamų kandidatūrų, tačiau šiai dienai konkrečių kandidatų nėra“, – BNS teigė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Pasak jo, iš pareigų pasitraukus Aušrai Bilotienei Motiejūnienei, ministerijoje įvyko galutinis kuruojamų sričių perskirstymas.

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne. Dabartinė tvarka tokia, kad kompensuojamųjų vaistų receptą lėtinėms ligoms gydyti galima išrašyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Sukčiai ir toliau nejaučia jokių ribų. Šįkart savo melagystėms skleisti jie vėl pasirinko sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veidą, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Šį kartą ministras pristatomas kaip kardiologas. Tarnyba praneša, kad interneto svetainėje „Medizin Zeitschrift“ yra publikuotas straipsnis, kur neaiškios kilmės produktas „Welltone“ pristatomas kaip stebuklingas vaistas kraujagyslėms gydyti. Tai – tiesos neatitinkanti informacija.

COVID-19 sukėlėjo pradėta ieškoti ir lėktuvų nuotekose Vilniaus oro uoste, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Toks Lietuvos žingsnis – bendro Europos Sąjungos atsako į koronaviruso atvejų šuolį Kinijoje dalis. Tokius tyrimus jau pradėjo Belgija, Nyderlandai, Austrija ir kitos šalys. Praėjusią savaitę pirmuose paimtuose bandomuosiuose ėminiuose COVID-19 ligos sukėlėjas Lietuvoje aptiktas nebuvo.

Antradienį ryte dalis Lietuvos draudėjų gavo klaidingus pranešimus apie nepateiktus pranešimus „Sodrai“. Klaida įvyko dėl programinės įrangos atnaujinimo darbų. „Sodra“ atsiprašo draudėjų ir buhalterių už patirtus nepatogumus.

„Paėmiau ir miesto merui pasakiau tiesiai šviesiai – šiandien atvažiavau palaikyti jūsų gydymo įstaigos vadovės“, – taip savo vizito priežastį į Kėdainius įvardino pirmadienį čia atvykęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Galimybių paso ribojimai Lietuvoje galėjo lemti daugiau perteklinių mirčių, teigia Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius farmakologas Rimas Jankūnas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokius teiginius vadina spekuliacija ir tvirtina, kad pandemijos valdymo priemonės bus vertinamos pasibaigus reiškiniams, susijusiems su popandeminiu laikotarpiu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo teismo medicinos ekspertus įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalies įstaigose, sąrašą. Jos teigimu, teismo medicinos ekspertų įtraukimas į šį sąrašą sudarytų galimybę didinti darbo užmokestį šiems specialistams. Sprendimą dėl to turi priimti Vyriausybė.

Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skirs didesnį dėmesį sergantiems itin retomis ligomis. Išaugs finansavimas šioms ligoms gydyti, greičiau ir efektyviau bus priimami sprendimai dėl gydymo kompensavimo pacientui. Pokyčiai leis greičiau ir daugiau pacientų pasinaudoti valstybės pagalba.

Reaguojant į situaciją dėl COVID-19 padėties Kinijoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad jau yra numatytos rekomendacijos, tačiau jos visų pirma nutaikytos į keliautojų patikrą. Tuo metu prielaidų kažkokiems naujiems ribojimams šalyje nėra, mat ir Kinijoje kol kas nefiksuojama naujų viruso atmainų.

Lietuva neplanuoja turistams iš Kinijos įvesti išskirtinių priemonių dėl koronaviruso ir taikys tokias, dėl kurių bus sutarta Europos Sąjungos (ES) lygiu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nauji metai atneš iš pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientų laukia daugiau galimybių gauti reikalingas paslaugas, taip pat prasideda valdžios ilgai planuotos sveikatos reformos etapai.  Nauji tyrimai naujagimiams Nuo 2023 m. Lietuvoje visi naujagimiai bus tiriami nuo 8 sunkių genetinių ligų. Iki šiol jie būdavo tiriami tik dėl 4 įgimtų medžiagos apykaitos ligų, norint išsitirti papildomai tą buvo galima padaryti tik savo lėšomis.

Nuo sausio 1 d. gauti medicininės reabilitacijos paslaugas pacientai galės greičiau ir paprasčiau, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pradinės medicininės reabilitacijos paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį, bet ne į konkrečias ligas ar diagnozes.

Iš sveikatos apsaugos viceministrės pareigų pasitraukusi Aušra Bilotienė Motiejūnienė siekia vadovauti ligoninei, rašo „Lietuvos rytas“. Laikraščio žiniomis, buvusi viceministrė dalyvavo konkurse Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) direktoriaus pareigoms eiti. Šis konkursas vyko gruodžio 20-ąją, bet ligoninės steigėja Vilniaus miesto savivaldybė neatskleidė, kas buvo pripažintas laimėtoju. Gruodžio 21 dieną pranešta, kad viceministrė traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų.

Nuo vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bus sudaryta galimybė visiems vaikams. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu.

Dažnam ne svetima situacija, kai prireikus sveikatos paslaugų pas tą patį gydytoją papulti viešajame sektoriuje tenka laukti kelis mėnesius, o privačioje įstaigoje gali prieiti kad ir rytoj. Gal turint lėšų tai neatrodo didelė problema. Vis tik kai kurie politikai įspėja, kad dėl netolygumų sveikatos sektoriuje auga rizika, kad greitai valstybinė medicina gali tapti prabangos preke.