sam

Praėjus kiek daugiau nei metams po mobingo skandalo ir Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės įstaiga pagaliau turi nuolatinį vadovą. Mindaugas Pauliukas tvirtina, kad ligoninė nėra vien kėdė, į kurią ryžosi sėstis, o visa bendruomenė, su kuria būtina kalbėtis priimant svarbius sprendimus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą. „Mes norime išsiaiškinti, kokia dalis paskiepytų gyventojų buvo užsikrėtę koronavirusu ir kokia yra jų imuniteto būklė. Pagal tai planuosime tolesnę koronaviruso valdymo strategiją“, – BNS šią savaitę sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą planuojama daugiau lėšų skirti šeimos gydytojų komandoms, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kiekvienais metais numatyta skirti papildomų lėšų tam, kad į šeimos gydytojo komandą būtų galima įdarbinti vis daugiau specialistų. Tai leis palengvinti šeimos gydytojams tenkančią naštą, nes tam tikras jų atsakomybes galės perimti kiti komandos nariai“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ketvirtadienį šeimos gydytojai sostinėje susibūrė į solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“. Taip jie susirinko išreikšti savo nuogąstavimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamos sveikatos įstaigų reformos. Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepagrįstai atmetė nuo COVID-19 mirusio gydytojo artimųjų prašymą išmokėti kompensaciją, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis patenkino mirusio gydytojo sutuoktinės skundą ir panaikino atitinkamą SAM komisijos sprendimą bei įpareigojo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti naują sprendimą.

Dar visai neseniai medikų bendruomenę sudrebino žinia apie garsiam šalies gydytojui prof. Kęstučiui Strupui atimtą chirurgo licenciją. Pasirodo, praėjus trims mėnesiams galimybė dirbti medikui sugrąžinta. Be kita ko, dar ne visi taškai sudėti garsiojoje byloje. Apie tai, kad antradienį VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovui K. Strupui grąžinta licencija, paskelbė lrytas.lt.

Šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės. Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.

Pacientai jau patys daro savo reformą – 50 proc. jų didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių, ypač mažų ir vidutinių, sveikatos paslaugų išvažiuoja į kitas gydymo įstaigas. Taip kritiką dėl aistras keliančių ruošiamų permainų sveikatos sektoriuje atremia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymi, kad negalima būti akliems skaičiams ir laukti, kol ligoninės užsidarys pačios.

Nešienaujamos pievos miestuose kaip reikiant piktina gyventojus. Jie įsibaiminę, kad paliekant žolę augti laisvai erkių platinamų ligų tik padaugės. Sveikatos specialistai savo ruožtu primena, kad Lietuva yra endeminis erkinio encefalito regionas, o žolės pjovimas – viena iš šios ligos prevencijos priemonių. Tuo metu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pratrūko, kad savivaldybei nieko nesiimant gresia nauja epidemija.

Daug aistrų kelianti sveikatos įstaigų pertvarka Seime peržengė dar vieną laiptelį. Nepaisant dalies medikų asociacijų kritikos trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pritarė reformai pagrindą klojančių įstatymų pakeitimams.  Dar prieš dvi savaites vykusiame pirmame reformos svarstymui skirtame posėdyje užvirė didelės aistros šeimos gydytojams pareiškus, kad su jais ši reforma nederinta.

Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti ir ligonių pavėžėjimo paslaugą, kai asmeniui nereikalinga skubi pagalba. Teigiama, kad ši naujovė padės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Seimas po įstatymo projekto pateikimo antradienį pritarė jį svarstyti skubos tvarka. Kaip aiškino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, jį svarstyti skubos tvarka reikia tam, kad šis projektas „prisivytų“ jau svarstomus sveikatos pertvarkai pagrindą klojančius projektus.

Vykdant sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinamo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, optimizuojamos stacionarinės paslaugos, trumpinamas hospitalizavimo laikas. Trumpinamas gydymo ligoninėje laikas baugina atokiau nuo didesnių miestų gyvenančius pacientus. Tačiau gydytojai ramina, kad baimintis nereikia, nes be medikų priežiūros iš ligoninės grįžę žmonės neliks.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso visuomenė atsipalaidavo ir grįžo į daug įprastesnį gyvenimo ritmą. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys primena, kad virusas niekur neišnyko, todėl ir budrumo prarasti nevalia. Jis pasakoja, kad aktyviai vykdomi tiek sekoskaitos, tiek vakcinų veiksmingumo tyrimai, svarstomos ir testavimo strategijos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį pranešė rengianti pakeitimus, susijusius su šeimos gydytojo komandos darbo modelio apmokėjimu. Kaip pranešama, išsprendus galimus ikišiolinio finansavimo trūkumus, šeimos gydytojo komandos darbo modelis remtųsi principu – kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna.

Saugių, patogių, šiuolaikiškų dienos chirurgijos paslaugų Lietuvoje teikiama vis dar per mažai – operacijos, po kurių pacientai tą pačią dieną gali vykti namo, sudaro vos 24 proc. visų šalyje atliekamų nesudėtingų operacijų. Tuo metu Europos šalyse dienos chirurgija sudaro apie 70–80 proc. visų operacijų. Plėtoti šias paslaugas, kad jomis galėtų pasinaudoti daugiau pacientų leis atnaujintas dienos chirurgijos reglamentavimas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.

Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti ligonių pavėžėjimo paslaugą. Pažymima, kad ši naujovė padės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą.

Prieštaringai vertinamai ligoninių reformai – kirčiai Seime: socdemai prabilo apie „kontrpaketą“ Valdantiesiems skubant įteisinti gydymo įstaigų tinklo pertvarką, opoziciniai socialdemokratai reikalauja garantijų, kad būtų apsaugotos mažesnių miestų gydymo įstaigos, kurias Vyriausybė numatė naikinti.

Artimiausia vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks rudenį, per tą laiką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ieško, kam padovanoti turimą vakcinų perteklių. „Naują siuntą gausime spalį. (...) Paskutinė siunta Lietuvą pasiekė prieš savaitę“, – BNS antradienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus. Pasak jo, šiuo metu dėl pasibaigusio galiojimo buvo išpilta beveik 60 tūkst.

Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirką artimiesiems apsispręsti bus lengviau, jie įvykdys paskutinę mirusiojo valią. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet artimieji atsisako paaukoti artimojo organus donorystei – tokių atsisakymų Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 proc.

Reabilitacijos įstaigų atstovai ir pacientai griebiasi už galvos – medicininės reabilitacijos tvarka jau ir dabar ne be trūkumų, o ruošiama reforma gali viską dar pabloginti. Pažymima, kad prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai ir į šoną nustumiant stacionariąją kyla pagrįstas nerimas dėl kurortinio gydymo ateities. Kitaip sakant, vis mažiau pacientų gali tapti prieinamas sanatorinis gydymas.

Skubiais atvejais sunkių būklių pacientai, pavyzdžiui, po insulto, infarkto, endoprotezavimo, sunkių traumų, sergantieji onkologinėmis ligomis, medicininei reabilitacijai bus nukreipiami „žaliaisiais koridoriais“, t. y. paslaugas jie gaus per trumpiausią nustatytą laiką prioriteto tvarka, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. „Žaliaisiais koridoriais“ bus nukreipiami ir vaikai, kuriems medicininė reabilitacija atliekama ligoninėse.

Vyriausybei svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojama pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, paslauga, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Teigiama, kad ši naujovė ne tik garantuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, bet ir užtikrins galimybę pacientams saugiai, patogiai ir bet kuriuo metu grįžti į namus, gavus reikalingas paslaugas.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma keisti vaistų kompensavimo tvarką. Argumentuojant skatinimu vaistus vartoti racionaliau ir taupyti lėšas gyventojai bus skatinami rinktis pigiausius vaistus. Teigiama, kad nauja tvarka leis į Lietuvą ateiti inovatyviems vaistams.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojami pakeitimai, skatinantys rinktis pigiausius vaistus, kompensuojamųjų vaistų priemokas padidins kiek daugiau nei euru, sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. „Supraskime, kad vaistai šiuo metu kompensuojami visi, kurie papuola į kainyną, 100 proc. bazinės kainos ir prisimokėjimui lieka tik ta nedidelė dalis, kuri atsiranda būtent per priemoką“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. „Turime įsidėję ir vadinamąsias lubas.

Jau kuris laikas opozicijai ir medikų bendruomenei keliant triukšmą dėl ruošiamos sveikatos pertvarkos galimų pasekmių, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atkirto, kad jų baimės yra nepagrįstos. Ji priminė, kad dabar uoliai stabdyti reformą nusiteikę opozicijos atstovai, negailintys kritikos ir dėl uždaromų gimdymo skyrių, patys nustatė šių paslaugų kartelę. Tiesa, viceministrė kartu neatmetė, kad rodikliai ne tik akušerijos paslaugoms dar aukštės.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvauja sekmadienį prasidėjusioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje, čia jis susitiko su Taivano sveikatos apsaugos viceministre Li-Feng Lee (Li-Feng Li). Lietuvos ir Taivano ministerijų vadovai aptarė galimą dvišalio bendradarbiavimo sveikatos srityje plėtrą.

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę. Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetas (SRK) priėmė sprendimą ir pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri, atlikusi Lietuvos gyventojų sergamumo plaučių vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga bei mirtingumo nuo jų analizę, parengtų naują prevencinę programą. Nauja Nacionalinė plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programa būtų finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus. Tai reiškia, kad vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe. Seimo klausymuose bus pristatomi siūlomi konkretūs sprendiniai, kaip šis uždavinys bus įgyvendinamas, skelbia ministerija.

Galimi sunkumai pasiekti artimiausią gydymo įstaigą neturi lemti žmonių sprendimo nesikreipti į gydytoją ar ieškoti pagalbos didmiesčiuose. Dėl to neatsiejama sveikatos sistemos reformos dalis – pacientų pavėžėjimo paslaugų pertvarka, kad jomis sėkmingai galėtų pasinaudoti daugiau pacientų, skelbia sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Juolab kad pavėžėjimo sistema didele dalimi integruotų jau turimus pajėgumus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF praneša apie tymų plitimą pasaulyje. Per pirmus 2022 m. mėnesius tymų atvejų padaugėjo net 79 proc. nei tuo pačiu metu 2021 m., skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Manoma, jog prie augančių šios ligos skaičių prisidėjo COVID-19 pandemija, kurios akivaizdoje žmonės pamiršo skiepytis kitais svarbiais skiepais, skelbia SAM savo socialiniame tinkle.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Įgyvendinus planuojamą sveikatos įstaigų pertvarką ir siekiant daugiau paslaugų teikti neguldant pacientų į ligonines daugiau žmonių prireiks pavėžėjimo paslaugų. Kaip tai bus užtikrinta – šiuo metu bene aktualiausias gyventojų keliamas klausimas.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto...

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija. Nuo tada keisis ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir pacientų lankymo taisyklės. Tuo metu testą dėl ligos bus galima atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Jis spręs ir dėl izoliacijos laiko.  Pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos viceministė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė konstatavo, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje toliau mažėja, todėl ir galima atšaukti ekstremalią situaciją.

Tęsiantis Lietuvos medikų misijai Ukrainoje ministerija dalinasi vaizdais, su kokia realybe tenka susidurti čia dirbantiems specialistams. Neslepiama, kad sužeistųjų istorijos sukrečia. Plačiau apie lietuvių darbą papasakojęs į Ukrainą juos lydėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Marius Čiurlionis konstatavo, kad gali parodyti tik labai mažą dalį tikrovę atspindinčių nuotraukų. „Mūsų medikai ir toliau tęsia kilnius darbus Ukrainoje. Jiems stiprybės tikrai netrūksta.

Skatindama racionalesnį vaistų vartojimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujus pakeitimus dėl vaistų kompensavimo mechanizmo. Ministras stebisi, kiek vaistų yra išmetama ir pažymi, kad reikia taupyti lėšas. Tačiau nesunku pastebėti, kad nauja tvarka iš dalies grąžintų į Aurelijaus Verygos laikus, kai pilnai kompensuojamas sunkiausiai besiverčiantiems ir senjorams būdavo tik pigiausias vaistas.

Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.

Stebina

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Į Seimą atkeliavo daug diskusijų viešojoje erdvėje jau spėjusi sukelti ruošiama sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Nors jai negailėta kritikos ir posėdžio metu, parlamentas uždegė žalią šviesą pradėti reformos svarstymą. Parlamentas po pateikimo pritarė pamatus sveikatos tinklo pertvarkai klojančioms įstatymų pataisoms. Iš 126 balsavusiųjų 71 buvo „už“, prieš 35, susilaikė 20. Toliau svarstymas persikels į komitetą.