rytų ukraina

  Ukrainos krizė šeštadienį pateko į naują, pavojingą teritoriją – Kijevas pareiškė, kad jo pajėgos sunaikino dalį rusų karinės kolonos, o JAV perspėjo Maskvą dėl jos „provokuojamų“ pastangų destabilizuoti padėtį.

Rytų Ukrainos sukilėlių bastionas Doneckas sekmadienį buvo apšaudomas iš artilerijos pabūklų, o Vakarai perspėjo Rusiją, kad bet koks bandymas nusiųsti „humanitarines“ pajėgas į šį konflikto draskomą regioną būtų „nepriimtinas“. Per vėlai šeštadienį įvykusius telefoninius pokalbius JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sutarė, kad bet koks vienašališkas Rusijos žingsn...

Rytų Ukrainos Donecko mieste siaučia kovos – kitą dieną po to, kai prorusiški sukilėliai pasakė, jog yra pasirengę sutikti su ugnies nutraukimu, kad būtų užkirstas kelias „humanitarinei katastrofai“. Dėl artilerijos ugnies, kuri prasidėjo anksti sekmadienį, žuvo vienas ir buvo sužeista dar 10 žmonių, telefonu AP sakė miesto tarybos atstovas Maksimas Rovinskis. Reporteriai sekmadienį Donecko centre girdėjo 25 garsius sprogimus per 30 minučių. Mažiausiai 300 tūkst. iš 1 mln.

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė/geopolitika.lt Besitęsiantis pilietinis karas rytų Ukrainoje daro įtaką ne tik Rytų ir Vakarų politinėms svarstyklėms, bet ir ekonominei situacijai visame regione. Nors karas vyksta Ukrainoje, į gilesnę duobę pamažu smunka ir Rusijos ekonomika. Ukrainos optimizmas išlieka Nors Ukrainos BVP pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį ir nukrito 1 proc., šios šalies ekonomiką galima laikyti ganėtinai stabilia.

Ukrainos karių paimtas į nelaisvę dar vienas separatistų pusėje kovojantis samdinys iš Rusijos prisipažino, kad nusivylė Donecko „kovotojais už rusakalbių teises“. Internete išplatintame vaizdo įraše samdinys prisipažįsta, kad sprendimą vykti kautis separatistų pusėje Ukrainos rytuose jis priėmė pats. Samdinys sakė esantis iš Syktyvkaro, tarnavo ginkluotosiose pajėgose.Į klausimą, kodėl nusprendė vykti kautis į Rytų Ukrainą, jis atsako, kad norėjo apginti taikius rusakalbius gyventojus.

 Per naujas Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų kovas aplink Luhansko ir Donecko miestus žuvo devyni civiliai gyventojai, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai. Šeši žmonės žuvo nuo artilerijos ir mažo kalibro ginklų ugnies Donecko pakraštyje, sakė mero pavaduotojas Kostiantynas Savinovas. Jis pridūrė, kad per šį šaudymą dar 13 žmonių buvo sužeisti. Luhanske per pastarąsias 24 valandas nuo artilerijos ugnies žuvo trys žmonės, sakė šio miesto pareigūnai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) privalo keisti savo poziciją Rusijos atžvilgiu, ir perspėjo, kad delsimas imtis griežtų priemonių gali tik paskatinti agresiją. „Kol kas matome europinės politikos „mistralizaciją“, (...) kada vertybės ir saugumas paminamas vardan pelno“, - antradienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė, turėdama mintyje dviejų Prancūzijos karo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai už daugiau nei milijardą eurų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kyla pagrįstas klausimas, kodėl Ukrainos atsakingos institucijos ir aviakompanijos po to, kai virš Rytų Ukrainos buvo numušinėjami sraigtasparniai ir lėktuvai, nenukreipė skrydžių nuo šio regiono dar prieš „Boeing 777“ katastrofą, teigia civilinės aviacijos pareigūnas Joris Gintilas. Pasak jo, iš Lietuvos kylantys lėktuvai Rytų Ukrainą jau kurį laiką aplenkdavo.

geopolitika.lt Kai aš pirmą kartą kalbėjau Vest Pointe 2009 metais, mes vis dar turėjome 100 000 karių Irake, rengėmės plėsti savo buvimą Afganistane, mūsų antiteroristinės pastangos buvo sufokusuotos į pagrindinius „Al Qaeda“ lyderius. Ir mūsų tauta buvo tik pradėjusi ilgą išsikapstymą iš baisiausios nuo Didžiosios depresijos laikų ekonominės krizės. Po ketverių su puse metų vaizdas pasikeitė.

(atnaujinta 14.44) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį Varšuvoje po susitikimo su išrinktuoju ukrainiečių prezidentu Petro Porošenka, kuriam pažadėjo JAV paramą, pasmerkė Rusijos „tamsią taktiką“ ir „agresiją“ Ukrainoje.

 Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai trečiadienį užėmė vietos administracijos pastatus ir milicijos skyrių Horlivkos mieste, stiprindami savo pozicijas pramoninėje šalies širdyje ir nesulaukdami beveik jokio saugumo pajėgų pasipriešinimo. Separatistai regiono milicijos būstinę užblokavo anksčiau šį mėnesį, tačiau Horlivkoje milicijos skyrių ir administracijos pastatą užėmė trečiadienį, vienas milicijos pareigūnas sakė naujienų agentūrai „Reuters“. Šis beveik 300 tūkst.

Priežastis, kodėl būtent Slavianskas tapo Donbaso „karštuoju tašku“, gali būti skalūnų dujos, mano tsn.ua. Žurnalistai patys ėmėsi „Juzovo projekto“ paslapčių tyrimo, apie kurį nenoriai kalbama ir pačioje Ukrainoje, nes jis slėpia tokius didžiulius resursus, kad galėtų pakeisti pasaulio energetinį žemėlapį.

Visiškai tikėtina, kad dabartiniai įvykiai Rytų Ukrainoje suponuoja Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Remdamiesi Kremliaus propagandos mašina ir vadovaujami Rusijos slaptųjų tarnybų, ginkluoti vyrai čia blokuoja kelius, puola policijos nuovadas ir drasko šalies vėliavas. Jie naikina ne tik savo pavargusią ir kenčiančią šalį, bet ir tą pokarinę tvarką, kuri visą Europai leido jaustis saugiai ir laisvai ištisus dešimtmečius.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai paneigė, kad Maskva remia ginkluotus separatistus, kurie užėmė valdžios pastatus mažiausiai dešimtyje Rytų Ukrainos miestų. Kremlius pranešė, kad V. Putinas taip pat paragino Baltuosius rūmus padaryti viską, kad Kijevo valdžia nenaudotų jėgos ir išvengtų skerdynių – esą taikūs gyventojai lieja susikaupusį pyktį.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Rytų Ukrainos miestų administracijos bei milicijos pastatus užgrobusiems asmenims davė laiko iki pirmadienio ryto sudėti ginklus ir apleisti užimtus pastatus ir paskelbė, kad šalyje pradedama plataus mąsto antiteroristinė operacija, kurioje dalyvaus ir Ukrainos kariuomenė.

 Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos sąlygomis. Tai per spaudos konferenciją pareiškė nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis sakė neketinąs prašyti Rusijos karinės pagalbos, nes bet kurie kariniai veiksmai neleistini.   Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius nemano, kad Rusija bandys suskaldyti Ukrainą. Politologas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad tai Maskvai būtų perdaug rizikinga.

Tema apie Ukrainos integracijos į Šiaurės Atlanto aljansą perspektyvą nėra nauja. Pretekstu dar kartą grįžti prie jos tapo praeitą savaitę Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto surengta apskritojo stalo diskusija „Euroatlantinė Ukrainos perspektyva po NATO viršūnių susitikimo“. Šios diskusijos dalyviai bandė įdėmiai pažvelgti į Ukrainos padėtį šiandieninėje geopolitinėje situacijoje ir jos integracijos į Vakarų pasaulį galimybes.