rytų ukraina

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, vykdantys Specialiąją stebėjimo misiją (SMM), Rytų Ukrainoje nuo kovo 30-ąją įsigaliojusių Velykų paliaubų pradžios užfiksavo 1 721 ugnies nutraukimo pažeidimą, ketvirtadienį Kijeve per spaudos konferenciją sakė ESBO SMM vadovo pirmasis pavaduotojas Alexander'as Hugas (Aleksandras Hagas). Nepaisant, kad kovotojai bei jų vadovybė yra nuolat raginami nutraukti karinius veiksmus, teritorijoje tebešaudoma, sakė A. Hugas.

Praėjo jau daugiau nei dveji metai nuo tada, kai Ukrainoje įsigalėjo Minsko taikos susitarimas, tačiau Rytų Ukrainoje ir toliau žūva žmonės, aidi šūviai ir sprogimai. Maža to, vietos gyventojai ir šalies ekspertai baiminasi, kad daugelio pamirštas karas netrukus gali vėl atsinaujinti visu smarkumu. Marinka – Donecko sritis. Buvusios miestelio policijos nuovados sienose Rusijos ir jos remiamų separatistų tankų išmuštos skylės primena čia neseniai virusius įnirtingus mūšius.

Karo draskomoje Rytų Ukrainoje penktadienį iš dalies buvo atkurtas mobilusis ryšys, kuris nutrūko šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę, pranešė paskutinis didelis Ukrainos ryšio tiekėjas regione. Beveik du milijonai žmonių regione neteko mobiliojo ryšio, kai dėl kovų sausio 11 dieną buvo nutraukta „Vodafone Ukraine“ šviesolaidžio linija. Tiekėjas siekė atnaujinti paslaugos tiekimą konflikto šalims pažadėjus užtikrinti bendrovės darbuotojų saugumą.

Per protestuotojų ir teisėsaugos pareigūnų susirėmimą prie Ukrainos parlamento nuo ašarinių dujų nukentėjo maždaug 20 žmonių, pirmoji pagalba jiems suteikiama įvykio vietoje, pranešė Ukrainos Raudonojo Kryžiaus draugija. „Kijeve neramu, prie Aukščiausiosios Rados kilo susirėmimai. Ukrainos Raudonojo Kryžiaus greitojo reagavimo komandos patruliuoja per renginius, kad suteiktų pirmąją pagalbą tiems, kam jos reikia“, – sakoma antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.

 Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai šeštadienį paragino visas Ukrainos konflikto šalis „vykdyti savo įsipareigojimus“, rytiniame šalies regione padaugėjus ugnies nutraukimo režimo pažeidimų. Vėl paaštrėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų, abi konflikto pusės neteko savo žmonių, nors prieš daugiau kaip dvejus metus buvo sudarytas paliaubų susitarimas.

Maskva perspėjo, kad letalinės ginkluotės tiekimas Ukrainai iš Kanados ir JAV provokuoja Kijevą „naujoms avantiūroms“ šalies rytuose. „Visiškai akivaizdu, kad amerikietiškų ir kanadietiškų kariavimo priemonėmis pumpavimas į Ukrainą stumia jos vadovybę, sabotuojančią taikų priešpriešos šalies rytuose sureguliavimą, į naujas karines avantiūras“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentare.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė surengsiąs derybas su prorusiškų apsišaukėliškų Rytų Ukrainos respublikų lyderiais, siekdamas paspartinti apsikeitimo kaliniais procesą su Kijevu. Jo noras įsikišti į derybas veikiausiai dar šliūkštelės alyvos į ugnį, nes Vakarai mano, kad V. Putinas smarkiai prisidėjo prie įvykių Rytų Ukrainoje.

 Rusija padės apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, kurių esą „atsisakė“ Ukrainos valdžia, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Žinoma, nepripažintų DNR ir LNR respublikų gyventojų, kurių atsisakė jų šalis, niekas bėdoje nepaliks“, – sakė jis, paklaustas žurnalistų, ar Maskva ir toliau mokės Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams socialines išmokas.

 Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad Jungtinių Tautų taikdarių misijoje Rytų Ukrainoje negali būti rusų. „Manome, kad to visiškai negali būti, nes Rusija yra šalis agresorė. Jei ji priklausytų taikdarių misijai, tai būtų nepriimtina... Iš tikrųjų, kaip Rusija, okupavusi Donbaso (Rytų Ukrainos) teritoriją, gali būti tokioje misijoje? Tai yra įprastinės ir hibridinės okupacijos mišinys“, – pareiškė jis Kijeve šeštadienį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pirmadienį telefonu pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi atsižvelgti į Jungtinių Tautų taikdarių teisę saugoti ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) misiją ne tik Rytų Ukrainos kontaktinėje linijoje, bet įr kitose teritorijose, pranešė Kremliaus atstovai spaudai.

Pastaruoju metu vykstant JAV-Rusijos krizės eskalacijai, prabilta apie bendrą JAV Pentagono ir Valstybės departamento planą tiekti „mirtinus gynybinius ginklus“ Ukrainai. Tai viliojanti perspektyva tiek JAV, tiek ir Rusijos generolams, kurie gali sulaukti galimybės testuoti savo moderniausius ginklus vienas prieš kitą. Tikėtina, kad dėl to konfliktas Rytų Ukrainoje taps dar kruvinesnis, rašo www.bloomberg.com.

 Apsišaukėliška Donecko liaudies respublika patvirtino suėmusi ir laikanti birželio pradžioje Donecke pradingusį ukrainiečių tinklaraštininką ir žurnalistą Stanislavą Asejevą, sekmadienį pranešė buvęs Ukrainos deputatas Jegoras Firsovas. „DNR MGB (Donecko liaudies respublikos valstybės saugumo ministerija) patvirtino, kad jis sulaikytas; Staso mamai išduotas patvirtinantis raštas. Jis yra kaltinamas šnipinėjimu“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė J.Firsovas.

 Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai ir Ukrainos pajėgos susitarė dėl naujų paliaubų, įsigaliosiančių ateinantį savaitgalį, trečiadienį pranešė Kijevas ir separatistų atstovai. Dėl „duonos paliaubų“ derliaus nuėmimo laikotarpiu, turinčių įsigalioti šeštadienio vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku, buvo susitarta per Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą, kuriame dalyvavo ir separatistai, nurodė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Viktorija Talakina.

Praėjusią naktį Charkovo regione, bene didžiausiame šalies amunicijos sandėlyje kilo gaisras. Dėl pastatuose likusių sprogių sunkiosios ginkluotės atsargų – raketų, tankų, sviedinių - evakuota daugiau nei 20 tūkstančių aplinkinių teritorijų gyventojų. Ukrainos teisėsauga skelbia, jog sprogimus galėjo sukelti diversantai, separatistams lojalūs asmenys.  Pasirodo, jog tarp tokių yra ir Lietuvos piliečių.

Ukrainos deputatė Nadija Savčenko mano, kad Rusija turi „ambicingų“ planų surengti plataus masto puolimą ir „žygiuoti iki Didžiosios Britanijos“. Ji paragino Vakarus „žiūrėti toliau“, kad būtų galima išvengti Trečiojo pasaulinio karo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę paskelbti naujas sankcijas Rusijos ekonomikos sektoriams už Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje kurstymą. „Reikia skelbti naujas sankcijas (ekonomikos) sektoriams.

Ukrainoje sekmadienį buvo pranešta apie tris žmones, žuvusius per kovas šalies rytuose, nors neseniai buvo paskelbtos paliaubos ortodoksų Velykų laikotarpiui. Vyriausybinės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai susitarė laikytis ugnies nutraukimo nuo ortodoksų Velykų ir Gegužės 1-osios šventės. Paliaubos turėjo įsigalioti šeštadienį vidurnaktį. Sekmadienį krikščionys ortodoksai švenčia Velykas.

Karo draskomoje Rytų Ukrainoje anksti trečiadienį žuvo keturi civiliai gyventojai, tarp jų – nėščia moteris, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai jų automobiliai buvo apšaudyti iš minosvaidžių, pranešė Rusijos palaikomų smogikų atstovai. Apšaudymas įvyko separatistų kontroliuojamame Olenivkos kaime, vos už 300 m nuo demarkacinės linijos, skiriančios prorusiškus smogikus ir vyriausybines pajėgas.

Ukrainos didžiausia plieno gamybos įmonė „Metinvest“ penktadienį pranešė, kad vienas jos darbininkas žuvo, o dar du buvo sužeisti per smarkų apšaudymą šalies rytuose esančioje Avdijivkos kokso gamykloje, taip pat apgadinusį įmonės įrangą ir transporto infrastruktūrą. „Šis apšaudymas buvo smarkiausias nuo paliaubų (su prorusiškais separatistais) paskelbimo“, – sakoma penktadienį paskelbtame „Metinvest“ pranešime.

Rusija ir Ukraina pirmadienį vėlai vakare sutarė dėl būtinybės atitraukti mažesnio kalibro ginklus nuo fronto linijų Rytų Ukrainoje, žengdamos naują žingsnį pastangose nutraukti metus trunkantį konfliktą. Šalių užsienio reikalų ministrai, Berlyne susitikę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat sutarė dėl paramos tarptautiniams stebėtojams.

„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.

Rytų Ukrainoje, karinio konflikto su prorusiškais separatistais zonoje nesiliauja sprogimai, pavojinga važinėti, nes užminuota daugelis kelių. Vos 30 kilometrų nuo karo veiksmų nutolusios Donecko srities kaimo gyventojai skundžiasi blogėjančiu gyvenimu, vėluojančiomis pensijomis, didėjančiu nedarbu. Labiausiai jie sako trokštantys taikos. Dmitrijus prie Donecko–Dniepropetrovsko greitkelio prekiauja obuoliais nuo sausio mėnesio – privertė gyvenimas.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Daugiau nei 70 procentų ukrainiečių teigiamai vertina šalies vyriausybės veiksmus sprendžiant konfliktą Rytų Ukrainoje, jie pageidauja karo pabaigos ir taikos, bet ne Ukrainos nepriklausomybės kaina. Tačiau politologai prognozuoja: jeigu konfliktas užsitęs, gali kilti ir trečiasis Maidanas. Kijevo Maidane nevysta gėlės ir negęsta žvakės – ateinama pagerbti Dangaus šimtinės atminimo ir žuvusiųjų Rytų Ukrainoje.

 Rusija šeštadienį kreipėsi į Vokietiją ir Prancūziją, ragindama užkirsti kelią Kijevui kurstyti smurtą Rytų Ukrainoje ir tuo esą paskatinti Jungtines Valstijas pasiųsti Ukrainai letalios ginkluotės. Paryžius ir Berlynas vasario 12 dieną padėjo Baltarusijos sostinėje Minske sudaryti taikos sutartį, kuria buvo siekiama nutraukti kautynes Rytų Ukrainoje tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, bet tos paliaubos tebėra trapios.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

Žinių radijas Rusijai pasiekus daugelį savo svarbiausių tikslų Rytų Ukrainoje ir nesilaikant Minsko susitarimo, reikia nubrėžtą naują raudoną liniją, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė politologas Linas Kojala.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti į susiklosčiusią padėtį Ukrainoje, jei ir toliau Minsko susitarimai nebus vykdomi, interviu LRT Radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turiu galvoje ir sankcijų sugriežtinimą, ir atitinkamus Europos ir tarptautinės bendrijos veiksmus“, – patikslina ji. Šalies vadovės manymu, esama akivaizdžių ženklų, kad tiek Rusija, tiek jos remiami separatistai net nesiruošia laikytis paliaubų.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebekvailina Vakarų, tvirtindamas, kad Rusija nedalyvauja kare Rytų Ukrainoje, nes Vakarai tokie kvaili, kad to daryti paprasčiausiai nebereikia. Taip teigia prof. Vytautas Landsbergis. „Prezidentas veikia ir tyčiojasi iš tų, kurie kalba. Štai šiandienos pranešimas – V. Putinas nurodė kapituliuoti. Jis – pajėgų vadas. Jis net nesislepia, nebekvailina Vakarų.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę vyks vizito į Ukrainą, kur dalyvaus Maidano įvykių minėjimo renginiuose.   Lietuvos vadovė Kijeve viešės sekmadienį, vasario 22 dieną, nurodoma prezidentės dekrete dėl vizito. Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad D.Grybauskaitė dalyvaus Orumo eitynėse, skirtose pagerbti žuvusiųjų Maidane atminimą.

Žinių radijas Ketvirtadienį Minske sutarus dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis „Žinių radijui“ teigė, kad šios derybos tėra paramos ginkluote Ukrainai vilkinimas. Pasak jo, Minske pasiekti susitarimai teikia labai mažai optimizmo. „Pesimistines, ar bent jau neoptimistines nuotaikas pakankamai aiškiai įvardino Angela Merkel.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad po derybų Minske kalbėti apie tikrą pažangą Rytų Ukrainoje dar anksti, nes neaišku, ar susitarimai bus įgyvendinti, be to, kai kuriais esminiais klausimais galutinių sprendimų dar nėra. Komentuodamas Baltarusijoje vykusių derybų rezultatus, ministras teigė, kad paskelbti sutarimai dėl ugnies nutraukimo ir ginkluotės atitraukimo yra labai svarbūs, bet jų kol kas negalima vadinti galutiniais.

Minsko derybos gali baigtis tik blogu arba labai blogu susitarimu, – tai teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas Baltarusijoje ketvirtadienį besitęsiančias derybas dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Net jeigu susitarimas ir bus pasiektas, klausimas yra tik toks – ar jis bus blogas, ar labai blogas Ukrainai ir Europos saugumo sistemai.

 Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kai šalies rytuose separatistų kovotojai tęsia mirtiną puolimą, pranešė šeštadienį pareigūnai. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad ilgiau kaip keturias valandas trukusios derybos baigėsi jau šeštadienį ir kad lyderiai sutarė, jog bus rengiamas planas, kuriame būsią ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymų.

 Mažiausiai 19 karių ir civilių gyventojų žuvo Rytų Ukrainoje, kur, žlugus deryboms dėl ugnies nutraukimo, sekmadienį toliau vyko įnirtingi vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimai. Ukrainos kariškiai pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas 13 karių žuvo, o dar 20 buvo sužeisti.

Ukrainos rytuose tęsiantis vyriausybės pajėgų susirėmimams su prorusiškais separatistais, per pastarąją parą regione žuvo mažiausiai šeši civiliai žmonės ir du kariai, sekmadienį pranešė vyriausybės pareigūnai ir sukilėliai. Trys civiliai žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas, kai į jų namus vyriausybės pajėgų kontroliuojamose gyvenvietėse palei fronto liniją Luhansko srityje pataikė artilerijos sviediniai, sakė Kijevo vyriausybei pavaldus Luhansko srities gubernatorius Henadijus Moskalis.

Rūta Kupetytė, LRT Radijas, LRT.lt Migracijos specialistai sako, kad Lietuvoje nori apsigyventi vis daugiau nuo neramumų bėgančių ukrainiečių. Didesnė šios šalies piliečių imigracija taip pat fiksuojama Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Praėjusiais metais Lietuvoje apsigyventi norėjo beveik penki tūkstančiai ukrainiečių – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dalis jų prašė ir prieglobsčio. Tačiau jo negavo, nes neatitiko reikalavimų.

 Buvęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis piktinasi, kad nepaisant atsinaujinusio smurto Rytų Ukrainoje, Vakarai ir toliau drebina kinkas prieš Rusiją užuot ėmęsi veiksmų. „Svarstymai, ar ką nors daryti, yra niekinga laikysena. Jau seniai turėjo būti tai svarstoma. Ir ar to pakanka, jei padėtis blogėja, ar tyčia bloginama. Dabar Rusija mulkina visus ir žemina. Ir Vakarai tai priima“, – teigia jis.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad nebus pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu, įskaitant šiuo metu taikomas sankcijas, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos krizėje.

Žinių radijas Nato generaliniui sekretoriui Jensui Stoltenbergui pareiškus, kad padėtis Ukrainos rytuose šiek tiek švelnėja, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas „Žinių radijui“ sakė, kad pavasarį konfliktas Rytų Ukrainoje atsinaujins dar stipresnėmis kovomis.

  Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad nemato pagrindo dialogui su Rusija ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms švelninti, kol Maskva „vykdo agresiją“ ir remia „teroristus Rytų Ukrainoje“.   „Kol Rusija vykdo agresiją, kol Rusija remia teroristus Rytų Ukrainoje, tol dialogas praktiškai nėra įmanomas“, - per spaudos konferenciją Vilniuje sakė prezidentė.

Karinę bazę Nyderlanduose pasiekė vilkstinė, atgabenusi virš separatistų kontroliuojamų Ukrainos rytų numušto Malaizijos lėktuvo nuolaužas. Čia bus bandoma sulipdyti dalį lėktuvo, nustatyti, kodėl liepos 17-ąją žuvo beveik trys šimtai lėktuvu skridusių žmonių. Šešių aukų dar nepavyko identifikuoti. Į bazę sutikti lėktuvo nuolaužų įleisti žuvusiųjų artimieji.

 Ukrainos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad Rusija yra įvedusi 7,5 tūkst. savo karių į rytų Ukrainą, kur promaskvietiški separatistai jau kelis mėnesius kaunasi su vyriausybės pajėgomis. „Deja, padėties stabilizavimas Ukrainos rytuose priklauso ne vien nuo mūsų, – sakė ministras Stepanas Poltorakas. – Išorinis veiksnys ir 7,5 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių buvimas Ukrainos teritorijoje yra destabilizuojantis veiksnys.

Europos Sąjunga pareiškė, kad sekmadienį Ukrainos rytuose prorusiškų sukilėlių surengti rinkimai yra neteisėti, nebus pripažinti ir tapo nauja kliūtimi ieškant konflikto sprendinio. „Šios dienos (balsavimą) laikau... nauja kliūtimi kelyje į taiką Ukrainoje“, - sakoma naujosios ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) paskelbtame pareiškime.

Ukraina trečiadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) nesutikti su prorusiškų separatistų valstybės de facto formavimu ir sakė, jog ne taip, kaip kiti „užšalę konfliktai“ buvusioje Sovietų Sąjungoje, Ukrainos krizė gali destabilizuoti visą Europą. Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas Briuselyje, kur susitiko su ES ir NATO pareigūnais, kalbėdamasis su „Reuters“ paragino Maskvą įtikinti separatistus nerengti kitą mėnesį numatytų savų rinkimų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.

Ukrainos pajėgos ir prorusiškų separatistų kovotojai sekmadienį vieną mėnesį nuo to laiko, kai buvo pasirašytos Kremliaus remiamos paliaubos, mini vienu įnirtingiausių mūšių per jau pusmetį trunkantį karą Ukrainos rytuose. Artilerijos sviedinių sprogimai sekmadienį ryte drebino Donecką – lygiai mėnuo nuo tos dienos, kai separatistai pasirašė 12 punktų susitarimą su Kijevo atstovais, kuris turėjo sustabdyti kovos veiksmus, Rytų Ukrainoje jau pareikalavusius daugiau kaip 3,3 tūkst. gyvybių.

Vyriausybė iš rezervo fondo nutarė skirti 330 tūkst. litų siekiančią humanitarinę pagalbą nuo neramumų Rytų Ukrainoje nukentėjusiems Donecko ir Luhansko sričių vaikams - Lietuvoje jie bus mokomi, prižiūrimi, bus dengiamos jų apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos draudimo, vasaros poilsio organizavimo ir kitos išlaidos.

Vienas Ukrainos šturmo lėktuvas penktadienį buvo numuštas iš Rusijos gamybos zenitinių raketų komplekso šalies rytuose, kur Kijevo kariuomenė kaunasi su promaskvietiškais sukilėliais, šeštadienį pranešė Ukrainos kariškiai. „Šiandien rytą, rugpjūčio 29-ąją, lėktuvas Su-25, atlikęs užduotį ir sunaikinęs teroristų technikos bei gyvosios jėgos, buvo numuštas Rusijos zenitinių raketų komplekso.

Rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų sukilėlių lyderis Aleksandras Zacharčenka penktadienį pareiškė atsižvelgęs į Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymą ir sutikęs atidaryti humanitarinį koridorių, kuriuo galėtų atsitraukti apsupti Ukrainos kariai. V.Putinas anksčiau penktadienį paragino sukilėlius atverti koridorių rytų Ukrainoje, kuriuo galėtų būti išvestos Kijevo vyriausybės pajėgos.