rytų ukraina

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius skelbia, kad Ukrainos pajėgos pergudravo rusų karius. Ukrainiečiai Severodonecke apsimetė, kad atiduoda miestą, sąmoningai atsitraukė, tačiau surengė sėkmingą kontrataką ir ten įkalino Rusijos pajėgas. Pasak O. Arestovičiaus, ukrainiečiai šiuo metu sėkmingai priešinasi rusų kariuomenei.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad karas galėtų baigtis jau rytoj, jei Rusija nuspręstų nutraukti savo agresiją. Vis dėlto, pasak jo, tokių Rusijos ketinimo liautis ženklų JAV nemato. Atvirkščiai – A. Blinkenas teigia, kad konfliktas truks dar daug mėnesių. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį patvirtino, jog Vašingtonas siųs Ukrainai daugiau pažangių raketų sistemų, galinčių smogti Rusijos invazinių pajėgų „svarbiausiems taikiniams“. Šis žingsnis įsiutino Kremlių.

Rusijos pajėgos smogė Severodoneckui, pataikė į čia esančią azoto rūgšties cisterną. Ši medžiaga yra pavojinga žmonių sveikatai, gali stipriai paveikti kvėpavimo takus. Vietos valdžios atstovai įspėja vietinius dėl pavojingų garų, žmonės yra raginami pasiruošti specialias veido kaukes.

Rusijos pajėgoms pavyko iš dalies palaužti Ukrainos miesto Severodonecko gynybą. Kaip praneša Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai, okupantams pavyko prasiveržti gilyn į miestą. Padėtis čia išlieka sudėtinga, gatvėse vyksta mūšiai. Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad ukrainiečiams pavyko atkovoti gyvenvietę Chersono regione. Rusija čia esą ilgai ruošėsi ginti savo pozicijas, tačiau ukrainiečiai ne tik juos išmušė iš pozicijų, bet ir privertė bėgti.

Rusija neatsisako tikslo užimti Kyjivą ir vis dar tiki savo pergale kare, sako Latvijoje veikiančio naujienų portalo „Meduza“ šaltiniai, artimi Kremliui. Jie yra įsitikinę, kad ukrainiečius Rusijai vis tiek pavyks sutriuškinti ir mano, kad tai įvyks iki rudens. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:50 | Zelenskis: padėtis Donbase labai sudėtinga Savo kasdieniniame kreipimęsi į ukrainiečius, Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Donbase išlieka sudėtinga.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad šalies pietūs bus išvaduoti tada, kai Rusija išnaudos ir praras savo puolamąjį potencialą, o vėl Ukraina sukaups pakankamai pajėgų. Pasak jo, tai tikrai yra ne dienos ir ne mėnesio, tačiau ir ne metų klausimas.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą namų netekęs Donbaso regiono gyventojas vaizdo įraše kreipėsi į rusus, pasakodamas jiems, kokį siaubą invazijos metu priversti išgyventi ukrainiečiai, ypač gyvenantys Rytų Ukrainoje, kurį Rusijos pajėgos dabar atakuoja smarkiausiai. „Ei, jūs ten, atsibuskite nuo Putino propagandos. Mus čia žudo, niekšai prievartauja vaikus, mus gyvus degina.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad Ukraina kitą mėnesį gali susidurti su didelėmis problemomis mūšio lauke, jei laiku negaus pažadėtos ginkluotės. Anot jo, pagalba Ukrainai šiuo metu yra tiekiama kur kas lėčiau, nei šaliai reikėtų.

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija bando surengti plataus masto puolimą Donbase. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas sako, kad dėl šio regiono šalies laukia labai sunkus mėnuo, vienas sunkiausių karo etapų. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:00 | Rusija skelbia atidarysianti humanitarinį jūrų koridorių iš Mariupolio Rusijos gynybos ministerija sako, kad atidarys humanitarinį jūrų koridorių, kad ten įstrigę užsienio laivai galėtų išplaukti, praneša BBC.

Rusijos kariuomenė sudavė naujus smūgius Ukrainos karinėms pajėgoms Donecko srityje. Pranešama, kad Limano miestas yra šturmuojamas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:01 | Zelenskis pareiškė: susitiktų tik su Putinu, kad karas Ukrainoje būtų nutrauktas  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad vienintelis oficialus Rusijos atstovas, su kuriuo jis susitiktų, būtų Vladimiras Putinas.

Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu tapusioje plieno gamykloje „Azovstal“ likęs ukrainiečių vadas sako, kad Rusijos ir Ukrainos karas toli gražu nesibaigė. Jis pastebi, kad Rusijos pajėgos iki šiol labai pasitiki savimi, o tai yra ukrainiečių koziris mūšio lauke. Anot jo, tik dabar prasidėjo pilno masto karas.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Rusija vis dar gyvena iliuzijomis apie sėkmę kare prieš Ukrainą. Todėl, pasak jo, derybos su Rusija šiuo metu yra neįmanomos. Vis dėlto Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kiek anksčiau pareiškė, jog Rusija pasigenda Ukrainos noro tęsti derybas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Ukraina: Rusija neteko 28,3 karių Ukrainiečiai jau skelbia nukovę 28,3 tūkst.

Rusija raketomis smogė Donecko sričiai. Pranešama, kad raketa pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą. Atakos metu žuvo vienas žmogus, taip pat buvo sužeistas 9-erių metų vaikas. Skelbiama, kad visoje Donecko srityje per antradienį žuvo bent septyni žmonės.

Mariupolyje buvo užfiksuota dar viena masinė kapavietė. Pasak vietinės žiniasklaidos, iš palydovo darytose nuotraukose yra matyti dvi tranšėjos, kurių ilgis yra apie 30 metrų. Masinė kapavietė yra netoli centrinių Mariupolio kapinių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:06 | Lvive nugriaudėjo sprogimai Lvivo regionas patyrė didžiausią raketų ataką nuo karo pradžios, praneša „Nexta“. Mieste nugriaudėjo apie 8–10 sprogimų vienas po kito. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.

Pirmą kartą nuo karo pradžios su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pasikalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir paskelbti paliaubas. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinius objektus Sumų regione.

Rusija ketvirtadienio vakarą į Kremenčuką paleido nuo 8 iki 12 raketų. Bent keturios iš jų smogė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai, praneša vietiniai pareigūnai. Sprogimai ketvirtadienį vakare taip pat nugriaudėjo Chersone ir Odesoje. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Zelenskis: rusai yra bailiai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai.

Situacijai Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ prastėjant, Ukraina Rusijai pateikė naują pasiūlymą. Ukraina siūlo rusų karo belaisvius išmainyti į gamykloje įstrigusius ir sunkiai suluošintus Mariupolio gynėjus. Vis dėlto jokio susitarimo tarp šalių kol kas nėra.

Ukrainos pajėgos atgavo keturių Ukrainos gyvenviečių Charkivo srityje kontrolę, praneša šalies generalinis štabas. Tuo tarpu Rusija didina puolimo tempą Ukrainos rytuose, iš okupuotų Donecko ir Luhansko sričių perkėlė 500 mobilizuotų karių. Rusijos pajėgos šiuo metu aktyviausiai veikia Donecko ir Slobožansko kryptimis, tačiau pažangos čia nepadarė.

Ukrainos generalinis štabas ir JAV šaltiniai teigia turintys informacijos, kad rusų pajėgos susiduria su didelėmis karių moralinėmis problemomis. Pasak ukrainiečių, dėl patirtų milžiniškų nuostolių rusams stinga motyvacijos, tad dalis karių atsisako dalyvauti karo veiksmuose prieš Ukrainą. JAV šaltinis tikina, kad JAV taip pat gauna informacijos apie pavienius kariauti atsisakančius rusus.

Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, laukiama su nerimu. Vakarai sako, kad Rusija šią dieną gali imtis provokacijų, taip pat gali būti, kad būtent gegužės 9-ąją Rusija paskelbs atvirą karą Ukrainai. Ukrainos tarnybos šį savaitgalį planuoja dirbti sustiprintu režimu ir ragina gyventojus laikytis visų saugumo priemonių. Kai kurie merai netgi siūlo žmonėms išvykti iš miestų.

Ukraina skelbia, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragina Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga. JT generalinis sekretorius kitą savaitę planuoja vykti į Maskvą, kur aptars Rusijos pradėtą karą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Kol tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, JAV kariuomenė nuolat stebi Rusijos branduolinį arsenalą ir galima pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.  Pasak daugelio gynybos pareigūnų, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas du ar tris kartus per savaitę gauna informaciją iš aukščiausiojo JAV generolo, kuris prižiūri JAV branduolinius ginklus ir gynybą. Kol kas JAV nemato jokių požymių, kad Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paruošti branduolinius ginklus naudojimui karo metu.

Nukautas vieno iš prorusiškų separatistų batalionų Ukrainos rytuose vadas Michailas Kiščikas. Labiau žinomas slapyvardžiu Miša Čečėnas, M. Kiščikas nukautas Rusijos kariams ir separatistų pajėgoms pradėjus šturmą prieš Ukrainos armiją šalies rytuose, skelbia BBC. Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) ministras pirmininkas Sergejus Kozlovas savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė: „Liūdna žinia iš fronto linijos.

Rusija paskelbė išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad raketa pasižymi aukščiausiomis charakteristikomis ir esą „privers susimąstyti tuos, kurie bando grasinti Rusijai“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:10 | Mariupolyje žuvo nacių okupaciją išgyvenusi senjorė Mariupolyje žuvo 91-erių Vanda Obiedkova, išgyvenusi nacių okupaciją Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo metu. Pranešama, kad ji žuvo apšaudymo metu.

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta okupantų paleistomis bombomis. Pranešama, kad po griuvėsiais galimai yra civilių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:25 | Ukraina gavo papildomų naikintuvų  JAV gynybos departamento atstovas teigia, kad Ukraina gavo papildomų naikintuvų, taip pat lėktuvams skirtų dalių, kurios reikalingos tam, kad karinė technika vėl galėtų būti naudojama kovojant prieš Rusijos okupantus, rašo CNN.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtas koncentravimasis į separatistinius regionus Rytų Ukrainoje „greičiausiai yra tylus pripažinimas, kad jai sunku tęsti puolimą daugiau nei viena svarbia kryptimi“. Kasdien pateikiamoje karo apžvalgoje ministerija nurodė, kad didelių nuostolių patyrę rusų daliniai buvo priversti grįžti į Baltarusiją ir Rusiją persigrupuoti ir pasipildyti atsargas.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Kūdikiai iš naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vaikų ligoninėje Dnipro mieste, Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį buvo perkelti į laikiną priedangą nuo bombų žemesniame pastato aukšte. „Tai yra naujagimių intensyviosios terapijos skyrius. Priedangoje nuo bombų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai šeštadienį pranešė apie daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje per vieną dieną – tai yra didžiausias skaičius šiais metais. Ataskaitoje apie puolimus penktadienį stebėtojai užfiksavo 591 pažeidimą Donecke ir 975 pažeidimus kaimyniniame Luhanske – dviejuose regionuose, kuriuos iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos lyderį Vladimirą Putiną susitikti karo draskomoje Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, kad dėl naujų separatistinio konflikto kovų ant kortos pastatyta milijonai gyvybių. Tiesus derybų pasiūlymas buvo pateiktas suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos armijos ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus Ukrainos rytuose, ir kilus susirūpinimui dėl didelės šio rusenančio karo eskalacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino surengti vadinamojo Normandijos ketverto viršūnių susitikimą ir užsiminė apie galimybę tiesiogiai susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigti atsinaujinę susirėmimai su Maskvos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje gali būti išspręstas iki galo įgyvendinus Minsko susitarimus. Kalbėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos posėdyje, jis taip pat pateikė Bendrijos poziciją dėl padėties Baltarusijoje, Kalnų Karabache ir Moldovoje. „Mums reikalingas ilgalaikis politinis sprendimas, kad būtų pasiekta tvirta taika Rytų Ukrainoje.

Ukraina ir Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai sekmadienį apsikeitė 200 kalinių: sulaikyti kovotojai buvo iškeisti į civilius ir karius, laikytus dviejuose separatistiniuose regionuose. Be kitų asmenų, Kijevas perdavė separatistams penkis buvusius riaušių policijos narius, įtariamus protestuotojų žudymu per provakarietišką 2014 metų sukilimą. Jų paleidimas išprovokavo visuomenės pasipiktinimą.

Ukrainos valdžiai ir šalies rytuose įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams sekmadienį ties fronto linija surengus apsikeitimą kaliniais, niekieno nepripažinta „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) Kijevui perdavė 52 kalinius mainais į 60 savo šalininkų. Tai žurnalistams pareiškė DLR ombudsmenė Darja Morozova. „Ukraina mums dar neatvežė keleto žmonių. Jie dabar išvyko iš Ukrainos teritorijos. Mums iki šiol perduota 60 žmonių, dėl likusių pateiktos išlaisvinimo pažymos.

Kijevas ir Donbasas (Rytų Ukraina) pradeda keistis kaliniais. Autobusai su kaliniais, kuriais bus keičiamasi ir kuriuos lydi niekieno nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) bei taip pat nepripažintos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ombudsmenai, įvažiuoja į Majorsko kontrolės punkto teritoriją, kur vyks mainai, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi DLR vyriausybe. DLR ombudsmenė Darja Morozova žurnalistams pareiškė, jog pirmoji kalinius Kijevui perduos LLR.

Helsinkyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad naujas taikos Ukrainoje planas yra palankesnis Rusijai, o ne pačiai Ukrainai. „Su „Steinmeierio formule“ viskas gerai, tačiau, mano akimis, ji labiau palanki Rusijai, o ne Ukrainai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė G. Nausėda.

Tūkstančiai ukrainiečių pirmadienį išėjo į Kijevo gatves smerkdami vadinamąją „kapituliaciją“ – planuojamą pajėgų, kovojančių su Maskvos palaikomais separatistais šalies rytuose, atitraukimą – ir ragindami pasiekti pergalę ilgiau kaip penkerius metus trunkančiame kare.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu apie Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą, po to, kai sprogus granatai ten žuvo keturi ukrainiečių kariai.   „Nedelsdamas jam paskambinau. Pasakiau jam, kad prie taikos mūsų tai nepriartins“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuriuo suteikė galimybę supaprastinta tvarka gauti Rusijos pilietybę ne tik prorusiškų separatistų apsišaukėliškų „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ gyventojams, bet ir visiems žmonėms, 2014-aisiais gyvenusiems Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Ukrainos atstovai skelbia, kad jų laivų judėjimas iš Juodosios į Azovo jūras yra faktiškai blokuojamas, kaip ir Mariupolio ar Berdiansko uostai. P. Porošenka dėl situacijos regione prašo NATO laivyno pagalbos.  Apie blokuojamus laivus savo „Facebook“ paskyroje parašė Donecko apskrities administracijos atstovas Aleksandras Kucas. „Ukraina patiria didelius nuostolius dėl Rusijos blokuojamų Berdiansko ir Mariupolio uostų.

Rusijos karinis laivas atidengė ugnį į ukrainiečių karinio jūrų laivyno katerį „Berdiansk“ Kerčės sąsiauryje. Skelbiama, kad išpuolio metu buvo sužeisti 6 jūreiviai. Ukrainos prezidentas dėl Rusijos agresijos sušaukė šalies Karinę tarybą ir kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Portalas „Inforesist.org“ skelbia, kad trys ukrainiečių laivai, kurie anksčiau turėjo problemų plaukiant pro Rusijos užgrobtus teritorinius vandenis, buvo užpulti ir užimti. Jų dabartinė buvimo vieta nėra žinoma.

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje sekmadienį rengia rinkimus dviejose savavališkai įkurtose ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamose respublikose, siekdami įtvirtinti jų atsiskyrimą nuo likusios šalies teritorijos. Rinkimus Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurių Kijevas nekontroliuoja nuo 2014-ųjų, griežtai smerkia tiek šalies vyriausybė, tiek Vakarai.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė pranešimus, kad Rytų Ukrainos separatistai savo kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytinėse vadinamosiose Donecko ir Luhansko respublikose planuoja surengti rinkimus, Vašingtono laikomus Rusijos remiama apgaule.

Baltieji rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose surengti referendumą dėl jų ateities ir atsiribojo nuo idėjos, iškeltos po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kontroversiško susitikimo su Kremliaus vadovu.

 Iš Vyriausybės rezervo numatoma skirti 48,2 tūkst. eurų priimti Lietuvoje nuo neramumų Rytų Ukrainoje nukentėjusiems moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministerija šiomis lėšomis padengtų lydinčiojo pedagogo ir 15 moksleivių ugdymo bei gyvenimo Lietuvoje išlaidas nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos.