putinas

Kinija užsiminė apie neva parengtą taikos planą, siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad taikos plane nurodytos įdėjos gali atitikti diktatoriaus Vladimiro Putino siekius. Svarbiausi įvykiai: 23:28 | Kremlius apkaltino Moldovą Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.

Medikams veikiausiai  nepavyks išgelbėti olimpinio čempiono Romano Kostomarovo gyvybės. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse triumfavęs dailiojo čiuožimo atstovas prieš mėnesį dėl koronaviruso buvo paguldytas į Maskvos ligoninę, tačiau jo sveikatos būklė smarkiai komplikavosi. Įsimetus sepsiui teko amputuoti visas 46-erių sportininko galūnes. Plaštakų ir pėdų netekęs R. Kostomarovas šiuo metu negali savarankiškai kvėpuoti ir jo gyvybę palaiko medicininė įranga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien Maskvoje susitiko su Vakaruose nepripažintu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Žiniasklaidai skirtos fotosesijos metu nuo Kremliaus finansinės malonės priklausantis diktatorius nuoširdžiai pareiškė negalėjęs nesutikti atvykti į šį susitikimą.

NATO kartu su Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą tiek, kiek reikės, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. „NATO sąjungininkės teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo jis. Anot J. Stoltenbergo, tolimesnė parama Ukrainai yra būtina siekiant padėti šaliai išlikti nepriklausoma suverenia valstybe.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojasi šarvuotų traukiniu keliaudamas po šalį, skelbiama naujame „Dosje“ tyrime. Pradėjo juo važinėti dar prieš Ukrainos puolimą 2022-aisiais, tačiau dabar itin pamėgo dėl privalumų prieš oro transportą. „Dosje“ tyrime rašoma, kad „prezidentinį“ sąstatą rusai sukūrė 2014-2015 m., tačiau nuolat juo naudotis V. Putinas pradėjo tuomet, kai Rusijos pajėgos pradėtos kaupti prie sienos su Ukraina, kuomet buvo ruošiamasi puolimui (2021-ųjų antroji pusė, – red.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad Rusijos prezidentui tragiškų plataus masto puolimo Ukrainoje metinių proga Vakarų šalys pasiųs „labai aiškų signalą“. Atsakydamas į klausimą dėl Ukrainos palaikymo akcijos metinių vasario 24-ąją proga D. Kuleba vietos televizijai pareiškė: „JT, Kyjive, daugelyje pasaulio sostinių bus įvairių įvykių, kurie pasiųs labai aiškų signalą prezidentui Putinui.

Ukrainai artimiausiomis savaitėmis reikia skubiai gauti karinės technikos iš Vakarų sąjungininkų, antraip rusai gali laimėti karą. Tai interviu prancūzų leidiniui „Le Figaro“ pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Paklaustas, ar rusai dar gali laimėti karą, A. Duda pripažino, kad tai įmanoma, jei Ukraina nesulauks pagalbos labai skubiai.

Viena esminių Rusijos visuomenės sociopolitinių problemų yra ta, kad septyniasdešimtmečiai politiniai lyderiai už jaunus žmones sprendžia, kaip jie gyvens ir už ką mirs. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vyriausybei iki 2023 metų parengti priemonių paketą, kuris padėtų padidinti gimstamumą ir gyvenimo trukmę Rusijoje. Jis taip pat išreiškė suglumimą dėl mažėjančio gimstamumo kai kuriuose regionuose, rašo Cernegie‘o instituto analitikai.

Šiandieną TV3 Žinios jums pateikia svarbiausias naujienas iš Lietuvos ir pasaulio.  Okupantai į Ukrainą paleido per šimtą raketų ir dronų-kamikadzių. Ukraina daugumą jų numušė. Sekasi ir su tankais – ukrainiečiai perėmė arba sunaikino pusę visų rusų rankų. Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui galvos dėl to neskauda. Jis tuo metu medienos gamykloje apžiūrinėja kankorėžius.

Rusų okupantai neatsisakė planų įžengti į Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak jų, šiam tikslui pasiekti rusai negaili didelių nuostolių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:51 | Bidenas į Lenkiją atvyks vasario 20-22 dienomis  JAV prezidentas Joe Bidenas vasario 20-22 dienomis lankysis Lenkijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs plataus masto puolimą, tikėjosi, kad NATO pademonstruos neryžtingumą Ukrainos klausimu ir subyrės, o rusakalbiai ukrainiečiai nesipriešins puolimui, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jis taip pažymėjo, kad abu šie įsitikinimai pasirodė klaidingi. Interviu „PBS News Hour“ amerikiečių atstovas pareiškė, kad JAV palaikymas Ukrainai yra nepajudinamas, o V. Putinas jau prarado Ukrainą.

Šešių šalių jungtinės tyrimo grupės, tiriančios MH-17 katastrofos Ukrainoje priežastis, be galutinio verdikto, buvo paviešintas ir pikantiškas garso įrašas, kuriame tarpusavyje kalbasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos vadovas Igoris Plotnickis. Tai yra pirmas atvejis, kuomet yra paviešinamas nutekintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nepasieks savo tikslų nei mūšio lauke, nei diktuojama taika“, sakė O. Scholzas. „Bent tiek praėjus vieniems karo metams yra tikra“, – pridūrė kancleris, sakydamas kalbą parlamentui. „Ukraina priklauso Europai, jos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Visoje Rusijos teritorijoje prasidėjo slėptuvių nuo bombų patikros ir remonto darbai, rašoma „The Moscow Times“. Šaltinių Rusijos administracijoje teigimu, atitinkamą įsaką pateikė Kremlius. Rusijos teritorijoje yra tūkstančiai bunkerių, sutvirtintų rūsių ir kitų saugių slėptuvių, daugelis kurių dešimtmečiais buvo užkonservuotos. Tuo metu kai karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, vietos valdžia pradėjo leisti milijonus rublių tam, kad tos slėptuvės vėl galėtų būti naudojamos.

Jei Ukrainoje neatsiras „taikos partija“, Maskva yra pasirengusi ją sukurti dirbtinai, kad galėtų taikos derybas surengti su Medvedčiuku, o ne su Zelenskiu, o tiksliau sakant, su savimi, rašo Cernegie instituto analitikas Konstantinas Skorkinas.

Buvęs Rusijos federalinio saugumo tarnybos karininkas, vienas iš aktyviausių veikėjų 2014-2015 m. rengiant diversijas Ukrainos rytinėse teritorijose, Igoris Girkinas pripažino, kad Rusija neišgali sunaikinti Ukrainos pasipriešinimo raketų smūgiais. Rusijos kariuomenė nėra pasirengusi suduoti itin tikslius smūgius Ukrainos teritorijoje, todėl „lupa ten, kur papuola, įskaitant ir civilių objektus“, aiškino nuolat karo Ukrainoje įvykius komentuojantis teroristas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai vėl pervertino Rusijos kariuomenės jėgą, todėl jos didysis puolimas Rytų Ukrainoje pavasario lietaus sezono metu baigsis anksčiau laiko ir nebus efektyvus, įsitikinę JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Vis daugiau pranešimų pasirodo apie būsimą didelio masto Rusijos puolimą Ukrainoje – be pačių ukrainiečių atstovų, tai patvirtino ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Jo teigimu, V. Putinas jau kovo – balandžio mėnesiais bandys dar sykį apsupti Ukrainą ir pulti daugeliu krypčių. „Manau, kad Putino ir jo žmonių, tokių kaip Valerijus Gerasimovas, naujasis jo Rusijos armijos vadas, planas yra apsupti Ukrainą.

Ukrainos žvalgyba atskleidė, kad V. Putinas įsakė Rusijos kariuomenei iki kovo mėnesio užimti Donecko ir Luhansko sritis. Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato atstovas taip pat įvertino rusų galimybes vėl užpulti iš Baltarusijos teritorijos. Karinės žvalgybos atstovas Andrejus Černiakas pareiškė, kad jie mato požymius, jog Rusija ruošiasi naujam puolimui Donbase, Ukrainos rytuose.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atmetė Rusijos reikalavimą, kad jai atstovaujantiems sportininkams nebūtų taikomos kitokios sąlygos nei kitų šalių atletams, plečiantis ginčui dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus žaidynėse. „Dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms negalima derėtis“, – sakė TOK atstovas spaudai.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Šią savaitę vykusi Vladimiro Putino išvyka į vieną iš Rusijos universitetų patraukė žmonių akis – daugelis netruko pastebėti, kad jis avėjo paaukštintus batus, o kiti teigė, kad dalyvavo ne pats – atsiuntė antrininką. Trečiadienį per susitikimą su Maskvos valstybinio universiteto studentais V. Putinas buvo nufotografuotas su paaukštintais batais, kad padidintų savo 175 cm ūgį, rašo mirror.co.uk.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisydamas didžiulių Rusijos pajėgų nuostolių, ruošia naują puolimą Ukrainoje, o kartu rengia savo šalį ilgus metus tuksiančiai konfrontacijai su JAV ir jų sąjungininkais, skelbia „Bloomberg“. „Praėjus beveik metams po plataus masto invazijos, turėjusios trukti kelias savaites, Vladimiras Putinas ruošiasi naujam puolimui Ukrainoje, tuo pačiu ruošdamas savo šalį konfliktui su JAV ir jų sąjungininkais, kuris, jo manymu, tęsis ilgus metus.

„Nord Stream 2“ vykdantysis direktorius Matthiasas Warnigas Vokietijos žiniasklaidai papasakojo, kad bendravo su Vladimiru Putinu po 2022-ųjų Rusijos karo veiksmų Ukrainoje pradžios ir skundėsi tuo, kad sankcijos „įšaldė“ visą jo turtą. „Jeigu man reikia su juo pasimatyti, tai mes jau tai suorganizuojam“: taip anksčiau Vokietijos žiniasklaidai apie V. Putiną kalbėjo buvęs „Stasi“ žvalgybininkas, 67-erių M. Warnigas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo susitikimo su vieno universiteto studentais metu jau kalbėjo ne apie Donbaso, o apie „Rusijos istorinių žemių“ tariamą gynimą. Režimo vadas pareiškė, kad beveik metus vykdomas Ukrainos puolimas yra Rusijos žemių ir žmonių gynimas. „Tikslas mūsų, kaip aš jau daugybę sykių kartojau, – visų pirma, žmonių ir pačios Rusijos apsauga nuo tų grėsmių, kurias jai bandoma sukurti gretimose mūsų pačių istorinėse teritorijose“, – aiškino V. Putinas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, kad karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas po nesėkmingų bandymų užimti Rytų Ukrainos miestą Bachmutą ėmė prarasti pasitikėjimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino akyse. Kariniai analitikai naujausioje savo ataskaitoje teigia, kad „Wagner“ grupės įkūrėjo J. Prigožino žvaigždė pradėjo blėsti“ po to, kai jo pajėgoms kelis mėnesius nepavyko ištesėti pažado užimti strategiškai svarbų Rytų Ukrainos miestą Bachmutą.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Europos Parlamentas absoliučia dauguma nubalsavo už tribunolo V. Putino ir A. Lukašenkos režimams įkūrimą. Už balsavo 427 parlamentarai, prieš – 19, dar 33 susilaikė. Kol kas didžiausia problema lieka teisinio imuniteto Rusijos ir Baltarusijos vadovams panaikinimas. Politikai Starsbūre svarstė Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 80-ųjų Leningrado deblokados metinių proga sakytoje kalboje ne tik teisino karą prieš Ukrainą „istorinių teritorijų saugojimu“, bet ir apkaltino Vakarų šalis, kad šios „kartu su naciais dalyvavo Leningrado blokadoje“. Vladimiras Putinas, kalbėdamas Sankt Peterburge vykstančiame 80-ųjų tuometinio Leningrado deblokados metinių renginyje, kartojo Kremliaus propagandines „tiesas“: tariamai Rusija karo nenori, tariamai bandė tartis, o sprendimas pradėti taip va...

NATO pajėgų atsargos generolas Michelis Yakovleffas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daro labai daug strateginių klaidų, o ateities kartos naudos jo vardą, kaip matavimo vienetą. „Putino režimo daromų klaidų skaičius nuo pat šio karo Ukrainoje pradžios veda prie to, kad Putinas istorijoje bus žinomas ne tik kaip istorinis asmuo, bet kaip matavimo vienetas, – televizijai LCI pasakojo prancūzų atsargos generolas M. Yakovleffas.

Rusija 2023-iaisiais gali imtis kelių „ryžtingų strateginių veiksmų“, kurie gali papildyti vienas kitą, teigiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, karas vargu ar baigsis šiais metais, o Rusija neatsisakys ne tik nuo tęstinio karo, bet ir nuo visiškos Ukrainos kapituliacijos idėjos. Vienas iš ISW pateiktų scenarijų numato, kad Rusijos pajėgos 2023 metais bandytų surengti didelio masto puolimą Luhansko srityje.

Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. Regis, Vladimiras Putinas tęsia Stalino karo vadų tradicijas priešą paimti per savo karių lavonus. Tačiau dalis ekspertų tai vertina ne kaip kelią į pergalę, o tiesiai į režimo žlugimą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sergej Judin – „Azovo“ bataliono karys. Kovotojas, ilgą laiką grūmęsis su Putino ordomis Mariupolyje, šiandien yra gydomas Lietuvoje. „Stebuklas, kad aš likau gyvas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasidžiaugė „teigiama [Ukrainos puolimo] dinamika“ po to, kai Maskva paskelbė pergalę fronto linijoje esančiame Soledaro mieste, kurią Kyjivas paneigė. „Matoma teigiama dinamika, viskas vystosi pagal planą“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą apie specialiąją operaciją ir Soledarą sakė V. Putinas ir pridūrė: „Tikiuosi, kad mūsų kovotojai dar kartą mus nudžiugins.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Laikraštis „Washington Post“ publikavo buvusios JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice ir buvusio Pentagono vado Roberto Gateso atvirą laišką. Žymus praeities JAV politikai ragina dabartinę šalies valdžią suteikti Ukrainai didesnę karinę pagalbą ir daryti tai nedelsiant.

Viena iš pagrindinių pasaulio lyderių užduočių – sustabdyti branduolinį mygtuką laikantį V. Putiną, įsitikinęs rusų opozicijos politikas Aleksandras Ryklinas. Jo manymu, Vakarai kol kas nedemonstruoja pakankamai ryžto, kad padėtų tašką šioje istorijoje ir nežino, kaip elgtis su Rusija. Iš Rusijos pabėgusio buvusio šios šalies žurnalisto ir politiko teigimu, Vakarų šalys, tikėtina, baiminasi Rusijos griūties labiau už patį V. Putiną.

Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaus nebe generolas Sergejus Surovikinas, o pats Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad už šios rokiruotės slypi Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras dar ilgai tęsti karą Ukrainoje.

Autoritetingo JAV leidinio „Financial Times“ šaltiniai Kinijoje skelbia, kad šios šalies valdžia nežinojo apie Rusijos sumanymą surengti plataus masto karinę operaciją Ukrainoje. Manoma, kad dėl žvalgybos nesėkmės nuspėjant Rusijos veiksmus buvo pažemintas pareigose perspektyvus kinų politikas. Šaltinių teigimu, likus mėnesiui iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją vykusio Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimo metu pirmasis neatskleidė savo planų kaimyninės šalies atžvilgiu.

JAV nepriklausomas senatorius Angusas Kingas, praėjusią savaitę Kyjive susitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai Ukrainoje primena nacių diktatorių Adolfą Hitlerį. „Būtų pražūtinga šiuo metu nustoti padėti Ukrainai. Aš tiesiog paprašyčiau tų žmonių, kurie piktinasi [teikiama parama – red.], paskaityti šiek tiek istorijos.

Rusijos režimo pateikiami V. Putino dalyvavimo viešuose renginiuose vaizdai nuolat kelia abejonių dėl jų patikimumo. Šių metų stačiatikių Kalėdas jis tariamai sutiko Kremliuje – vienas su kunigu vietos koplyčioje.

Bosnijos serbų separatistų lyderis sekmadienį apdovanojo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aukščiausiu garbės medaliu už „patriotinį rūpestį ir meilę“ serbų kontroliuojamai Bosnijos pusei. „V. Putinas yra atsakingas už SR (Serbų Respublikos) ir Rusijos bendradarbiavimo, politinių ir draugiškų santykių plėtojimą ir stiprinimą“, – sakė Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas per apdovanojimų ceremoniją Bosnijos serbų tvirtovėje Bania Lukoje.

Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

Kremlius prieš Naujus metus išleido vadovą valdžios institucijoms ir prokremliškajai žiniasklaidai, ką šie turėtų pasakyti metų pabaigos ataskaitose apie 2022 m. Vadovo „rekomendacijos“ yra įvairios: nuo tvirtinimo, kad Putinas „užkirto kelią artėjančiam NATO puolimui Rusijos teritorijoje“, iki teiginių, kad „Ukrainos denacifikacija“ vyksta gerai, kad Rusijos ekonomika netrukus pradės klestėti, rašo „Meduza.