putinas

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą. „Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, kuris po invazijos pradžios palaikė dialogą su V. Putinu.

Paprašytas prognozuoti, kaip gali vystytis įvykiai Ukrainoje, M. Chodorkovskis interviu žurnalistei Jelizavetai Osetinskajai išskyrė tris labiausiai tikėtinus variantus: dabartinį status quo, Ukrainos tolimesnį veržimąsi susigrąžinti savo žemes ir didžiosios dalies Ukrainos teritorijos okupaciją, su vėliau seksiančiu konfliktu su NATO. „Paliaubos su dabartinės būklės fiksavimu.

Rusija planavo per 10 dienų įsiveržti į Ukrainą, okupuoti šalį ir užbaigti jos teritorijų aneksiją iki rugpjūčio. Šiame plane buvo numatyta, kad ukrainiečiai bus nusivyle savo valdžia ir kariuomene, bet situacija pasirodė esanti kitokia, o Rusijos pajėgos nebuvo pasirengusios efektyviai kariauti taktiniu lygmeniu. Tikslas buvo ranka pasiekiamas, bet kai kas pakišo koją.

Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos kariuomenė išveda atskirus dalinius iš kai kurių laikinai okupuotos Zaporižios gyvenviečių.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzko teigia, kad Rusijos padėtis blogėja. Tai rodo ES Tarybos sprendimas sankcijų Rusijai vengimą prilyginti nusikaltamoms veikoms. Tuo metu JAV svarsto galimybę perduoti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“, o Vokietija žada atsiųsti Ukrainai per 350 generatorių.

Kazachstano vadovas Kassymas-Jomartas Tokayevas pirmadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  Šis lyderių susitikimas patvirtina sąjungininkių istorinius ryšius po viešų nesutarimų dėl Ukrainos.  Tai pirmoji Kazachstano vadovo kelionė į užsienį po to, kai praėjusią savaitę jis buvo inauguruotas antrai kadencijai. 69-erių K.-J. Tokayevas teigė, kad jo pasirinkimas apsilankyti Maskvoje turi simbolinę reikšmę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitiko su karių artimaisiais. Kremlius patvirtino, kad artėjant Mamos dienai Rusijos prezidentas susitiks su karo veiksmuose dalyvaujančių vyrų žmonomis ir motinomis. Kelių tokius karius atstovaujančių organizacijų atstovės pareiškė, kad jų niekas nekvietė, o pats susitikimas yra surežisuotas su „kišeninių moterų“ pagalba.

Pasirodžius naujausiam vaizdo įrašui, pasklido nauji gandai apie Vladimiro Putino sveikatą. Jo ranka atrodė pamėlusi, o veidas paburkęs. Po to, kai susitikimo su Kubos vadovu metu jo ranka, kuria spaudė kėdės porankius, pamėlynavo, vėl pasklido gandai dėl V. Putino sveikatos būklės.

Vienoje iš pagrindinių Rusijos propagandos laidų – Vladimiro Solovjovo pokalbių šou per valstybinę televiziją „Rossija 1“ – svečiai, įskaitant ir Rusijos Dūmos deputatą, okupuotas teritorijas Ukrainoje vadino „ginčytinomis“ ir tvirtino, kad jų įtraukimas į Rusijos sudėtį dar nereiškia, kad joms gali būti taikoma branduolinio atgrasymo politika. V. Solovjovas susiginčijo su laidos svečiais dėl Rusijos teritorinio vientisumo ir galimybių panaudoti branduolinį ginklą.

Autoritarinis Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Baltarusijos pajėgos Rusijos problemų Ukrainoje neišspręstų, rašo UNIAN. Kartu jis patikino, kad savo šalies ginkluotųjų pajėgų į Rusijos karą prieš Ukrainą neįtrauks. „Tai nesąmonė. Jei į šį konfliktą tiesiogiai įtrauksime ginkluotąsias pajėgas, gyvą jėgą, nieko prie jo neprisidėsime, o atvirkščiai – dar labiau jį pabloginsime. Tai nėra Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte.

Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai atrodė gerokai pasimetę, kuomet Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nusprendė nepasirašyti KSSO deklaracijos, tiesiog visiems padėkojo ir užbaigė susirinkimą. Lapkričio 23-ąją Jerevane vyko KSSO šalių vadovų susitikimas, į kurį atvyko ir V. Putinas su A. Lukašenka. Jų vizito išvakarėse Armėnijos gyventojai surengė antirusiškas protesto akcijas. Armėnija piktinasi tuo, kad KSSO niekaip nereaguoja į, anot jų, Azerbaidžano išprovokuotus karinius veiksmus.

Rusijos karinės nesėkmės ir dideli nuostoliai, bei sąmoningas karo tikslų slėpimas tik pakursto kritiškai svarbių V. Putino rinkėjų grupių nepasitenkinimą, skelbiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje. Kremlius neatsisakė jokių savo maksimalistinių tikslų dėl kontrolės Ukrainoje atstatymo, tiesiog Rusijos tikrieji tikslai yra slepiami, kad Vakarų šalys būtų suklaidintos, o Ukraina būtų priversta siekti taikos derybų, skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

„Vyras jūs ar kas?“ – Rusijoje susikūrusios mobilizuotųjų ir šauktinių motinų taryba viešai kreipėsi į Kremlių, kad Vladimiras Putinas asmeniškai susitiktų su jomis. „Meduza“ skelbiama, kad Rusijos valdžia sureagavo į prašymą, tačiau ruošiasi prezidento susitikimui su „kišeninėmis motinomis“. „Motinų ir žmonų taryba“ – visuomeninis mobilizuotųjų ir šauktinių artimųjų judėjimas, kurios reikalauja jų grąžinimo iš fronto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JT Saugumo Tarybą ir paragino organizaciją pasmerkti rusų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. V. Zelenskis pareiškė laukiantis reakcijos į Rusijos terorą ir pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.

Rusija į Donecko sritį perkelia padalinius iš Čečėnijos ir „Wagner“, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot ukrainiečių, daliniai perkeliami siekiant sustiprinti Rusijos karių grupuotę. Svarbiausios antradienio naujienos: 23:49 | Ukrainos premjeras: rusų padaryta žala Ukrainos energetikos sistemai siekia 1,9 mlrd. dolerių Ukrainos energetikos sistemai rusų okupantų padaryta žala siekia apie 1,9 mlrd. dolerių, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, rašo UNIAN.

Praėjusią savaitę Lenkijoje nukritusi raketa buvo „tyčinė provokacija“ prieš Rusiją ir Baltarusiją, įsitikinęs autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, rašo „Sky news“. Praėjusį antradienį Lenkijoje nukritus raketai žuvo du žmonės. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių teigė, kad Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, tačiau vėliau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad pareigūnai kol kas neturi jokių įrodymų, jog raketą butų paleidusi Rusija.

JAV gyvenantis rusų politologas Andrejus Piontkovskis mano, kad Rusija visomis išgalėmis siekia „taikos derybų“ dėl sėkmingo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir negebėjimo jo sustabdyti. Paklaustas, ar V. Putinas, jo nuomone, supranta, kad yra pralaimėtojas ir pasiekė liepto galą, žymus rusų visuomenės veikėjas pareiškė, kad Rusijos prezidentas nėra savižudis ir puikiai supranta dabartinės situacijos keblumą. „Taip, jis supranta, sprendžiant iš to, kokių veiksmų imasi.

Rusijos ekonomika dėl plataus masto karo prieš Ukrainą faktiškai sugrįžo 40 metų atgal, įsitikinęs rusų kilmės JAV finansų analitikas Vitaliy Katsenelsonas. Jo teigimu, Rusija neteko prieigos prie programinės įrangos, sudėtingų technologijų reikalaujančios gamybos ir, apskritai, naujausių technologijų, o tai reiškia, kad jos laukia Kubos likimas.

Rusijos žiniasklaida, remiantis liudininkų pranešimais, skelbia apie didelį gaisrą Leningrado srityje, Vsevoložsko gyvenvietėje. Pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti milžiniškas ugnies ir dūmų stulpas, o vietos žiniasklaidoje skelbiama, kad prieš tai liudininkai girdėjo sprogimą. Netoliese esančio Murinsko gyventojai „Readovka“ aiškino, kad „buvo girdimas kylančio lėktuvo garsas ir stiprus gaudesys“. Vietos valdžia jau patvirtino, kad gaisras užfiksuotas dujų perskirstymo stotyje.

Rusijos teisingumo ministerija penktadienį papildė „užsienio agentų“ sąrašus į kuriuos pateko ir žymus šalies atlikėjas „Noize MC“, kuris prasidėjus karui su šeima pabėgo į Vilnių ir planuoja savo ateitį be V. Putino uzurpuotos Rusijos. Be „Noize MC“ (Ivanas Aleksejevas), į sąrašą buvo įtraukti ir žurnalistai Irina Šichman bei Dmitrijus Kolezevas, keli opozicininkai teisininkai ir kiti asmenys. Bendrai šiame „užsienio agentų“ sąraše jau 200 asmenų, skelbiama BBC.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas klausimą, kaip jis pats susitvarko su spaudimų karo metu, pajuokavo, kad spaudimo nejaučia, nes yra „gana ramus žmogus“ ir pasiūlė apie spaudimą galvoti Rusijos Federacijos vadovui, kurio „jau metai nebe tie“. Bendraudamas su Airijos studentais V. Zelenskis pažymėjo, kad dėl karo kilusį stresą priima „absoliučiai normaliai“ ir tai „nėra kažkoks spaudimas“. „Absoliučiai normaliai. Man tai nėra spaudimas. Aš esu gana ramus žmogus.

Ukrainos teisėsauga aptiko rusų okupantų įrengtus kankinimo kambarius deokupuotoje Chersono srities teritorijoje. Patalpose civiliai buvo laikomi savaitėmis, kai kurie net ir iki trijų mėnesių – jie buvo rišami prie kėdžių ir talžomi lazdomis. Maža to, rusai nesibodėjo  grobti ir paauglių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą. Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“. „Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį pareiškė, kad jos šalis yra de facto „okupuota“ Rusijos, ir paragino Europos Sąjungą toliau daryti spaudimą Vakaruose nepripažinto lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimui. Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą, ir Maskva į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių operatyvinių pajėgų dalis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambins savo kolegai Vladimirui Putinui po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje, kur Rusijos lyderis, kaip tikimasi, patirs didelį spaudimą, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas. E. Macronas „paskambins jam po G-20 susitikimo“, sakė aukšto rango Paryžiaus pareigūnas, kurio tapatybė nebuvo atskleista. Jis apgailestavo dėl V. Putino „izoliacijos“, išprovokuotos jo invazijos į Ukrainą.

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba teigia, kad Rusijos mokyklose vėl bus vykdomas karinis parengimas, kuris egzistavo sovietmečiu, rašo „SkyNews“. Apie sovietmečio laikotarpiu egzistavusią mokymo programą Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravstovas paskelbė tuo metu, kai Maskvos pajėgos patyrė karinių pralaimėjimų Ukrainos teritorijoje.

Rusijos kariuomenei ir toliau patiriant didelius pralaimėjimus kare, ekspertas prognozuoja, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino dienos yra suskaičiuotos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą vaizdo pranešimu kreipėsi į Ukrainos žmones. Savo kalboje jis teigė, kad ukrainiečių kariai sugrįš į kiekvieną okupuotą gyvenvietę, nes Chersonas yra ne paskutinė pasiekta pergalė.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 20:30 | Chersone įvedama komendanto valanda Chersone komendanto valanda įvedama nuo 17:00 iki 08:00, praneša NEXTA.  Taip pat skelbiama, kad įvažiavimas ir išvažiavimas iš miesto taip pat bus ribojamas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatvyks į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indonezijoje dėl užimtos savo darbotvarkės, penktadienį pranešė jo atstovas spaudai. „Tai buvo valstybės vadovo sprendimas, atsižvelgiant į jo darbotvarkę ir būtinybę likti Rusijos Federacijoje“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“. Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.

Rusija žada ginti savo „tradicines“ vertybes nuo grėsmių, kurias kelia Jungtinės Valstijos ir „gėjų propaganda“, rodo prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasirašytas dekretas. Prezidento dekrete, kuriame nustatoma oficialioji politika ir kuris nedelsiant įsigalioja, pabrėžiama „tradicinių vertybių, kaip Rusijos visuomenės pagrindo“, svarba.

2019–2020 metų sandūroje daugeliui Rusijos Federacijoje tapo aišku, kad prezidentas Vladimiras Putinas ruošia didelę karinę kampaniją. Tačiau, kaip sako žymus Rusijos politologas, istorijos mokslų daktaras Valerijus Solovejus, turėjo būti puolamos Baltijos šalys. Politologas sako, kad jose V. Putinas suplanavo hibridinę karinę operaciją su aukščiausiu efektyvumo lygiu. Tačiau V. Putinas apsistojo ties Ukraina, nors šių metų kovą dėl to ir apgailestavo.

Diskusijų klube „Valdai“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendravo su publika apie 4 valandas. Savo kalbos metu jis intensyviai dėstė, kad dabartinė pasaulėtvarka, kuri yra paremta Vakarų vertybėmis, yra pasmerkta, o Rusija – tradicinių civilizacijų gynėja ir lopšys. Bandydamas tai įrodyti, jis ėmėsi tradicinių Kremliui klišių platinimo, todėl kalboje netrūko klaidingų teiginių ar atviro melo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą. Jo teigimu, panaudojus branduolinius ginklus, pasikeistų karo Ukrainoje esmė.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remiantis Ukrainos žvalgybos ir Rusijos šaltinių informacija, mano, kad Rusijos gynybos ministerija tęsia „pusiau slaptą mobilizaciją“, nepaisant oficialių tvirtinimų apie „pasiektus tikslus“. „Rusijos karinė vadovybė, tikėtina, trumpalaikėje perspektyvoje tęs slaptą mobilizaciją, o ilgalaikėje – vystys mobilizaciją, pavyzdžiui, savanorių būrių formavimo pavidalu“, – aiškinama ataskaitoje.

Į karą prieš Ukrainą pasinėręs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nenusprendė, ar dalyvaus šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių viršūnių susitikime, penktadienį duodamas interviu sakė priimančiosios šalies – Indonezijos – lyderis. Didžiausių pasaulio ekonomikų susitikimą nustelbė Rusijos invazija į kaimyninę šalį, abiem pusėms tęsiant mūšį be reikšmingų pokyčių.

Ukrainos pajėgos turi galimybių atkovoti laikinai rusų okupuotą Chersoną, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Anot jo, ukrainiečių veiksmai yra veiksmingi, o patys ukrainiečiai tiki galintys atkovoti šį regioną.

Rusijos kariuomenės aukšto rango vadai neseniai aptarė, kada ir kaip mūšio lauke Ukrainoje galėtų būti panaudoti taktiniai branduoliniai ginklai, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais trečiadienį rašė laikraštis „The New York Times“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiose diskusijose nedalyvavo, taip pat nėra požymių, kad Rusijos kariuomenė jau nusprendė panaudoti tokius ginklus, rašoma straipsnyje.

Rusijos „Telegram“ kanaluose skelbiami vaizdo įrašai iš Uljanovsko karinio dalinio, kur šauktiniai paskelbė boikotą ir išėjo į karinio dalinio aikštę dėl neišmokamų žadėtų „kompensacijų“ už dalyvavimą karinėje Vladimiro Putino aferoje. „Baza“ šaltiniai skelbia, kad susitvarkyti su nepatenkintais rezervistais buvo išsiųstas „Rosgvardijos“ būrys. Netrukus nepatenkintuosius pavyko šiaip taip nuraminti – galimai karininkams pavyko įtikinti, kad greitai jie sulauks žadėtų pinigų.

Nuo tada, kai Vladimiras Putinas vasario 24 d. įsakė savo karinėms pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, sklando patys įvairiausi gandai apie jo sveikatos būklę. Užsienio žiniasklaidoje minimi nutekinti dokumentai tvirtina, kad V. Putinas tikrai serga ankstyvos stadijos Parkinsono liga ir kasos vėžiu. Apie 70 metų Rusijos tirono sveikatą jau seniai spėliojama – Vakarų žvalgyba teigia, kad jis turi rimtų sveikatos problemų.

Rusijos žurnalistas Timuras Olevskis pareiškė, kad Ukrainos puolimo planavimas šalyje buvo pradėtas nuo pat SSRS griūties. Jis taip pat pažymėjo, kad šalyje vyrauja dvi pagrindinės idėjinės „sektos“, taip ir nepaleidusios savo galios svertų nuo sąjungos griūties – karinė žvalgyba ir FST.

Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant sėkmingą kontrpuolimą, Vladimiras Putinas pergrupuoja karius Chersono regione. Anot  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriaus Giedriaus Česnako, šis regionas Rusijai yra svarbus ne tik strategiškai, bet ir politiškai, todėl jo praradimas galėtų reikšti Vladimiro Putino pabaigą.

JAV Karo studijų instituto analitikų teigimu, karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas dabar įsitvirtina kaip politinė jėga, naudodamasis savo šlove, skelbia UNIAN.  Populiarėjantis ir Rusijoje kaip politinė jėga įsitvirtinantis „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas kritikavo Rusijos oligarchus ir elitą už tai, kad jie gyvena „patogioje valstybėje“ ir neleidžia visiškai mobilizuoti Rusijos Federacijos gyventojų.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, prasidėjo didžiausias masinis žmonių judėjimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Moterims, vaikams ir senoliams išgyvenant išvykimo traumą, prie vakarinės Ukrainos sienos juos pasitiko humanitarinių darbuotojų armija.

Kaip vertinti Vatikano ir popiežiaus Pranciškaus poziciją karo Ukrainoje klausimu? Ar tikrai katalikų bažnyčia mano, kad dėl karo vienodai kaltos Rusija, Ukraina ir NATO valstybės? Laidoje „Dėmesio centre“ – Vilniaus universiteto profesorius Paulius V. Subačius ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka. R. Valatka sako, kad Vatikano pozicijos kare prieš Ukrainą iki šiol stengėsi nevertinti, tačiau jis sako, kad dabartiniame kontekste sunku suprasti, kodėl Vatikanas pasirinko tokią retoriką.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi mažiausiai tris dublerius, skelbia „Freedom“.  Pasak jo, visiems jiems buvo atliktos plastinės operacijos, kad jie būtų panašūs į V. Putiną.

Po skaudaus smūgio Juodosios jūros laivynui – Maskva skelbia nutraukianti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto. Tiesa, Kremlius jau ilgą laiką ieškojo preteksto nutraukti susitarimą ir vėl pradėti šantažą maisto produktais. Smūgis Sevastopoliui tebuvo pretekstas.

Baimė dėl Rusijos branduolinio ginklo naudojimo yra labai perdėta. Šiuo metu tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą yra tokia pat, kaip prasidėjus karui – nedidelė, įsitikinę Strategijų, technologijų ir ginklų kontrolės instituto JAV ekspertai.  Spalio 6 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastarojo meto branduoliniai grasinimai yra pavojingiausi pasaulyje nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.