putinas

Ukraina diplomatiniais kanalais perdavė Kinijai kvietimą dalyvauti įgyvendinant ukrainiečių taikos formulę Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Tai per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paliaubos tiesiog kaip reiškinys niekam netinka, nes mes su jomis gyvenome gana ilgai.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje sprendimas išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui Kremliuje buvo vertinamas kaip „pats netikėčiausias Vakarų žingsnis“, skelbia „Meduza“ šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai. Anot leidinio pašnekovų, Rusijos valdžia tam nesiruošė. Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai.

Buvęs apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras ir FST agentas Igoris Girkinas, daug prisidėjęs prie 2014-aisiais vykdytos Rusijos agresijos Ukrainos rytuose, liepė Rusijos prezidentui V. Putinui „užsičiaupti ir nedaryti gėdos“. „Užsičiaupk! Užsičiaupk Vladimirai Vladimirovičiau…“, – emocingai kalbėjo buvęs smogikų vadas Igoris Girkinas.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti sulaikytas, jeigu pasirodytų vienoje iš 130 šalių, kurios pasirašė Romos statutą. Pietų Afrikos Respublika, į kurią šių metų vasarą galėjo atvykti V. Putinas, jau pareiškė, kad suvokia savo teisinius įsipareigojimus.

Rusijoje trijų dienų vizitui atvyko Kinijos lyderis Xi Jinpingas, Hagos tribunolo paieškomą dėl įtarimų padarius karo nusikaltimus Ukrainoje Vladimirą Putiną jis vadino „mielu draugu“. V. Putinas neliko skolingas ir taip pat savo kolegą pavadino „mielu draugu“, bei pareiškė, kad net šiek tiek pavydi Kinijai. Šiuo metu Maskvoje vyksta susitikimas tarp Rusijos ir Kinijos prezidentų.

Rusijos propaganda bandė išnaudoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino tariamą kelionę į okupuotą Mariupolį sutvirtinti jo įvaizdį, tačiau ne viskas pavyko, kaip buvo planuota. Viena vietos gyventoja nepabūgo gausios Rusijos prezidento apsaugos ir šaukė į kameras, kad visas šis parodomasis renginys tėra spektaklis. Per Rusijos valstybines televizijas transliuotame vaizdo įraše matyti V. Putino susitikimas su „Nevskij“ mikrorajono okupuotame Mariupolyje gyventojais.

Rusijos prezidento administracijos darbuotojai sulaukė įsako iki mėnesio pabaigos pakeisti savo turimus „iPhone“ į kito gamintojo telefonus su „rusiška“ operacine sistema. Nurodymas buvo pateiktas šio mėnesio pradžioje, tačiau tik dabar buvo paviešintas, remiantis „Kommersant“ šaltiniais valdžioje.

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad netikėtas prezidento Vladimiro Putino vizitas į Mariupolio uostamiestį, kuris pernai pateko į Rusijos kontrolę, įvyko naktį, „kaip ir dera vagiui“. „Kaip ir dera vagiui, V. Putinas, prisidengęs naktimi, apsilankė Ukrainos Mariupolyje. Pirma, taip yra saugiau.

Iš miesto pasitraukusi Ukrainos Mariupolio miesto taryba sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į šį apgriautą uostamiestį, kuris po ilgos apgulties pernai pateko Maskvos kontrolėn. „Tarptautinis nusikaltėlis V. Putinas apsilankė okupuotame Mariupolyje. Jis stebėjo „miesto atstatymą“... naktį. Tikriausiai tam, kad dienos šviesoje nematytų savo „išvadavimo“ nužudyto miesto“, – savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė miesto taryba.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį drąsiu pavadino Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimą išduoti arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje. Pasak jos, svarbu, kad teismas kaip potencialų karo nusikaltėlį V. Putiną įvardijo dar jam einant pareigas. „Labai džiaugiuosi, kad Tarptautinis Teismas išdrįso.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Mariupolio mieste, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, praėjus beveik metams po to, kai Maskva pareiškė užėmusi šį strateginį uostamiestį. Tai pirmoji Rusijos vadovo kelionė į Donbaso regioną nuo konflikto Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį. Ši kelionė vyko po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo Rusijos vykdyto tūkstančių Ukrainos vaikų deportavimo konflikto metu.

Šiandieną TV3 Žinios jums pateikia svarbiausias naujienas iš Lietuvos ir pasaulio.  Tbilisyje nužudyta pasivaikščioti išėjusi 12-metė lietuvaitė, artimieji sukrėsti. Hagos tribunolo arešto orderis Vladimirui Putinui užvėrė duris į 120 pasaulio šalių, bet ar realu jį areštuoti? Aplinkos ministrą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didesnius kaip 500 hektarų žemės plotus. Dalis parlamentarų užsimojo 14-mečius apginkluoti dujų balionėliais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį apsilankė Kryme, pranešė valstybinė televizija. Į Krymą Rusijos lyderis netikėtai nuvyko per devintąsias šio Ukrainos pusiasalio aneksijos metines. Sevastopolio uostamiestyje prie Juodosios jūros V. Putinas, lydimas Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, apsilankė meno mokykloje, parodė televizija „Rossija-1“. „Mūsų prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas žino, kaip nustebinti.

Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Hagoje bus teisiamas už nusikaltimus Ukrainai, nepaisant Maskvos argumentų. Anot CNN, K. Chanas atmetė teiginį, kad V. Putinas išvengs teismo, nes Rusija neratifikavo Romos chartijos. Prokuroras užsiminė apie buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus ir buvusio Liberijos lyderio Charleso Tayloro likimą, kurie, rodėsi, taip pat išvengs atsakomybės.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimas išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos – yra pateisinamas. Šiuo žingsniu padaromas „labai įtaigus“ pareiškimas, Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė JAV lyderis. Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos nėra TBT šalis narė. Anksčiau penktadienį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) penktadienį išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų yra pirmasis žingsnis, siekiant teisingumo. „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo šiandien išduotas Vladimiro Putino arešto orderis yra pirmasis žingsnis teisinga linkme – siekiant teisingumo dėl barbariškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą,“ – rašoma Prezidentūros pranešime.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje rodo, kad teisingumas yra neišvengiamas, o atsakomybėn gali būti patraukta ir daugiau asmenų, sako Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Pirmieji išduoti arešto orderiai byloja apie tai, kad teisingumas visgi neišvengiamas“, – BNS penktadienį sakė ministrė.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, rašo „The Guardian“. Skelbiama, kad TBT išdavė V. Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderius.

Kremlius paskelbė, kad kovo 20-22 dienomis Rusijoje lankysis Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Skelbiama, kad vyksiančių derybų metu bus aptarti šalių partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo klausimai. Taip pat Rusijos atstovai pažymi, kad Xi Jinpingas Rusijoje lankysis sulaukęs asmeninio V. Putino kvietimo. Anksčiau JAV leidinys WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas su verslo atstovais, bandė įtikinti visuomenę, kad „spec. operacija“ Ukrainoje neturės ilgalaikių ekonominių pasekmių. Ekspertų teigimu, tokiu būdu Vladimiras Putinas bando „paruošti“ rusus tęstiniam karui. JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Rusijos prezidento V. Putino kalbą Maskvoje kovo 16-ąją ir pateikė išvadą, kad po tradiciniais lozungais apie skurstančius Vakarus slypi noras nuteikti šalies gyventojus ilgam karui.

Rusijoje nubaustas politikas Michailas Abdalkinas, kuris vasario 21-ąją per režimo lyderio Vladimiro Putino kalbą ant ausų užsikabino makaronus, rašo „Sky news“. Jam skirta daugiau nei 1 880 eurų bauda. Skelbiama, kad savo veiksmais politikas neva diskreditavo rusų ginkluotąsias pajėgas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį vykstančiame susitikime su šalies verslininkais aiškino, kaip Vakaruose viskas blogai, o Rusijoje – gerai. Nepaisant to, šiais metais pirmą sykį pagrindinė susitikimo žinutė buvo ne verslo kreipimasis į valdžią nuolaidų, o Kremliaus noras užkamšyti skyles biudžete iš verslo kišenės.

Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandymu išplėsti karą Ukrainoje po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas, Rusijos lėktuvams pabandžius jį perimti. „Incidentas su amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“, kurį Rusija išprovokavo virš Juodosios jūros, yra Putino būdas parodyti, kad jis pasirengęs išplėsti konfliktą ir įtraukti į jį kitas šalis.

Prieš kelias savaites Putinui užsiminus, kad karas Ukrainoje yra toks svarbus Rusijos išlikimui, kad jį pralaimėjus gali subyrėti visa šalis, Vakarų komentatoriai tai pavadino propaganda. Niekas netiki, kad Putinas rusams sako tiesą ar, kad pats tiki tuo, ką viešai kalba.  Manoma, kad Rusijai pralaimėjus karą Ukrainoje jos subyrėjimo šansas yra mažas, o Putinas, sakydamas kitaip, tiesiog baugina rusus ir bando juos patraukti į karą, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Aršiausiai Rusijoje karą kritikuoja tie, kuriems pavesta jame kovoti. Praėjus metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra nusiteikęs baigti karo, nepaisant didelių aukų ir atsitraukimų mūšio lauke. Praėjusią savaitę ilgame pranešime jis nepasakė, kodėl vadinamoji specialioji karinė operacija, turėjusi tikslą per kelias dienas sugriauti Ukrainos valstybę, užsitęsė metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kartų suklydo, kai nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis pervertino savo kariuomenės karinius sugebėjimus. Jis neįvertino Ukrainos nacionalizmo galios ir jos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo apginti savo tėvynę. Panašu, kad jis neteisingai įvertino ir Vakarų vienybę, greitį, kuriuo NATO ir kiti ateis į pagalbą Ukrainai, ir energiją importuojančių šalių norą bei gebėjimą įvesti sankcijas Rusijai.

Iš daugybės baisių Rusijos prieš metus Putino pradėto karo prieš Ukrainą pasekmių reikėtų išskirti vieną – Rusijos prezidento nesugebėjimą užbaigti konflikto. Šį faktą patvirtina keli pagrindiniai veiksniai. Pirma, karas sukėlė didelį Rusijos visuomenės palaikymą Rusijos valdžiai ir asmeniškai Putinui, jo reitingai prieš karą mažėjo.

Katedros aikštėje stovintis trofėjinis rusų tankas, kaip medus traukia visokio plauko Putino ir Rusijos mylėtojus. Vieni neša gėles, kiti – dega žvakeles ir visi tai transliuoja socialiniuose tinkluose. Tokie pasirodymai, pasak propagandą tyrinėjančių ekspertų, gerai surepetuoti ir koordinuoti. Jie skirti parodyti, kad tokių žmonių, neva yra daug, sukelti triukšmą ir priversti visus apie juos kalbėti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandieninėje savo kalboje aiškino, kad Briansko srityje įvykdytas rusų partizanų išpuolis yra „teroro aktas“, akylesni žiūrovai pastebėjo, kad ant jo kalbos lapelio užrašyta „Darija Aleksandrovna Dugina“ – praėjusiais metais susprogdintos Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino dukros vardas. Į užrašą ant kitos V. Putino pasirašytos kalbos lapo pusės atkreipė dėmesį rusų žurnalistas Olegas Kašinas.

Šveicarijoje paslaptingai mirė akušerė, galimai priėmusi Vladimiro Putino meilužės Alinos Kabajevos vaikus. Moters gyvybė užgeso praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą metinių. 63 metų daktarė Natalija Thiebaud Kondratjeva mirė Šveicarijoje vasario 24 d., likus keturioms dienoms iki šios savaitės „Projekt“ tyrimo ataskaitos paskelbimo apie jos vaidmenį diktatoriaus gyvenime.

Pranešama, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino meiluže vadinama Alina Kabajeva Rusijoje turi brangiausią butą, kurio dizainą sukūrė Valentinas Judaškinas. Leidinio „Projekt“ tyrime teigiama, kad 2011 metais Vladimiras Putinas olimpinei čempionei nupirko dviejų aukštų, 2600 kvadratinių metrų mansardą, pastatytą Sočio gyvenamajame komplekse „Karališkasis parkas“. Pranešama, kad Alina asmeniškai atvyko į Sočį ir pati išsirinko šį būstą.

Triskart viešai besiskundę sąlygomis kariuomenėje rusų mobilizuotieji Irkutsko gyventojai buvo išsiųsti į frontą Avdijivkoje, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Mobilizuotieji rusai buvo įsitikinę, kad turi būti laikomi užnugaryje, kaip jiems žadėjo Rusijos valdžia, o vietoje to iš jų buvo suformuotas „šturmo dalinys“. Praėjusių metų rudenį mobilizuoti Irkutsko (Rusija) gyventojai kelis sykius viešai skundėsi tuo, kad juos žadama siųsti į priešakines kovos Ukrainoje linijas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Savo vizito metu A. Lukašenka susitiks su Kinijos prezidentu Xi JInpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi šalis palaikyti dialogą.

Prieš metus, kelios dienos prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, garsus „New Yorker“ žurnalistas ir knygų apie Putiną autorės Mashos Gessen brolis lankėsi Maskvoje, ten, kur gimė ir iš kur išvyko dar būdamas vaikas. Jis rašo, kokios tuomet vyravo nuotaikos, kaip beveik niekas netikėjo, kad karas bus ir kaip viskas atrodo šiandien, kas pasikeitė. „Prieš metus, sausio mėnesį, išvykau į Maskvą sužinoti, ką galiu parašyti apie artėjantį karą – visų pirma, ar jis įvyks.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad savo paties metinės kalbos, tikriausiai, pats nebūtų iki galo išklausęs. Komentuodamas klausimą apie metinę kalbą jis aiškino, kad skaityti ją yra lengviau negu klausytis. „Jūs klausėte dėl kalbos. Žinote, aišku, viską išklausyti labai sunku. Ten juk beveik dvi valandos. Aš juk ir pats, tikėtina, sunkiai visa tai išklausyčiau, jeigu tektų klausytis.

Vienas regioninis Rusijos komunistų partijos parlamentaras iš Samaros paviešino vaizdo įrašą, kaip jis klausosi metinės prezidento Vladimiro Putino kalbos užsikabinęs makaronus ant ausų – dabar jį siūloma siųsti į frontą. Samaros srities Dūmos parlamentaras, komunistas Michailas Abdalkinas sukėlė tikrą „patriotų“ pasipiktinimo bangą – jis Rusijos prezidento metinės kalbos klausėsi užsidėjęs makaronus ant ausų. Šį procesą jis filmavo, o vėliau paviešino socialiniuose tinkluose.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas mato ženklus, kad Kinija ruošiasi tiekti Rusijai ginklus, kuriuos ji galėtų panaudoti kare prieš Ukrainą, remdamiesi „Reuters“ skelbia UNIAN.  Svarbiausios naujienos: 23:47 | Rusijoje prie sienos su Ukraina sudužo šturmo lėktuvas Su-25  Rusijos Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos sudužo rusų šturmo lėktuvas Su-25, patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Putino sprendimas stabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės sutartyje – šantažo įrankis, tačiau jis gali turėti blogų pasekmių. Visgi prezidentas Joe Bidenas Varšuvoje pasiuntė aiškią žinią, kad Vladimiras Putinas Vakarų šantažui turi vis mažiau erdvės, svarstė Margarita Šešelgytė. TV3 žinių „Dienos komentare“ politologė teigė, kad Joe Bidenas savo kalboje žinutę pasiuntė ne tik Putinui, bet ir kitoms suinteresuotoms pusėms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija kovoja dėl savo „istorinių žemių“ Ukrainoje, kalbėdamas valstybės organizuotame patriotiniame mitinge Maskvoje, skirtame puolimui kaimyninėje šalyje paremti. „Ką tik išgirdau iš aukščiausios šalies karinės vadovybės, kad dabar vyksta mūšis dėl mūsų istorinių žemių, dėl mūsų žmonių“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į dešimtis tūkstančių susirinkusiųjų.

Rusų kariuomenė gali gintis bet kokia ginkluotės rūšimi, įskaitant branduolinę, jeigu JAV siekia Rusijos pralaimėjimo, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu JAV nori Rusijos pralaimėjimo, tai mes esame ant pasaulinio konflikto slenksčio. Jeigu JAV nori Rusijos pralaimėjimo, tai mes turime teisę gintis bet kokia ginkluote, įskaitant branduolinę“, – rašė D. Medvedevas.

Svarbaus vizito į Rusiją atvykęs už Kinijos užsienio politiką atsakingas Wangas Yi žiniasklaidai kol kas pateikia tik abstrakčius ir deklaratyvius pareiškimus. Jokių kalbų apie karinės pagalbos teikimą bent viešai pateikta nebuvo. Reto vizito į Rusiją atvykęs Kinijos atstovas per dvi dienas susitiko su Rusijos Saugumo Tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu, užsienio reikalų ministru Sergejumi Šoigu ir prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos gynybos ministerija įsivėlė į atvirą konfliktą su „Wagner“ savininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris taip pat nebuvo pakviestas ir į metinį V. Putino pranešimą Maskvoje. Smogikų vadas skundžiasi, kad jo daliniai negauna amunicijos, valdžia aiškina, kad tai yra melas. Rusijos gynybos ministerija oficialiai paneigė „Wagner“ skundus dėl amunicijos trūkumo.

Nepaisant sankcijų ir planuojamo Kyjivo boikoto, Rusijos parlamento nariai ketvirtadienį pirmą kartą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vyks į tarptautinį susitikimą Austrijoje. Svarbiausios naujienos: 23:40 | Ne tik „Wagner“: teigia, kad amunicijos trūkumą jaučia ir Rusijos kariuomenė „Obozrevatel“ rašo, kad Rusijos pradėtame kare su karinės amunicijos trūkumu susiduria ne tik karinės benrovės „Wagner“ samdiniai, bet ir kiti Kremliaus kariuomenės daliniai.

Vladimiras Putinas, kaip ir prognozavo kai kurie apžvalgininkai, savo metinėje kalboje parlamentarams sustabdė Rusijos dalyvavimą strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje. „Maskvos susitarimu“ vadinamas dokumentas buvo pasirašytas 2002-aisiais tarp JAV ir Rusijos. Jame numatyta riboti kovinėje parengtyje laikomų branduolinių galvučių kiekį. Vėliau jis buvo kelis kartus atnaujintas – paskutinį sykį „New START“ pratęstas galiojimas iki 2026-ųjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien savo kasmetinėje kalboje kreipėsi į vietos politinį „elitą“ ir tautą. Jau nuo pat savo kalbos pradžios jis pažėrė kaltinimų Vakarams, kuriuos apkaltino dėl nesiskaitymo su Rusijos interesų.

J. Bidenas , antradienį lankydamasis Lenkijoje pareiškė, kad Kyjivas išlieka „laisvas“, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pergalės kare nepasieks. Svarbiausios naujienos: 23:43 | Lėktuvas uždangstytais langais, tylus naktinis traukinys: J. Bideno kelionė į Kyjivą Netikėta JAV prezidento Joe Bideno kelionė į Ukrainos sostinę prasidėjo naktį viename karinio oro uosto netoli Vašingtono angare. Sekmadienį 4 val. (11 val.

JAV prezidentas Joe Bidenas vasario 20-ąją atvyko netikėto vizito į Kyjivą. Kartu su savo vyru Volodymyru Zelenskiu jį pasitiko ir pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, kuri JAV prezidentą pasitiko Marijos rūmuose – Ukrainos prezidento ceremoninėje rezidencijoje Kyjive. Šiam reikšmingam visai šaliai įvykiui pažymėti pirmoji Ukrainos ponia pasipuošė ypatinga sage. Į ukrainiečių gamintojų A.M.G. paltą ji įsisegė putino šakelės, vieno iš šalies simbolių, puošmeną.

Vladimiro Putino metinio pranešimo išvakarėse esminis klausimas rusams: kaip JAV prezidentas Joe Bidenas „išdrįso“ apsilankyti Kyjive, ir ką tai reiškia.