protestai

Peru vyriausybė vėlų šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį sostinėje Limoje ir trijuose kituose regionuose dėl protestų prieš prezidentę Diną Boluarte, kurie pastarosiomis savaitėmis nusinešė mažiausiai 42 gyvybes. Šia 30 dienų galiosiančia priemone kariuomenei suteikiama teisė įsikišti siekiant palaikyti tvarką ir sustabdomos kai kurios konstitucinės teisės, pavyzdžiui, judėjimo ir susirinkimų laisvė, teigiama oficialiame leidinyje paskelbtame dekrete.

Žiaurius rusų kariuomenės veiksmus 1991 metų Sausio 13-ąją pasmerkė net ir aktyvioji Rusijos visuomenės dalis. Tačiau šiandien rusai jau palaiko dar baisesnius savo karių žiaurumus Ukrainoje. Tiesa, filosofas Gintautas Mažeikis ragina atskirti pritarimą nuo žiaurumo, nes pritariantieji mato tai, ką jiems rodo Kremliaus propagandos mašina.

Vokietija, protestuodama prieš Teherano kruviną susidorojimą su demonstrantais ir naujausias antivyriausybinių mitingų dalyviams įvykdytas egzekucijas, pirmadienį iškvietė Irano ambasadorių Berlyne, pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasak analitikų, Irano islamiškasis dvasininkų režimas nevienareikšmiškai reaguoja į jau kelis mėnesius vykstančius precedento neturinčius protestus – svyruoja tarp represijų ir, jo manymu, taikingų išraiškų, kuriomis bandoma numalšinti visuomenės nepasitenkinimą. „Iš Irano režimo gaunami prieštaringi pranešimai rodo, kad vyksta vidinės diskusijos, kaip elgtis su vykstančiais protestais“, – sakė Denverio universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Naderas Hašemis.

Dviem Irano paaugliams gresia mirties bausmė po to, kai jie buvo nuteisti pakarti už dalyvavimą protestuose, kurie jau kelis mėnesius drebina Islamo respubliką, pirmadienį pranešė teisių gynėjų grupė.  Dėl protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, tokia bausmė jau įvykdyta dviem 23 metų vyrams, tačiau žmogaus teisių organizacijos baiminasi, kad dar dešimtims žmonių gresia pakorimas, Iranui, siekiančiam numalšinti protestus, mirties bausmę naudojant kaip bauginimo taktiką.

Kaip pasakoja medikai iš įvairių Irano regionų, protestų prieš režimą metu šalies saugumo pajėgos ginklais taikosi į moterų veidus, krūtines ir lytinius organus, rašo „The Guardian“. Daktarai ir seselės – gydantys protestuotojus slapčia, kad išvengtų sulaikymo – teigia supratę šią praktiką, kai pastebėjo, kad moterys dažnai atvykdavo su kitokiais sužalojimais nei vyrai, kurie paprastai į juos kreipiasi dėl šautinių žaizdų kojose, sėdmenyse ir nugaroje.

Didėjant neramumams dėl teismo sprendimų nušalintojo Peru prezidento Pedro Castillo atžvilgiu, šalies pietuose esančiame Ajakučo mieste vėlai ketvirtadienį prasidėjo protestai, per kuriuos, susirėmus demonstrantams ir kariškiams, žuvo mažiausiai septyni žmonės. Anksčiau ketvirtadienį šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad P. Castillo turi likti įkalintas 18 mėnesių.

Šimtai užsienio turistų trečiadienį įstrigo garsiajame Peru Maču Pikču regione po to, kai dėl smurtinių protestų, kilusių nušalinus ir suėmus buvusį prezidentą Pedro Castillo, buvo sustabdytas traukinių eismas. Trečiadienį Peru buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes P. Castillo šalininkai išėjo į gatves ir visoje šalyje blokavo kelius protestuodami prieš naująją prezidentę Diną Boluarte Per protestus žuvo septyni žmonės ir 200 buvo sužeisti.

Peru vilnija nuožmūs protestai, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 7 žmonės. Protestuotojai blokuoja kelius, degina padangas ir į riaušių policiją mėto akmenis. Peru gyventojai į gatves išėjo po to, kai šalies parlamentas nušalino prezidentą ir jį suėmė, o tuomet paskyrė naują šalies vadovę. Peru sostinės gatvėse – įspėjamieji šūviai protestuotojams. Tuos, kuriuos pavyksta sugauti riaušių policijai, keliauja į kalėjimą.

Per protestus prieš Peru naująją vyriausybę sekmadienį žuvo du žmonės, policijai susirėmus su įpykusiais demonstrantais, raginusiais skelbti nacionalinį streiką ir reikalavusiais naujų rinkimų bei sulaikyto eksprezidento Pedro Castillo paleidimo. Nuo trečiadienio, kai Peru parlamentas nušalino kairiųjų prezidentą P. Castillo, mėginusį paleisti Kongresą, protestai plečiasi, ypač šiauriniuose ir Andų miestuose.

Europos Sąjunga įves daugiau sankcijų Iranui dėl jo dronų tiekimo Rusijai ir protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis, slopinimo, penktadienį sakė Europos diplomatai. Naujosios priemonės bus nukreiptos prieš maždaug aštuonis fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su dronų, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje, gamyba ir tiekimu. Dar 20 asmenų ir viena organizacija į sankcijų – turto įšaldymo ir vizų draudimo – sąrašą bus įtraukti dėl Irano režimą supurčiusių demonstracijų slopinimo.

Jau tris mėnesius Irane vykstantys protestai turi ir pirmąją oficialią auką – šalies valdžia įvykdė mirties bausmę vyrui, kuris peiliu subadė kariui petį. Tačiau apie kitas aukas žinios tiesiog nepasiekia, mat šalis riboja prieigą prie interneto. Irano medikai skelbia apie tai, kad šalies ligonines užplūdo sužaloti žmones – pasirodo, kad kariai moterims šaudo į veidus ir lytinius organus.

Buvęs Irano prezidentas Mohammadas Khatami išreiškė paramą protesto judėjimui, kurį išprovokavo Mahsos Amini mirtis, o pagrindinį jo šūkį „Moteris, gyvenimas, laisvė“ pavadino gražiu. Po M. Amini mirties, kai ji buvo suimta už tariamą hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimą, grindžiamą islamo šariato teise, Iraną jau beveik tris mėnesius krečia protestai.

Graikijos policijai pirmadienį pašovus romų paauglį, kurio būklė dabar kritinė, antrajame pagal dydį šalies mieste Salonikuose kilo pikti protestai ir muštynės. 16-metis buvo pašautas į galvą anksti pirmadienį, kai nesusimokėjęs išvažiavo iš degalinės netoli Salonikų uostamiesčio, pranešė valstybinė televizija ERT. Policija paskelbė, kad paauglys, norėdamas išvengti arešto, savo sunkvežimiu bandė taranuoti jį motociklais persekiojusius pareigūnus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) derybų metu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) užsiminė, kad mažiau mirtinos koronaviruso atmainos omikron plitimas gali leisti Pekinui sušvelninti griežtas karantino taisykles, penktadienį pranešė Europos pareigūnai.  Ch. Michelis susitiko su Xi Jinpingu ketvirtadienį Kinijos sostinėje. Pasak vieno aukšto rango Europos pareigūno, Kinijos lyderis pasakė Ch.

Miestai visoje Kinijoje penktadienį ir toliau mažino COVID-19 apribojimus, švelnindami testavimo ir karantino taisykles. Tokius valdžios veiksmus išprovokavo visoje šalyje kilusių protestų, kuriais buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinių laisvių, banga. Pyktis ir nusivylimas griežta Pekino reakcija į pandemiją materializavosi – praėjusį savaitgalį minios žmonių daugybėje vietų išėjo į gatves ir surengė dešimtmečius šioje šalyje nematytas demonstracijas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį bendrai išreiškė pagarbą iraniečiams, kurie jau ne vieną mėnesį tęsia protestus, kilusius po moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties.

Kinijos vyriausioji pandemijos valdymo pareigūnė ir keli miestai pranešė, kad gali būti sušvelninta griežta nulinės COVID-19 tolerancijos strategija po visoje šalyje vykusių protestų, kuriuose buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinės laisvės.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį išvyko į Pekiną, kur ketina susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta tokiu metu, kai didžiuosiuose Kinijos miestuose tęsiasi didelio masto protestai prieš griežtas, kovai su COVID-19 valdžios pasitelktas priemones. Anksčiau antradienį Kinijos aukščiausioji saugumo institucija – valdančiosios Komunistų partijos Centrinė politinių ir teisinių reikalų komisija – paragino „malšinti“ protestus.

Žmonės visoje Kinijoje susibūrė protestuoti prieš vis mažiau populiarią nulinio COVID-19 politiką, po Sindziango sostinėje Urumčyje kilusio mirtino gaisro. Kai kurie susirinkusieji netgi metė iššūkį valdančiajai Kinijos komunistų partijai. Tai didžiausia protestų banga nuo 1989 m. vykusių studentų demonstracijų.

Kinijos sostinėje Pekine ir Šanchajaus mieste antradienį, po visoje šalyje vykusių mitingų, per kuriuos buvo reikalaujama politinių laisvių ir protestuojama prieš COVID-19 uždarymus, budi itin didelės policijos pajėgos. Šalies vadovybė susidūrė su dešimtmečius nematyta protestų banga, kurią skatina pyktis dėl nesiliaujančių uždarymų ir giliai įsišaknijęs nepasitenkinimas Kinijos politine kryptimi.

Irane per protestus, kilusius rugsėjo 16-ąją mirus moralės policijos sulaikytai Mahsai Amini, žuvo daugiau kaip 300 žmonių, antradienį sakė vienas Revoliucinės gvardijos generolas. „Šios ponios mirtis paveikė visus šalies gyventojus. Neturiu naujausių duomenų, bet manau, kad po šio įvykio šalyje žuvo gal daugiau kaip 300 kankinių ir žmonių, įskaitant vaikus“, – naujienų agentūros „Mehr“ paskelbtame vaizdo įraše sakė brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh, Gvardijos aerokosminių pajėgų vadas.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino Kiniją nesulaikyti žmonių vien už tai, kad jie dalyvavo taikiuose protestuose, Pekinui bandant pažaboti visoje šalyje vykstančias demonstracijas. Siekdami politinių laisvių ir to, kad būtų nutrauktas COVID-19 uždarymas, žmonės išėjo į gatves didžiuosiuose Kinijos miestuose ir susirinko universitetų miesteliuose, kur kilo protestų banga, kokios nebuvo nuo 1989 metų, kai buvo numalšinti prodemokratiniai mitingai.

Kinijos pareigūnai per protestą Šanchajuje sulaikė ir sumušė BBC žurnalistą, o vėliau pareiškė, neva apsaugojo jį nuo COVID'u galinčios užkrėsti protestuotojų minios. Nuo apribojimų ir begalinės kontrolės pavargę kinai tūkstantinius protestus rengia ir sostinėje. Ir panašu, kad tai didžiausias atviras pasipriešinimas režimui Kinijoje per pastaruosius tris dešimtmečius. Keli kinų policininkai Šanchajuje prie žemės prispaudę surakina BBC žurnalistą Esą Lawrenceą.

Akcijų rinkos ir naftos kainos pirmadienį smuko nerimaujant dėl Kinijoje vykstančių protestų, protestuotojams reikalaujant politinių laisvių ir nutraukti griežtą vyriausybės nulinio COVID politiką, kurstančią neapibrėžtumą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.  Šimtai žmonių savaitgalį išėjo į gatves per didžiausias demonstracijas šalyje nuo 1989 metų, kai buvo sutriuškinti demokratijos šalininkai.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas ketvirtadienį skubiame Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareikalavo nutraukti, jo teigimu, nereikalingą jėgos naudojimą prieš protestuotojus Irane. JT aukščiausia teisių gynimo institucija specialiai sušauktą posėdį ir jame svarstė, ar pradėti aukšto lygio tarptautinį tyrimą dėl Iraną krečiančių masinių protestų malšinimo.

Pietiniame Kinijos Guangdžou mieste prieš karantiną protestavę gyventojai susirėmė su policija, matyti internete paskelbtuose vaizdo įrašuose. Tai reta šios šalies visuomenės pasipriešinimo kovos su COVID-19 priemonėms apraiška. Protestas kilo dėl padidėjusio užsikrėtimo atvejų skaičiaus tame rajone pratęsus karantiną.

Irano saugumo pajėgoms slopinant po Mahsos Amini mirties visoje šalyje kilusius protestus žuvo mažiausiai 326 žmonės, šeštadienį paskelbė Osle įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR). Protestų banga Iraną krečia nuo rugsėjo vidurio. Juos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Vakarų Irano miestuose trečiadienį buvo paskelbti streikai, solidarizuojantis su gedinčiaisiais, mininčiais 40 dienų po to, kai malšindamos protestus neramumų draskomuose šalies pietryčiuose saugumo pajėgos nužudė dešimtis žmonių, pranešė teisių gynimo grupė. Saugumo pajėgos apšaudė protestus, kilusius rugsėjo 30 dieną po savaitinių pamaldų Zahedane, neramios Sistano ir Beludžistano provincijos, esančios prie pietrytinės Irano sienos su Pakistanu, sostinėje.

Skandalais pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė grįžta dirbti mokytoja. Nors įvairių protestų dalyvė yra įtariamoji riaušių byloje, į darbą A. G. Astrauskaitę priėmusi gimnazijos direktorė tikina, kad kitos išeities neturėjo, nes paprasčiausiai trūksta mokytojų. Apie žinią, kad vėl grįžta dirbti mokytoja A. G. Astrauskaitė paskelbė socialiniuose tinkluose. A. G.  Astrauskaitė yra aktyvi įvairių mitingų ir protestų dalyvė.

Didžioji dauguma iš 290 Irano įstatymų leidėjų sekmadienį pareikalavo, kad teismai, kovodami su „Dievo priešais“ nesutarimų draskomoje šalyje, taikytų teisingumo principą „akis už akį“. Deklaracija, kuriai pritarė 227 parlamentarai, paskelbta, jau aštuntą savaitę tęsiantis protestams dėl Mahsos Amini mirties. Rugsėjo viduryje 22 metų moteris mirė areštinėje po to, kai ją suėmė Teherano moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Irano gyventojai šią savaitę rengia naujas protesto akcijas, kuriomis smerkia teokratinį šalies režimą, nepaisydami represijų, kai suimtieji stoja prieš teismą ir jiems gresia mirties bausmė. Pastarąsias šešias savaites Iraną drebino tokio masto ir pobūdžio protestai, kokių nebuvo nuo 1979 metų islamo revoliucijos. Naujausius protestus išprovokavo vadinamosios Teherano moralės policijos suimtos 22-ejų kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) svarsto tolesnes sankcijas Iranui dėl jo „pernelyg griežto“ susidorojimo su demonstrantais. „Esu sukrėstas, kad taikius protestus Irane rengiantys demonstrantai miršta“, – tviteryje parašė O. Scholzas. „Smerkiame pernelyg didelį saugumo pajėgų smurtą ir palaikome Irano žmones, – pridūrė jis. – Mūsų ES sankcijos yra svarbios. Mes svarstome tolesnius žingsnius.

Kandidatai į Brazilijos prezidentus šeštadienį surengs paskutiniuosius mitingus, kovodami dėl rinkėjų balsų rinkimų, kurie smarkiai supriešino didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką, išvakarėse. Charizmatiškasis kairuolis Luizas Inacio Lula da Silva, kurio reputaciją suteršė įtarimai dėl kyšininkavimo, po pergalės nedidele persvara pirmajame rinkimų ture nesmarkiai pirmauja prieš savo varžovą, dabartinį šalies vadovą dešiniųjų pažiūrų Jairą Bolsonaro, rodo apklausos.

16-metė iranietė Asra Panahi mirė po to, kai ketvirtadienį Šahedo mergaičių vidurinėje mokykloje, kurioje ji mokėsi, buvo surengtas reidas ir karinės pajėgos pareikalavo, kad moksleivės sugiedotų Irano himną aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus garbei. Drąsi mergaitė buvo viena iš tų, kurios atsisakė giedoti himną.

Romą ir Paryžių sudrebino protestai dėl kylančių dujų ir elektros kainų. Į gatves išėję žmonės reikalauja kompensacijų ir didesnių atlyginimų bei socialinių išmokų. Prie Prancūzijos protestuotojų prisijungė ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė. Tūkstančiai prancūzų kelia triukšmą Paryžiaus gatvėse ir į šuns dienas deda prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Iranas pareiškė kaltinimus daugiau nei 100 žmonių dviejose provincijose dėl protestų bangos, išprovokuotos praėjusį mėnesį „moralės policijos“ suimtos Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė teisminė valdžia. Iraną protestų banga krečia nuo rugsėjo vidurio. Juos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Irane trečiadienį „stipriai sutriko“ interneto ryšys – trikdžiai kilo gyventojams mėginant atnaujinti protestų bangą dėl didelio atgarsio sulaukusios 22 metų moters mirties, įvykusios po to, kai už griežto Islamo Respublikos aprangos kodo pažeidimą ją sulaikė „moralės policija“, pranešė teisių gynėjų grupė. Demonstracijos dėl Mahsos Amini mirties Irano teokratijai tapo vienu didžiausių iššūkių nuo pat 2009 metų, kuomet vyko Žaliojo judėjimo protestai.

Nuo rugsėjo 30 dienos, kai Irano pietrytinėje Sistano ir Beludžistano provincijoje esančiame Zahedano mieste prasidėjo protestai, Irano saugumo pajėgoms juos malšinant žuvo mažiausiai 82 žmones, ketvirtadienį pranešė organizacija „Amnesty International“. Rugsėjo 30 dieną po penktadienio maldų per smurtinį susidorojimą žuvo mažiausiai 66 žmonės, įskaitant vaikus, teigė „Amnesty International“. Nuo to laiko per tebesitęsiantį protestų malšinimą žuvo 16 žmonių, priduriama pranešime.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR) sekmadienį pranešė, kad per dvi savaites trunkančius protestus, kurie kilo po moralės policijos suimtos Mahsos Amini mirties, visame Irane žuvo mažiausiai 92 žmonės. „Tarptautinė bendruomenė privalo ištirti šį nusikaltimą ir užkirsti kelią tolesniems Islamo Respublikos nusikaltimams“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas.

Irane antradienį buvo suimta buvusio prezidento Akbaro Hashemi Rafsanjani dukra, kaltinama protestų kurstymu kilus demonstracijų bangai dėl jaunos moters mirties, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. „Saugumo agentūra Teherano rytuose suėmė Faezeh Hashemi už tai, kad ji kurstė riaušininkus dalyvauti gatvės protestuose“, – pranešė „Tasnim“, nepateikdama išsamesnės informacijos. Irano gyventojai antradienį jau 12 naktį iš eilės protestavo dėl 22 metų Mahsos Amini mirties.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl patikimų pranešimų apie beveik 2 400 sulaikytų žmonių per mažiau nei savaitę protestų Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino įsakymą dėl dalinės mobilizacijos. „Esame labai susirūpinę dėl didelio skaičiaus žmonių, kurie, kaip pranešama, buvo suimti“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani.

Irano gyventojai, nepaisydami teismų įspėjimo, sekmadienį dešimtą vakarą iš eilės išėjo į gatves protestuoti prieš jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį moralės policijos areštinėje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra „nepateisinamas“ ir „nepriimtinas“, Teheranui pažadėjus be „jokio atlaidumo“ slopinti dėl jaunos kurdės mirties šalyje kilusius neramumus. Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Irano teismų sistemos vadovas sekmadienį perspėjo, kad gyventojai, dalyvaujantys protestuose, kurie apėmė šalį po moralės policijos arešto mirus jaunai kurdei Mahsai Amini, nesulauks „jokio atlaidumo“. Tokį pareiškimą Gholamas Hosseinas Mohseni Ejei padarė po devynias naktis trukusių demonstracijų ir susirėmimų gatvėse. Pareigūnas antrino ultrakonservatoriui prezidentui Ebrahimui Raisi, išvakarėse paraginusiam imtis „ryžtingų veiksmų“ neramumams numalšinti.

Irano policija per daugiau nei savaitę trunkančius protestus, kilusius po dorovės policijos sulaikytos jaunos moters mirties, tik vienoje provincijoje sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Gilano provincijos policijos viršininkas generolas Azizollah Maleki paskelbė, kad buvo „suimti 739 riaušininkai, įskaitant 60 moterų“, nurodė agentūra. Valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad per šiuos protestus jau žuvo mažiausiai 35 žmonės.

Irane per daugiau nei savaitę trunkančius protestus, kilusius po dorovės policijos sulaikytos jaunos moters mirties, žuvo mažiausiai 35 žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Per pastarojo meto neramumus šalyje žuvo 35 žmonės“, – vėlai penktadienį pranešė su Sporto ministerija susijusi naujienų agentūra „Borna“, remdamasi valstybine televizija. Anksčiau skelbta apie 17 žuvusiųjų, įskaitant penkis saugumo darbuotojus.