protestai

Šaudyti be įspėjimo – tokį įsakymą davė Kazachstano prezidentas, bandydamas suvaldyti šalį drebinančius protestus. Jų metu žuvo jau kelios dešimtys žmonių. Kazachstano saugumo pajėgoms į pagalbą atskubėjus Rusijos karinėms pajėgoms skelbiama, kad padėtis gatvėse stabilizuota, tačiau liudininkai praneša apie toliau aidinčius šūvius ir sprogimus. Šiąnakt Almatoje darytuose liudininkų kadruose girdėti kokie aršūs mūšiai verda didžiausio šalies miesto gatvėse.

Vokietija penktadienį paragino deeskaluoti padėtį neramumų krečiamame Kazachstane, kur prezidentas įsakė kariams šaudyti be įspėjimo, kad numalšintų protestus.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sausio 7-ąją kreipėsi į šalies gyventojus dėl įvykių šalyje. Jis pareiškė, kad įsakė pareigūnams ir kariams šaudyti be perspėjimo. „Kokia kvailystė, kokios dar gali būti derybos su nusikaltėliais ir žudikais. Mums teko turėti reikalų su parengtais banditais ir teroristais.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad konstitucinė tvarka kelias dienas beprecedenčių neramumų krėstoje šalyje yra iš esmės atkurta. „Teisėsaugos pajėgos sunkiai dirba. Konstitucinė santvarka iš esmės buvo atkurta visuose regionuose“, – sakoma K.-J. Tokayevo pareiškime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusijos karius Kazachstane neperimti šios šalies institucijų kontrolės, sakydamos, kad pasaulis stebės galimus teisių pažeidimus. „Jungtinės Valstijos ir, tiesą sakant, pasaulis stebės, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat stebėsime bet kokius veiksmus, kurie galėtų būti Kazachstano institucijų užgrobimo prielaida“, – pridūrė jis.

Kazachstano protestai prieš dujų brangimą virto tikru valstybiniu perversmu. Iš valdžios pasitraukė ir de facto šalį iki šiol valdęs buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ir jo artimo rato žmonės. O faktiniam prezidentui Tokajevui ištikimų pareigūnų ir ginkluotų protestuotojų susirėmimai jau pareikalavo dešimčių gyvybių. Kariai šaudo riaušininkus automatais, o spauda skelbia apie nupjautas policininkų galvas.

Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus. Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestams dėl kylančių degalų kainų virtus plataus masto neramumais.

Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, atsiųs į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną „taikdarių pajėgas“, ketvirtadienį sakė aljanso pirmininkas.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas trečiadienį paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pagalbos, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai. „Atsižvelgiant, kad šios teroristinės gaujos iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje, jų puolimas Kazachstane galima ir reikia vertinti kaip agresijos aktą“, – per valstybinę televiziją „Khabar 24“ sakė prezidentas.

Didžiausio Kazachstano miesto Almatos oro uosto darbas trečiadienį buvo paralyžiuotas, jį užėmus prieš vyriausybę protestuojantiems demonstrantams, pranešė naujienų portalas Orda.kz. Šis incidentas įvyko Centrinės Azijos valstybę apėmus precedento neturintiems neramumams, pirmiausiai išprovokuotiems staigaus suskystintų gamtinių dujų pabranginimo. „Visą dieną keleiviams buvo sakoma, kad kariuomenė gina oro uostą, lėktuvai skraido įprastu režimu, o registracija vyko rankiniu būdu.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

Lenkiją sudrebino didžiuliai protestai. Minios demonstrantų Varšuvoje ir kitose šalies miestuose reikalauja apginti žiniasklaidos laisvę ir kaltina šalies vyriausybę siekiant sužlugdyti populiarią amerikiečių valdomą televizijos kanalų grupę. Tūkstančiai lenkų prie prezidento rūmų Varšuvoje čia protestuoja prieš žiniasklaidos laisvės suvaržymus.

Briuselį ir vėl sudrebino antivakserių protestas. Nors iš pradžių jis buvo taikus, galiausiai virto riaušėmis. Pareigūnams agresyvius protestuotojus teko vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Neramumai sudrebino ir Prancūziją. Ten susigrūmė ultradešiniųjų kandidato į prezidentus rėmėjai su taikiais protestuotojais. Keli tūkstančiai prieš skiepus nusiteikusių belgų žygiuoja Europos Sąjungos institucijų link.

Protestai yra pozityvus viešasis veiksmas, tačiau tuo pat metu turi vykti ir kitą nuomonę palaikantys protestai, teigė Gintautas Mažeikis. TV3 žinių „Dienos komentare“ filosofas aiškino, kad jeigu nėra kontrprotestų, tada sudaroma klaidinga viešoji nuomonė. Susidaro įspūdis, kad taip galvoja dauguma. Šiandien prie prezidentūros „Basi tėčiai“ protestuoja prieš galimybių pasą vaikams.

Protestuotojai vis dažniau sulaukia prezidentūros dėmesio. Dar gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas tradicinei šeimai sulaukė tūkstantinės minios plojimų, o po mėnesio pastarieji palydėjo ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio padėkas protestuotojams „už aktyvumą“. Rudenį protestuotojams atsivėrė ir prezidentūros durys – penkios mamos turėjo galimybę išdėstyti nuogąstavimus dėl savo vaikų gerovės.

Italijos uostuose penktadienį susirinko protestuotojai, šaliai ruošiantis didelio masto sutrikdymams dėl naujų su koronaviruso pandemija susijusių reikalavimų darbuotojams. Maždaug 300 žmonių blokavo patekimą į šiaurės vakarinį Genujos uostą ir sutrikdė jo darbą. Panašių akcijų ir demonstracijų penktadienį numatyta ir kitose šalies vietose. Šimtai žmonių taip pat susirinko į demonstraciją šalies šiaurės rytuose esančiame Triesto uoste.

Per šimtą Lenkijos miestų nuvilnijo Europos Sąjungos palaikymo protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių su Bendrijos vėliavomis rankose peikė šalies valdžią ir tvirtino remiantys Lenkijos narystę bloke. Į protestus lenkai išėjo po to, kai šalies Konstitucinis Tribunolas atmetė Europos Sąjungos teisės viršenybę. Vien Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių, kurie rodo palaikymą šalies narystei Europos Sąjungoje. Masiniai protestai nuvilnijo net šimte Lenkijos miestų ir miestelių.

Italijos pareigūnams vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis teko raminti šimtus riaušininkų, kurie su policija susirėmė protestuodami prieš valdžios planus skaitmeninį COVID pažymėjimą padaryti privalomą visiems šalies darbuotojams. Prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikusi minia bandė įsiveržti į didžiausius šalies profsąjungos rūmus sostinėje Romoje.

Italijoje verda aistros dėl klimato kaitos. Milane vykstančioje klimato kaitos konferencijoje aktyvistai susirėmė su policija, blokavo kelius ir kėlė chaosą per politikų diskusijas. Valdininkų pažadus imtis platesnių veiksmų kovoje su klimato kaita išjuokė ir į renginį atvykusi garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg.  Klimato aktyvistai su policija susirėmė Milane.

Vedami klimato aktyvistės Gretos Tunberg, dešimtys tūkstančių moksleivių užtvindė Berlyno gatves reikalaudami politikų didinti kovą su klimato kaita. Judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ aktyvistai po ilgos petraukos didžiulius mitingus surengė ir kituose miestuose. Vien Vokietijoje jų vyko 400. Nutilę dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos, penktadieniniai moksleivių klimato protestai sugrįžo su trenksmu.

Lietuvoje nesiliauja ūžti įvairios demonstracijos ir protesto akcijos. Ekspertų teigimu, tai parodo gyventojų susierzinimą ir nepasitenkinimą esama situacija šalyje. Į klausimą, kur slypi visuotinai juntamos įtampos šaknys, atsakymo ieškojo sociologė Rūta Žiliukaitė ir du filosofai: Algirdas Davidavičius ir Viktoras Bachmetjevas.

Kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje – nerimsta aistros dėl nepatogumų nenorintiems skiepytis. Prancūzijoje dėl to į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų, neišvengta ir smurto. Tulūzos mieste prieš skiepus nusiteikusius demonstrantus užpuolė būrys chuliganų. Smurtas pratrūko ir Graikijoje, o Lenkijoje protestuoja medikai. Prieš vadinamuosius Prancūzijos „Sveikatos pasus“ Tulūzos gatvėse vykstantis protestas staiga virsta didžiulėmis masinėmis muštynėmis.

Rugpjūčio mėnesį mitingas prie Seimo baigėsi riaušėmis, o kitam mitingui leidimas kol kas neišduotas. LGBTQ atstovams reikėjo nueiti ilgą kelią, kad pagaliau pavyktų surengti eitynes Kaune. Kodėl Lietuvoje įsikeroja vis didesnė neapykantos kultūra? Kas ją skatina? Nebeturime Konstitucijos? Šiame moderniame amžiuje, kai visi drąsiai gali reikšti savo nuomonę, atsiranda ir didžiulė terpė visuomenės susiskaldymui.

Įtampas visuomenėje kelia skirtingas požiūris į mitingus, kai vienoms visuomenės grupėms leidimai yra išduodami, o kitoms – ne, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Įtampos kyla, kuomet mes pradedame skirtingu principu vertinti skirtingas visuomenės grupes: vienoms duodame leidimus, kitoms – neduodame, po to persigalvojame ir duodame. Tai tikrai neprisideda prie visuomenės įtampos mažėjimo“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė prezidentas.

Afganistano sostinėje talibai šūviais išvaikė protestą. Daugiausia moterys susirinko protestuoti už moterų teises ir prieš Pakistaną, kurį kaltina glaudžiais ryšiais su Talibanu. Pastarosiomis dienomis tai jau ne pirmas protestas Afganistane, kurį valdžią užgrobę talibai išvaiko jėga. Jie Afganistaną valdo jau tris savaites, bet iki šiol nesuformavo vyriausybės, o gyventojai skundžiasi didėjančiu nedarbu ir augančiomis produktų kainomis. Ne vienas, ne du ir ne keli šūviai.

Lietuvos visuomenė nerimsta. Savaitgalį Kaune įvyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“, o beveik prieš mėnesį įvyko riaušėmis pasibaigęs mitingas prie Seimo. Negana to, šią savaitę rugsėjo 10 dieną turėjo įvykti Šeimų sąjūdžio mitingas, kuriam Vilniaus savivaldybė leidimo visgi neišdavė, o teismas šio sprendimo nusprendė nestabdyti.

Protesto judėjimas turi daug skirtingų ir dažnai prieštaringų požiūrių. Prezidentas Charlesas de Gaulle'is sakė, kad neįmanoma valdyti šalies su 258 rūšimis sūrio. Jis neįvertino problemos. Tiesą sakant, Prancūzijoje yra daugiau nei 1 tūkst. sūrio rūšių, rašo politico.eu. Jo įpėdinis Emmanuelis Macronas klausimą gali suformuluoti kitaip.

Neleisdamos rengti protestų, Vilniaus ir Kauno savivaldybės užsiima politine cenzūra, sako opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis. „Man atrodo, kad mes pamirštame, jog žmonės turi teisę rinktis, žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Nepriklausomai nuo to, ar mums patinka turinys, mintys, kurios ten yra reiškiamos. (...) Savivaldybių vadovybė, jeigu kalbame apie Kauną ar Vilnių, neturėtų imtis politinės cenzūros.

Už Atlanto – Portlande – policijos pareigūnams teko įsikišti į mieste užvirusį tikrą karą tarp skirtingų kraštutinių organizacijų. Prieš rasizmą kovojantys kraštutiniai kairieji susirėmė su Donaldą Trumpą palaikančiais kraštutiniais dešiniaisiais. Pastarieji į priešininkus šaudė dažasvydžio ginklais ir laidė sprogstamuosius užtaisus. Galiausiai mieste nuaidėjo ir tikri šūviai.  Kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Proud Boys“ nariai talžo automobilį ir jame sėdintį vairuotoją.

Po praėjusią naktį prie Seimo kilusių riaušių ir tuo mačiu metu prasidėjusių neramumų Rūdninkuose, Seimo nariai vieningai kalba, kad protestuotojų veiksmai buvo itin apgalvoti ir koordinuoti – jau dėliojasi aiški mozaika, kas už to stovi. Politikai mano, kad riaušininkus kaip marionetes gali valdyti autokratinės mūsų šaliai nedraugiškos valstybės. Antradienį Seimas susirinko į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl neteisėtos migracijos užkardymo. Tuo pačiu metu apie 5 tūkst.

Po riaušių prie Seimo sostinės savivaldybė trečiadienį pranešė atšaukianti suderintus leidimus gyventojų susirinkimams, o komerciniai, kultūriniai renginiai vyks. „Visi iki šiol išduoti leidimai susirinkimams yra atšaukiami, ir juos peržiūrėsime iš naujo vertinant naują kontekstą, kurį matėme po vakar dienos įvykių (...) Svarbu atkreipti dėmesį – atšaukiame ne visų renginių leidimus, o tik susirinkimų.

Prancūzijoje protesto akcijose prieš vadinamuosius sveikatos pasus 150 miestų dalyvavo mažiausiai 237 tūkst. žmonių, o vien Paryžiuje į gatves išėjo 17 tūkst. žmonių, pranešė televizijos kanalas BFM TV, remdamasis vidaus reikalų ministerijos duomenimis. Masiniai protestai prieš koronaviruso sveikatos pasus, kurių prireiks norint patekti į kavinę ar keliauti tarpmiestiniu traukiniu, vyko ketvirtą šeštadienį iš eilės. Savaitę anksčiau protestuose, VRM duomenimis, dalyvavo 204 tūkst. žmonių.

Ugnis liepsnoja ir juodi dūmai kyla ne tik Europos pakraščiuose, tačiau ir Pietų Amerikoje. Tik čia už tokius laužus atsakingi patys gyventojai. Čilėje padangas į laužą ridena vietiniai žvejai, kuriems valdžia pandemijos akivaizdoje atkišo tuščią delną. Paskelbusi išmokų paketą nuo pandemijos nukentėjusiems verslams, valdžia individualių žuvautojų bendruomenę užmiršo ir šie liko be finansinio palaikymo, tad dabar taip ugningai išreiškia savo nepasitenkinimą tokiu sprendimu.

Valdžiai užsiminus apie dar vieną galimą stovyklavietę nelegalams, priešintis bando dalis prie pat sienos su Baltarusija esančio Didžiasalio gyventojų. Vieni renka parašus ir vardija savo baimes: esą jeigu anksčiau gyveno nerakindami namų durų, dabar jau rakina net ir ūkinius pastatus, esą nežino ko tikėtis iš dokumentų neturinčių nelegalų.

Berlyną sudrebino tūkstantinis koronaviruso neigėjų ir antivakserių protestas. Žmonės į jį rinkosi nepaisant to, kad valdžia griežtai uždraudė burtis į masinius renginius. Prasiveržus smurtui, pareigūnai protestuotojus vaikė ašarinėmis dujomis ir sulaikė daugiau nei pusę tūkstančio tvarkos pažeidėjų.  Garsūs protestuotojų šūksniai ir nepasitenkinimas pareigūnais. Tai Berlyną drebinantis protestas, į kurį dešimtyje skirtingų miesto vietų susirinko bent keli tūkstančiai žmonių.

Prancūziją trečią savaitę drebina protestai prieš koronaviruso pasus. Į gatves išėjo per du šimtai tūkstančių žmonių, o Paryžiuje neišvengta ir susirėmimų, per kuriuos policija demonstrantus tramdė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Paryžiaus sostinėje tvarką palaikyti pasiųsta 3000 pareigūnų, tačiau protestai prieš specialų COVID-19 pažymėjimą vėl peraugo į riaušes.

Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose šeštadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš specialų COVID-19 pasą. Dauguma demonstracijų vyko taikiai, tačiau Paryžiuje įvyko protestuotojų susirėmimų su riaušių policija, o pastaroji panaudojo ašarines dujas. Protestai dėl leidimų, kurių netrukus prireiks norint patekti į restoranus ir kitas vietas, vyko trečią savaitgalį iš eilės, o Prancūzijos sostinėje buvo dislokuota maždaug 3 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų.

Viešoje Dieveniškių grupėje žmonės dalijasi vaizdais, kaip paryčiui prie jų prisėdo kelių migrantų grupelė. Vėliau juos išsivežė pareigūnai. Žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi: „pirmieji ryto svečiai, 4 nelegalai Dieveniškėse, nesislapsto, atvirai priėjo, ir ramiai laukė policijos.

Į protestus prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą rytų Lietuvoje įsitraukia ne tik įvairios politinės jėgos, bet ir žmonės, susiję su kontrabanda, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Yra įvairių elementų, kurie įsijungia į tuos protestus, susijusių su pietryčių Lietuvoje vykstančiais procesais. Turiu omeny kontrabandinius dalykus.

Baltarusijos režimui nebesaugant sienos ir į Lietuvą praleidžiant migrantus, Lietuvos valdžia atsidūrė tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepasitenkinimą reiškia įvairiose stovyklavietėse įkurdinti migrantai, iš kitos – gyventojai protestuoja prieš migrantų miestelių statybas netoli savo gyvenamųjų namų. Pastarieji protestai įvyko Šalčininkų rajone: Dieveniškėse ir prie Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligono, kuris įkurdintas atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

Protestuose prieš neteisėtų migrantų įkurdinimą savivaldybėse nefiksuojama antivalstybinių grupių veiklos, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Valstybės saugumo departamentas kol kas nefiksuoja antivalstybinių organizacijų ar antivalstybinių ginkluotų grupių veiklos, kaip tai aptariama Baudžiamajame kodekse, taip pat ir sąmoningo kurios nors užsienio valstybės užduočių vykdymo prieš Lietuvos interesus“, – teigiama BNS antradienį pateiktame komentare.

Daugiau nei 100 tūkst. žmonių Australijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje šeštadienį surengė protestų prieš su COVID-19 susijusius apribojimus ir valdžios sankcijas neskiepytiems žmonėms, kuriomis siekiama daugiau žmonių paskatinti skiepytis. Per protestus būta ir susirėmimų su policija. Per nesankcionuotas eitynes Sidnėjuje buvo suimti dešimtys žmonių.

Jungtinėje Karalystėje vos paskelbus apie laisvės dieną ir panaikinus kone visus koronaviruso suvaržymus, šalies valdžia keičia planus. Suvaržymų laukia vos duris atvėrę naktiniai klubai. Tuo metu, prieš vakcinaciją ir karantiną nusiteikusi minia Londone kėlė chaosą. Britams panaikinus kone visus koronaviruso suvaržymus, prieš skiepus ir karantinus protestuojanti minia Londone vis tiek susimušė su policija.

Pietų Afrikos Respubliką drebina jau savaitę trunkantys kruvini neramumai. Per juos žuvo mažiausiai 72 žmonės. Šalies miestuose pietų afrikiečiai plešia parduotuves, jas degina, puldinėja į pagalbą žmonėms skubančias greitąsias. Šalies prezidentas įspėja – jei riaušės tęsis, šalyje ims stigti maisto.  Šimtai žmonių, įsiveržę į Durbano miesto prekybos centrą, tempia iš jo viską, kas tik po ranka. Ir tai – vos viena iš daugiau nei 200-tų tokių vandalizmo apraiškų.

Diktatorius Lukašenka mina tik vienos valstybės slenkstį – jis ir vėl lankosi Rusijoje. Šįkart Putinas jį pasitiko Sočyje. Parodomajame jų pokalbyje prieš kameras – Lukašenkos pažadai bet kokia kaina sugrąžinti Rusijai skolas, juokeliai apie karščio bangą ir, žinoma, į Vakarus skriejanti arši propaganda. Nepraėjo nė du mėnesiai nuo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos kelionės į Sočį, o jis ir vėl Rusijoje. Tik šįkart su Vladimiru Putinu A. Lukašenka keliauja susitikti Sankt Peterburge.

Kanada šiemet kitaip nei įprasta paminėjo šalies nacionalinę šventę – Kanados dieną. Kasmet linksmai švenčiama šįkart ji virto liūdesio ir pykčio liejimo diena. Šalyje radus šimtus nežymėtų kapų prie buvusių katalikiškų indėnų vaikų perauklėjimo mokyklų – čiabuviai su skausmu prisimena kolonijinę šalies istoriją ir verčia Britų monarchų statulas.  Kanados Vinipego mieste – veidu į žemę guli nuversta Britų karalienės Elžbietos II statula.

Kristupo Kolumbo galva tėškiasi į žemę. Garsus keliautojas tapo įniršusių protestuotojų Kolumbijoje atpirkimo ožiu – protestuotojai čia nuvertė jo statulą. Barankilijos mieste grupė protestą surengusių kolumbiečių vėliau daužo jau ant žemės nuverstą statulą plytomis, o vėliau gatve tąso lyg apkraujavusią, raudonais dažais išteptą ir nuo statulos nuskeltą K. Kolumbo galvą. Aršiai nusiteikusiai miniai K. Kolumbas - kolonializmo simbolis.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pasirašė įstatymus, sugriežtinančius atsakomybę už „nesankcionuotus“ protestus ir sukelsiančius naujų kliūčių opozicijai, nepripažįstančiai lyderio perrinkimo šeštai kadencijai praeitais metais.

Visame pasaulyje laisvėjant karantino apribojimams ir pamažėl atsigaunant turizmui – iš Venecijos išplaukia pirmas po pandemijos didelis kruizinis laivas. Tiesa, Venecijoje ta proga surengta ne šventė, o didelis protestas – vietiniai jau daug metų priešinasi dideliems laivams miesto uostuose – esą jie ardo plaukiantį miestą.