protestai

Srutų upeliai teka šalia Europarlamento Briuselyje, o į pastatą lekia kiaušiniai ir akmenys – taip įtūžę Belgijos ir kitų šalių ūkininkai bando atkreipti suvažiavusių Europos lyderių dėmesį į problemas. Drakoniški reikalavimai esą toliau naikina ūkius, o valdžios tik žada paramą, tačiau neskuba jos skirti. Ūkininkų protestai toliau vilnija per visą žemyną – traktoriai blokuoja ir Portugalijos bei Graikijos kelius.

Austrijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį perspėjo dėl šalyje augančio kraštutinių dešiniųjų judėjimo ir paskelbė, kad atskirose bylose buvo sulaikyti du vyrai. Sekmadienį kaimyninėje Vokietijoje šimtai tūkstančių žmonių protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Demonstracijos šalyje surengtos po to, kai pasirodė pranešimų, kad AfD nariai per ekstremistų susitikimą aptarė masinių deportacijų planus.

Pirmadienį Rusija skyrė kardomąjį kalinimą keturiems vyrams, dalyvavusiems retai šalyje pasitaikančiuose protestuose, sukrėtusiuose Baškirijos regioną. Šioje respublikoje Urale gyvena didelė baškirų mažuma. Praėjusią savaitę tūkstančiai žmonių išėjo į mažo Baimako miestelio gatves, kai kurie susirėmė su riaušių policija. Protestais buvo siekiama paremti aktyvistą Failą Alsynovą, gynusį baškirų kalbą ir kultūrą.

Sekmadienį Briuselio gatvėmis žygiavo apie 9 000 palestiniečius palaikančių demonstrantų, kurie ragino nutraukti Gazos Ruože įnirtingus Izraelio bombardavimus ir mūšius. Eitynės įvyko likus dienai iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo su Izraelio, Palestinos, Egipto, Saudo Arabijos ir Jordanijos užsienio reikalų ministrais, kuriame bus aptariamas Gazos Ruože vykstantis karas ir sunki palestiniečių civilių padėtis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris padėkojo šimtams tūkstančių žmonių, kurie savaitgalį Vokietijos miestuose prisijungė prie protestų prieš dešinįjį ekstremizmą, už jų atsidavimą demokratijai. „Šie žmonės mums visiems įkvepia drąsos. Jie gina mūsų respubliką ir konstituciją nuo jos priešų. Jie gina mūsų žmogiškumą“, – sakė jis sekmadienį vaizdo pranešime iš Berlyno.

Penktadienį Rusijos Baškirijos respublikos policija areštavo daugiau protestuotojų, išėjusių į gatves dėl populiaraus aktyvisto įkalinimo, devyniems protestų dalyviams teismas skyrė trumpas laisvės atėmimo bausmes. Šią savaitę tūkstančiai žmonių išėjo į gatves mažame Baimako miestelyje spaudžiant šalčiui ir susirėmė su riaušių policija. Tai itin retas atvejis, kai Rusijoje žmonės išdrįsta protestuoti.

Rusija skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes šešiems protestuotojams, kurie anksčiau šią savaitę mitingavo prieš žymaus vietos aktyvisto įkalinimą, ketvirtadienį paskelbė regioninis teismas. Protestuotojai ir riaušių policija susirėmė per dvi dienas trukusius protestus mažame miestelyje Rusijos centrinėje Baškirijos dalyje.

Privačių miškų savininkai pirmadienį ryte surengė protesto akciją, kurio metu į Kauno regiono kelius išriedėjo dešimtys miškovežių – taip siekiama palaikyti Lietuvos ūkininkus bei atkreipti dėmesį į miškininkų veiklos apsunkinimą saugomose vietose.  Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių.  „Pravažiuosime ir viskas.

Lietuvos žemės ūkio taryba nusprendė tęsti pirmadienį vykusius šalies žemdirbių protestus, naują jų etapą planuojama surengti sausio pabaigoje.  „Lietuvos žemės ūkio taryba vykdydama savo narių valią neturi kito pasirinkimo, kaip pradėti antrą protestų akcijos etapą, kai su žemės ūkio technika bus važiuojama į Vilnių. Ši akcija pareikalaus iš mūsų žemdirbių bendruomenės maksimalaus susitelkimo ir pastangų“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Serbijos sostinę drebina opozicijos protestai. Šalies prezidentą su Putinu lyginantys protestuotojai ragina jį atšaukti parlamento ir savivaldos rinkimų rezultatus. Įniršę protestuotojai mėgino įsiveržti į Belgrado rotušę, laidė akmenis į pareigūnus, o patys buvo vaikomi ašarinėmis dujomis. Iki šiol prieš rinkimus laimėjusius valdančiuosius taikiai protestavusi Serbijos opozicija ir jos rėmėjai pratrūko – bandė šturmuoti Belgrado rotušę.

Europos Parlamento nariai pirmadienį paragino Iraną leisti Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį išprovokavo masinius moterų protestus, šeimai atvykti į Prancūziją atsiimti prestižinio Europos Sąjungos apdovanojimo už minties laisvę. Teisės aktų leidėjai teigė, kad Irano valdžia konfiskavo M. Amini motinos, tėvo ir brolio pasus ir neleido jiems įlipti į lėktuvą, skrendantį į Paryžių.

Kauno rajone, Domeikavoje, planuojami Pusiaukelės namai nuteistiesiems sulaukia vis didesnio gyventojų pasipriešinimo. Nerimstant aistroms dėl Domeikavoje įrengiamų Pusiaukelės namų – Kalėjimų tarnyba sprendimo keisti neketina. O Lietuvos valstiečių žaliųjų (LŽVS) frakcija žada surinkti duomenis ne tik apie šių, bet ir 7 kitų pusiaukelės namų įrengimą – esą įrengiant pataisos namus nėra atliekamas aplinkos vertinimas, trūksta aiškaus reglamentavimo.

Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje – tūkstantiniai protestai. Į gatves išėję žonės reikalauja nutraukti ugnį ir žudyne Gazoje. Protestuotojai Paryžiuje ragino nutraukti ugnį Gazos Ruože Paryžiuje šeštadienį keli tūkstančiai žmonių surengė demonstraciją su šūkiu „Sustabdykite žudynes Gazoje“. Kairiojo sparno organizatoriai paragino Prancūziją reikalauti, kad Izraelis ir „Hamas“ kovotojai nedelsiant nutrauktų ugnį.

Tolerancija migrantams ilgus metus garsėjusi Švedija vis labiau klimpsta į neramumų ir nusikaltimų liūną. Policija sunkiai tramdo susišaudymus ir sprogdinimus, kuriuos inicijuoja migrantai, tačiau žada, kad padedama kariuomenės ims situacijos kontrolę į savo rankas. O dėl dviejų švedų nužudymo Briuselyje, paaiškėjus, kad Belgijos teisėsauga laiku nedeportavo nusikaltėlio, atsistatydino Belgijos teisingumo ministras.

Ketvirtadienį prie Seimo vyko mitingas. Jame dalyvavo ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas-Celofanas. Kaip skelbia delfi.lt, pasibaigus mitingui, Celofanas protesto dalyvius pakvietė sudalyvauti Apeliacinio teismo posėdyje, kur jis pats teisiamas dėl stambios finansinės aferos. Didelė minia pajudėjo link teismo, tačiau į vidų įleista nebuvo.

Per naktinius protestus Berlyne prieš Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, kuriuo atsakoma į didelio masto „Hamas“ ataką, buvo sužeisti 65 policijos pareigūnai, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Pažymima, kad demonstrantai nepaisė tokių susirinkimų draudimų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) trečiadienį pradeda protesto akcijas prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ruošiamus Vidaus tarnybos statuto pakeitimus. Profesinė sąjunga paskelbė, kad trečiadienį nuo 12 iki 14 val. pareigūnai protestuos prie Vyriausybės, taip pat prie Finansų, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Ministrų kabinetui ketinant apsispręsti dėl pataisų teikimo Seimui.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė žinia apie suvenerų judėjimui save priskiriančią  Vilčinskų šeimą, savavališkai išvežusią tris vaikus iš vaikų gerovės centro „Pastogė“.  Ši istorija taip pat paskatino platesnes diskusijas apie vadinamąjį „suverenų“ judėjimą. VILNIUS TECH filosofijos ir kultūros studijų rektoriaus Alfredo Buiko teigimu, suverenai – žmonės, įprasminantys save per konflikto su valstybe prizmę, taip randantys atsakymus į jiems svarbius klausimus.

Švedijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti sustiprinti pasienio kontrolę dėl pablogėjusios saugumo padėties po kelių protestų, per kuriuos buvo išniekintas Koranas. Įtampa tarp Švedijos ir musulmoniškų šalių padidėjo po kelių protestų, kurių metu buvo deginamas ar kitaip išniekinamas Koranas. „Žmonės, turintys labai silpnus ryšius su Švedija, neturėtų turėti galimybės atvykti į Švediją daryti nusikaltimų“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitikime su merais sakė, kad paauglio mirties išprovokuotų riaušių pikas jau praėjo, tačiau atsargiai kalbėjo apie smurto pabaigą. „Ar nuolatinė ramybė jau grįžo? Dar nedrįstu taip teigti, bet pikas, kurį stebėjome ankstesnėmis dienomis, praėjo“, – sakė E. Macronas. Anksčiau antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad praėjusią parą smurto sumažėjo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad su nerimu stebi riaušes Prancūzijoje. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) dėl smurto savo šalyje atidėjo valstybinį vizitą į Vokietiją.

Šveicarijos Lozanos mieste sekmadienio naktį kilus neramumams buvo suimti šeši paaugliai, pranešė Šveicarijos policija po to, kai daugiau kaip šimtas jaunuolių apgadino parduotuves miesto centre. Policija nurodė, kad šią sumaištį įkvėpė Prancūzijoje vykstančios riaušės, ir nors jos mastas gerokai mažesnis, šeštadienio vakarą Lozanoje buvo mėtomi akmenys ir daužomi vitrinų langai, o ypač nukentėjo sportbačių parduotuvė. Be šešių paauglių, taip pat buvo suimtas vienas suaugęs asmuo.

Penktąją protestų naktį Prancūzijos policija sulaikė 719 žmonių, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Iki ankstyvo sekmadienio ryto Prancūzijos pareigūnai dislokavo pastiprinimą miestuose, kuriuose kilo nauji susirėmimai po mirtino policijos šaudymo į septyniolikmetį, kurio laidotuvės prasidėjo šeštadienį.  Sekmadienį 3 val. ryto (4 val.

Šiaurės vakarų Prancūzijoje per naktinius protestus, penktadienį mirė nuo prekybos centro stogo nukritęs jaunuolis, pranešė policija. Protestai šalyje kilo po to, kai antradienį 17-metis Nahelis buvo nušautas policijos per eismo patikrinimą. Pasak prokurorų, jaunuoliui buvo 20 metų. Prokurorai teigė, kad protestuotojų grupė ketino apiplėšti prekybos centro. Prokuroras Fredericas Teillet nurodė, kad penktadienį apie 5 val. vietos (6 val.

Prancūzijoje vykstančiuose protestuose naktį protestuotojai padegė policijos automobilį.  Vakariniame Paryžiaus priemiestyje prie policijos nuovados buvo padegtas ir visiškai sudegė policijos automobilis. Protestai šalyje kilo po to, kai policijos pareigūnai nušovė paauglį, 17 metų vaikiną. Pasak Paryžiaus policijos viršininko Laurent'o Nunezo, pareigūnai panaudojo jėgą, nes paprašius sustabdyti automobilį, jis nepaklausė ir nuvažiavo.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne penktadienį, po trečią naktį visoje šalyje vykusių neramumų, pareiškė, kad vyriausybė svarsto visus kelius tvarkai atkurti, įskaitant nepaprastosios padėties paskelbimą. Žurnalistų paklausta, ar svarstoma galimybė įvesti nepaprastąją padėtį, kaip reikalauja kai kurios dešiniosios opozicinės partijos, ji atsakė: „Dabar jums nepasakysiu, bet mes svarstome visus variantus, o prioritetas yra vienas: visoje šalyje atkurti tvarką.

Prancūzijos saugumo pajėgos per trečią iš eilės smurto naktį, kurią sukėlė policininko įvykdytas paauglio nužudymas per eismo patikrinimą, iš ketvirtadienio į penktadienį sulaikė 667 asmenis, pranešė vidaus reikalų ministras. „Praėjusią naktį mūsų policija, žandarai ir ugniagesiai vėl drąsiai susidūrė su retu smurtu. Laikydamiesi mano griežtų nurodymų, jie sulaikė 667 žmones“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Prancūzijos policija ketvirtadienį ruošėsi naujiems smurtiniams protestams po to, kai policininkas nušovė paauglį. Valdžia stengiasi suvaldyti aštrėjančią krizę. Remiantis vidaus saugumo pažyma, laukiama, kad ateinančios naktys „taps miesto smurto teatru“, o „veiksmai bus nukreipti prieš tvarkos palaikymo pajėgas ir valstybės simbolius“, sakė policijos šaltinis. Viename Paryžiaus priemiestyje, Klamarte, jau paskelbta naktinė komendanto valanda nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį šaukia pasitarimą su kai kuriais savo ministrais dėl krizės, kilusios policijai nušovus paauglį ir tuo išprovokavus smurtinius protestus, paskelbė prezidentūra. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas kiek anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį šalyje per, jo žodžiais, netoleruotinus protestus buvo sulaikyta 150 žmonių ir kad buvo padegti ar užpulti keli valstybiniai pastatai.

Prancūzija trečiadienį ruošėsi naujiems piktiems protestams po to, kai policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jį vairavusį paauglį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad paauglio nušovimas yra neatleistinas. Vyriausybė pareiškė, kad dislokuos 2 000 riaušių policijos pareigūnų bet kokiems neramumams malšinti, praėjus dienai po to, kai policijos pareigūnas šovė į krūtinę 17-mečiui ir vėliau melavo apie nužudymo aplinkybes.

Baltarusijos teismas trečiadienį skyrė ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes aštuoniolikai masinių antivyriausybinių protestų, sukrėtusių šalį 2020 metais, dalyvių. Aktyvistai, iš kurių trys išvyko iš šalies ir buvo teisiami jiems nedalyvaujant, yra kaltinami teisėsaugos pareigūnų užpuolimu, sąmokslu nuversti vyriausybę ir teroro akto vykdymu.

Lenkijoje trečiadienį keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš beveik visišką abortų draudimą, kurį jie kaltina dėl naujo nėščios moters mirties atvejo. Moterų teisių gynimo grupės surengė mitingus daugiau nei 50 Lenkijos miestų ir miestelių, protestuotojai skandavo „gėda“ ir nešė aukos, 33 metų Dorotos Lalik, nuotraukas.

Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad visoje šalyje prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą antradienį protestavo apie 281 000 žmonių. Šis skaičius yra mažiausias nuo pat judėjimo pradžios sausį. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Paryžiuje susirinko tik 31 000 žmonių. Didžiausias skaičius visos šalies mastu buvo užfiksuotas kovo 7-ąją, kai, vyriausybės skaičiavimais, į gatves išėjo 1,28 mln. žmonių.

Varšuvoje pusė milijono lenkų sekmadienį protestavo prieš populistinę nacionalistinę vyriausybę. Organizatoriai pranešė, kad tai viena didžiausių demonstracijų šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir kovos su komunizmu lyderis Lechas Walesa kartu su opozicijos atstovais žygiavo prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.

Dešimtys tūkstančių demonstrantų jau 22-ą šeštadienį iš eilės Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose protestavo prieš kontroversiją keliantį planą reformuoti Izraelio teismų sistemą. Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu valdančioji koalicija, kurią sudaro ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos, parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Tokiu būdu ji įgytų galimybę kontroliuoti teisėjų skyrimą.

Padėtis Šiaurės Kosove antradienį tebėra įtempta, po smurtinių susirėmimų su NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis, per kuriuos buvo sužeista 30 karių, etniniams serbams toliau renkantis prie savivaldybės pastato Zvečane. NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariai apjuosė Zvečano savivaldybės pastatą metaline užtvara ir neleido keliems šimtams serbų įeiti į vidų, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę, likę skundžiasi tvyrančia tvanka patalpoje, – iškviesta greitoji medicinos pagalba kaltinamajai. Moteris sakė pasijutusi blogai.  Apie 15 žmonių, kurie išėjo iš salės, sako esą blogai pasijautę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę. Daugiau nei prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas Antanas Celofanas-Kandrotas, kuris dar prieš prasidedant teismui atsistojęs, skambiomis frazėmis kalbėjosi su dešimtimis įtariamaisiais pripažintų asmenų, ragino vienytis ir palikti salę.

Buvęs Pakistano premjeras Imranas Khanas sekmadienį paragino visoje šalyje surengti protestus už laisvę po to, kai jo trumpas areštas ir sulaikymas šią savaitę sukėlė mirtinus neramumus. Nuo tada, kai pernai balandį buvusi kriketo superžvaigždė buvo nušalinta nuo pareigų dėl nepasitikėjimo, 70-metis buvo įsivėlęs į daugybę teisminių bylų. Penktadienį jis buvo paleistas už užstatą po to, kai Aukščiausiasis Teismas pripažino jo sulaikymą neteisėtu.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Visoje Prancūzijoje pirmadienį protestavo apie 782 tūkst. žmonių, vėl reiškusių pyktį dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vien Paryžiuje Gegužės 1-osios demonstracijoje dalyvavo 112 tūkst. žmonių, sakoma pranešime. Profesinė sąjunga CGT paskelbė visoje Prancūzijoje suskaičiavusi 2,3 mln. protestuotojų, įskaitant 550 tūkst. sostinėje.

Kitą savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme atverčiama baudžiamoji byla, kurioje 87 asmenys kaltinami dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Pirmasis posėdis sostinės teismo rūmuose Laisvės prospekte numatytas 2023 m. balandžio 26 d., 9 val. 30 min. „Ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių - kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų - skaičiumi.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Švedijos teismas antradienį panaikino policijos sprendimą uždrausti dvi Korano deginimo akcijas, pareikšdamas, kad susirūpinimas dėl pavojaus saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teises į demonstracijas.  Sausį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes bei sukliudė Švedijos siekiui tapti NATO nare.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Paryžiuje dešimtims tūkstančių žmonių antradienį susirinkus į protesto akciją prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą, kilo susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai. Po to, kai keli mitingo priešakyje buvę juodai apsirengę ir veidus užsidengę žmonės įsiveržė į maisto prekių parduotuvę, ir, eitynėms artėjant prie Nacijos aikštėje Paryžiaus rytuose, sukėlė gaisrą, policija panaudojo ašarines dujas.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad stabdo milžiniškus protestus šalyje sukėlusią teismų reformą, skelbiama BBC. Savaitgalį į gatves protestuodami išėjo apie 600 tūkst. gyventojų, savo veiklą sustabdė didžiausias šalyje oro uostas ir darbuotojų profsąjunga.

Prancūzijos saugumo pajėgos šeštadienį dar kartą susirėmė su protestuotojais, kurie bandė sustabdyti žemės ūkio pramonei reikalingų rezervuarų statybą pietvakarinėje šalies dalyje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.  Šios smurto scenos Saite-Solino miestelyje, vakarų Prancūzijoje, kilo praėjus kelioms dienoms po šalį apėmusių smurtinių protestų dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, lėmusių Britanijos karaliaus Charleso III (Karolio III) vizito atšaukimą.