protestai

Baltarusijos teismas trečiadienį skyrė ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes aštuoniolikai masinių antivyriausybinių protestų, sukrėtusių šalį 2020 metais, dalyvių. Aktyvistai, iš kurių trys išvyko iš šalies ir buvo teisiami jiems nedalyvaujant, yra kaltinami teisėsaugos pareigūnų užpuolimu, sąmokslu nuversti vyriausybę ir teroro akto vykdymu.

Lenkijoje trečiadienį keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš beveik visišką abortų draudimą, kurį jie kaltina dėl naujo nėščios moters mirties atvejo. Moterų teisių gynimo grupės surengė mitingus daugiau nei 50 Lenkijos miestų ir miestelių, protestuotojai skandavo „gėda“ ir nešė aukos, 33 metų Dorotos Lalik, nuotraukas.

Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad visoje šalyje prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą antradienį protestavo apie 281 000 žmonių. Šis skaičius yra mažiausias nuo pat judėjimo pradžios sausį. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Paryžiuje susirinko tik 31 000 žmonių. Didžiausias skaičius visos šalies mastu buvo užfiksuotas kovo 7-ąją, kai, vyriausybės skaičiavimais, į gatves išėjo 1,28 mln. žmonių.

Varšuvoje pusė milijono lenkų sekmadienį protestavo prieš populistinę nacionalistinę vyriausybę. Organizatoriai pranešė, kad tai viena didžiausių demonstracijų šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir kovos su komunizmu lyderis Lechas Walesa kartu su opozicijos atstovais žygiavo prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.

Dešimtys tūkstančių demonstrantų jau 22-ą šeštadienį iš eilės Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose protestavo prieš kontroversiją keliantį planą reformuoti Izraelio teismų sistemą. Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu valdančioji koalicija, kurią sudaro ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos, parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Tokiu būdu ji įgytų galimybę kontroliuoti teisėjų skyrimą.

Padėtis Šiaurės Kosove antradienį tebėra įtempta, po smurtinių susirėmimų su NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis, per kuriuos buvo sužeista 30 karių, etniniams serbams toliau renkantis prie savivaldybės pastato Zvečane. NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariai apjuosė Zvečano savivaldybės pastatą metaline užtvara ir neleido keliems šimtams serbų įeiti į vidų, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę, likę skundžiasi tvyrančia tvanka patalpoje, – iškviesta greitoji medicinos pagalba kaltinamajai. Moteris sakė pasijutusi blogai.  Apie 15 žmonių, kurie išėjo iš salės, sako esą blogai pasijautę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę. Daugiau nei prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas Antanas Celofanas-Kandrotas, kuris dar prieš prasidedant teismui atsistojęs, skambiomis frazėmis kalbėjosi su dešimtimis įtariamaisiais pripažintų asmenų, ragino vienytis ir palikti salę.

Buvęs Pakistano premjeras Imranas Khanas sekmadienį paragino visoje šalyje surengti protestus už laisvę po to, kai jo trumpas areštas ir sulaikymas šią savaitę sukėlė mirtinus neramumus. Nuo tada, kai pernai balandį buvusi kriketo superžvaigždė buvo nušalinta nuo pareigų dėl nepasitikėjimo, 70-metis buvo įsivėlęs į daugybę teisminių bylų. Penktadienį jis buvo paleistas už užstatą po to, kai Aukščiausiasis Teismas pripažino jo sulaikymą neteisėtu.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Visoje Prancūzijoje pirmadienį protestavo apie 782 tūkst. žmonių, vėl reiškusių pyktį dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vien Paryžiuje Gegužės 1-osios demonstracijoje dalyvavo 112 tūkst. žmonių, sakoma pranešime. Profesinė sąjunga CGT paskelbė visoje Prancūzijoje suskaičiavusi 2,3 mln. protestuotojų, įskaitant 550 tūkst. sostinėje.

Kitą savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme atverčiama baudžiamoji byla, kurioje 87 asmenys kaltinami dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Pirmasis posėdis sostinės teismo rūmuose Laisvės prospekte numatytas 2023 m. balandžio 26 d., 9 val. 30 min. „Ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių - kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų - skaičiumi.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Švedijos teismas antradienį panaikino policijos sprendimą uždrausti dvi Korano deginimo akcijas, pareikšdamas, kad susirūpinimas dėl pavojaus saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teises į demonstracijas.  Sausį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes bei sukliudė Švedijos siekiui tapti NATO nare.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Paryžiuje dešimtims tūkstančių žmonių antradienį susirinkus į protesto akciją prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą, kilo susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai. Po to, kai keli mitingo priešakyje buvę juodai apsirengę ir veidus užsidengę žmonės įsiveržė į maisto prekių parduotuvę, ir, eitynėms artėjant prie Nacijos aikštėje Paryžiaus rytuose, sukėlė gaisrą, policija panaudojo ašarines dujas.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad stabdo milžiniškus protestus šalyje sukėlusią teismų reformą, skelbiama BBC. Savaitgalį į gatves protestuodami išėjo apie 600 tūkst. gyventojų, savo veiklą sustabdė didžiausias šalyje oro uostas ir darbuotojų profsąjunga.

Prancūzijos saugumo pajėgos šeštadienį dar kartą susirėmė su protestuotojais, kurie bandė sustabdyti žemės ūkio pramonei reikalingų rezervuarų statybą pietvakarinėje šalies dalyje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.  Šios smurto scenos Saite-Solino miestelyje, vakarų Prancūzijoje, kilo praėjus kelioms dienoms po šalį apėmusių smurtinių protestų dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, lėmusių Britanijos karaliaus Charleso III (Karolio III) vizito atšaukimą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį Londone priėmė Izraelio vadovą Benjaminą Netanyahu, o netoliese susirinkę demonstrantai protestavo prieš žydų valstybės vyriausybės vykdomą dešiniojo sparno politiką. Izraelis išgyvena nacionalinę krizę dėl vyriausybės planų pertvarkyti teismų sistemą.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos sostinėje – smurtas ir įsiūtis. Įniršę Paryžiaus gyventojai leidžia fejerverkus, degina transporto priemones ir priešinasi pareigūnams, kurie bando suvaldyti riaušes, ne pirmą savaitę vilnijančias per šalį. Prancūzai taip bando išsikovoti, kad valdžia persigalvotų dėl pensijų reformos. Naktinis Paryžius, apie kurį svajoja bene visi įsimylėjai, įsivaizduojantys, kad už kiekvieno kampo poros demonstruoja savo meilę.

Prancūzijos sostinės gatvės pilnos degančių šiukšlių konteinerių, sudaužytų reklaminių stendų ir įsiutusių prancūzų. Šalies gyventojai širsta ne tik dėl pensijų reformos, kurią praėjusią savaitę prastūmė Prancūzijos valdžia, bet ir dėl to, kad Vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tiesa, vos per plauką. Paryžiaus gatvėse siaubą keliantis vaizdas: čia pleška laužai, visur guli išbarstyti sudužusių reklaminių stendų stiklai ir išvartyti šiukšlių konteineriai.

Streikuojant atliekų surinkėjams, Paryžiaus gatvėse jau susikaupė 10 tūkst. tonų šiukšlių, penktadienį pranešė miesto valdžia. Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Paryžiaus gatvėse turistai ir vietiniai gyventojai raukia nosis, mat ten tvyro baisus dvokas. Šalyje vilnija protestai, o demonstracijose jau 10 diena dalyvauja ir atliekas tvarkantys darbuotojai – per šį laiką mieste prisikaupė daugiau nei 6 tūkstančiai tonų atliekų. Paryžiaus gatvėse – protestuotojai ne tik leidžia pirotechniką, bet ir susiremia su policija.

Graikijoje ketvirtadienį protestavo dešimtys tūkstančių žmonių, darbuotojams masiniu streiku reiškiant pasipiktinimą dėl praėjusio mėnesio traukinių katastrofos, nusinešusios 57 gyvybes. Vasario 28-osios tragedija apnuogino įsisenėjusias saugumo problemas šalies geležinkeliuose ir smarkiai padidino spaudimą konservatorių vyriausybei prieš nacionalinius rinkimus. Policijos duomenimis, ketvirtadienį visoje šalyje protestavo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, įskaitant 25 tūkst.

Sakartvele ultradešinieji radikalai surengė prorusišką demonstraciją. Įsiutę radikalai prie šalies parlamento nukabino Europos Sąjungos vėliavą ir ją padegė. Taip galimai Kremliaus finansuojamos jėgos bando išlaikyti savo įtaką Sakartvele. Prorusiškai nusiteikę protestuotojai reikalavo ne tik pagerinti santykius su Maskva, bet ir surengti referendumo dėl dabar jau panaikinto, prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Ukraina pirmadienį paneigė, kad kišosi į praėjusią savaitę Sakartvele kilusius antivyriausybinius protestus po to, kai Tbilisis apkaltino Kyjivą, kad šis, komentuodamas neramumus, kišasi į šalies politiką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino siekti „demokratinės sėkmės“ dešimtims tūkstančių protestuotojų, kurie išėjo į gatves sostinėje Tbilisyje dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, primenančio Rusijos teisės aktus, naudojamus kritikams nutildyti.

Nors Prancūzijoje dėl pensijų reformos į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, šalies Senatas pasisakė už, tad Macrono stumiama reforma dar žingsniu arčiau įgyvendinimo. Visgi prancūzai sako, kad reforma neteisinga ir kelia gatvėse riaušes. Paryžiaus gatvėse ir vėl riaušės. Pareigūnai vaiko radikaliai nusiteikusius protestuotojus, kurie griebiasi smurto ir niokoja kitų žmonių turtą. 32 riaušininkus policija sulaiko ir didesniems gatvių mūšiams kelią šįkart užkerta.

Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienį dalyvavo demonstracijoje prieš prieštaringai vertinamą teismų sistemos pertvarkos planą. Visoje šalyje jau daugiau nei du mėnesius kas savaitę vyksta demonstracijos. Nepaisant demonstracijų, premjeras Benjaminas Netanyahu ir jo sąjungininkai pažadėjo tęsti kelių įstatymų projektų, kuriais Aukščiausiajam Teismui būtų atimta galimybė peržiūrėti teisės aktus, o koalicijos politikams būtų suteikta teisė kontroliuoti teisėjų paskyrimus, svarstymą.

Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis penktadienį pareiškė, kad antivyriausybiniai protestuotojai, šią savaitę privertę vyriausybę atsisakyti prieštaringai vertinamų teisės aktų, pasipriešino ne tik policijai, kuri prieš juos panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, bet ir Rusijos įtakai.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė. „Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, esą demonstracijas prieš įstatymo projektą, primenantį Kremliaus priimtus teisės aktus, Sakartvele organizavo ne šios Kaukazo šalies jėgos.

Šimtai demonstrantų penktadienį susirinko į antivyriausybinį protestą prie Sakartvelo parlamento, nors įstatymų leidėjai oficialiai atšaukė teisės akto projektą, kuris priminė Kremliaus įstatymus, taikomus siekiant nuslopinti kitaminčius, ir dėl kurių kelias dienas Tbilisyje vyko demonstracijos. Prie parlamento minios kartvelų švilpė, mojavo raudonai baltomis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Mes esame Europa“. Visgi ten vyravo šventiška nuotaika.

Į gatves išėjo daugiau nei 60 tūkstančių graikų, kurie vis dar dar niršta dėl 57-ių gyvybių pareikalavusios traukinių kaktomušos. Ir kaltina jie ne geležinkelio stoties vadovą, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, bet savo valdžią. Atėnuose ir Salonikuose įsiplieskė didžiulės riaušės. Salonikų gatvės dabar tarsi karo zona – aidi sprogimai, protestuotojai daužo parduotuvių vitrinas, degina automobilius, į pareigūnus mėto „Molotovo kokteilius“, o šie vaiko juos ašarinėmis dujomis.

Dar viena riaušių naktis Sakartvele. Sostinė Tbilisis paskendo ašarinių dujų debesyse, o riaušių pareigūnai sulaikė dešimtis dėl „užsienio agentų“ įstatymo nepatenkintų protestuotojų, dalis kurių mėgino brautis į parlamentą. Visgi kartvelai savo pasiekė – valdantieji įstatymą atšaukė. O lietuvių bendruomenės Sakartvele pirmininkė sako, kad šalies valdžia parodė tikrąjį savo veidą. Dar viena brutalaus susidorojimo su protestuotojais naktis Sakartvele.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs susirūpinęs masiniais protestais Sakartvele dėl siūlyto įstatymo projekto, panašaus į Rusijoje kritikams tildyti naudojamus įstatymus. „Tai kaimyninė šalis ir nors nepalaikome santykių su Sakartvelu... padėtis ten negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sakartvelo policija trečiadienio vakarą panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, kad išsklaidytų sostinėje Tbilisyje susirinkusius demonstrantus, kurie protestavo prieš planus priimti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Didėja susirūpinimas, kad ši kalnuota Kaukazo respublika, pretenduojanti tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, tampa autoritarine ir paklūsta valdančiosios partijos valiai.

Graikijos policija trečiadienį paleido ašarines dujas į padegamąsias bombas mėtančius protestuotojus prie parlamento Atėnuose, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Tai įvyko per didelį protestą, surengtą po praėjusią savaitę įvykusios gyvybių pareikalavusios traukinio katastrofos.

Sakartvelo policija antradienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kai tūkstančiai demonstrantų išėjo į sostinės Tbilisio gatves pasipriešinti prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui.

Antradienį Prancūzijoje vykstantys masiniai protestai sutrikdė susisiekimą per Lamanšo sąsiaurį. Dešimtys skrydžių ir traukinių buvo atšaukti, o keltai vėluoja, prancūzų darbuotojams protestuojant prieš vyriausybės parengtą pensijų reformą. Prie protestuojančiųjų prisijungė ir skrydžių dispečeriai bei geležinkelių tinklo darbuotojai. Pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė mažiausiai 18 skrydžių tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, o „British Airways“ – mažiausiai 13 skrydžių.

Protestui prieš naują policijos mokymo centrą JAV mieste Atlantoje, Džordžijos valstijoje, peraugus į smurtą ir užpuolikams pradėjus į pareigūnus mėtyti Molotovo kokteilius bei plytas, buvo suimti mažiausiai 35 žmonės, pranešė policija. Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

Maždaug 700 žmonių ketvirtadienį susirinko prie Graikijos geležinkelių operatoriaus „Hellenic Train“ biuro protestuodami prieš įsisenėjusias sistemos problemas, dėl kurių šią savaitę susidūrė du traukiniai ir žuvo dešimtys asmenų. Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė, jog protestuotojai tylos minute pagerbė per avariją žuvusių 47 žmonių atminimą.

Per Lietuvą vilnija ūkininkų protestai. Perdirbėjams perpus sumažinus žaliavinio pieno kainą, žemdirbiai toliau pieną pila laukuose ir dalija gyventojams. Prie perdirbimo gamyklų ir prekybos tinklų būstinių ūkininkai pristatė medinių kryžių. Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pasmerkė aktyvistus, kurie Stokholme sudegino Koraną ir pakabino Turkijos prezidentą vaizduojančią lėlę, ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

Iranas paleido žinomą virtuvės šefą ir „Instagram“ nuomonės formuotoją, kuris buvo sulaikytas anksčiau šį mėnesį malšinant visoje šalyje vykstančius protestus, pranešė žmogaus teisių grupės ir šalininkai. Sausio 4 dieną Teherane buvo suimtas Navabas Ebrahimi, žinomas dėl savo vaizdo įrašų, kuriuose reklamuojama persiška virtuvė, ir nugabentas į sostinėje esantį Evino kalėjimą.

Apie 70 policijos pareigūnų buvo sužeisti per aplinkosaugos protestus Vokietijos kaime, kurį norima išvalyti ir nugriauti, kad būtų galima išplėsti anglių kasyklą, sekmadienį pranešė policija.  Trečiadienį pradėta operacija, kurios metu šimtai policijos pareigūnų išvežė aktyvistus iš Vakarų Vokietijoje esančio Liucerato kaimo.  Pasipriešinimo iškastiniam kurui tapusi vieta šeštadienį pritraukė tūkstančius protestuotojų, tarp kurių buvo ir Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg.