prekyba

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per karantiną galima nusipirkti toli gražu ne tik būtiniausių maisto prekių. Tuo metu mažos ne maisto prekių parduotuvės ir kiti smulkūs verslininkai priversti nedirbti ir išgyventi iš menkų išmokų ar ir visai be jų. Tačiau jie sulaukė pažado, kad jų veiklos ribojimų klausimas bus vienaip ar kitaip sprendžiamas pirmadienį. Penktadienį visoje Lietuvoje vyko akcija, per kurią buvo simboliškai deginamos smulkiojo verslo „laidotuvių“ žvakutės.

Mažmeninė prekyba gruodį Lietuvoje traukėsi labiausiai iš Baltijos šalių, rodo Eurostato duomenys. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – prekyba Lietuvoje smuko 6,2 proc., Latvijoje – 5,7 proc., Estijoje – 1,4 procento. Per metus – gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje mažėjo 1 proc., Latvijoje – 4,4 proc., o Estijoje – augo 5,9 procento.  Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus vidutiniškai augo 0,5 proc., o per mėnesį – 1,4 procento.

Gyvos gėlės ir jų puokštės – lepios ir savo prekinę išvaizdą išsaugančios gana trumpą laiką, todėl paskelbtas karantinas gėlių pardavėjams pridarė nemažai nuostolių, nes neparduotą produkciją teko tiesiog išmesti. Tačiau besitęsianti pandemija gėlininkus privertė peržiūrėti verslo strategiją ir imtis naujų iššūkių, rašoma pranešime spaudai.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Šią savaitę iškritus ypač daug sniego, prekybininkai sako, kad smarkiai išaugo sniego kastuvų ir kitų sniego valymo, druskos, žvakių bei automobilių priežiūros priemonių paklausa. Prekybos tinklų atstovų teigimu, kai kur beveik visos sniego valymo priemonės  jau išparduotos, prekiaujama tik likučiais pavienėse parduotuvėse.  Kalbamasi su tiekėjais dėl prekių papildymo, tačiau šiuo metu sniego valymo priemonių trūkumas yra jaučiamas visoje rinkoje, teigia prekybininkai.

Lobistų siūlymas į degalinių parduotuves grąžinti lengvą alkoholį tęsia savo kelią Seime. Su juo susipažinę parlamentinė frakcijos – taip pat ir valdančiųjų – tokio pasiūlymo neatmeta. Jo taip pat neatmeta ir konservatorių paskirto Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš valstybės institucijų siūlymui į degalines grąžinti lengvą alkoholį atvirai nepritaria tik Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Sostinės Pašilaičių mikrorajone prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio, po dešimties metų tylos iškils naujas prekybos centras. Leidimas prekybos centro statyboms išduotas dar 2009 metais, tačiau statybos darbai pajudėjo tik 2020-ųjų liepą. Statybų darbai atnaujinti pernai metų liepą, o darbus baigti planuojama 2022-ųjų balandį. Bendra numatoma prekybos centro projekto vertė – 35 mln. eurų.

Prancūzijos prokurorai penktadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu buvusio valstybės vadovo Nicolas Sarkozy atžvilgiu. Naujas tyrimas papildo ilgą eksprezidento teisinių problemų virtinę. Rimtus ekonominius ir finansinius nusikaltimus tiriančios Nacionalinės finansinės prokuratūros (PNF) pradėtas tyrimas susijęs su N. Sarkozy konsultavimo veikla Rusijoje, naujienų agentūrai AFP nurodė ši institucija, patvirtindama naujienų portalo „Mediapart“ paskelbtą informaciją.

„Maxima Grupės“ valdoma trijose Baltijos šalyse veikianti elektroninė parduotuvė „Barbora“ žengia į Lenkijos rinką, kur ji turi prekybos tinklą „Stokrotka“. Anot „Barboros“ vadovo, toks žingsnis žengtas, pernai įtvirtinus pozicijas Baltijos šalių rinkose. Pasak Andriaus Mikalausko, pirmuoju plėtros etapu „Barbora“ žengs į Lenkijos sostinę Varšuvą. „Plėtra į Lenkiją – jau subrendęs strateginis įmonės plėtros etapas. Pirmuoju plėtros etapu žengsime į Varšuvą.

Greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 2 proc. mažesni nei 2019 metais (32 mln. eurų). „Nepaisant pandemijos, dėl kurios teko kuriam laikui uždaryti restoranus, o vėliau riboti jų veiklą tiekiant maistą tik išsinešti, mums pernai pavyko išlaikyti beveik tokį patį pardavimų lygį, kaip ir prieš metus“, – pranešime sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela. Tinklo pardavimai Latvijoje pernai siekė 30,5 mln.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Komerciniai bankai „Luminor“ ir Šiaulių bankas skolina 44 mln. eurų sostinėje statomam prekybos centrui „Vilnius Outlet“, kurio atidarymas numatytas šių metų trečiąjį ketvirtį.  Bankai skolina lygiomis dalimis – po 22 mln. eurų, bendra projekto vertė siekia apie 78 mln. eurų.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis trečiadienį 9 val. 30 min. (10 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasirašys susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexito“, pranešė atstovė. Po to ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų būti nuvežtas į Londoną, kad parašą padėtų ir britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gali jau artimiausiomis valandomis pasiekti susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, tebesitęsiant deryboms naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltiniai. „Esame galutinėje fazėje“, – sakė vienas pareigūnas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudarytas vėliau trečiadienį, deryboms artimas šaltinis atsakė: „Labai tikėtina – taip.

Prancūzija ir Didžioji Britanija nusprendė trečiadienį vėl atidaryti sienas po 48 valandų trukusio draudimo, skirto sustabdyti naujos koronaviruso atmainos plitimą iš JK. Paaiškėjus, kad Didžiojoje Britanijoje buvo aptikta nauja, lengviau plintanti COVID-19 atmaina, didžioji dalis ES šalių nedelsdamos uždraudė britų keliautojų ir krovininio transporto atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Prekybos tinklas „Lidl“ turės sunaikinti 38,4 tūkst. pakuočių vištų kiaušinių iš Ukrainos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustatyta, kad jie užteršti salmonelėmis.

Dalis prekybos tinklų, ketvirtadienį žadėję apsvarstyti ekonomikos ir inovacijų ministrės raginimą savarankiškai apriboti nebūtiniausių prekių asortimentą, dabar teigia, jog tai neturėtų įtakos smarkiai sumažėjusiam pirkėjų srautui, be to, sukeltų sumaištį. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas BNS informavo, jog norint pašalinti pramonines prekes iš prekybos, reikėtų pakeisti didelę dalį tinklo kompiuterinių programų, o tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų. Pasak jos, prekybos tinklai raginami tą daryti savarankiškai, tačiau esant būtinybei, Vyriausybė galėtų juos įpareigoti tą padaryti.  „Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus apsiriboti asortimentą, turint omeny, kad laukia dabar ir prieššventinis laikotarpis.

Nuo trečiadienio įsigalioję sugriežtinti prekybos ribojimai taikomi visoms prekybos vietoms, išskyrus parduotuves, prekiaujančias maisto produktais, veterinarijos prekėmis, vaistines ir ortopedijos prekių parduotuves. Vis dėlto panašu, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės randa būdų veiklai tęsti ir sugriežtinus karantiną. Naujai įsigalioję sugriežtinti karantino ribojimai per naktį parduotuves pavertė prekių atsiėmimo punktais.

Vyriausybei paskelbus apie nuo trečiadienio įsigaliosiančias griežtesnes karantino sąlygas, gyventojas liko priblokštas „Iki“ prekybos tinklo gauta žinutę, kurioje skelbiama apie taikomą nuolaidą šventiniams kūčiukams. Naujienų portalui tv3.lt teigė nesuprantantis tokio prekybos centrų elgesio. „Taikoma vis daugiau apribojimų, o prekybos tinklai skelbia akcijas, siųsdami žinutes“, – kalbėjo pasipiktinęs gyventojas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė padaryti išimtį ir leisti karantino metu lauke prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Karantino sąlygas pirmadienį Ministrų kabinetas patikslino premjerės Ingridos Šimonytės teikimu. Pagal sekmadienį patvirtintą tvarką, dauguma prekybos vietų, išskyrus prekybą maistu, nuo trečiadienio turės būti uždarytos.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti karantino suvaržymai nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus. Politikas siūlo, kad užtikrinę reikalavimus minimizuoti kontaktus prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą.

Vyriausybės sprendimu, nuo trečiadienio įsigalios nauji draudimai, susiję su karantinu ir koronaviruso stabdymu. Tačiau prekybininkų ir pirkėjų pasipiktinimą sukėlęs draudimas dėl stovėjimo vietų aikštelėse panaikinamas.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Karantino laikotarpiu prekybininkams rekomenduojama atsisakyti rinkodaros akcijų, skatinančių gyventojus rinktis parduotuvėse. Nepaisant to, drabužių parduotuvių tinklas H&M tūkstančius klientų pakvietė gyvai ateiti į parduotuvėse prasidėjusį išpardavimą. Tiesa, jo greitai neliko, o tinklo atstovai reiškia apgailestavimą. Portalo tv3.lt skaitytoja Kotryna, kaip ir daugelis kitų lietuvių, yra pamėgę šio parduotuvių tinklo „Facebook“ paskyrą, turinčią tūkstančius sekėjų.

Elektroninė parduotuvė „Barbora“ per antrąją Covid-19 bangą savo komandą išplėtė daugiau nei dukart. Nuo rugsėjo mėnesio įmonė įdarbino per 700 naujų darbuotojų įvairiuose padaliniuose: tiek prekių surinkėjų ir kurjerių, tiek specialistų administracijoje. Jiems mokamas iki 1,8 tūkst. eurų pradinis atlyginimas neatskaičius mokesčių, praneša bendrovė.

Vyriausybei patvirtinus griežtesnes karantino sąlygos ir prekybos tinklams dar labiau ribojant pirkėjų srautus, prekybos tinklas „Iki“, siekdamas užtikrinti saugų apsipirkimą, ragina pirkėjus į parduotuves atvykti ne piko laiku, kai būna mažesni žmonių srautai.  „Reaguojame į situaciją ir įvestus dar griežtesnius pirkėjų srautų apribojimus bei dedame visas pastangas saugumui užtikrinti. Jau anksčiau reguliavome srautus pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje – darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Dar vakar Vyriausybei paskelbus apie naujas karantino griežtinimo priemones jau skubama taisyti klaidas. Štai laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad ribojimai dėl automobilių statymo prie parduotuvių trečiadienį turėtų būti patikslinti. Kaip teigė A. Veryga, sprendimai dėl automobilių kiekio stovėjimo aikštelėse reguliavimo gali būti netaikomi mažesniems prekybininkams. „Tikiuosi, kad problemų [dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose, – aut. past.] nebus.

Pirmadienį paskubomis sušauktame posėdyje Vyriausybė priėmė naujus ribojimus dėl karantino. Be kitų apribojimų, numatoma, kad galima bus užstatyti tik nedidelę dalį automobilių vietų. Be to, eilėje galės laukti ne daugiau 5 asmenų. Naujas reikalavimas prekybininkams skamba taip: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 proc.

Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų pradžia nebūtų finansiškai skausminga, o psichologė įvardija, kokių svarbių aspektų nereikėtų pamiršti šventiniu periodu.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Šalyje negerėjanti epidemiologinė situacija verčia griežtinti prevencines priemones bei kontrolę dėl karantino sąlygų laikymosi. Prekybai taikomi vis didesni ribojimai bei reikalavimai paliečia uždarų parduotuvių veiklą, bet neretai aplenkia viešosiose erdvėse vykstančius ir daug pirkėjų sutraukiančius turgelius.

Laikinajai Vyriausybei nusprendus įvesti papildomus ribojimus dėl karantino, didieji prekybos tinklai atsisako kai kurių rinkodaros priemonių. Dėl to pirkėjai ras mažiau prekių su nuolaida. Trečiadienį Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl karantino paskelbimo Lietuvoje.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako pritarianti naujiems reikalavimams.  „Neturėjome pastabų šiai nutarimo redakcijai, mums priimtinas ir asmenų skaičiaus grupėje ribojimas, kuomet ne penki, o du gali ateiti ir į prekybos vietas, nes tai palengvins atstumo laikymąsi.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

Dvi didžiausios Didžiosios Britanijos drabužių mažmenininkės – „Debenhams“ ir „Topshop“ savininkė „Arcadia“ – atsidūrė ant žlugimo ribos dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, o darbo gali netekti 25 tūkst. žmonių. Didžiosios Britanijos universalinių parduotuvių tinklas „Debenhams“ pranešė, kad jeigu neįvyks ko nors netikėto, kas galėtų padėti išsaugoti verslą, darbo neteks apie 12 tūkst. darbo darbuotojų.

„Juodasis penktadienis“, viena didžiausių išpardavimo akcijų visame Vakarų pasaulyje, šiemet dėl COVID-19 telkėsi internete. Susibūrimų fizinėse parduotuvėse vengę pirkėjai plūdo į Baltijos šalių e. parduotuves, kuriose per praėjusį savaitgalį išleido du kartus daugiau nei 2019 m. paskutinį lapkričio savaitgalį, skaičiuoja „Paysera LT“, mokėjimų operatorius, padedantis surinkti pirkėjų e. mokėjimus didžiojoje dalyje Lietuvos e. parduotuvių.

Kanada šeštadienį paskelbė draudimą eksportuoti tam tikrus vaistus, kurių atsargų trūksta arba kurių atsargų netrukus gali trūkti. Šia priemone šalis siekia reaguoti į JAV planą didinti vaistų importą iš šiaurinės kaimynės. Kadenciją bebaigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengtas planas, kurio tikslas – leisti vaistininkams ir didmenininkams importuoti iš Kanados didelę dalį tam tikrų receptinių vaistų, įsigalioja jau pirmadienį.