prekyba

Po pirmųjų karantino atlaisvinimų išvengus reikšmingo naujų koronaviruso atvejų šuolio ekspertai siūlo atverti visas parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko. Taip pat numatyti, kad būtų laikomasi būtinųjų prevencijos priemonių ir į jas patekti būtų galima tik dėvint medicininę kaukę arba respiratorių. Diskusijai prasidėjus dar praėjusią savaitę ekspertai pritarė teikti pasiūlymus dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios prekiauja nebūtinosiomis prekėmis didesnėse nei 300 kv.

Vyriausybės ekspertų taryba antradienį pristatys siūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. „Ekspertų tarybos posėdyje nuspręsta teikti pasiūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Kartu su verslo atstovais artimiausiu metu bus aptarti galutiniai kontrolės reikalavimai prekybos vietoms“, – sakė ji. Pasak R. Jakilaitienės, siūlymus pristatys Ekspertų tarybos narys, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

Tradicinė Kaziuko mugė, paprastai vykstanti kasmet kovo pradžioje,  šiemet dėl pandemijos atšaukta, tačiau amatininkai gali savo dirbinius parduoti internetu. Prekybos platformos kūrėjas sako esąs nustebintas susidomėjimu, tačiau tokia prekyba džiugina ne visus pardavėjus. Vienas šią savaitę pradėjusios veikti platformos craftson.lt (arba kaziukomuge.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

 Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus, tačiau sausį nuosmukis buvo gerokai kuklesnis nei per pirmąjį karantiną, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sausį, palyginti su 2020-ųjų sausiu, sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – 14,4 proc. – krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis.

Pandemija vienareikšmiškai pakeitė mūsų kasdienybę bei įpročius. O kaip konkrečiai ji tai padarė, galima suprasti iš perkamiausių 2020 metų prekių. Apžvelkime lietuvių geidžiamiausias prekes ir panagrinėkime, kodėl būtent joms šis laikas tapo tikru renesansu, rašoma pranešime spaudai. 2020 metai visiems buvo netikėti ir keisti: vieniems buvo kupini kūrybos ir atradimų, kitiems – sudėtingi ir gausūs pralaimėjimų. Vieno didžiausių prekybos centro internete „Varlė.

Dėl koronaviruso pandemijos du kartus Lietuvoje įvestas karantinas, kurio metu buvo uždaryta arba apribota ne maisto prekių parduotuvių veikla, išskirtinai daug naujų pirkėjų internetinėse parduotuvėse nepriviliojo. Kasmet Europos Komisijos (EK) sudaromo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatai rodo, kad pernai internetu apsipirkimo tikslais naudojosi 58,8 proc.

Dėl afrikinio šamo kokybės ir jame rastų kirmėlių į naujienų portalą tv3.lt besikreipusį skaitytoją žuvies tiekėjai ramina. Jų teigimu, atlikus tyrimą išaiškinta, kad tai, ką pirkėjas manė esant kirmėle, iš tikrųjų tėra pagrindinis žuvies nervas, nekeliantis jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Žuvies tiekėjai praneša, kad iki šiol nebuvo gavę jokių nusiskundimų dėl savo produkcijos kokybės, tad kliento skundas buvo nedelsiant išnagrinėtas siekiant pateikti tikslų ir išsamų paaiškinimą.

Prekybos tinklo parduotuvėje žuvies įsigijęs šiaulietis liko nemaloniai nustebintas. Išsikepęs ir įpusėjęs valgyti, vyras joje pamatė kirmėles. Visgi, vyriškio teigimu, prekybos žuvimi, galimai turinčia kirmėlių, parduotuvė nenutraukė. Prekybininkai apgailestauja ir sako, kad žmogus gali atgauti sumokėtus pinigus. Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.

Nuo šios savaitės reguliariai bus tikrinamos įmonės, kaip jos laikosi karantino režimo priemonių, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Teigiama, kad tikrinimo prioritetas bus skiriamas toms ūkinėms veikloms, kurios, panaikinus karantino režimo ribojimus, gali atnaujinti savo veiklą. Pradėjo iškart NVSC praneša, kad patikrinimai įmonėse atliekami jau nuo vasario 15 d., kai buvo leista daliai parduotuvių ir paslaugų atnaujinti veiklą.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai svarbiausią pavasario šventę kaip ir pernai sutiks ilsėdamiesi. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., visoje šalyje „Maximos“ parduotuvės nedirbs. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai. „Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai savo darbuotojams norime suteikti papildomą nedarbo dieną. Esu dėkinga visiems „Maximos“ darbuotojams už atsidavimą ir nepaprastai svarbų kasdienį darbą per pastaruosius itin sudėtingus metus.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.

Sušvelninus karantino reikalavimus Kaune įsikūrusiame prekybos miestelyje vasario 15 d. atsidarys ne maisto prekių parduotuvės turinčios tiesioginius įėjimus iš lauko. Nuo kito savaitgalio veiklą atnaujins ir miestelio teritorijoje vykstantis Bagažinių turgus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tarp atnaujinsiančių darbą daugiausia bus drabužių parduotuvių. Bet duris taip pat atvers ir baldų, grindų, autodalių, sporto, grožio prekių, užuolaidų parduotuvės. Dirbs siuvykla, knygynas.

Vyriausybei leidus, pirmadienį duris atvers grožio salonai ir ne maisto prekių parduotuvės iki 300 kvadratinių metrų. Tačiau prekybininkų atstovai tikina, kad tai – ne atvėrimo planas. Kokie išbandymai laukia verslo atstovams, kalbėjome su prekybininkų atstove Rūta Vainiene. Pirmadienį parduotuvės, kurių plotas ne didesnis nei 300 kv. metrų ir turi atskirą įėjimą iš lauko, galės atverti duris.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos valdžios rūmuose padaugėjo šešėlio. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis skelbia, kad darbą pradeda šešėlinė Vyriausybė, o jai vadovaus visai ne ekspremjeras Saulius Skvernelis, o pats Karbauskis. Iki šiol ketverius metus riejęsis su konservatoriais dabar Karbauskis siūlo jiems savo paslaugas pagelbėti valdyti Lietuvą, ir netgi su džiaugsmu. Tik štai politologai atrėžia, kad ir pagalba, ir pati šešėlinė Vyriausybė – tik butaforija.

Beveik per metus – penktąją šių metų savaitę, palyginti su pirmojo karantino pradžia pernai kovą, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo, negu pabrango, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, stebėjęs 72 maisto produktų vidutines savaitines kainas, nustatė, kad per šį laiką atpigo 42 produktai, pabrango 22, o dar aštuonių kainos išliko stabilios.

Nuo sausio mėnesio, kai Astravo atominė elektrinė (AE) Baltarusijoje pradėjo komercinę gamybą, Baltijos šalių prekyba elektra su Rusija išaugo 3,5 karto, teigia elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas.  „2020 metais, kuomet Baltarusijos AE neveikė, vidutinis valandinis importo kiekis iš kontinentinės Rusijos buvo apie 180 MW per valandą.

Karantino metu prekių grąžinimas į žinomų drabužių prekių ženklų parduotuves apkarto ne vienam pirkėjui. Žmonės internete skundžiasi negalintys parduotuvei grąžinti netikusių prekių – iškviesti kurjeriai neatvyksta, klientų aptarnavimo telefono linija išjungta, o elektroniniai laiškai – ignoruojami.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per karantiną galima nusipirkti toli gražu ne tik būtiniausių maisto prekių. Tuo metu mažos ne maisto prekių parduotuvės ir kiti smulkūs verslininkai priversti nedirbti ir išgyventi iš menkų išmokų ar ir visai be jų. Tačiau jie sulaukė pažado, kad jų veiklos ribojimų klausimas bus vienaip ar kitaip sprendžiamas pirmadienį. Penktadienį visoje Lietuvoje vyko akcija, per kurią buvo simboliškai deginamos smulkiojo verslo „laidotuvių“ žvakutės.

Mažmeninė prekyba gruodį Lietuvoje traukėsi labiausiai iš Baltijos šalių, rodo Eurostato duomenys. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – prekyba Lietuvoje smuko 6,2 proc., Latvijoje – 5,7 proc., Estijoje – 1,4 procento. Per metus – gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje mažėjo 1 proc., Latvijoje – 4,4 proc., o Estijoje – augo 5,9 procento.  Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus vidutiniškai augo 0,5 proc., o per mėnesį – 1,4 procento.

Gyvos gėlės ir jų puokštės – lepios ir savo prekinę išvaizdą išsaugančios gana trumpą laiką, todėl paskelbtas karantinas gėlių pardavėjams pridarė nemažai nuostolių, nes neparduotą produkciją teko tiesiog išmesti. Tačiau besitęsianti pandemija gėlininkus privertė peržiūrėti verslo strategiją ir imtis naujų iššūkių, rašoma pranešime spaudai.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Šią savaitę iškritus ypač daug sniego, prekybininkai sako, kad smarkiai išaugo sniego kastuvų ir kitų sniego valymo, druskos, žvakių bei automobilių priežiūros priemonių paklausa. Prekybos tinklų atstovų teigimu, kai kur beveik visos sniego valymo priemonės  jau išparduotos, prekiaujama tik likučiais pavienėse parduotuvėse.  Kalbamasi su tiekėjais dėl prekių papildymo, tačiau šiuo metu sniego valymo priemonių trūkumas yra jaučiamas visoje rinkoje, teigia prekybininkai.

Lobistų siūlymas į degalinių parduotuves grąžinti lengvą alkoholį tęsia savo kelią Seime. Su juo susipažinę parlamentinė frakcijos – taip pat ir valdančiųjų – tokio pasiūlymo neatmeta. Jo taip pat neatmeta ir konservatorių paskirto Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš valstybės institucijų siūlymui į degalines grąžinti lengvą alkoholį atvirai nepritaria tik Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Sostinės Pašilaičių mikrorajone prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio, po dešimties metų tylos iškils naujas prekybos centras. Leidimas prekybos centro statyboms išduotas dar 2009 metais, tačiau statybos darbai pajudėjo tik 2020-ųjų liepą. Statybų darbai atnaujinti pernai metų liepą, o darbus baigti planuojama 2022-ųjų balandį. Bendra numatoma prekybos centro projekto vertė – 35 mln. eurų.

Prancūzijos prokurorai penktadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu buvusio valstybės vadovo Nicolas Sarkozy atžvilgiu. Naujas tyrimas papildo ilgą eksprezidento teisinių problemų virtinę. Rimtus ekonominius ir finansinius nusikaltimus tiriančios Nacionalinės finansinės prokuratūros (PNF) pradėtas tyrimas susijęs su N. Sarkozy konsultavimo veikla Rusijoje, naujienų agentūrai AFP nurodė ši institucija, patvirtindama naujienų portalo „Mediapart“ paskelbtą informaciją.

„Maxima Grupės“ valdoma trijose Baltijos šalyse veikianti elektroninė parduotuvė „Barbora“ žengia į Lenkijos rinką, kur ji turi prekybos tinklą „Stokrotka“. Anot „Barboros“ vadovo, toks žingsnis žengtas, pernai įtvirtinus pozicijas Baltijos šalių rinkose. Pasak Andriaus Mikalausko, pirmuoju plėtros etapu „Barbora“ žengs į Lenkijos sostinę Varšuvą. „Plėtra į Lenkiją – jau subrendęs strateginis įmonės plėtros etapas. Pirmuoju plėtros etapu žengsime į Varšuvą.

Greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 2 proc. mažesni nei 2019 metais (32 mln. eurų). „Nepaisant pandemijos, dėl kurios teko kuriam laikui uždaryti restoranus, o vėliau riboti jų veiklą tiekiant maistą tik išsinešti, mums pernai pavyko išlaikyti beveik tokį patį pardavimų lygį, kaip ir prieš metus“, – pranešime sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela. Tinklo pardavimai Latvijoje pernai siekė 30,5 mln.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Komerciniai bankai „Luminor“ ir Šiaulių bankas skolina 44 mln. eurų sostinėje statomam prekybos centrui „Vilnius Outlet“, kurio atidarymas numatytas šių metų trečiąjį ketvirtį.  Bankai skolina lygiomis dalimis – po 22 mln. eurų, bendra projekto vertė siekia apie 78 mln. eurų.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis trečiadienį 9 val. 30 min. (10 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasirašys susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexito“, pranešė atstovė. Po to ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų būti nuvežtas į Londoną, kad parašą padėtų ir britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gali jau artimiausiomis valandomis pasiekti susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, tebesitęsiant deryboms naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltiniai. „Esame galutinėje fazėje“, – sakė vienas pareigūnas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudarytas vėliau trečiadienį, deryboms artimas šaltinis atsakė: „Labai tikėtina – taip.

Prancūzija ir Didžioji Britanija nusprendė trečiadienį vėl atidaryti sienas po 48 valandų trukusio draudimo, skirto sustabdyti naujos koronaviruso atmainos plitimą iš JK. Paaiškėjus, kad Didžiojoje Britanijoje buvo aptikta nauja, lengviau plintanti COVID-19 atmaina, didžioji dalis ES šalių nedelsdamos uždraudė britų keliautojų ir krovininio transporto atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Prekybos tinklas „Lidl“ turės sunaikinti 38,4 tūkst. pakuočių vištų kiaušinių iš Ukrainos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustatyta, kad jie užteršti salmonelėmis.

Dalis prekybos tinklų, ketvirtadienį žadėję apsvarstyti ekonomikos ir inovacijų ministrės raginimą savarankiškai apriboti nebūtiniausių prekių asortimentą, dabar teigia, jog tai neturėtų įtakos smarkiai sumažėjusiam pirkėjų srautui, be to, sukeltų sumaištį. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas BNS informavo, jog norint pašalinti pramonines prekes iš prekybos, reikėtų pakeisti didelę dalį tinklo kompiuterinių programų, o tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų. Pasak jos, prekybos tinklai raginami tą daryti savarankiškai, tačiau esant būtinybei, Vyriausybė galėtų juos įpareigoti tą padaryti.  „Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus apsiriboti asortimentą, turint omeny, kad laukia dabar ir prieššventinis laikotarpis.

Nuo trečiadienio įsigalioję sugriežtinti prekybos ribojimai taikomi visoms prekybos vietoms, išskyrus parduotuves, prekiaujančias maisto produktais, veterinarijos prekėmis, vaistines ir ortopedijos prekių parduotuves. Vis dėlto panašu, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės randa būdų veiklai tęsti ir sugriežtinus karantiną. Naujai įsigalioję sugriežtinti karantino ribojimai per naktį parduotuves pavertė prekių atsiėmimo punktais.

Vyriausybei paskelbus apie nuo trečiadienio įsigaliosiančias griežtesnes karantino sąlygas, gyventojas liko priblokštas „Iki“ prekybos tinklo gauta žinutę, kurioje skelbiama apie taikomą nuolaidą šventiniams kūčiukams. Naujienų portalui tv3.lt teigė nesuprantantis tokio prekybos centrų elgesio. „Taikoma vis daugiau apribojimų, o prekybos tinklai skelbia akcijas, siųsdami žinutes“, – kalbėjo pasipiktinęs gyventojas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė padaryti išimtį ir leisti karantino metu lauke prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Karantino sąlygas pirmadienį Ministrų kabinetas patikslino premjerės Ingridos Šimonytės teikimu. Pagal sekmadienį patvirtintą tvarką, dauguma prekybos vietų, išskyrus prekybą maistu, nuo trečiadienio turės būti uždarytos.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti karantino suvaržymai nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus. Politikas siūlo, kad užtikrinę reikalavimus minimizuoti kontaktus prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą.

Vyriausybės sprendimu, nuo trečiadienio įsigalios nauji draudimai, susiję su karantinu ir koronaviruso stabdymu. Tačiau prekybininkų ir pirkėjų pasipiktinimą sukėlęs draudimas dėl stovėjimo vietų aikštelėse panaikinamas.