prekyba

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Karantino laikotarpiu prekybininkams rekomenduojama atsisakyti rinkodaros akcijų, skatinančių gyventojus rinktis parduotuvėse. Nepaisant to, drabužių parduotuvių tinklas H&M tūkstančius klientų pakvietė gyvai ateiti į parduotuvėse prasidėjusį išpardavimą. Tiesa, jo greitai neliko, o tinklo atstovai reiškia apgailestavimą. Portalo tv3.lt skaitytoja Kotryna, kaip ir daugelis kitų lietuvių, yra pamėgę šio parduotuvių tinklo „Facebook“ paskyrą, turinčią tūkstančius sekėjų.

Elektroninė parduotuvė „Barbora“ per antrąją Covid-19 bangą savo komandą išplėtė daugiau nei dukart. Nuo rugsėjo mėnesio įmonė įdarbino per 700 naujų darbuotojų įvairiuose padaliniuose: tiek prekių surinkėjų ir kurjerių, tiek specialistų administracijoje. Jiems mokamas iki 1,8 tūkst. eurų pradinis atlyginimas neatskaičius mokesčių, praneša bendrovė.

Vyriausybei patvirtinus griežtesnes karantino sąlygos ir prekybos tinklams dar labiau ribojant pirkėjų srautus, prekybos tinklas „Iki“, siekdamas užtikrinti saugų apsipirkimą, ragina pirkėjus į parduotuves atvykti ne piko laiku, kai būna mažesni žmonių srautai.  „Reaguojame į situaciją ir įvestus dar griežtesnius pirkėjų srautų apribojimus bei dedame visas pastangas saugumui užtikrinti. Jau anksčiau reguliavome srautus pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje – darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Dar vakar Vyriausybei paskelbus apie naujas karantino griežtinimo priemones jau skubama taisyti klaidas. Štai laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad ribojimai dėl automobilių statymo prie parduotuvių trečiadienį turėtų būti patikslinti. Kaip teigė A. Veryga, sprendimai dėl automobilių kiekio stovėjimo aikštelėse reguliavimo gali būti netaikomi mažesniems prekybininkams. „Tikiuosi, kad problemų [dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose, – aut. past.] nebus.

Pirmadienį paskubomis sušauktame posėdyje Vyriausybė priėmė naujus ribojimus dėl karantino. Be kitų apribojimų, numatoma, kad galima bus užstatyti tik nedidelę dalį automobilių vietų. Be to, eilėje galės laukti ne daugiau 5 asmenų. Naujas reikalavimas prekybininkams skamba taip: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 proc.

Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų pradžia nebūtų finansiškai skausminga, o psichologė įvardija, kokių svarbių aspektų nereikėtų pamiršti šventiniu periodu.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Šalyje negerėjanti epidemiologinė situacija verčia griežtinti prevencines priemones bei kontrolę dėl karantino sąlygų laikymosi. Prekybai taikomi vis didesni ribojimai bei reikalavimai paliečia uždarų parduotuvių veiklą, bet neretai aplenkia viešosiose erdvėse vykstančius ir daug pirkėjų sutraukiančius turgelius.

Laikinajai Vyriausybei nusprendus įvesti papildomus ribojimus dėl karantino, didieji prekybos tinklai atsisako kai kurių rinkodaros priemonių. Dėl to pirkėjai ras mažiau prekių su nuolaida. Trečiadienį Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl karantino paskelbimo Lietuvoje.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako pritarianti naujiems reikalavimams.  „Neturėjome pastabų šiai nutarimo redakcijai, mums priimtinas ir asmenų skaičiaus grupėje ribojimas, kuomet ne penki, o du gali ateiti ir į prekybos vietas, nes tai palengvins atstumo laikymąsi.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

Dvi didžiausios Didžiosios Britanijos drabužių mažmenininkės – „Debenhams“ ir „Topshop“ savininkė „Arcadia“ – atsidūrė ant žlugimo ribos dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, o darbo gali netekti 25 tūkst. žmonių. Didžiosios Britanijos universalinių parduotuvių tinklas „Debenhams“ pranešė, kad jeigu neįvyks ko nors netikėto, kas galėtų padėti išsaugoti verslą, darbo neteks apie 12 tūkst. darbo darbuotojų.

„Juodasis penktadienis“, viena didžiausių išpardavimo akcijų visame Vakarų pasaulyje, šiemet dėl COVID-19 telkėsi internete. Susibūrimų fizinėse parduotuvėse vengę pirkėjai plūdo į Baltijos šalių e. parduotuves, kuriose per praėjusį savaitgalį išleido du kartus daugiau nei 2019 m. paskutinį lapkričio savaitgalį, skaičiuoja „Paysera LT“, mokėjimų operatorius, padedantis surinkti pirkėjų e. mokėjimus didžiojoje dalyje Lietuvos e. parduotuvių.

Kanada šeštadienį paskelbė draudimą eksportuoti tam tikrus vaistus, kurių atsargų trūksta arba kurių atsargų netrukus gali trūkti. Šia priemone šalis siekia reaguoti į JAV planą didinti vaistų importą iš šiaurinės kaimynės. Kadenciją bebaigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengtas planas, kurio tikslas – leisti vaistininkams ir didmenininkams importuoti iš Kanados didelę dalį tam tikrų receptinių vaistų, įsigalioja jau pirmadienį.

Kaip ir per pirmąjį karantiną, taip ir dabar, kai kurioms prekėms tautiečiai pernelyg netaupo – prekybininkai pastebi išaugusius baldų, elektronikos ir sporto įrangos pardavimus. Pardavimai per pastarąsias savaites išaugo kelis kartus, o didžioji dalis jų atliekami internetu. Prie pirkinių bumo prisideda ir artėjančios šventės – tautiečiai, bijodami vėluojančių siuntinių, skuba pirkti dovanas ir kalėdinius papuošimus.

Specialistai ir valdžia nepaliauja kalbėti apie koronaviruso grėsmę ir didėjantį mirčių skaičių, siaučianti pandemija nei gąsdina, nei trukdo pasiutusiai apsipirkti. Žmonių parduotuvėse vis dar apstu, o medžioti nuolaidų jie vakare nebijo stoti net į gyvas eiles. Tiesa, labiausiai džiaugiasi internetinės parduotuvės. Šį juodąjį penktadienį suvilioti nuolaidų lietuviai nupirko kone dvigubai daugiau prekių nei pernai.

Dėl koronaviruso pandemijos apribojus keliones, netoli sienų su kaimyninėmis valstybėmis gyvenantys lietuviai keičia apsipirkimo įpročius – rečiau vyksta apsipirkti į Lenkiją, beveik visur netoli sienos esančiose parduotuvėse auga alkoholio ir cigarečių pardavimai, rašo „Verslo žinios“. Lenkijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį lietuviai į Lenkiją vyko beveik 870 tūkst. kartų – 42,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Lenkai į Lietuvą vyko beveik 390 tūkst.

Koronaviruso pandemijos metu padidėjo bičių produktų paklausa. Deja, šiemet gausaus medunešio nebuvo, todėl bitininkų produktų atsargos jau senka. Vis dėlto tikimasi, kad medaus iki pavasario nepritrūks. Trakų rajono bitininkas Juozas Norinkevičius džiūgauja, kad žmonės sveikatos semiasi iš gamtos ir vertina bičių produktų naudą.

Ką daryti, jeigu įprastoje parduotuvėje legaliai nusipirkote gaminį ir tik vėliau sužinojote, kad juo prekiauti dar negalima? Ar pirkėjai gali būti tikri, kad pirkinys nepakenks jų sveikatai? Šią savaitę portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame vyras piktinasi vienoje „Express Market“ parduotuvių tinklo parduotuvėje įsigijęs galimai Lietuvoje nelegalią „Salt Switch" elektroninę cigaretę.

Pirkėjų sumažėjo kone perpus, o ir atėjusieji į turgų perka gerokai mažiau, nei iki karantino. Prekybininkai senbuviai skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti toliau, o kai kurie ir iš viso palieka prekystalius ir pildo bedarbių gretas. Tiesa, taip yra ne visur. Blogiau tose miesto vietose, kur daugiau senjorų.  Trisdešimt metų Justiniškių turguje prekiaujanti Staselė neprisimena nė vienų metų, kad taip smuktų prekyba bene populiariausia daržove – pomidorais.

Dėl karantino Lietuvos žmonės ėmė žymiai mažiau vaikščioti. Tokias išvadas skelbia prekybininkai pastebėję, kad rekordiškai krito kojinių, pėdkelnių, ar vaikiškų kojinaičių pardavimai. Gamintojai sutinka tik iš dalies – esą šiemet kojinių pardavimai svyruoja – per karantiną krenta, o štai jam pasibaigus, rekordiškai ima augti. Tam pritaria ir pirkėjai, esą kam reikalingos kojinės jeigu dažnas per karantiną ir dirba, ir mokosi iš namų. O ir į kelionę niekur leistis negalima.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Kalėdos šiais metais bus kitokios ir neįprastos. Ne tik todėl, kad nėra aišku, ar galėsime jas švęsti su brangiausiais žmonėmis, bet ir dėl galimo dovanų trūkumo. Pasaulyje siautėjantis koronavirusas stabdo tiek prekių gamybą, tiek logistiką. Prekybininkai skatina kalėdinėmis dovanomis pradėti rūpintis jau dabar, nes kiekvieną dieną tikimybė jas gauti laiku – vis mažėja.  „Tai bus labiausiai intensyvios Kalėdos istorijoje, kokias el.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Lietuvos Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Parlamentarai sako įtariantys, kad tokiu būdu į Lietuvos rinką gali patekti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta energija. Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Rusijos vyriausybės sprendimu šios šalies prekybos atstovybės Lietuvoje ir Ukrainos uždaromos. Atitinkamą vyriausybės nutarimą premjeras Michailas Mišustinas pasirašė lapkričio 7-ąją. Tokį sprendimą inicijavo Pramonės ir prekybos ministerija, jį paaiškindama šalies prekybos misijų užsienyje veiklos optimizavimu.

Latvija ketvirtadienį pradėjo prekybą elektra su Rusija per Latvijos-Rusijos jungtį. Tai BNS patvirtino Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“, elektros srautus iš Rusijos galima matyti ir Latvijos operatorės AST tinklapyje.

Dalis smulkių verslininkų, kurių veiklai pakenkė koronaviruso krizė, imasi internetinės prekybos.  Gavusi Europos Komisijos pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skelbti 60 mln. eurų vertės priemonę skatinti mažų ir vidutinių įmonių produktų elektroninę prekybą ir nuotolinių darbo vietų diegimą.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla.

Lapkričio 2 dieną minėdami mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dieną skubėsime lankyti artimųjų kapų. Jau tapo tradicija juos papuošti gyvomis ar dekoratyvinėmis gėlėmis, uždegti kapų žvakę. Anot Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiosios koordinatorės Marijos Liugienės, Vėlinės lietuviams mirusiųjų pagerbimo šventė yra nuo seno reikšminga. Anot M. Liugienės, Vėlinių minėjimas lietuviams yra labai svarbus. Pasak jos, tai galimai lemia senus laikus siekiančios tradicijos.

Naujas skandalas dėl gyvūnų. Šį kartą dėl tigriukų. Vienas Vokietijos televizijos kanalas paskelbė atlikęs tyrimą ir išsiaiškinęs, kad kai kurie privatūs Lietuvos zoologijos sodai juodąjai rinkai už maždaug 4 tūkst. eurų pardavinėja tigrų jauniklius. Į informaciją sureagavo gyvūnų teisių aktyvistai ir valstybinės institucijos. Nelegaliu verslu apkaltintas vienas zoologijos sodas Suvalkijoje sako, kad tai nesąmonė.

Daugelis Europos prekybininkų ragina daugiau neatidėlioti ir nuo kitų metų liepos panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas smulkioms siuntoms iki 22 eurų. Šiuo metu tokios siuntos iš trečiųjų šalių nėra apmokestinamos PVM.  Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) praneša remianti daugumą Europos prekybininkų vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ praėjusios savaitės kreipimąsi į Europos Komisiją.

Nuo rugsėjo 1 d. vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ grįžta iš vasaros režimo ir dalis vaistinių dirbs atnaujintu, klientams įprastu darbo laiku. Keičiasi dviejų dešimčių vaistinių laikai – kurortuose darbo laikas šiek tiek trumpėja, didmiesčiuose – ilgėja.  Įmonės valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad bendrovė nuolat prisitaiko prie klientų įpročių.

Lietuvoje vėl grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą be jų į viešąsias uždaras vietas patekti nebegalima. Nuo rugpjūčio 1 d. kaukes privaloma dėvėti viešajame transporte, uždarose prekybos ir paslaugų įmonėse. Tačiau prekybininkai ir paslaugų teikėjai pagalvojo ir apie užuomaršas: pamiršusiems kaukes siūloma jas nusipirkti. O kokios gi kainos? Kai kurie žmonės sako jau yra atpratę nuolat turėti kaukę su savimi.

Nuo pirmadienio visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ XX formato parduotuvėse nebeliko gyvos žuvies – prekybos tinklas atsisakė 104 akvariumų. Tuo metu akvariumų skaičius XXX/XXXX formato parduotuvėse sumažėjo iki dviejų vienoje parduotuvėje – iki šių metų pabaigos jų dar lieka 28. Jų nebeliks jau ateinančiais metais. „Visiškai „Maximos“ parduotuvėse akvariumų bus atsisakyta 2021 m. pradžioje.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais. Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, atliko trijų bendrininkavusių įmonių, kurių vadovai įtariami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu ir dokumentų klastojimu, kratas. Po kratų įtarimai pareikšti 4 asmenims.

Stebint e. prekybos augimą pasaulyje bei besikeičiančius vartotojų poreikius didėja būtinybė turėti e. prekybos kanalą, portalui vz.lt sakė „Aljanso Aibė“ vadovai. Aljansas šiuo metu svarsto, koks bendras e. prekybos sprendimas tiktų visiems aljanso nariams. „Aljanso Aibė“ narių, kurių šiuo metu yra 216, apyvarta šių metų pirmąjį pusmetį siekė 194,2 mln. eurų ir buvo 10 proc. didesnė nei pernai  tuo pačiu metu, kai pardavimai sudarė 176,2 mln. eurų.

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių bei įvežtinių uogų, vaisių ir daržovių sezonas. Šių gėrybių augintojai ir nuolatiniai prekiautojai laikinosios prekybos vietose, kioskuose, specialiai pritaikytuose automobiliuose ar prekyvietėse šalia prekybos centrų jų siūlo vis daugiau ir įvairesnių.

Prekybos centruose neretai galime pamatyti kaip klientai saujomis griebia nemokamus polietileninius maišelius, skirtus biriems produktams, o kai kurie nė nesikuklina ir į pirkinių krepšelį įsideda visą jų ruloną. Didieji prekybos tinklai įspėja, kad piknaudžiauti ir imti daugiau, nei reikia, polietileninių maišelių nevalia ne tik dėl to, kad nusižengiate, o ir dėl to, kad dažnai juos naudodami kenkiate gamtai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį pranešė išaiškinusi šešėlinius mėsos prekeivius, laikiusius produkciją antisanitarinėmis sąlygomis. Bendradarbiaujant su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento specialistais, įmonės patalpose, prekybos vietoje, automobiliuose bei gyvenamosiose vietose Jonavoje ir Klaipėdoje atliktos kratos.

Prekybą alkoholiu apriboję valstiečiai patys nusprendė draudimus ir sušvelninti. Jau šią vasarą savivaldybėms būtų leista pačioms spręsti, kas ir kur turistinėse vietose galės prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Alkoholį tuomet parduotų ir nestacionariose – laikinose –  lauko kavinėse. Tiesa, Seimas nepersigalvojo dėl prekybos alkoholiu ir jo vartojimo paplūdimiuose. Draudimas išlieka. Orams Lietuvoje ne juokais įkaitus, tautiečiai tiesiog apgulė vandens telkinius.

Prekeivių sostinės Kalvarijų turgaus prieigose netrūksta. Tiesa, šioje vietoje daugiausiai prekiauja pensininkai. Jie pardavinėja savo darže ir sode užaugintas gėrybes. Tačiau prekyba šioje vietoje nelegali, prekeiviai nemoka turgaus mokesčio. Pensininkai tvirtina, kad tai vienintelis jų būdas prisidurti prie pensijos. Turguje prekiaujanti pensininkė Janina sako, kad kas rytą į turgų skuba ne tik dėl pinigų, bet ir noro pabendrauti su žmonėmis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Mėginant įvežti nuteistiesiems į įkalinimo įstaigą, sulaikyta viena stambiausių narkotinių medžiagų siuntų.